Baltijos jūra – labiausiai Europoje užteršta mikroplastiku

Lenktyninių jachtų komandų surinktus vandens pavyzdžius iš Baltijos ir Viduržemio jūrų bei Atlanto vandenyno pakrantės tyrinėjo ir vertino mokslininkai iš GEOMAR Helmholtz Vandenynų tyrimų centro bei Utrechto universiteto – absoliučiai visuose surinktuose pavyzdžiuose buvo rasta mikroplastiko ir ypač – mikropluošto dalelių. Mokslininkų duomenimis, iš 139 mikroplastiko dalelių kubiniame metre 83% sudarė mikropluošto dalelės.

„Duomenys aiškiai rodo, kad mokroplastikas yra smarkiai paplitęs vandenyse ir didžioji jo dalis yra mikropluošto dalelės. Ankstesni tyrimai labiau koncentravosi į kitokių dalelių nustatymą nei mikropluošto paieškas, tad nauji duomenys yra itin reikšmingi“, – pranešime cituojamas Aaronas Beckas, tyrimą koordinavęs vyresnysis tyrėjas iš GEOMAR Helmholtz Vandenynų tyrimų centro.

Pasak mokslininkų, mikropluoštas į vandenį patenka gaminant, plaunant bei yrant įvairiems sintetiniams audiniams, iš automobilių padangų, kurios išmetamos į vandens telkinius. 

Skaičiuojama, jog vieno skalbimo metu į aplinką išmetama apie 19.000 mikropluoštos vienetų, vandens valymo įrenginiai nepajėgūs jų sulaikyti, taigi dalelės patenka į platesnius vandenis. Būtent ši mikroplastiko rūšis patenka į žuvų bei kitos jūrų gyvosios gamtos mitybos grandines ir kelia joms didelę grėsmę. 

Kita proga dr. Mindaugas Žilius, Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos laboratorijos (PABL) vadovas, VŽ yra sakęs, jog viena didžiausių šių dienų problemų vandenyse, taip pat pakrantėse, grunte ir smėlyje yra būtent mikroplastiko dalelių tarša, kur kas aktualesnė nei tarša nuorūkomis ir panašių šiukšlių likučiais.

„Kai jų tiek daug ir tokių mažų, jos patenka visur – į aplinką, į gyvūnų ir žmonių organizmus. Kita vertus, gal tai nieko baisaus, nes patekusi į organizmą dalelė dažniausiai ir pasišalina iš jo. Daug blogiau yra tai, kad plastikas kaip kempinė savyje kaupia toksinus, kurie kaip nematomas priešas daro savo juodą darbą. Ir kai žuvelė praryja toksišką plastiką, vyksta jau kitokie procesai“, – pasakojo mokslininkas. 

Šis konkretus tyrimas, atliktas su „The Ocean Race Europe“ ir Prologo dalyvių pagalba, padėjo mokslininkams išplėsti žemėlapį, identifikuojantį mikroplastikų pasiskirstymą bei judėjimą tirtuose vandenyse.

Nesitikėjo, kad taip stipriai

Vienas netikėčiausių šio tyrimo atradimų mokslininkams buvo tai, kiek stipriai mikroplastiko dalelėmis užteršta Baltijos jūra. Viename kubiniame jos metre vidutiniškai buvo aptinkama 230 mikroplastiko dalelių, t. y. dvigubai daugiau, nei raudonąja užterštumo zona laikomoje Viduržemio jūroje.

Virginijus Sinkevičius, eurokomisaras aplinkai, vandenynams ir žuvininkystei bei „The Ocean Race Europe“ lenktynių globėjas, sako, jog tyrimo rezultatai dar kartą patvirtino, kad Baltijos jūros ekologinė būklė yra kritinės būklės. 

Anot jo, Baltijos taršos šaltiniai yra ne tik mikroplastikai, bet ir perteklinės maistinės medžiagos žemės ūkyje, jūros dugno ardymas, netvari žvejyba. Tikimasi, jog padėtį pagerins Baltijos regiono valstybių sutartis dėl 200 veiksmų plano, kuriuo jos įsipareigojo iki 2030 m. pagerinti jūros aplinkosaugos būklę. 

Tyrimo duomenys buvo renkami gegužę–birželį vykusio „The Ocean Race Europe“ ir Prologo metu. Startavęs Klaipėdoje Prologas vyko Baltijos jūroje, aplankydamas Gdynę ir Stokholmą. 

„The Ocean Race Europe“, startavęs Loriente, aplankė Kaškaišą, Alikantę ir Genują. Prologo metu duomenis rinko „Ambersail-2“ komanda, „The Ocean Race Europe“ etapų metu prie Lietuvos įgulos prisijungė olandų „AkzoNobel Ocean Raceing“ komanda. Globaliai tyrimo programai „Ambersail-2“ vadovavo Regimantas Buožis. 

Tyrimo medžiagą bei duomenis galima rasti čia.