Sausio 13-ajai atminti: kaip mes griovëme blogio imperijà

Daugybë vyresniø þmoniø apie Sausio 13-àjà turi savø gyvø atsiminimø: kas visà savaitæ budëjo Aukðèiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rûmuose, kas Þurnalistø sàjungos bûstinëje, o kas, uþmigdæs ir vienus palikæs visai maþus vaikus, kasnakt vaþiuodavo prie Aukðèiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rûmø, kaip jie tuomet vadinosi, ar Televizijos bokðto. Buvo visaip ir visko. 

Dabar tos 1991-øjø sausio dienos ir naktys ið laiko perspektyvos gali atrodyti kaip kaþkas, kas atsitiko ne su tavimi, kaip koks matytas filmas, arba kaþkas labai asmeniðko, nelieèiamo, kà ilgus metus saugai ðirdyje ir vis maþiau ir maþiau nori apie tai kalbëti. 

Taèiau yra prasmës ir prisiminti, ir kalbëti. Visai paprastai, sakytum, buitiðkai, tai parodë keleriø metø senumo epizodas, kai ðeimos sveèias, jaunas þmogus ið Anglijos, Sausio 13-osios iðvakarëse pasodintas þiûrëti buitine kamera nufilmuotø tos nakties ávykiø, stebëjo televizoriaus ekranà vis labiau trikdamas, o paskui, visai sutrikæs, paklausë, ar tai yra tikra, ar ne vaidybinë dokumentika. 

Virtualios ir tikros barikados

Prie kalbëjimo ir prasmiø palaikymo prisidës ir Andriaus Lekavièiaus, dokumentiniø filmø kûrëjo, VðÁ „360 laipsniø filmai“ vadovo, ðiomis dienomis pristatytas interaktyvus projektas „Virtualios barikados“. Jo sumanytojas kvieèia dalytis nuotraukomis ið anø dienø ávykiø interneto svetainëje www.virtualiosbarikados.lt ir taip auginti barikadø atmintá skaitmeninëje erdvëje. 

Didþioji dalis nuotraukø á ðià svetainæ ákelta ið Lietuvos centrinio valstybinio archyvo (LCVA) fondø, taèiau prisidëti prie skaitmeniniø barikadø statybos kvieèiami visi, turintieji 1991–1992 m. nuotraukø. 

Pasak A. Lekavièiaus, LCVA yra sukaupæs nemaþai dokumentø apie 1991 m. ávykius, taèiau daugybë neákainojamø fotografijø, vaizdo ar garso áraðø tebëra nugulæ privaèiuose archyvuose, todël „Virtualios barikados“ „skatina dalytis ir taip prisidëti prie istorijos iðsaugojimo“. 

Galima prisiminti, kad Lietuvos nepriklausomybës gynëjai ankstyvà sausio 13-osios rytà po tragiðkø nakties ávykiø prie Televizijos bokðto pradëjo statyti barikadas prie parlamento – ið armatûros tinklø, gelþbetonio blokø, statybiniø plokðèiø. Vieni statë barikadas, kiti meldësi arba dainavo. Treti dalijo ið namø atneðtus sumuðtinius ir arbatà. 

Gelþbetonio blokø uþtvaros aplink Seimà stovëjo maþdaug metus, 1992 m. jos buvo iðardytos, o fragmentas ties vakariniu Seimo rûmø fasadu paliktas kaip paminklas. 

Sugriauti blogio imperijà

1991 m. sausá Lietuvai patyrus sovietø karinæ agresijà, ginti atkurtos Lietuvos Nepriklausomybës ëjo tûkstanèiai. Beginkliai þmonës stojo prieð sovietø tankus ir automatus. 

14 þuvusiø, ðimtai suþeistø – tokia buvo Lietuvos laisvës kaina. Jiems atminti Nepriklausomybës aikðtëje ir prie Vilniaus televizijos bokðto, kur klostësi tragiðkiausias tø dienø scenarijus, Sausio 13-osios iðvakarëse kasmet uþdegami lauþai. 

Sausio 13 d. 8 val. ryto visuotinë pilietinë iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ kvieèia pagerbti þuvusiøjø uþ Lietuvos laisvæ atminimà ir 10-èiai minuèiø languose uþdegti vienybës bei atminimo þvakutes. 

Svarbius Lietuvai metus ir ávykius, „padëjusius“ sugriûti blogio imperija vadintai Sovietø Sàjungai, primins ir Signatarø namuose Vilniuje atidaryta fotomenininko Romualdo Poþerskio ir reþisieriaus Sergejaus Loznicos foto-video paroda „Sugriauti blogio imperijà“. 

Joje pristatomi fotomenininko R. Poþerskio neákainojamà dokumentinæ vertæ turintys kadrai, kuriuose áamþinti ávykiai nuo pirmøjø Sàjûdþio mitingø iki Sovietinës kariuomenës pasitraukimo ið Lietuvos. Á kelionæ per tà patá Lietuvai svarbø laikotarpá kvieèia ir reþisierius S. Loznica – naujausio jo filmo „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperijà“ iðtraukos parodos lankytojus nukels á 1988–1993 metus. 

Ið unikalios, lig ðiol nematytos archyvinës medþiagos reþisierius konstruoja pasakojimà apie lietuviø tautos dràsà ir ryþtà, daugiau nei prieð 30 metø pademonstruotà visam pasauliui.

S. Loznicos dokumentinis filmas „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperijà“ Lietuvos kino teatruose rodomas nuo sausio 13 d., o parodos lankymas Signatarø namuose – nemokamas. 

Sausio 13-osios dienos renginiai Vilniuje: 

8 val. – Pilietinë akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Atminimo þvakutës visuose Lietuvos languose. 

9 val. – Gëliø padëjimo ceremonija prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Þinia“ Nepriklausomybës aikðtëje.

11 val. – Neuþmirðtuoliø pievos „sodinimas“ Lukiðkiø aikðtëje. 

12 val. – Sausio 13-osios – Laisvës gynëjø dienos – minëjimas ir Laisvës premijos áteikimo ceremonija Nepriklausomybës aikðtëje (tiesioginë transliacija per LRT Televizijà ir LRT Radijà, tiesioginë transliacija per televizijos programà „Seimas – tiesiogiai“, LRT televizijà ir radijà, Seimo svetainëje, Seimo paskyrose „Facebook“ ir „YouTube“).

13.10 val. – Fotografijø parodos „TIKËJIMAS IR LAISVË. Laisvës premijos laureatai – „Lietuvos Katalikø Baþnyèios Kronikos“ bendradarbiai“, skirtos 2021 m. Laisvës premijos laureatams, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikø Baþnyèios Kronika“ bendradarbiams, atidarymas (Seimo I rûmai, Lietuvos laisvës gynëjø galerija)*.

14 val. – Þuvusiøjø uþ Lietuvos laisvæ pagerbimo ceremonija Antakalnio kapinëse.

16 val. – Diskusija „Kartu iðvien: KASP ir VSAT“ (Nacionalinës Martyno Maþvydo bibliotekos Konferencijø salë). Bûtina registracija.

16.40 val. – Sausio 13-oji. Ið ciklo „Lietuvos valstybës atkûrimo kronika“. Dokumentinis filmas. Reþ. D. Vildþiûnas. 2015 m. I dalis (transliacija per LRT Plius).

17.30 val. – Ðv. Miðios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje (tiesioginë transliacija per LRT Plius).

18.30 val. – Koncertas Laisvës gynëjø dienai paminëti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, G. Verdi „Requiem“. Solistai – Chiara Isotton, Justina Gringytë, Kristian Benedikt, Kostas Smoriginas, dirigentas Sesto Quatrini.

18.30 val. – Sausio 13-oji. Ið ciklo „Lietuvos valstybës atkûrimo kronika“. Dokumentinis filmas. Reþ. D. Vildþiûnas. 2015 m. II dalis (transliacija per LRT Plius). 

19.30 val. – Diena po rytojaus. Dokumentinis filmas. Reþ. Rimas Bruþas. 2015 m. (transliacija per LRT Televizijà).

Ðaltinis: Lietuvos Respublikos Seimas.