Sportininkai: Lietuvos sportas dideliu greičiu rieda į nuokalnę

Publikuota: 2021-10-13
Penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Tokijo olimpiados medalininkė. Juliaus Kalinsko („15min“ / „Scanpix“) nuotr.
svg svg
Penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Tokijo olimpiados medalininkė. Juliaus Kalinsko („15min“ / „Scanpix“) nuotr.

Lietuva neturi aukšto meistriškumo sportininkų rengimo sistemos, finansavimas ne tik mažas, bet ir vėluoja, sportininkai, treneriai negauna nuolatinių pajamų, neužtikrintos socialinės garantijos, teigia geriausi šalies sportininkai ir treneriai.

Pasak vienų, Lietuvos sportas sparčiai rieda nuokalnėn, anot kitų, jis – jau dugne.

Taip buvę ir esami Lietuvos olimpiečiai kalbėjo trečiadienį per Seime surengtą Lietuvos sporto ateities forumą.

„Visa sistema veikia blogai“, – konstatavo penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, vienintelė Lietuvos atstovė, Tokijo olimpinėse žaidynėse iškovojusi medalį.

Sportininkai nuogąstavo, kad atėmus Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) jiems skiriamas lėšas, aukšto meistriškumo, paralimpinis sportas tiesiog neišgyvens. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė savo ruožtu ramino, kad olimpinio sporto finansavimas nemažės.

Nesuprantama sistema

Simona Krupeckaitė, forume dalyvavusi treko dviratininkė, tvirtino, kad būdama profesionali sportininkė jaučiasi lyg užstrigusi mokykloje lankydama sporto būrelį.

„Sportininkai negauna atlyginimo, kuris jiems suteiktų socialines garantijas, pasitikėjimą ir leistų išdidžiai sakyti, kad mes esam sportininkai. Mes lyg būrelius mokykloj lankome, iki dabar užstrigę ten. Čia apie tai, kaip aš jaučiuosi“, – sakė ji.

Dviratininkė tvirtino nesuprantanti, kas šalyje yra atsakingas už sportininkų rengimą.

„Problema, kad federacija nėra rengiančioji organizacija. Tai lyg ir derybų stalas, prie kurio sėdi lyg ir mama, Vyriausybė, kuri teikia finansus, duoda pinigų, sėdi tėtis – Olimpinis komitetas, į kurį dažnai kreipiamės pagalbos, ir sėdi federacijos atstovai – treneriai ir sportininkai. Sportininkai federacijai surenka taškų, tada mama Vyriausybė išmoka už tai federacijai pinigų, jeigu gerai sekasi, ir tėtis prisideda prie to stalo. Tada sportininkai dalijasi tuo lobiu“, – kalbėjo S. Krupeckaitė.

„Bet tas lobis, ta pica yra po juodu dangčiu. Nematome, kiek gausime. Lyg ir visi žinome, kad po dangčiu yra pica, bet kokį gabalėlį gausime, nežinome. Dėl to šiandien yra didelis nepasitenkinimas federacija, nėra užtikrintumo, nėra stabilumo. Federacija neteikia jokių ataskaitų ir jų niekas nekontroliuoja“, – tvirtino sportininkė.

Ir ji, ir kiti sportininkai minėjo, kad vienas blogiausių sprendimų buvo panaikinti Lietuvos olimpinį sporto centrą (LOSC) bei atiduoti lėšas tvarkyti sporto šakų federacijoms. Centre dirbę treneriai, medikai neteko darbo ir nuolatinių pajamų, nes ne visos federacijos galėjo juos įdarbinti.

„Panaikinome LOSC, suteikėme ferederacijoms šansą gauti daugiau finansų, pakelti sportą, bet kaip matome, tas sportas dideliu greičiu rieda į nuokalnę. Nežinau, ar verta toliau rutulioti tą modelį“, – kalbėjo S. Krupeckaitė.

Pasak buriuotojos Viktorijos Andriulytės, federacijos nebuvo pasirengusios perimti LOSC funkcijų, joms trūksta kompetencijų.

„Žinojome, kad ištikus traumoms ar kilus reikalui buvo galima kreiptis į LOSC ir viskas buvo sprendžiama. (...) Finansavimo nuleidimas į federacijas gal ir buvo geras sprendimas, bet jos nebuvo tam paruoštos, jos galbūt nelabai suvokia, kas yra aukšto meistriškumo sportininkų rengimas ir koks yra pasirengimo procesas“, – tvirtino sportininkė.

Anot buriuotojos, šiuo metu gaunama LTOK stipendija yra jos pragyvenimo šaltinis. 

Dziudo imtynininkė Sandra Jablonskytė teigė, kad jos gaunama LTOK stipendija yra didesnė už ministerijos mokamą.

Pasak LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės, pagal Seime svarstomas įstatymo pataisas, komitetas nebegalės mokėti stipendijų sportininkams.

Baidarininkas Aurimas Lankas stebėjosi, kodėl sportininko stažas neskaičiuojamas kaip darbo stažas.

Lėšų trūksta

S. Jablonskytė stebėjosi, kaip galima reikalauti medalių olimpinėse žaidynėse, čempionatuose, kai treneriai už darbą negauna nė cento. Jie priversti susirasti kitą darbą, kad galėtų pragyventi.

„Už darbą su rinktine jie negauna nieko. Kaip gali reikalauti iš žmogaus rezultato, jeigu jis nieko iš to negauna?", – klausė sportininkė. Anot jos, ir federacijoms iš valstybės biudžeto skirtos lėšos yra gerokai per mažos.

„Šiais, olimpiniais metais, Dziudo federacija gavo 46.000 Eur iš Švietimo ir sporto ministerijos. Už tuos pinigus reikia surengti čempionatus, išmokėti atlyginimus dviem darbuotojams, tai kas lieka sportininkams? Už ką ruošti jaunimą? O per pandemiją viskas yra pabrangę. Kaip su tokiu biudžetu galima ruoštis žaidynėms ir siekti aukštumų?“ – teigė ji.

Pasak L. Asadauskaitės-Zadneprovskienės, skirstant lėšas federacijoms pagrindiniu kriterijumi padarius tos sporto šakos masiškumą, šiuolaikinė penkiakovė neteko trečdalio finansavimo.

„Kertinis dalykas – 2017 m. sužlugdyta kelis dešimtmečius veikusi aukšto meistriškumo sporto sistema. Nebeliko pasirengimo olimpinėms žaidynėms programos, panaikintas LOSC, netekome medicinos, metodininkų, trenerių“, – sakė ji.

Regbio treneris Irmantas Kukulskis stebėjosi, kaip galima planuoti veiklą, jei valstybės finansavimas sportininkus pasiekia balandį:

„Manau, kad peržengtos visos linijos ir einame prie sporto sunaikinimo, jokių sporto įstatymų, sporto rėmimui skirtų įstatymų nėra sukurta, jokių įrankių sportui savarankiškai veikti tiesiog nėra“.

Daugelis kalbėjusių sportininkų pabrėžė, kad LTOK skiriamos lėšos jiems padeda išgyventi.

Svarstomos pataisos

Rugsėjį Seime pradėtos svarstyti Loterijų bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymų pataisos, numatančios, kad LTOK ir Lietuvos paralimpiniam komitetui finansavimas būtų skiriamas iš biudžeto, taigi jie nebegautų dalies lėšų už išplatintus loterijų bilietus.

Dabar pagal įstatymą loterijų organizatorius moka 5% išplatintos bilietų nominalios vertės mokestį į valstybės biudžetą ir 8% skiria paramos gavėjams. Pataisomis loterijų organizatoriams siūloma nustatyti 13% mokestį į biudžetą, atitinkamai padidinant Olimpinio ir Paralimpinio komitetų finansavimą.

Vieno iš pataisų iniciatorių, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko teigimu, daugumoje Europos Sąjungos valstybių nacionaliniai olimpiniai komitetai finansuojami iš biudžeto ir tik keliose šalyse, įskaitant Lietuvą, jų pajamos siejamos su parama iš loterijų.

Pranašauja mirtį neįgaliųjų sportui

Pasak D. Gudzinevičiūtės, LTOK dabar 80–95% finansuoja aukščiausio meistriškumo sportininkus. Anot jos, priėmus minėtas pataisas, komitetas negalės skirti jiems didžiosios dalies lėšų.

„Visas pasirengimas, federacijų finansavimai, premijavimai, apdovanojimai, inventorius dubliuosis su ministerijos lėšomis, o pagal įstatymą, lėšos dubliuotis negali“, – aiškino LTOK prezidentė.

Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius tvirtino negalįs patikėti tuo, kas vyksta.

„Paralimpiniam komitetui 400.000 Eur skiria loterijų bendrovė „EUloto“, valstybė – 80.000 Eur (...) Paralimpinio sporto nebeliks, jei viskas eis per biudžetą“, – kalbėjo jis.

M. Bilius tvirtino, kad matant dabartinį dėmėsį ir finansavimą, valstybei neįgaliųjų sportas yra neįdomus.

„Valstybė sako: Europoje – penktas? Neįdomu“, – kalbėjo Paralimpinio komiteto vadovas.

Jis ragino politikų neskubėti priimti minėtų pataisų, išdiskutuoti ir kalbėtis su sporto bendruomene.

Sportininkai, treneriai, sporto medikai, federacijų atstovai trečiadienį pakviesti pasirašyti rezoliuciją-kreipimąsi į atsakingas institucijas, kad būtų atstatytas aukšto meistriškumo sportininkų sportinio rengimo centras, užtikrintos tinkamos sąlygos aukšto meistriškumo sportininkams ruoštis žaidynėms, kad nemažėtų jų finansavimas, būtų preinamas medicininis ir mokslinis aptarnavimas, socialinės garantijos, užtikrintos orios darbo vietos treneriams ir visam personalui, sporto bendruomenė įtraukta į sporto politikos formavimą.

„Ilgus metus buvome politikų negirdimi, jie mus prisimindavo parvežus medalius oro uoste, o sprendimai buvo priimami už uždarų durų nesitariant su sporto bendruomene“, – sakė irkluotojas Mindaugas Griškonis.

Žada daugiau pinigų

Forume dalyvavusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtino, kad sporto finansavimo mechanizmas bus keičiamas, bet garantavo, jog finansavimas tikrai nemažės, priešingai, – jis bus didesnis.

„Finansavimas ne mažėja, o didėja, natūralu, kad finansavimas eina per valstybės biudžetą“, – sakė ji.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas taip pat tvirtino, kad olimpines sporto šakas kitąmet turėtų pasiekti gerokai didesnis finansavimas, – papildomai 2,5 mln. Eur.

Viceministras pripažino, jog pinigai sportininkus pasiekia pernelyg vėlai, todėl ši tvarka bus keičiama. J. Šiugždinienė minėjo, kad aukšto sporto meistriškumo sportininkų rengimo modelį bus stengiamasi peržiūrėti, tam sudaryta speciali darbo grupė.

Viceministras pranešė, kad bus kuriamas Kompetencijų centras, kur sporto federacijų atstovai kels kvalifikaciją ir kompetencijas.

„Manome, kad nebuvo kryptinga sporto infrastruktūros plėtra. Identifikuotos pagrindinės kryptys, bus kuriamas sporto registras, kuriame bus matoma tiek regioninė, tiek aukšto meistriškumo infrastruktūra“, – teigė L. Obcarskas.

Forumą, skirtą Lietuvos sporto ateičiai, inicijavo patys olimpiečiai.

Į jį atvyko keli parlamentarai. Virgilijus Alekna, seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas  renginyje nepasirodė, nors jam buvo numatytas laikas pasisakyti.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:














Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Pastarojo mėnesio „Facebook“ problemos gali būti tik ledkalnio viršūnė Premium

Po buvusios socialinio tinklo „Facebook“ darbuotojos nutekintų dokumentų užvirė audra – bendrovė sulaukė...

Inovacijos
2021.10.15
Kultūros ministerijos premija – Venecijos kino festivalio „Juodojo liūto“ laureatams

Kultūros ministerijos premija už svarbiausius tarptautinius apdovanojimus kultūros srityje skirta...

Laisvalaikis
2021.10.15
Mugėje „ArtVilnius“ – menas ant popieriaus ir kitos grožybės

Šios savaitės pradžioje Vilniuje, galerijoje „Meno niša“, atidaryta dviejų meno grandų, Nacionalinės kultūros...

Laisvalaikis
2021.10.14
F. Zappos paminklo iniciatoriai Vilniuje piktinasi noru iškelti kūrinį, sunaikinti skverą 

Dainininko Franko Zappos paminklo Vilniuje iniciatoriai piktinasi planais iškelti šį kūrinį iš atlikėjo vardo...

Laisvalaikis
2021.10.14
Seimas apribojo atmintinų metų skaičių: kasmet ne daugiau kaip treji

Per metus galės būti paskelbiami ne daugiau kaip treji atmintini metai, ketvirtadienį nusprendė Seimas, šis...

Laisvalaikis
2021.10.14
„Vilnius Jazz“ – su galingais orkestrais ir duokle J. Mekui

Spalio 14–17 d. Lietuvos rusų dramos teatre vyks 34-asis šiuolaikinio džiazo ir improvizacinės muzikos...

Laisvalaikis
2021.10.13
Sportininkai: Lietuvos sportas dideliu greičiu rieda į nuokalnę 5

Lietuva neturi aukšto meistriškumo sportininkų rengimo sistemos, finansavimas ne tik mažas, bet ir vėluoja,...

Laisvalaikis
2021.10.13
„YouTube“ bandys rimčiau kovoti su klimato kaitą neigiančiu turiniu 7

„Google“ valdoma vaizdo sklaidos platforma „YouTube“ bando imtis griežtesnių priemonių kovoje su turiniu,...

Inovacijos
2021.10.10
Daktaras „Europa“ tebegydo Premium

Eilinė birželio diena pačiame rytiniame Europos Sąjungos pakraštyje prasidėjo nelabai tipiškai, tačiau...

Laisvalaikis
2021.10.10
Bioterorizmas: pavojai iš mokslininkų mėgėjų garažų Premium

Paulas Dabrowa nežino, ar genetiškai modifikuoti alų namuose taip, kad jis imtų švytėti, yra neteisėta. Tam...

Inovacijos
2021.10.10
Šiaurės Korėja vagia vakariečių pietus   Premium

2018 m. spalio 5 d. aštunta valanda ryto Vašingtone, arba tiesiog DC (nuo District of Columbia). Amerikiečiai...

Laisvalaikis
2021.10.09
VŽ bando: „E-Traveller“, didžiausias „Peugeot“ elektromobilis Premium

Šiemet į kelius išriedėjusi mikroautobuso „Peugeot Traveller“ elektra varoma versija neapsiriboja komercinio...

Automobiliai
2021.10.09
Kremlius pasveikino Nobelio taikos premiją gavusį D. Muratovą 2

Rusijos nepriklausomo laikraščio „Novaja gazeta“ vienas iš steigėjų ir vyriausiasis redaktorius Dmitrijus...

Laisvalaikis
2021.10.08
Lietuvos šviesuoliams įteikti ženklai „Nešk savo šviesą ir tikėk“

Šešiems Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusiems asmenims įteikti aukščiausi Kultūros ministerijos skiriami...

Laisvalaikis
2021.10.08
VKPK: negali būti nė kalbos apie Vilniaus oro uosto pastato griovimą 7

Vilniaus oro uosto pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Jam taikoma ir atitinkama teisinė...

Laisvalaikis
2021.10.08
Nobelio taikos premija – žurnalistams Mariai Ressai ir Dmitrijui Muratovui

2021-ųjų Nobelio taikos premija skirta Mariai Ressai ir Dmitrijui Muratovui už žodžio laisvės gynimą...

Laisvalaikis
2021.10.08
Nobelio literatūros premija – iš Zanzibaro kilusiam rašytojui A. Gurnah

Spalio 7 d. Švedijos akademija paskelbė šių metų Nobelio literatūros premijos laureatą – juo tapo...

Laisvalaikis
2021.10.07
Holivudo šlovės alėjoje atidengta agento Bondo – D. Craigo žvaigždė

Britų aktorius Danielis Craigas, penktąjį kartą suvaidinęs legendinį slaptąjį agentą 007 naujajame bondiados...

Laisvalaikis
2021.10.07
„Švyturio“ aludariams – pasaulinis meistriškumo patvirtinimas Verslo tribūna 3

Šių metų prestižiniuose „Pasaulio alaus apdovanojimuose“ (angl. „World beer awards“) – „Švyturio“ aludarių...

Laisvalaikis
2021.10.07
Vilniaus 700 metų sukakčiai – 8,7 mln. Eur

Vilniui 2023 m. pasitinkant 700-ąjį jubiliejų, miesto savivaldybė didžiausius šventinius renginius planuoja...

Laisvalaikis
2021.10.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku