Tyrimas: reemigrantų indėlis – socialinės perlaidos

Publikuota: 2021-12-15
Geležinkelių muziejus, Vilnius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Geležinkelių muziejus, Vilnius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Per 30 metų iš Lietuvos emigravę ir vėliau sugrįžę, aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės parsiveža ir Vakarų demokratines bei pilietines vertybes, rodo kokybinis tyrimas, kurį atliko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Socialinių inovacijų instituto mokslininkai su kolegomis Kroatijoje, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Pasak tyrimo išvadų, žmonės, emigravę iš Lietuvos 1990–2018 m. ir sugrįžę iki tyrimo pabaigos 2020-ųjų sausį, parsivežė ir aukštą profesinio bendravimo kultūrą, nepakantumą korupcijai, jautrumą socialiai atskirtiems, toleranciją seksualinėms mažumoms, palankesnį požiūrį į pabėgėlius. 

Anot dr. Vyčio Čiubrinsko, kokybiniam tyrimui vadovavusio VDU Socialinės antropologijos centro vadovo, jame dalyvavo apie 90 asmenų (tirta trijose šalyse) ir apie 20 focus grupių dalyvių. 

Diduma dalyvavusiųjų grįžo iš emigracijos, apie 25 joje nebuvo. Jie – su grįžusiųjų problematika susijusių organizacijų ar institucijų atstovai bei suporuotų interviu dalyviai – sugrįžusiųjų šeimų nariai, bendradarbiai, draugai. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Mūsų tyrimas – kokybinis socialinių mokslų tyrimas, tad jame ne tiriamųjų skaičiai svarbu“, – VŽ sakė dr. V. Čiubrinskas. 

Anot jo, tyrėjai neturėjo duomenų, kiek iš viso pastaraisiais metais į Lietuvą sugrįžo žmonių su aukštuoju mokslu, tačiau visi tiriamieji šiuos mokslus baigę – tokia buvo tyrimo imtis ir projekto idėja.

Socialinės perlaidos

Pasak dr. V. Čiubrinsko, pagrindinė tyrimo tema – vadinamosios „socialinės perlaidos“: tai žinios, patirtys, socialiniai įgūdžiai, normos, vertybės, socialinis kapitalas ir kiti socialiniai bei kultūriniai resursai, turintys poveikį (re)migrantų kilmės šalių visuomenių gerovės augimui.

Užsienyje gyvenančių lietuvių socialinės perlaidos vyksta itin aktyviai.

„Užsienyje gyvenantys ar grįžę lietuviai turi didelį norą veikti Lietuvos labui. Tai nebūtinai pasireiškia dideliu mastu ar akivaizdžiais veiksmais, pavyzdžiui, steigiant įmones ar organizacijas. Visgi jie daro aktyvius žingsnius ir savo aplinkoje spinduliuoja tai, ką yra atsivežę iš patirties užsienyje: pasitikėjimą savimi, demokratines vertybes, toleranciją, jautrumą atskirčiai ir žmogaus teisėms, antikorupcinį požiūrį“, – pranešime spaudai vardijo projekto vadovas.

Dr. Ingrida Gečienė-Janulionė, Socialinių inovacijų instituto vadovė, sako, jog (re)migrantai daro poveikį ir dalindamiesi savo patirtimi bei požiūriu apie mūsų šalies gyventojams dar naują temą – pabėgėlių padėtį: 

„Dažnai (re)migrantai gyvena gilias demokratijos tradicijas turinčiose šalyse, kurios jau turi ir susiformavusį požiūrį bei politiką pabėgėlių klausimu. Paprastai tas požiūris yra pozityvesnis ir atviresnis, ir tai normalu – mūsų pakankamai homogeniškoje visuomenėje iki šiol nebuvome susidūrę su dideliu srautu kitų tautybių žmonių ir daugelio dalykų tiesiog nežinome. (Re)migrantai padeda jei ne pakeisti požiūrį, tai bent jau pamatyti, kad jis gali būti kitoks“. 

Tyrimas atskleidė, jog (re)migrantai ne tik duoda, bet ir gauna: aktyviai dalindamiesi savo patirtimi, žiniomis ir požiūriu, grąžos gauna savo statuso ir identiteto patvirtinimą bei savęs įprasminimą.

Kas lemia sprendimą grįžti

Projekto metu buvo tirta žiniasklaidos ir socialinių medijų įtaka (re)migrantų grįžimui.

Tyrimo rezultatai parodė, jog Lietuvos žiniasklaida linkusi vis pozityviau nušviesti sugrįžimo istorijas, o tai palankiai veikia asmenų norą sugrįžti.

Visgi didžiausią poveikį turi realios sugrįžimo istorijos, išgirstos tiesiogiai iš kitų žmonių. Tokiame kontekste svarbų vaidmenį atlieka socialiniai tinklai, tarnaujantys kaip platforma tiesioginiam ryšiui, praktiniams patarimams ir pagalbai.

„Pavyzdžiui, „Facebook“ grupė „Eks Emigrantai“, jungianti jau sugrįžusius gyventi į Lietuvą ir tuos, kurie planuoja tai padaryti, veikia dvejopai. 

Pirmiausia – suteikia motyvacijos ir padrąsinimo grįžti, sykiu funkcionuoja kaip svarbus praktinių patarimų šaltinis tokiais klausimais, kaip būsto paskolos, kelionė, mokesčių mokėjimas, darbo paieškos ir įvairiausi kasdieninio gyvenimo Lietuvoje ypatumai“, – sako tyrėja dr. Laima Nevinskaitė. 

Anot jos, ir kitos panašios grupės veikia kaip netiesioginis stimulas bent pasvarstyti apie grįžimą į Lietuvą.

Tyrimas taip pat parodė, jog tiek sprendimą emigruoti, tiek sprendimą grįžti žmonės priima veikiami kompleksiškų asmeninių, šeimos ir karjeros aplinkybių.

Daroma išvada, jog vis daugiau žmonių sugrįžti į Lietuvą padėtų aiškus valstybinis siekis ir priemonės užtikrinti sėkmingą ir visapusišką reintegraciją, o išvykus pakartotinai – sudaryti sąlygas būti įsitraukusiam į šalies gyvenimą.

Aušra Kukelkaitė, diasporos profesionalus jungiančio tinklo „Global Lithuanian Leaders“ (GLL) vadovė,   sako, kad toks tyrimas labai svarbus, nes analizuoja konkrečią grupę – darbingo amžiaus, aukštos kvalifikacijos reemigrantus. 

Anot jos, Lietuvoje apie diasporą dažnai kalbama kaip apie vientisą žmonių bendruomenę, bet iš tiesų taip nėra – daugiau nei vienas milijonas užsienyje gyvenančių lietuvių yra dar margesni nei pati Lietuva. Jie yra veikiami skirtingų kultūrų, išvažiavo dėl skirtingų priežasčių, skirtingais laikais. 

„Todėl norėdami kalbėti apie jų „pritraukimą grįžti“ – fiziškai ar per veiklas – turime gilintis į skirtingų diasporos grupių poreikius ir motyvacijas. Manau, kad šio tyrimo išvados bus stipri atrama kurti efektyvias priemones, kurios pritrauktų daugiau aukštos kvalifikacijos Lietuvos talentų, gyvenančių užsienyje, sugrįžti,“ – sakė GLL vadovė.

Plačiau apie tyrimą – I. Gečienės-Janulionės straipsnyje „Impact of (re)migration on the work sphere under COVID-19 circumstances: the case of Lithuania“ žurnale „The Baltic Region“, 2020. 

 

 

 

–––––––––––––––

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
„Amazon“ planas: „Alexa“ galės atkartoti bet kieno balsą

Technologijų bendrovė „Amazon“ teigia, kad jos kuriamas balsu valdomas skaitmeninis asistentas „Alexa“ galės...

Inovacijos
2022.06.25
„Avivos“ vadovė A. Blanc: einant aukštesnes pareigas, atsiranda atsakomybė pasisakyti dėl svarbių dalykų Premium

Britų draudimo bendrovės vadovė – apie kovą su seksizmu per visuotinį metinį susirinkimą, vaikystę...

Laisvalaikis
2022.06.25
Ukraina pranešė atgavusi vertingą senienų kolekciją, pavogtą iš Krymo muziejų

Ukraina penktadienį pranešė, kad, surengus virtinę policijos reidų, Kyjive konfiskuota didžiulė kelių...

Laisvalaikis
2022.06.24
Tyrimas: kas būsto turi daugiausiai, kur jis brangiausias ir kur pigiausia nuoma 1

Būsto nuosavybės, kainų ir nuomos palyginamasis tyrimas parodė, kad Lietuva patenka į Europos šalių, kurių...

Finansai
2022.06.24
Misija – prikelti miegantį futbolo milžiną Premium 2

Žiūrint istoriškai, „AC Milan“ yra tikrų tikriausia Europos futbolo grietinėlė, pagal UEFA Čempionų lygos...

Laisvalaikis
2022.06.23
Per karą Ukrainoje sunaikinta per 150 kultūros ir istorijos paveldo objektų

Jungtinių Tautų ekspertai patvirtino, kad nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, šioje šalyje buvo visiškai...

Laisvalaikis
2022.06.23
„The Economist“: Viena – tinkamiausias gyventi pasaulio miestas

Austrijos sostinė Viena susigrąžino pirmąją vietą tinkamiausių gyventi pasaulio miestų sąraše, rodo...

Laisvalaikis
2022.06.23
Nuslinkus nuošliaužai, Gedimino kalnas laikinai uždaromas lankytojams

Trečiadienį nuslinkus nuošliaužai, Gedimino kalnas laikinai uždaromas lankytojams.

Laisvalaikis
2022.06.22
„Kanų liūtuose“ – karšta lietuvių sėkmė

Didžiausiame ir svarbiausiame kūrybiškumo festivalyje pasaulyje „Kanų liūtai“ vaizdo meno gamybos...

Rinkodara
2022.06.22
D. Muratovas pardavė Nobelio premijos medalį už 103,5 mln. USD, lėšas skirs ukrainiečių vaikams 1

Dmitrijus Muratovas, neseniai uždaryto nepriklausomo Rusijos laikraščio „Novaja Gazeta“ redaktorius, aukcione...

Laisvalaikis
2022.06.21
Vagystė versle – ką daryti, kai įprastos apsaugos nepakanka? Verslo tribūna

Vasaros ir atostogų metu vis daugėja nustatomų vagysčių. Ne tik svarbu apsaugoti savo privatų turtą, bet taip...

Inovacijos
2022.06.21
Mirė verslininkė I. Marozienė

Eidama 64-uosius metus mirė Irena Marozienė, verslininkė, „Amatininkų užeigos“ įkūrėja, pranešė jos dukra...

Laisvalaikis
2022.06.20
Išmontuotas paskutinysis taksofonas Lietuvoje 1

Pirmadienį Vilniuje šalia sostinės autobusų stoties telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ išjungė ir...

Laisvalaikis
2022.06.20
Mirė aktorius Regimantas Adomaitis 1

Eidamas 86-erius metus, mirė aktorius Regimantas Adomaitis, užuojautą dėl jo mirties paskelbė prezidentas...

Laisvalaikis
2022.06.20
„Kanų liūtuose“ varžosi 15 reklamos darbų iš Lietuvos

Birželio 20–24 d. vykstančiame didžiausiame ir svarbiausiame kūrybiškumo festivalyje pasaulyje „Kanų liūtai“...

Rinkodara
2022.06.20
Paslaptingas aukciono laimėtojas už pietus su W. Buffettu sumokės 19 mln. USD

Paslaptingas asmuo, kurio tapatybė neatskleidžiama, už teisę papietauti su legendiniu amerikiečių investicijų...

Laisvalaikis
2022.06.19
Kodėl tironai kuria eiles

Poeziją suprantame kaip kažką jautraus ar net sentimentalaus, nieko bendra neturinčio su brutalumu ir...

Laisvalaikis
2022.06.19
Karšta nušalinto „Google“ inžinieriaus istorija: sąmonė – dar ne dirbtinio intelekto reikalas Premium 1

- Iš esmės darau prielaidą, kad tu norėtum, jog daugiau žmonių „Google“ žinotų, kad gebi jausti. Ar tai yra...

Inovacijos
2022.06.18
Tyrimas: kas penktas Lietuvos gyventojas norėtų keisti karjerą į IT 7

Kas antras suaugęs Lietuvos gyventojas – 52% – mano, kad jo ar jos skaitmeninių įgūdžių ir žinių lygis yra...

Vadyba
2022.06.18
Architektai darbų turi metams į priekį, bet ramybės nėra Premium

Architektų biurai užsakymų gauna tiek, kad nors vežimu vežk, o ir į vežimą ne visada telpa. Vis dėlto...

Statyba ir NT
2022.06.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku