Sausio 13-ajai atminti: kaip mes griovėme blogio imperiją

Daugybė vyresnių žmonių apie Sausio 13-ąją turi savų gyvų atsiminimų: kas visą savaitę budėjo Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmuose, kas Žurnalistų sąjungos būstinėje, o kas, užmigdęs ir vienus palikęs visai mažus vaikus, kasnakt važiuodavo prie Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų, kaip jie tuomet vadinosi, ar Televizijos bokšto. Buvo visaip ir visko. 

Dabar tos 1991-ųjų sausio dienos ir naktys iš laiko perspektyvos gali atrodyti kaip kažkas, kas atsitiko ne su tavimi, kaip koks matytas filmas, arba kažkas labai asmeniško, neliečiamo, ką ilgus metus saugai širdyje ir vis mažiau ir mažiau nori apie tai kalbėti. 

Tačiau yra prasmės ir prisiminti, ir kalbėti. Visai paprastai, sakytum, buitiškai, tai parodė kelerių metų senumo epizodas, kai šeimos svečias, jaunas žmogus iš Anglijos, Sausio 13-osios išvakarėse pasodintas žiūrėti buitine kamera nufilmuotų tos nakties įvykių, stebėjo televizoriaus ekraną vis labiau trikdamas, o paskui, visai sutrikęs, paklausė, ar tai yra tikra, ar ne vaidybinė dokumentika. 

Virtualios ir tikros barikados

Prie kalbėjimo ir prasmių palaikymo prisidės ir Andriaus Lekavičiaus, dokumentinių filmų kūrėjo, VšĮ „360 laipsnių filmai“ vadovo, šiomis dienomis pristatytas interaktyvus projektas „Virtualios barikados“. Jo sumanytojas kviečia dalytis nuotraukomis iš anų dienų įvykių interneto svetainėje www.virtualiosbarikados.lt ir taip auginti barikadų atmintį skaitmeninėje erdvėje. 

Didžioji dalis nuotraukų į šią svetainę įkelta iš Lietuvos centrinio valstybinio archyvo (LCVA) fondų, tačiau prisidėti prie skaitmeninių barikadų statybos kviečiami visi, turintieji 1991–1992 m. nuotraukų. 

Pasak A. Lekavičiaus, LCVA yra sukaupęs nemažai dokumentų apie 1991 m. įvykius, tačiau daugybė neįkainojamų fotografijų, vaizdo ar garso įrašų tebėra nugulę privačiuose archyvuose, todėl „Virtualios barikados“ „skatina dalytis ir taip prisidėti prie istorijos išsaugojimo“. 

Galima prisiminti, kad Lietuvos nepriklausomybės gynėjai ankstyvą sausio 13-osios rytą po tragiškų nakties įvykių prie Televizijos bokšto pradėjo statyti barikadas prie parlamento – iš armatūros tinklų, gelžbetonio blokų, statybinių plokščių. Vieni statė barikadas, kiti meldėsi arba dainavo. Treti dalijo iš namų atneštus sumuštinius ir arbatą. 

Gelžbetonio blokų užtvaros aplink Seimą stovėjo maždaug metus, 1992 m. jos buvo išardytos, o fragmentas ties vakariniu Seimo rūmų fasadu paliktas kaip paminklas. 

Sugriauti blogio imperiją

1991 m. sausį Lietuvai patyrus sovietų karinę agresiją, ginti atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės ėjo tūkstančiai. Beginkliai žmonės stojo prieš sovietų tankus ir automatus. 

14 žuvusių, šimtai sužeistų – tokia buvo Lietuvos laisvės kaina. Jiems atminti Nepriklausomybės aikštėje ir prie Vilniaus televizijos bokšto, kur klostėsi tragiškiausias tų dienų scenarijus, Sausio 13-osios išvakarėse kasmet uždegami laužai. 

Sausio 13 d. 8 val. ryto visuotinė pilietinė iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ kviečia pagerbti žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą ir 10-čiai minučių languose uždegti vienybės bei atminimo žvakutes. 

Svarbius Lietuvai metus ir įvykius, „padėjusius“ sugriūti blogio imperija vadintai Sovietų Sąjungai, primins ir Signatarų namuose Vilniuje atidaryta fotomenininko Romualdo Požerskio ir režisieriaus Sergejaus Loznicos foto-video paroda „Sugriauti blogio imperiją“. 

Joje pristatomi fotomenininko R. Požerskio neįkainojamą dokumentinę vertę turintys kadrai, kuriuose įamžinti įvykiai nuo pirmųjų Sąjūdžio mitingų iki Sovietinės kariuomenės pasitraukimo iš Lietuvos. Į kelionę per tą patį Lietuvai svarbų laikotarpį kviečia ir režisierius S. Loznica – naujausio jo filmo „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ ištraukos parodos lankytojus nukels į 1988–1993 metus. 

Iš unikalios, lig šiol nematytos archyvinės medžiagos režisierius konstruoja pasakojimą apie lietuvių tautos drąsą ir ryžtą, daugiau nei prieš 30 metų pademonstruotą visam pasauliui.

S. Loznicos dokumentinis filmas „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ Lietuvos kino teatruose rodomas nuo sausio 13 d., o parodos lankymas Signatarų namuose – nemokamas. 

Sausio 13-osios dienos renginiai Vilniuje: 

8 val. – Pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Atminimo žvakutės visuose Lietuvos languose. 

9 val. – Gėlių padėjimo ceremonija prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje.

11 val. – Neužmirštuolių pievos „sodinimas“ Lukiškių aikštėje. 

12 val. – Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos – minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje (tiesioginė transliacija per LRT Televiziją ir LRT Radiją, tiesioginė transliacija per televizijos programą „Seimas – tiesiogiai“, LRT televiziją ir radiją, Seimo svetainėje, Seimo paskyrose „Facebook“ ir „YouTube“).

13.10 val. – Fotografijų parodos „TIKĖJIMAS IR LAISVĖ. Laisvės premijos laureatai – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiai“, skirtos 2021 m. Laisvės premijos laureatams, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ bendradarbiams, atidarymas (Seimo I rūmai, Lietuvos laisvės gynėjų galerija)*.

14 val. – Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę pagerbimo ceremonija Antakalnio kapinėse.

16 val. – Diskusija „Kartu išvien: KASP ir VSAT“ (Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Konferencijų salė). Būtina registracija.

16.40 val. – Sausio 13-oji. Iš ciklo „Lietuvos valstybės atkūrimo kronika“. Dokumentinis filmas. Rež. D. Vildžiūnas. 2015 m. I dalis (transliacija per LRT Plius).

17.30 val. – Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje (tiesioginė transliacija per LRT Plius).

18.30 val. – Koncertas Laisvės gynėjų dienai paminėti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, G. Verdi „Requiem“. Solistai – Chiara Isotton, Justina Gringytė, Kristian Benedikt, Kostas Smoriginas, dirigentas Sesto Quatrini.

18.30 val. – Sausio 13-oji. Iš ciklo „Lietuvos valstybės atkūrimo kronika“. Dokumentinis filmas. Rež. D. Vildžiūnas. 2015 m. II dalis (transliacija per LRT Plius). 

19.30 val. – Diena po rytojaus. Dokumentinis filmas. Rež. Rimas Bružas. 2015 m. (transliacija per LRT Televiziją).

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Seimas.