Parodoje – kelias į laisvę, ėjęs per Fizikos institutą Vilniuje

Publikuota: 2021-11-04
Petras Vaitiekūnas (g. 1953) – fizikas, diplomatas, vienas iš Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarų. J. Petronio nuotr.
svg svg
Petras Vaitiekūnas (g. 1953) – fizikas, diplomatas, vienas iš Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarų. J. Petronio nuotr.
 

Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iki lapkričio 8 d. veikia paroda „Kelias į laisvę: Nepriklausomi leidiniai okupuotoje Lietuvoje ir už jos ribų“. Tarp jos eksponatų – iki šiol viešai nerodyti nepriklausomos spaudos maketai, kuriuos išsaugojo jų gamybai vadovavęs Petras Vaitiekūnas (g. 1953) – fizikas, diplomatas, vienas iš Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarų.  

Paroda susideda iš dviejų dalių. Pirmoji dalis skirta savilaidai, disidentų kurtai ir gabentai spaudai. Antrojoje eksponuojama P. Vaitiekūno kolekcija.

Nepriklausoma spauda buvo vienas iš svarbiausių įrankių, padėjusių palaikyti šaltą protą komunistų ideologijos fone. Šimtai skirtingų judėjimų ruošė nepriklausomą spaudą visoje Tarybų Sąjungoje, tačiau visų jų keliai vedė į Vilnių. Tūkstančiai maketų iš Maskvos, Sibiro, Omsko, Kijevo, Minsko, Tbilisio ir kitų miestų pasiekdavo Fizikos Instituto 310 kambarį, kuriame dirbo P. Vaitiekūnas.

Besirūpindamas visos Sovietų Sąjungos nepriklausoma spauda, jis buvo persekiotas KGB, sapnuodavo košmarus, bet niekada nesigailėjo ramų fiziko darbą iškeitęs į sudėtingą politinį kelią laisvos Lietuvos link. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Panervinti komunistus

P. Vaitiekūnas – žinomas diplomatas ir politinis veikėjas, buvęs užsienio reikalų ministras ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio narys, pasakoja, kad nuo vaikystės suprato, kad „kažkas čia ne taip“:

„Kai buvau vaikas ir susiruošiau eiti į mokyklą, mane mama nuvedė pas siuvėją kelnių pasisiūti. Atsimenu, kaip mane pribloškė tai, kad siuvėja ėmė staigiai dangstyti langus, bijodama, kad kaimynai pamatę neįskųstų, kad ji dirba. Man tai buvo visiškai nesuvokiama – kaip galima drausti žmonėms dirbti?“.

Tai buvo pirmasis jo susidūrimas su Tarybų Sąjungos vertybėmis ir politika, kuri draudžia dirbti.

„Man tai buvo nesuprantama, jau tada pradėjau galvoti, kad kažkas ne taip. Ta prievartinė TSRS prigimtis, kuri ėjo prieš žmogaus prigimtį, buvo absoliučiai neefektyvi ir mane siutino. Tada įstojau mokytis fizikos, ir VU Fizikos fakultetas tapo užuovėja nuo marksistinės ideologijos, kur susirinko tokia kompanija – dalis buvo talentingi fizikai, o kita dalis ieškojo užuovėjos nuo marksistinės ideologijos pasakų.“

Nuo komunistinės propagandos pabėgti norėję fizikai bei matematikai pradėjo jungtis į Sąjūdžio veiklą ir spausdinti nepriklausomus laikraščius.

„Ir aš pagalvojau, kad visai neblogai būtų tuos komunistus panervinti“, – prisimena diplomatas.

Visa sriuba – viename katile

Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, pasak P. Vaitiekūno, sugebėjo nesiradikalizuoti, kaip nutiko daugelyje kitų buvusių Sovietų respublikų, o bendradarbiavimas ne tik su laisvės judėjimais, bet ir komunistų partija padėjo Sąjūdžiui turėti tokias galimybes, apie kurias demokratinės partijos kitose TSRS vietose net pasvajoti negalėjo. Tai leido Sąjūdžiui spausdinti savo laikraščius be didesnių apribojimų ir tokią galimybę siūlyti kitų miestų judėjimams.

Paklaustas, kaip radosi idėja padėti visos SSRS judėjimams spausdinti savo nepriklausomą spaudą, P. Vaitiekūnas juokiasi:

„Savo didybę norėjome parodyti. Atvažiavo „biedni“ rusai, ukrainiečiai, dar iš pogrindžio neišlindę, nedrąsūs, susigūžę, o mes – Sporto rūmuose išsiplėtę, tūkstančiai žmonių suvažiavę, net kompartija netrukdė. Visi pas mus atvykę buvo „apakę“. Aš jų klausiu, po kiek vienetų savo laikraščius spausdina. Jie sako: „Na, po šešis, septynis“. O aš sakau, kad galiu po 6.000–7.000 padaryti!“

Tiesa, Sąjūdis jau kurį laiką norėjo skleisti nepriklausomas idėjas visoje Sovietų Sąjungoje ir taip pradėti bendradarbiauti, įžiebti perversmo ugnį komunistinėje valstybėje bei gauti palaikymo Lietuvos nepriklausomybės užmojams.

„Mes aiškiai suvokėme, kad jei TSRS lygintume su dideliu katilu, kuriame kažkas verda, tai Lietuvos ar Baltijos šalių kamputyje geresnės sriubos neišsivirsi – reikia kelti išsilaisvinimo judėjimą nuo komunistų visoje Tarybų Sąjungoje“, – pasakoja P. Vaitiekūnas.

Iš Omsko, Sibiro, Sachalino

Taip radosi idėja pasiekti kiek įmanoma daugiau bendraminčių ir žadinti perversmo idėjas.

„Iš pradžių buvo bandoma versti lietuvių laikraščius į rusų kalbą ir platinti, bet tai buvo labai brangu ir labai neefektyvu. Rusams, baltarusiams, ukrainiečiams mūsų laikraščiai buvo neįdomūs. Vėliau bandyta iš karto rašyti rusų kalba, bet tai irgi nepasiteisino. Tikrasis proveržis įvyko, kai supratome, kad reikia dauginti jų autentiškus laikraščius, kuriuose šnekama apie jiems svarbius įvykius, kuriuos redaguoja ir rengia žmonės, kurių pavardes jie žino.“

nuotrauka::1

Taigi, parodęs kitų SSRS respublikų žmonėms savo galimybes, Sąjūdis ėmė spausdinti nepriklausomus leidinius iš visos Sovietų Sąjungos. Maketus į Vilnių gabendavo iš atokiausių kampelių. Paklaustas, iš kur toliausiai yra tekę gauti maketų, P. Vaitiekūnas vardija Južno Sachalinską, Tomską, Omską, Sibirą, be to, savo laikraščių maketus atveždavo ir Krymo totoriai, armėnai, azerai, kartvelai, baltarusiai, ukrainiečiai, Maskvos ir Sankt Peterburgo gyventojai.

„Gana kuriozinis atvejis nutiko, kai Leningrade įsisteigę kažkokie naujieji tikrieji komunistai atvežė didžiulį, labiau į paklodę panašų savo laikraščio maketą ir paprašė padauginti keleto tūkstančių tiražu, su malonumu tai ir padariau. Jei jau demokratija, tai demokratija visiems, net ir komunistams“, – pasakoja P. Vaitiekūnas.

Nepriklausomų laikraščių spausdinimo procesas, atrodytų, buvo gana standartinis. Maketus P. Vaitiekūnui atveždavo į Fizikos instituto 310-ąjį kambarį. Tuomet tarpininkai iš spaustuvių juos pasiimdavo, buvo sutariama dėl tiražo, kainos, kitų detalių.

„Manau šitas procesas buvo visiškai kontroliuojamas KGB“, – svarsto P. Vaitiekūnas. Iš spaustuvės jis atgaudavo maketą, metalines spausdinimo plokšteles ir produkcijos tiražą. Tiesa, spaustuvė maketus grąžindavo ne visada – apie pusė jų buvo išmesti, arba juos surinkdavo KGB ir kaupdavo medžiagą bylai, spėlioja P. Vaitiekūnas. – Bet nelabai kildavo klausimų, kodėl ir kur jie dingo, nes visi buvo pasiruošę važiuoti į Sibirą ir sėdėti kalėjime, tai velniai nematė to maketo.“

Užsirašyti pavojinga

Nepriklausomos spaudos procese P. Vaitiekūnas atliko, kaip pats sako, „maršrutizatoriaus“ vaidmenį, kuris nebuvo lengvas.

„Vengdavau daryti užrašus dėl visų tiražų, datų – rinkti medžiagą savo bylai buvo neatsargu. Visa tai turėjau laikyti galvoje, todėl mane ir kamavo košmarai. Ar aš tikrai atidaviau? O gal tiražas jau prapuolė? O jei atvažiuos žmonės ir negalėsiu jiems atsakyti, kur yra maketas, kur dingo tiražas? Tokios sąlygos labai neigiamai veikė psichologiškai, bet kažkokiu stebuklingu būdu viską susitvarkydavau. Tiesa, bandydavau rašyti kažkokiais trumpiniais, paskui sukdavau galvą, ką čia parašiau“, – juokiasi P. Vaitiekūnas.

Sumokėjęs spaustuvės atstovams, tiražus jis laikydavo savo kabinete iki juos atsiimdavo užsakovai.

Pasak pašnekovo, nepriklausomos spaudos platinimo procesas kartais apkarsdavo. Neretai atveždavo tokios blogos kokybės maketus, kad jis liepdavo juos nešti mašininkėms perspausdinti. Pasitaikydavo ir rimtesnių kuriozų: „Vieną kartą nepasiėmė didelio tiražo, apie 10.000 vienetų – tai apie 2.000 rublių, man tai buvo smūgis. Kitąkart mūsų kurjeriai buvo sumušti Vilniaus geležinkelio stotyje, tiražas atimtas, – tada iš Sąjūdžio lėšų sumokėjome dalį už pakartotinio tiražo spausdinimą. Be to, KGB neretai apklausdavo mano žmones, kurie paskui pasakodavo, kad KGB pasigavo, užsidarė ir klausinėjo, ką aš darau. O jie ir papasakojo. Aš sakydavau: „Gerai, viską verskit ant manęs, nes man pakenkti jau nebeįmanoma.“ Viskas ir taip sukosi aplink mane, jau buvo surinkta visa medžiaga, tad jei kažką dar prirašys, didelės reikšmės nebus“, – pasakojo P. Vaitiekūnas.

KGB sekė veiklą ir skambučius

Jo paties KGB niekada netardė, tačiau pasiklausymo įranga bute buvo „įsriegta“.

„Buvo juokingas nutikimas. Dirbau Fizikos institute, pas mane iš kaimo atvažiavo tėvai. Užlipa į viršų, bando rakinti buto duris, bet niekaip negali. O ten, viduje, sėdi KGB-istai ir dirba. Atlekia iš apačios uždusęs milicininkas, sako: „Ko laužiatės į butą, panašūs į vagis, sėskit į mašiną, važiuojam protokolą surašyti!“ Susodino tėvus ir nuvežė į milicijos skyrių. Nieko jiems ten nesurašė – tiesiog norėjo pašalinti nuo durų, kol KGB-istai sustatė bute įrangą ir ramiai išėjo.“

nuotrauka::2

„Dar atsimenu, skambinu Maskvoje gyvenančiam pažįstamam ir nieko negirdžiu, tik braškėjimą. Tai aš sakau: „Chebra iš KGB, matot, kad man reikia pasikalbėti su žmogumi, argi jums sunku, leiskit 3 minutes pasišnekėti.“ Brakšt, ir susijungė ryšys“, – juokiasi diplomatas.

P. Vaitiekūnas, pasipiktinęs dėl KGB jam pradėtos bylos, sako, jog tai buvo Maskvos resursų švaistymas: KGB jam užvedė bylą slapyvardžiu „Maler“ ir rinko medžiagą dėl tėvynės išdavystės šnipinėjimo forma. Diplomatas sako: „Jie galėjo kelti man bylą dėl nepriklausomos spaudos, bet už šnipinėjimą – visiškas neprofesionalumas.“

Paklaustas, ar nesigaili ramų fiziko darbą iškeitęs į komplikuotus politikos vingius, pašnekovas sako, jog fiziko darbas jam buvo labiau užuovėja nuo marksizmo ideologijos:

„O politikoje, kadangi nieko nesupratau, viskas atrodė labai paprasta. Užmuš tai užmuš – niekas nėra amžinas. Turime daryti viską, kas nuo mūsų priklauso. Taip privalėjau daryti, kad paskui nesigraužčiau, kad nepadariau daugiau. O pasekmių nesuvaldysi.“

Žmogaus teisių klausimu

Darbas su nepriklausoma spauda, rašytojais ir redaktoriais P. Vaitiekūnui padėjo suvokti žmogaus, jo teisių ir laisvių svarbą.

„Jau tada suvokiau, kad tave supantys ir į tave besikreipiantys žmonės, yra viskas, ką turi. Be žmonių mes – niekas. Vėliau pradėjau suvokti ir žmogaus teisių ir laisvių vertę. Man visada būdavo mįslė, kodėl laisvas pasaulis taip akcentuoja žmogaus teises, kodėl jos tokios svarbios. Iš čia paskui ir atsirado tikėjimas žmogumi – ne partija, nacija, klase ar lyderiu. Tiesiog tikėjimas, kad žmogus iš prigimties yra geras, o laisvas žmogus yra linkęs ištaisyti savo klaidas, todėl yra nusipelnęs pagal savo prigimtį būti laisvas.“

Pasak diplomato, tie laikai įžiebė bendrumą prieš vieną priešą – komunistinę santvarką. Jis pabrėžia, kad tarp komunistų buvo protingų, gerų žmonių, kurie patys suprato, kad jų sistema yra neefektyvi ir ją reikia keisti. Balansuodamas komunistų ir demokratiškai nusiteikusių žmonių palaikymą, Sąjūdis laimėjo rinkimus ir galų gale atvedė Lietuvą į nepriklausomybę.

Pats į Aukščiausiosios tarybos rinkimus išsiruošęs P. Vaitiekūnas nepriklausomos spaudos darbus maždaug nuo 1990 m. sausio patikėjo kolegei Birutei Pečiulevičiūtei, kurį laiką SSRS dar vyraujant spaudos blokadai ji rūpinosi demokratų galimybėmis rinkimuose, užtikrindama milijoninius rinkiminių lapelių tiražus. Po rinkimų nepriklausomos spaudos kelionės pro Vilnių baigėsi.

Daugybė maketų pradingo, nemažai jų buvo išvežti į Grigiškių makulatūros fabriką, tačiau Petras Vaitiekūnas išsaugojo tūkstančius itin įdomių maketų, pasakojusių tikras tų laikų istorijas ir fiksavusių įvykius, kuriuos Sovietų Sąjunga visais būdais bandė nuslėpti.

Šie maketai pirmą kartą eksponuojami viešumoje – Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje iki lapkričio 8 dienos. Parodos lankymas nemokamas, joje apsilankyti galima bibliotekos darbo valandomis. Parodą organizavo VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos tyrimų plėtros centras.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Psichologė N. Norvilė: ne kiekvienas vadovas susimąsto, kad turi ekspertą Premium

Tyrimai rodo, kad dauguma vyresnio amžiaus lietuvių norėtų pasitraukti iš darbo rinkos vos gavę galimybę. Jie...

Vadyba
2022.08.16
Verslas ir vadovavimas Italijoje, JAV ir kitur – ką derėtų importuoti į Lietuvą? Premium

Verslo organizavimas ir vadovavimo principai dažnai yra nulemti aplinkos, kurioje organizacija veikia. Pirštu...

Vadyba
2022.08.15
Kaip sugalvoti idėją verslui: dažniausiai ji tūno pašonėje Premium

Verslas mėgsta tikslius apskaičiavimus, tačiau pradedantieji, nors ir dėliojasi būsimos veiklos planą, nėra...

Gazelė
2022.08.15
Rusiškas raketas Europoje gali pakeisti E. Musko „SpaceX“

Europos kosmoso agentūra (ESA) pradėjo preliminarias technines diskusijas su Elono Musko kosmoso technologijų...

Inovacijos
2022.08.15
Pakeisti nepopuliarią technologiją: interneto slapukų galas Premium 1

Slapukai (angl. cookies) yra nedidelis teksto blokas, kurią svetainė siunčia į lankytojo naršyklę ir išsaugo...

Inovacijos
2022.08.15
Dėstytojų patarimai yra gerai, bet verslo realybė – visai kitokia Premium

Vien idėjos verslui sukurti neužtenka – reikia ir plano. Kai kurie jį susidėlioja dar studijų laikais,...

Gazelė
2022.08.14
Laimingos mokytojos dienoraštis Premium

#kaiužaugsiubūsiumokytoja, #laimingosmokytojosgyvenimas, #ilgaspostas. Tai mano mylimi hashtag’ai – jie...

Laisvalaikis
2022.08.13
Per užpuolimą subadytas rašytojas S. Rushdie prijungtas prie kvėpavimo aparato

Britų rašytojas Salmanas Rushdie, dėl savo kūrybos sulaukęs Irano grasinimų jį nužudyti ir priverstas...

Verslo aplinka
2022.08.13
Rašytojas S. Rushdie užpultas scenoje Niujorko valstijoje

Britų rašytojas Salmanas Rushdie, dėl savo kūrybos sulaukęs Irano grasinimų jį nužudyti, penktadienį buvo...

Laisvalaikis
2022.08.12
A. Ragauskas: lyderiai rizikuoja, jeigu neprisitaiko – matome, koks ramus yra V. Zelenskis Premium 1

Pasaulis keičiasi, todėl vadovai privalo rasti tinkamus sprendimus netikėtose situacijose. Prof. dr. Arminas...

Vadyba
2022.08.12
M. Mozūras apie IT specialistų stresą: programuotojo darbas gali būti vienišas Premium

„EqualEngineers“ tyrimas atskleidė, kad informacinių technologijų (IT) srities darbuotojai, kurie dažniau...

Vadyba
2022.08.12
Istorikas S. Plochijus: karai, po kurių žlunga imperijos, nėra naujiena Premium

„Financial Times“ su Ukrainos istorijos Harvardo universiteto profesoriumi Serhijum Plochijum kalbasi apie...

Laisvalaikis
2022.08.11
Antarktida tirpsta greičiau, nei manyta

Palydovinės nuotraukos rodo, kad didžiausias pasaulyje ledo masyvas dėl klimato kaitos traukiasi greičiau, o...

Laisvalaikis
2022.08.11
D. Dundulis: skolintis pas mane niekas neikit, jei bėda atsitiks – duoti galiu (II dalis) Premium

Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas, antroje podkasto dalyje pasakoja apie...

Prekyba
2022.08.11
Prezidentas atėmė valstybės apdovanojimą iš čiuožėjų M. Drobiazko ir P. Vanago 24

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį išbraukė iš valstybės apdovanotųjų sąrašo ledo šokėjus Margaritą...

Laisvalaikis
2022.08.10
Panerių memorialo istorija. Kodėl mums reikia atminties vietų

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto istorikas Zigmas Vitkus...

Laisvalaikis
2022.08.10
Baltarusių opozicija: nuo režimo bėgantieji į Lietuvą gali patekti tik nelegaliai 2

Nuo Aliaksandro Lukašenkos, neteisėto Baltarusijos vadovo, režimo bėgantys baltarusiai į Lietuvą gali patekti...

Verslo aplinka
2022.08.09
Kaip atostogauti, kad norėtųsi grįžti į darbą? Verslo tribūna

Atostogos – vienas labiausiai laukiamų mūsų metų įvykių. Į jį sudedame daug lūkesčių ir planų pailsėti,...

Vadyba
2022.08.09
Rekordas – trumpiausia diena Žemėje

Tie, kurie vis pasiguodžia, kaip greitai prabėga diena, turi tam pagrindo: šių metų birželio 29 d. Žemė...

Laisvalaikis
2022.08.08
Prezidentūra spręs dėl M. Drobiazko ir P. Vanago ordinų, jei jie čiuoš D. Peskovo žmonos projekte Sočyje 5

Prezidentūra spręs dėl ledo šokėjams Margaritai Drobiazko ir Povilui Vanagui įteiktų Lietuvos valstybės...

Laisvalaikis
2022.08.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku