Paminklo P. Cvirkai likimas sprendžiamas socialiniuose tinkluose

Publikuota: 2021-05-31
Rašytojo Petro Cvirkos paminklas ir skveras Vilniuje. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Rašytojo Petro Cvirkos paminklas ir skveras Vilniuje. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Į paviršių vėl išplaukė paminklo rašytojui Petrui Cvirkai Vilniuje „mirties ir gyvybės“ klausimas – kultūros ministrui Simonui Kairiui socialiniame tinkle pranešus apie kreipimąsi į Kultūros paveldo departamentą, kuriuo jis prašo spręsti dėl teisinės apsaugos Petro Cvirkos paminklui panaikinimo ir išbraukimo iš Kultūros vertybių registro, Valdas Benkunskas, Vilniaus vicemeras, tame pačiame tinkle pasveikino ministro sprendimą. Tuo metu kultūrologai tai vadina „neišmoktų pamokų šalių istorijomis“. 

Ministras S. Kairys savo „Facebook“ paskyroje rašo, jog paminklas P. Cvirkai į registrą buvo įtrauktas 1992 m., šio sprendimo šaltinis – LTSR Paminklų sąrašas (1973 m.).

„Manau, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į šią situaciją turėtų pažiūrėti iš šių dienų perspektyvos.

P. Cvirkos literatūriniai nuopelnai Vilniuje jau seniai yra įamžinti – 1986 m. Naujamiestyje pastatyta skulptūra „Lakštingala“.
2019 m. gruodžio 3 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro galutinė ekspertinė išvada – Petras Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o jo kolaboravimas sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės ir jos piliečių likimui.
Paveldo politikoje siekiu, kad atsirastų prioritetai, noriu, kad aiškiai suvoktume, kokį savo šalies istorijos pasakojimą kuriame sau ir pasauliui. Ir net ne fizinis paminklo buvimas ar nebuvimas yra problema. Problema visų pirma kyla iš to, kam valstybė skiria savo dėmesį, kaip suvokiame savo pareigą ir kaip apibrėžiame vertę“, – rašo S. Kairys.

Neišmoktos pamokos

Tuo metu Vidas Poškus, menininkas, kuratorius, dailės kritikas ir rašytojas, tokius „sprendimus ir kreipimusis“ vadina „neišmoktų pamokų šalių istorijomis“.

„Jeigu jau šiaip š– tai paminklą reikėjo nuversti 1990/91 metais. Tuomet tai gal ir buvo aktualu. Dabar, praėjus tiek nepriklausomo gyvenimo metų, panašūs sprendimai tik rodo mūsų bailumą prieš istoriją ir paveldo politizavimą. Tai yra tam tikros epochos ženklas — skausmingos, kupinos prieštaravimų, tačiau buvusios. O bet kokių ženklų trynimas rodo mūsų kompleksus. Kaip soc. realizmo epochos objektas tas Mikėno kūrinys yra geras. Dėl Cvirkos – uždėkite paaiškinamą lentelę, jeigu jau taip norisi“, – rašo menotyrininkas.

Rašytojas, vertėjas Darius Pocevičius, dviejų didelės apimties išsamių istorinių studijų apie Vilnių autorius, kita proga kalbėdamas su VŽ irgi apgailestavo, kad nyksta ir autentiškos viešosios erdvės, ir istoriniai reliktai.

Anot jo, paminklas P. Cvirkai yra vienintelis likęs reliktas iš Stalino epochos laikų: „Nebuvo Vilniuje jų daug pastatyta – Žaliojo tilto skulptūros ir šis. Jis įkūnija tam tikrą atmintį apie Vilniaus atstatymą, apie pokarinį laikotarpį, kuris vertinamas trivialiai, kontroversiškai ir jo užmiršti nederėtų. Būtent tada pradėjo rastis lietuviškas Vilnius ir dabartiniams jo gyventojams tai buvo ypač svarbus laikotarpis, kai, iškeldinus lenkus, mūsų seneliai iš provincijos ėmė keltis į Vilnių.“

„Mano supratimu, reiktų vaikščioti po Vilnių kaip po muziejų, o ne kaip po dangoraižių, stiklo ir betono statinių kompleksą. Eini per Vilnių ir gali susipažinti su skirtingomis epochomis – LDK laikai, Abiejų Tautų Respublikos laikai, Rusijos imperijos ir sovietmečio laikai. Vis dėlto pastarieji truko 50 metų, paliko didžiulę įtaką Vilniaus plėtrai ir dabar Vilnius vystosi pagal tada sukurtus planus“, – sakė V. Pocevičius.

Kaip mes nuvertėme P. Cvirką

Atsiliepdamas į kultūros ministro įrašą Valdas Benkunskas, Vilniaus miesto vicemeras, socialiniame tinkle paskelbė įrašą, vėliau jį išplatino savivaldybė, VŽ skelbia jį visą:

„Diskusijas apie Cvirkos paminklo likimą dėl jų trukmės ir kontraversiškumo turbūt galima dėti į tą pačią lentyną su partnerystės įstatymu, vaikų ir moterų apsaugos nuo smurto klausimu, alkoholio ir tabako kontrole ar švietimo sistemos pertvarkomis. Ilgą laiką Cvirkos šalininkai, palikę istorikų nuomonę nuošalyje, paklodę tempė į savo pusę ir gynė „talentingą rašytoją“, o labiausiai dėl tokio trumparegiškumo ir stagnacijos rankomis trynė tie, kam sovietiniai didvyriai lig šiol pasitarnauja skleidžiant melus apie mūsų šalį ir istorinius faktus.

Ko gero, didžiausiais Cvirkos advokatais buvo tapusi Lietuvos rašytojų sąjunga ir Kultūros paveldo departamentas, kurio direktorius Vidmantas Bezaras kaip didžiausios brangenybės laikėsi įsikibęs Nekilnojamų kultūros vertybių registro. Mat jame juodu ant balto parašyta, kad Cvirką reikia saugoti. Kas ir kaip jį į tą registrą įrašė – velniai nematė, bet jei parašyta, vadinasi, taip turi būti. Žodžiu, popiergaliai – šventi dalykai.

O iš tiesų Cvirkos paminklas pradėtas saugoti gūdžiu sovietmečiu – 1972 m. TSRS Ministrų Taryba tuometinei Kultūros ministerijos kolegijai pavedė suteikti jam respublikinę reikšmę. Kolegijos nutarimu tais pačiais metais paminklas atsidūrė Lietuvos TSR kultūros paminklų sąraše.

Vėliau, jau laisvoje Lietuvoje, tuo pagrindu jis iš inercijos įtrauktas ir į Nekilnojamų kultūros vertybių registrą. Ir taip daugiau nei dvi dešimtis nepriklausomybės metų mes puoselėjome sovietų valdžios pareigūnų paminklus, kuriuos kiti sovietai įtraukė į sovietinių vertybių sąrašus.

Ačiū Dievui, kad net ir tokioms kvailystėms ateina galas. Šiandien Kultūros ministras S. Kairys garsiai paragino išbraukti tokias „vertybes“ iš visų registrų. Aš tai suprantu kaip kvietimą pasirūpinti, kad mūsų gatvėse ir skveruose stovėtų paminklai ne tiems, kurie nepriklausomą mūsų istoriją griovė, o tiems, kurie ją kūrė.

Neabejoju, kad tuojau dėl šio sprendimo pakils vėjas, bet nuosaikiems rašytojo gynėjams, kurie ragina įvertinti Cvirkos indėlį į literatūrą ir kultūrą plačiąją prasme, siūlau tai darant išdrįsti kalbėti ir apie jo biografijos faktus. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras jau padarė pirmąjį žingsnį, paskelbęs išvadą dėl rašytojo kolaboravimo su okupantų valdžia.

2020 m. Rusijos Federacijos valstybinis archyvas Maskvoje patvirtino saugantis 1940 m. marionetinio Liaudies Seimo priimtų keturių valstybės santvarką pakeitusių deklaracijų originalus, ant kurių – P. Cvirkos parašai. Po šių deklaracijų įteikimo SSRS Aukščiausiajai Tarybai per tris dienas buvo nacionalizuota Lietuvos žemė, bankai bei stambioji pramonė, pakeista valstybės santvarka ir paskelbtas Lietuvos įsijungimas į SSSR. Šie P. Cvirkos pasirašyti dokumentai įformino sovietinę Lietuvos okupaciją. Pats P. Cvirka, tuometinis Liaudies Seimo Prezidiumo sekretorius, buvo ne šiaip oportunistas ar aplinkybių prispaustas komformistas – jis aktyviai prisidėjo prie SSRS įvykdytos Lietuvos okupacijos uždangstymo. Nuo okupacijos pradžios iki pat savo mirties 1947 m. jis buvo aukšto rango sovietų valdžios pareigūnu. Visą šį laiką nuosekliai palaikė sovietinę sistemą ir savo veiksmais, ir propagandiniais tekstais.

Kitaip tariant, savo talentus jis išnaudojo ne tik kalbos ir kultūros puoselėjimo tikslais. Todėl negalime atskirti Cvirkos rašytojo ir Cvirkos kolaboranto. Yra vienas žmogus, viena istorinė asmenybė ir laikyti Cvirkos rašytojo ant pjedestalo, nevertinant Cvirkos kolaboranto pėdsakų Lietuvos istorijoje, negalime ir to nebedarysime.

Bravo Kultūros ministerijai už suvokimą, kad sąrašai ir registrai nėra savaiminės vertybės, šventai užkonservuotos ir nejudinamos. Jie tarnauja istoriniam naratyvui, o ne valdininkų įsitikinimams. Kai tik ministro nurodymas išbraukti 7286 numeriu registre pažymėtą paminklą bus įgyvendintas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pasiūlysime jį nedelsiant nukelti.“

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
5 galimi atsakymai į vadovus kamuojantį klausimą – kaip dirbsime nuo rugsėjo? Premium

2020 m. kovą dauguma kompanijų nebūtų įsivaizdavusios savo veiklos be biuro patalpų, tačiau užklupus...

Vadyba
11:57
EK ir UEFA susikirto dėl Miuncheno vaivorykštės 1

Europos Komisija negali rasti „jokio pagrįsto pateisinimo“ UEFA sprendimui atmesti Miuncheno miesto sprendimą...

Laisvalaikis
2021.06.23
Papasakokite apie savo darbostogas Verslo tribūna 1

Terminas darbostogos (angl. workation) – vienas naujausių žodžių lietuvių kalboje. Kaip, beje, ir darbo...

Laisvalaikis
2021.06.23
Kaip pasisveikinti ir atsisveikinti dirbant nuotoliniu būdu? Premium

Ilmai Nausėdaitei, „The Remote Company“ bendraįkūrėjai, nuotolinis darbas pandemijos metu nebuvo staigmena.

Podkastai
2021.06.23
Vilniaus savivaldybės pastate ketina nemokamai suteikti 20 darbo vietų verslams iš Baltarusijos

Vilnius pasiūlys 20 darbo vietų savivaldybės pastato patalpose iš Baltarusijos priverstiems persikelti...

Statyba ir NT
2021.06.23
Nei įvarčių, nei stadiono, nei ambicijos 4

Kai kurias temas įprasta prisiminti tam tikra proga. Nes kitu metu tiesiog nėra apie ką kalbėti. Kai Europos...

Verslo aplinka
2021.06.23
Lietuvių kalbos sudėtingumas riboja virtualių asistentų plėtrą  Premium

Skaitmeninių pokalbių programėlių diegimas Lietuvoje, priešingai nei didžiosiose Vakarų šalyse, įsisiūbuoja...

Prekyba
2021.06.23
Riboto leidimo „Aston Martin V12 Speedster  DBR1“ dramatiškas būdas prisiminti praeitį Verslo tribūna

Prisimindami savo įspūdingus pasiekimus žymiausių lenktynių trasose, „Aston Martin“ išleido riboto leidimo...

Vyrai Lietuvoje daugiau uždirba 72 srityse, moterys – tik devyniose 1

Daugumoje Lietuvos įmonių, ypač mokančių aukščiausius atlyginimus, vidutiniškai daugiau uždirba vyrai nei...

Vadyba
2021.06.22
Kultūros bendruomenė: D. Liškevičiaus byla – žala visai meno sistemai

Dalis Lietuvos kultūros institucijų ir organizacijų kreipėsi į valstybės vadovus, teisėsaugą dėl grėsmės...

Laisvalaikis
2021.06.21
Vilniaus jubiliejui ruošiama kampanija – vėl nori nustebinti visko mačiusį pasaulį

Vilniui, ruošiantis 700 m. jubiliejui, pradedama rengti ilgalaikė komunikacijos koncepcija, apimsianti...

Rinkodara
2021.06.20
„Eneba“: galimybė parduoti nenaudojamas žaidimų konsoles – ne vien tvarumo mada Premium

Elektroninė žaidimų parduotuvė „Eneba“ vartotojams pasiūlė naują paslaugą – parduoti nenaudojamas konsoles ir...

Rinkodara
2021.06.20
Tokijo žaidynių organizatoriai pristatė olimpinį kaimelį su karščiavimo klinika

Tokijo olimpiados organizatoriai sekmadienį, likus kiek daugiau nei mėnesiui iki žaidynių pradžios, atvėrė...

Laisvalaikis
2021.06.20
Birželio sukilimas: laisvės kova ar istorinė klaida Premium 6

Birželio 22 d. sukanka 80 metų nuo Birželio sukilimo: 1941-aisiais, tą pačią dieną, kai prasidėjo Vokietijos...

Laisvalaikis
2021.06.20
„Revolut“ vėl platina vaivorykštės kortelę 26

Pasaulinė finansų platforma „Revolut“, turinti 15 mln. klientų, paskelbė prisidedanti prie visame pasaulyje...

Rinkodara
2021.06.20
Autorių teisų direktyva: brangi, klampi ir vis dar derinama Premium

Iki šių metų birželio 7-osios Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse, turėjo būti įgyvendinta dar 2019-ųjų...

Rinkodara
2021.06.18
Lietuvos nacionaliniame muziejuje – paroda tremties 80-mečiui

Birželio 14 d. sukako 80 metų nuo masinių lietuvių trėmimų į Sibirą pradžios, kurių po metų okupacijos ėmėsi...

Laisvalaikis
2021.06.18
Minint Archeologijos dienas atveriamos parodos, rengiamos ekskursijos

Penktadienį Europoje prasideda Archeologijos dienos – Lietuvoje renginiai vyks dešimtyje šalies apskričių ir...

Laisvalaikis
2021.06.18
Vilnius pradeda turizmo kampaniją, skatinančią atostogas leisti sostinėje

Vilniaus miesto savivaldybė ketvirtadienį pradeda vietinio turizmo skatinimo kampaniją „Poilsis Vilniuje, po...

Paslaugos
2021.06.17
Birštono verslas per karantiną nesiilsėjo: atsinaujino ir atidarė naujų vietų Premium

Birštone dar nėra buvę, kad sveikatinimo įstaigos neveiktų žiemą, sezono piko metu. Kadangi būtent taip dėl...

Laisvalaikis
2021.06.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku