Baltijos jûra – labiausiai Europoje uþterðta mikroplastiku

Lenktyniniø jachtø komandø surinktus vandens pavyzdþius ið Baltijos ir Vidurþemio jûrø bei Atlanto vandenyno pakrantës tyrinëjo ir vertino mokslininkai ið GEOMAR Helmholtz Vandenynø tyrimø centro bei Utrechto universiteto – absoliuèiai visuose surinktuose pavyzdþiuose buvo rasta mikroplastiko ir ypaè – mikropluoðto daleliø. Mokslininkø duomenimis, ið 139 mikroplastiko daleliø kubiniame metre 83% sudarë mikropluoðto dalelës.

„Duomenys aiðkiai rodo, kad mokroplastikas yra smarkiai paplitæs vandenyse ir didþioji jo dalis yra mikropluoðto dalelës. Ankstesni tyrimai labiau koncentravosi á kitokiø daleliø nustatymà nei mikropluoðto paieðkas, tad nauji duomenys yra itin reikðmingi“, – praneðime cituojamas Aaronas Beckas, tyrimà koordinavæs vyresnysis tyrëjas ið GEOMAR Helmholtz Vandenynø tyrimø centro.

Pasak mokslininkø, mikropluoðtas á vandená patenka gaminant, plaunant bei yrant ávairiems sintetiniams audiniams, ið automobiliø padangø, kurios iðmetamos á vandens telkinius. 

Skaièiuojama, jog vieno skalbimo metu á aplinkà iðmetama apie 19.000 mikropluoðtos vienetø, vandens valymo árenginiai nepajëgûs jø sulaikyti, taigi dalelës patenka á platesnius vandenis. Bûtent ði mikroplastiko rûðis patenka á þuvø bei kitos jûrø gyvosios gamtos mitybos grandines ir kelia joms didelæ grësmæ. 

Kita proga dr. Mindaugas Þilius, Klaipëdos universiteto (KU) Jûros tyrimø instituto Pajûrio aplinkos ir biogeochemijos laboratorijos (PABL) vadovas, VÞ yra sakæs, jog viena didþiausiø ðiø dienø problemø vandenyse, taip pat pakrantëse, grunte ir smëlyje yra bûtent mikroplastiko daleliø tarða, kur kas aktualesnë nei tarða nuorûkomis ir panaðiø ðiukðliø likuèiais.

„Kai jø tiek daug ir tokiø maþø, jos patenka visur – á aplinkà, á gyvûnø ir þmoniø organizmus. Kita vertus, gal tai nieko baisaus, nes patekusi á organizmà dalelë daþniausiai ir pasiðalina ið jo. Daug blogiau yra tai, kad plastikas kaip kempinë savyje kaupia toksinus, kurie kaip nematomas prieðas daro savo juodà darbà. Ir kai þuvelë praryja toksiðkà plastikà, vyksta jau kitokie procesai“, – pasakojo mokslininkas. 

Ðis konkretus tyrimas, atliktas su „The Ocean Race Europe“ ir Prologo dalyviø pagalba, padëjo mokslininkams iðplësti þemëlapá, identifikuojantá mikroplastikø pasiskirstymà bei judëjimà tirtuose vandenyse.

Nesitikëjo, kad taip stipriai

Vienas netikëèiausiø ðio tyrimo atradimø mokslininkams buvo tai, kiek stipriai mikroplastiko dalelëmis uþterðta Baltijos jûra. Viename kubiniame jos metre vidutiniðkai buvo aptinkama 230 mikroplastiko daleliø, t. y. dvigubai daugiau, nei raudonàja uþterðtumo zona laikomoje Vidurþemio jûroje.

Virginijus Sinkevièius, eurokomisaras aplinkai, vandenynams ir þuvininkystei bei „The Ocean Race Europe“ lenktyniø globëjas, sako, jog tyrimo rezultatai dar kartà patvirtino, kad Baltijos jûros ekologinë bûklë yra kritinës bûklës. 

Anot jo, Baltijos tarðos ðaltiniai yra ne tik mikroplastikai, bet ir perteklinës maistinës medþiagos þemës ûkyje, jûros dugno ardymas, netvari þvejyba. Tikimasi, jog padëtá pagerins Baltijos regiono valstybiø sutartis dël 200 veiksmø plano, kuriuo jos ásipareigojo iki 2030 m. pagerinti jûros aplinkosaugos bûklæ. 

Tyrimo duomenys buvo renkami geguþæ–birþelá vykusio „The Ocean Race Europe“ ir Prologo metu. Startavæs Klaipëdoje Prologas vyko Baltijos jûroje, aplankydamas Gdynæ ir Stokholmà. 

„The Ocean Race Europe“, startavæs Loriente, aplankë Kaðkaiðà, Alikantæ ir Genujà. Prologo metu duomenis rinko „Ambersail-2“ komanda, „The Ocean Race Europe“ etapø metu prie Lietuvos águlos prisijungë olandø „AkzoNobel Ocean Raceing“ komanda. Globaliai tyrimo programai „Ambersail-2“ vadovavo Regimantas Buoþis. 

Tyrimo medþiagà bei duomenis galima rasti èia.