Tyrimas: reemigrantų indėlis – socialinės perlaidos

Pasak tyrimo išvadų, žmonės, emigravę iš Lietuvos 1990–2018 m. ir sugrįžę iki tyrimo pabaigos 2020-ųjų sausį, parsivežė ir aukštą profesinio bendravimo kultūrą, nepakantumą korupcijai, jautrumą socialiai atskirtiems, toleranciją seksualinėms mažumoms, palankesnį požiūrį į pabėgėlius. 

Anot dr. Vyčio Čiubrinsko, kokybiniam tyrimui vadovavusio VDU Socialinės antropologijos centro vadovo, jame dalyvavo apie 90 asmenų (tirta trijose šalyse) ir apie 20 focus grupių dalyvių. 

Diduma dalyvavusiųjų grįžo iš emigracijos, apie 25 joje nebuvo. Jie – su grįžusiųjų problematika susijusių organizacijų ar institucijų atstovai bei suporuotų interviu dalyviai – sugrįžusiųjų šeimų nariai, bendradarbiai, draugai. 

„Mūsų tyrimas – kokybinis socialinių mokslų tyrimas, tad jame ne tiriamųjų skaičiai svarbu“, – VŽ sakė dr. V. Čiubrinskas. 

Anot jo, tyrėjai neturėjo duomenų, kiek iš viso pastaraisiais metais į Lietuvą sugrįžo žmonių su aukštuoju mokslu, tačiau visi tiriamieji šiuos mokslus baigę – tokia buvo tyrimo imtis ir projekto idėja.

Socialinės perlaidos

Pasak dr. V. Čiubrinsko, pagrindinė tyrimo tema – vadinamosios „socialinės perlaidos“: tai žinios, patirtys, socialiniai įgūdžiai, normos, vertybės, socialinis kapitalas ir kiti socialiniai bei kultūriniai resursai, turintys poveikį (re)migrantų kilmės šalių visuomenių gerovės augimui.

Užsienyje gyvenančių lietuvių socialinės perlaidos vyksta itin aktyviai.

„Užsienyje gyvenantys ar grįžę lietuviai turi didelį norą veikti Lietuvos labui. Tai nebūtinai pasireiškia dideliu mastu ar akivaizdžiais veiksmais, pavyzdžiui, steigiant įmones ar organizacijas. Visgi jie daro aktyvius žingsnius ir savo aplinkoje spinduliuoja tai, ką yra atsivežę iš patirties užsienyje: pasitikėjimą savimi, demokratines vertybes, toleranciją, jautrumą atskirčiai ir žmogaus teisėms, antikorupcinį požiūrį“, – pranešime spaudai vardijo projekto vadovas.

Dr. Ingrida Gečienė-Janulionė, Socialinių inovacijų instituto vadovė, sako, jog (re)migrantai daro poveikį ir dalindamiesi savo patirtimi bei požiūriu apie mūsų šalies gyventojams dar naują temą – pabėgėlių padėtį: 

„Dažnai (re)migrantai gyvena gilias demokratijos tradicijas turinčiose šalyse, kurios jau turi ir susiformavusį požiūrį bei politiką pabėgėlių klausimu. Paprastai tas požiūris yra pozityvesnis ir atviresnis, ir tai normalu – mūsų pakankamai homogeniškoje visuomenėje iki šiol nebuvome susidūrę su dideliu srautu kitų tautybių žmonių ir daugelio dalykų tiesiog nežinome. (Re)migrantai padeda jei ne pakeisti požiūrį, tai bent jau pamatyti, kad jis gali būti kitoks“. 

Tyrimas atskleidė, jog (re)migrantai ne tik duoda, bet ir gauna: aktyviai dalindamiesi savo patirtimi, žiniomis ir požiūriu, grąžos gauna savo statuso ir identiteto patvirtinimą bei savęs įprasminimą.

Kas lemia sprendimą grįžti

Projekto metu buvo tirta žiniasklaidos ir socialinių medijų įtaka (re)migrantų grįžimui.

Tyrimo rezultatai parodė, jog Lietuvos žiniasklaida linkusi vis pozityviau nušviesti sugrįžimo istorijas, o tai palankiai veikia asmenų norą sugrįžti.

Visgi didžiausią poveikį turi realios sugrįžimo istorijos, išgirstos tiesiogiai iš kitų žmonių. Tokiame kontekste svarbų vaidmenį atlieka socialiniai tinklai, tarnaujantys kaip platforma tiesioginiam ryšiui, praktiniams patarimams ir pagalbai.

„Pavyzdžiui, „Facebook“ grupė „Eks Emigrantai“, jungianti jau sugrįžusius gyventi į Lietuvą ir tuos, kurie planuoja tai padaryti, veikia dvejopai. 

Pirmiausia – suteikia motyvacijos ir padrąsinimo grįžti, sykiu funkcionuoja kaip svarbus praktinių patarimų šaltinis tokiais klausimais, kaip būsto paskolos, kelionė, mokesčių mokėjimas, darbo paieškos ir įvairiausi kasdieninio gyvenimo Lietuvoje ypatumai“, – sako tyrėja dr. Laima Nevinskaitė. 

Anot jos, ir kitos panašios grupės veikia kaip netiesioginis stimulas bent pasvarstyti apie grįžimą į Lietuvą.

Tyrimas taip pat parodė, jog tiek sprendimą emigruoti, tiek sprendimą grįžti žmonės priima veikiami kompleksiškų asmeninių, šeimos ir karjeros aplinkybių.

Daroma išvada, jog vis daugiau žmonių sugrįžti į Lietuvą padėtų aiškus valstybinis siekis ir priemonės užtikrinti sėkmingą ir visapusišką reintegraciją, o išvykus pakartotinai – sudaryti sąlygas būti įsitraukusiam į šalies gyvenimą.

Aušra Kukelkaitė, diasporos profesionalus jungiančio tinklo „Global Lithuanian Leaders“ (GLL) vadovė,   sako, kad toks tyrimas labai svarbus, nes analizuoja konkrečią grupę – darbingo amžiaus, aukštos kvalifikacijos reemigrantus. 

Anot jos, Lietuvoje apie diasporą dažnai kalbama kaip apie vientisą žmonių bendruomenę, bet iš tiesų taip nėra – daugiau nei vienas milijonas užsienyje gyvenančių lietuvių yra dar margesni nei pati Lietuva. Jie yra veikiami skirtingų kultūrų, išvažiavo dėl skirtingų priežasčių, skirtingais laikais. 

„Todėl norėdami kalbėti apie jų „pritraukimą grįžti“ – fiziškai ar per veiklas – turime gilintis į skirtingų diasporos grupių poreikius ir motyvacijas. Manau, kad šio tyrimo išvados bus stipri atrama kurti efektyvias priemones, kurios pritrauktų daugiau aukštos kvalifikacijos Lietuvos talentų, gyvenančių užsienyje, sugrįžti,“ – sakė GLL vadovė.

Plačiau apie tyrimą – I. Gečienės-Janulionės straipsnyje „Impact of (re)migration on the work sphere under COVID-19 circumstances: the case of Lithuania“ žurnale „The Baltic Region“, 2020. 

 

 

 

–––––––––––––––