Valdovų rūmų muziejuje – paskutinė Gegužės 3-osios konstitucijos savaitė

VŽ rašė, jog XVIII amžiui baigiantis pasaulyje buvo priimti trys dokumentai, padėję pamatus moderniai visuomenei: 1779 m. – Jungtinių Valstijų Nepriklausomybės deklaracija, 1789 m. – Prancūzijos Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija ir 1791 m. Abiejų Tautų Respublikoje – Gegužės 3-iosios Konstitucija, vadinama pirmąja rašytine konstitucija Europoje. Visus juos vienijo Apšvietos epochos laisvės dvasia. Ir nors Gegužės 3-iosios Konstitucija radikalumu neprilygo Prancūzijos revoliucijos deklaracijai, tačiau ji nubrėžė ribą tarp Lenkijos ir Lietuvos senosios bajoriškos santvarkos bei moderniųjų laikų.

2021-aisiais, minint 230-ąsias Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymo (Tarpusavio įžado) priėmimo metines, Valdovų rūmų muziejuje buvo surengta tarptautinė paroda „KAD TĖVYNĖ GYVUOTŲ. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“, pasak jos kuratorės dr. Ramunės Šmigelskytės-Stukienės, iš lietuviškojo taško pristatanti „visą Lenkijos ir Lietuvos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo epochą (1764–1795), pradedant jo išrinkimu į sostą 1764 m. ir baigiant valstybės sunaikinimu 1795-aisiais“.

Nuo parodos atidarymo spalio 19 d. joje apsilankė 14.000 žmonių, ją lydinčiuose renginiuose – 2.500. 

„Laimingos revoliucijos“ metas

Uždarymo savaitės renginių programoje – kelios paskaitos. Pirmoji – „Laimingos revoliucijos“ šventės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ – numatyta sausio 11 d. 18 val. Valdovų rūmuose, ją skaitys Kultūros tyrimų instituto mokslininkė dr. Lina Balaišytė. 

Pasak istorikės, „laiminga revoliucija“ Vilniaus universiteto rektorius Martynas Počobutas pavadino taikiu būdu įvykusį valdymo formos pasikeitimą, kai 1791 m. gegužės 3 d. Abiejų Tautų Respublikos Seimas priėmė Konstituciją. Reformų būtinybę suprantanti visuomenės dalis džiaugsmingai sutiko šį įvykį – ji tikėjosi, kad Konstitucijos atneštos permainos sudarys galimybę valstybei sustiprėti ir suklestėti. 

Tad visi „laimingos revoliucijos“ metai praėjo vyraujant visuotinio pakilimo ir patriotizmo atmosferai. Ištisus metus rengtos įvairios šventės, kuriose siekta pademonstruoti paramą Konstitucijai ir luomų vienybę, rašoma Valdovų rūmų muziejaus pranešime spaudai. 

Sausio 14 d. Valdovų rūmų muziejus pradės naują paskaitų ciklą „Varšuvos–Vilniaus kolokviumai“. Į pirmąją pakviestas prof. Richardas Butterwickas-Pawlikowskis iš Londono universiteto koledžo, vadinamas vienu geriausių XVIII a. Vidurio Rytų Europos politinės istorijos specialistų. Mokslininkas skaitys paskaitą „Abiejų Tautų Respublika nuo 1791 m. gegužės 3 d. iki 1792 m. liepos 23 d. Bandymas pateikti balansą“.

Paskaitų ciklas susies XVIII ir XX a. įvykius, tapusius šiuolaikinės Lietuvos valstybingumo pagrindu, jo renginiuose bus ieškoma paralelių ir diskutuojama apie Abiejų Tautų Respublikos paveldo įtaką XX amžiuje. 

Filmas apie T. Kosciušką

Sausio 15 d. Valdovų rūmų muziejuje rengiama filmo „Tadas Kosciuška. Šiuolaikiškas gidas“ premjera (rež. Piotras Kornobis). 

Pagrindinė filmo figūra, Abiejų Tautų Respublikos atstovas, karo inžinierius, generolas, JAV karo už nepriklausomybę (1775–1783) dalyvis, 1794 m. sukilimo vadas, Apšvietos idėjų žmogus ir aktyvus kovotojas už žmogaus teises Tadas Kosciuška (1746–1817) vaizduojamas dinamiškoje XVIII ir XIX a. sandūroje, kurios politinės ir kultūrinės įtampos tampa fonu, atskleidžiančiu šios istorinės asmenybės išskirtinumą ir visapusiškumą, sakoma muziejaus pranešime.  

Renginiai nemokami, registracija į juos būtina, visa atsisveikinimo su paroda savaitės programa skelbiama čia.