Parodoje – kelias á laisvæ, ëjæs per Fizikos institutà Vilniuje

Paroda susideda ið dviejø daliø. Pirmoji dalis skirta savilaidai, disidentø kurtai ir gabentai spaudai. Antrojoje eksponuojama P. Vaitiekûno kolekcija.

Nepriklausoma spauda buvo vienas ið svarbiausiø árankiø, padëjusiø palaikyti ðaltà protà komunistø ideologijos fone. Ðimtai skirtingø judëjimø ruoðë nepriklausomà spaudà visoje Tarybø Sàjungoje, taèiau visø jø keliai vedë á Vilniø. Tûkstanèiai maketø ið Maskvos, Sibiro, Omsko, Kijevo, Minsko, Tbilisio ir kitø miestø pasiekdavo Fizikos Instituto 310 kambará, kuriame dirbo P. Vaitiekûnas.

Besirûpindamas visos Sovietø Sàjungos nepriklausoma spauda, jis buvo persekiotas KGB, sapnuodavo koðmarus, bet niekada nesigailëjo ramø fiziko darbà iðkeitæs á sudëtingà politiná kelià laisvos Lietuvos link. 

Panervinti komunistus

P. Vaitiekûnas – þinomas diplomatas ir politinis veikëjas, buvæs uþsienio reikalø ministras ir Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþio narys, pasakoja, kad nuo vaikystës suprato, kad „kaþkas èia ne taip“:

„Kai buvau vaikas ir susiruoðiau eiti á mokyklà, mane mama nuvedë pas siuvëjà kelniø pasisiûti. Atsimenu, kaip mane pribloðkë tai, kad siuvëja ëmë staigiai dangstyti langus, bijodama, kad kaimynai pamatæ neáskøstø, kad ji dirba. Man tai buvo visiðkai nesuvokiama – kaip galima drausti þmonëms dirbti?“.

Tai buvo pirmasis jo susidûrimas su Tarybø Sàjungos vertybëmis ir politika, kuri draudþia dirbti.

„Man tai buvo nesuprantama, jau tada pradëjau galvoti, kad kaþkas ne taip. Ta prievartinë TSRS prigimtis, kuri ëjo prieð þmogaus prigimtá, buvo absoliuèiai neefektyvi ir mane siutino. Tada ástojau mokytis fizikos, ir VU Fizikos fakultetas tapo uþuovëja nuo marksistinës ideologijos, kur susirinko tokia kompanija – dalis buvo talentingi fizikai, o kita dalis ieðkojo uþuovëjos nuo marksistinës ideologijos pasakø.“

Nuo komunistinës propagandos pabëgti norëjæ fizikai bei matematikai pradëjo jungtis á Sàjûdþio veiklà ir spausdinti nepriklausomus laikraðèius.

„Ir að pagalvojau, kad visai neblogai bûtø tuos komunistus panervinti“, – prisimena diplomatas.

Visa sriuba – viename katile

Lietuvos persitvarkymo sàjûdis, pasak P. Vaitiekûno, sugebëjo nesiradikalizuoti, kaip nutiko daugelyje kitø buvusiø Sovietø respublikø, o bendradarbiavimas ne tik su laisvës judëjimais, bet ir komunistø partija padëjo Sàjûdþiui turëti tokias galimybes, apie kurias demokratinës partijos kitose TSRS vietose net pasvajoti negalëjo. Tai leido Sàjûdþiui spausdinti savo laikraðèius be didesniø apribojimø ir tokià galimybæ siûlyti kitø miestø judëjimams.

Paklaustas, kaip radosi idëja padëti visos SSRS judëjimams spausdinti savo nepriklausomà spaudà, P. Vaitiekûnas juokiasi:

„Savo didybæ norëjome parodyti. Atvaþiavo „biedni“ rusai, ukrainieèiai, dar ið pogrindþio neiðlindæ, nedràsûs, susigûþæ, o mes – Sporto rûmuose iðsiplëtæ, tûkstanèiai þmoniø suvaþiavæ, net kompartija netrukdë. Visi pas mus atvykæ buvo „apakæ“. Að jø klausiu, po kiek vienetø savo laikraðèius spausdina. Jie sako: „Na, po ðeðis, septynis“. O að sakau, kad galiu po 6.000–7.000 padaryti!“

Tiesa, Sàjûdis jau kurá laikà norëjo skleisti nepriklausomas idëjas visoje Sovietø Sàjungoje ir taip pradëti bendradarbiauti, áþiebti perversmo ugná komunistinëje valstybëje bei gauti palaikymo Lietuvos nepriklausomybës uþmojams.

„Mes aiðkiai suvokëme, kad jei TSRS lygintume su dideliu katilu, kuriame kaþkas verda, tai Lietuvos ar Baltijos ðaliø kamputyje geresnës sriubos neiðsivirsi – reikia kelti iðsilaisvinimo judëjimà nuo komunistø visoje Tarybø Sàjungoje“, – pasakoja P. Vaitiekûnas.

Ið Omsko, Sibiro, Sachalino

Taip radosi idëja pasiekti kiek ámanoma daugiau bendraminèiø ir þadinti perversmo idëjas.

„Ið pradþiø buvo bandoma versti lietuviø laikraðèius á rusø kalbà ir platinti, bet tai buvo labai brangu ir labai neefektyvu. Rusams, baltarusiams, ukrainieèiams mûsø laikraðèiai buvo neádomûs. Vëliau bandyta ið karto raðyti rusø kalba, bet tai irgi nepasiteisino. Tikrasis proverþis ávyko, kai supratome, kad reikia dauginti jø autentiðkus laikraðèius, kuriuose ðnekama apie jiems svarbius ávykius, kuriuos redaguoja ir rengia þmonës, kuriø pavardes jie þino.“

nuotrauka::1

Taigi, parodæs kitø SSRS respublikø þmonëms savo galimybes, Sàjûdis ëmë spausdinti nepriklausomus leidinius ið visos Sovietø Sàjungos. Maketus á Vilniø gabendavo ið atokiausiø kampeliø. Paklaustas, ið kur toliausiai yra tekæ gauti maketø, P. Vaitiekûnas vardija Juþno Sachalinskà, Tomskà, Omskà, Sibirà, be to, savo laikraðèiø maketus atveþdavo ir Krymo totoriai, armënai, azerai, kartvelai, baltarusiai, ukrainieèiai, Maskvos ir Sankt Peterburgo gyventojai.

„Gana kuriozinis atvejis nutiko, kai Leningrade ásisteigæ kaþkokie naujieji tikrieji komunistai atveþë didþiulá, labiau á paklodæ panaðø savo laikraðèio maketà ir papraðë padauginti keleto tûkstanèiø tiraþu, su malonumu tai ir padariau. Jei jau demokratija, tai demokratija visiems, net ir komunistams“, – pasakoja P. Vaitiekûnas.

Nepriklausomø laikraðèiø spausdinimo procesas, atrodytø, buvo gana standartinis. Maketus P. Vaitiekûnui atveþdavo á Fizikos instituto 310-àjá kambará. Tuomet tarpininkai ið spaustuviø juos pasiimdavo, buvo sutariama dël tiraþo, kainos, kitø detaliø.

„Manau ðitas procesas buvo visiðkai kontroliuojamas KGB“, – svarsto P. Vaitiekûnas. Ið spaustuvës jis atgaudavo maketà, metalines spausdinimo plokðteles ir produkcijos tiraþà. Tiesa, spaustuvë maketus gràþindavo ne visada – apie pusë jø buvo iðmesti, arba juos surinkdavo KGB ir kaupdavo medþiagà bylai, spëlioja P. Vaitiekûnas. – Bet nelabai kildavo klausimø, kodël ir kur jie dingo, nes visi buvo pasiruoðæ vaþiuoti á Sibirà ir sëdëti kalëjime, tai velniai nematë to maketo.“

Uþsiraðyti pavojinga

Nepriklausomos spaudos procese P. Vaitiekûnas atliko, kaip pats sako, „marðrutizatoriaus“ vaidmená, kuris nebuvo lengvas.

„Vengdavau daryti uþraðus dël visø tiraþø, datø – rinkti medþiagà savo bylai buvo neatsargu. Visa tai turëjau laikyti galvoje, todël mane ir kamavo koðmarai. Ar að tikrai atidaviau? O gal tiraþas jau prapuolë? O jei atvaþiuos þmonës ir negalësiu jiems atsakyti, kur yra maketas, kur dingo tiraþas? Tokios sàlygos labai neigiamai veikë psichologiðkai, bet kaþkokiu stebuklingu bûdu viskà susitvarkydavau. Tiesa, bandydavau raðyti kaþkokiais trumpiniais, paskui sukdavau galvà, kà èia paraðiau“, – juokiasi P. Vaitiekûnas.

Sumokëjæs spaustuvës atstovams, tiraþus jis laikydavo savo kabinete iki juos atsiimdavo uþsakovai.

Pasak paðnekovo, nepriklausomos spaudos platinimo procesas kartais apkarsdavo. Neretai atveþdavo tokios blogos kokybës maketus, kad jis liepdavo juos neðti maðininkëms perspausdinti. Pasitaikydavo ir rimtesniø kuriozø: „Vienà kartà nepasiëmë didelio tiraþo, apie 10.000 vienetø – tai apie 2.000 rubliø, man tai buvo smûgis. Kitàkart mûsø kurjeriai buvo sumuðti Vilniaus geleþinkelio stotyje, tiraþas atimtas, – tada ið Sàjûdþio lëðø sumokëjome dalá uþ pakartotinio tiraþo spausdinimà. Be to, KGB neretai apklausdavo mano þmones, kurie paskui pasakodavo, kad KGB pasigavo, uþsidarë ir klausinëjo, kà að darau. O jie ir papasakojo. Að sakydavau: „Gerai, viskà verskit ant manæs, nes man pakenkti jau nebeámanoma.“ Viskas ir taip sukosi aplink mane, jau buvo surinkta visa medþiaga, tad jei kaþkà dar priraðys, didelës reikðmës nebus“, – pasakojo P. Vaitiekûnas.

KGB sekë veiklà ir skambuèius

Jo paties KGB niekada netardë, taèiau pasiklausymo áranga bute buvo „ásriegta“.

„Buvo juokingas nutikimas. Dirbau Fizikos institute, pas mane ið kaimo atvaþiavo tëvai. Uþlipa á virðø, bando rakinti buto duris, bet niekaip negali. O ten, viduje, sëdi KGB-istai ir dirba. Atlekia ið apaèios uþdusæs milicininkas, sako: „Ko lauþiatës á butà, panaðûs á vagis, sëskit á maðinà, vaþiuojam protokolà suraðyti!“ Susodino tëvus ir nuveþë á milicijos skyriø. Nieko jiems ten nesuraðë – tiesiog norëjo paðalinti nuo durø, kol KGB-istai sustatë bute árangà ir ramiai iðëjo.“

nuotrauka::2

„Dar atsimenu, skambinu Maskvoje gyvenanèiam paþástamam ir nieko negirdþiu, tik braðkëjimà. Tai að sakau: „Chebra ið KGB, matot, kad man reikia pasikalbëti su þmogumi, argi jums sunku, leiskit 3 minutes pasiðnekëti.“ Brakðt, ir susijungë ryðys“, – juokiasi diplomatas.

P. Vaitiekûnas, pasipiktinæs dël KGB jam pradëtos bylos, sako, jog tai buvo Maskvos resursø ðvaistymas: KGB jam uþvedë bylà slapyvardþiu „Maler“ ir rinko medþiagà dël tëvynës iðdavystës ðnipinëjimo forma. Diplomatas sako: „Jie galëjo kelti man bylà dël nepriklausomos spaudos, bet uþ ðnipinëjimà – visiðkas neprofesionalumas.“

Paklaustas, ar nesigaili ramø fiziko darbà iðkeitæs á komplikuotus politikos vingius, paðnekovas sako, jog fiziko darbas jam buvo labiau uþuovëja nuo marksizmo ideologijos:

„O politikoje, kadangi nieko nesupratau, viskas atrodë labai paprasta. Uþmuð tai uþmuð – niekas nëra amþinas. Turime daryti viskà, kas nuo mûsø priklauso. Taip privalëjau daryti, kad paskui nesigrauþèiau, kad nepadariau daugiau. O pasekmiø nesuvaldysi.“

Þmogaus teisiø klausimu

Darbas su nepriklausoma spauda, raðytojais ir redaktoriais P. Vaitiekûnui padëjo suvokti þmogaus, jo teisiø ir laisviø svarbà.

„Jau tada suvokiau, kad tave supantys ir á tave besikreipiantys þmonës, yra viskas, kà turi. Be þmoniø mes – niekas. Vëliau pradëjau suvokti ir þmogaus teisiø ir laisviø vertæ. Man visada bûdavo máslë, kodël laisvas pasaulis taip akcentuoja þmogaus teises, kodël jos tokios svarbios. Ið èia paskui ir atsirado tikëjimas þmogumi – ne partija, nacija, klase ar lyderiu. Tiesiog tikëjimas, kad þmogus ið prigimties yra geras, o laisvas þmogus yra linkæs iðtaisyti savo klaidas, todël yra nusipelnæs pagal savo prigimtá bûti laisvas.“

Pasak diplomato, tie laikai áþiebë bendrumà prieð vienà prieðà – komunistinæ santvarkà. Jis pabrëþia, kad tarp komunistø buvo protingø, gerø þmoniø, kurie patys suprato, kad jø sistema yra neefektyvi ir jà reikia keisti. Balansuodamas komunistø ir demokratiðkai nusiteikusiø þmoniø palaikymà, Sàjûdis laimëjo rinkimus ir galø gale atvedë Lietuvà á nepriklausomybæ.

Pats á Aukðèiausiosios tarybos rinkimus iðsiruoðæs P. Vaitiekûnas nepriklausomos spaudos darbus maþdaug nuo 1990 m. sausio patikëjo kolegei Birutei Peèiulevièiûtei, kurá laikà SSRS dar vyraujant spaudos blokadai ji rûpinosi demokratø galimybëmis rinkimuose, uþtikrindama milijoninius rinkiminiø lapeliø tiraþus. Po rinkimø nepriklausomos spaudos kelionës pro Vilniø baigësi.

Daugybë maketø pradingo, nemaþai jø buvo iðveþti á Grigiðkiø makulatûros fabrikà, taèiau Petras Vaitiekûnas iðsaugojo tûkstanèius itin ádomiø maketø, pasakojusiø tikras tø laikø istorijas ir fiksavusiø ávykius, kuriuos Sovietø Sàjunga visais bûdais bandë nuslëpti.

Ðie maketai pirmà kartà eksponuojami vieðumoje – Nacionalinëje Martyno Maþvydo bibliotekoje Vilniuje iki lapkrièio 8 dienos. Parodos lankymas nemokamas, joje apsilankyti galima bibliotekos darbo valandomis. Parodà organizavo VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos tyrimø plëtros centras.