Venecijos architektūros bienalėje Lietuva konstruos planetą iš žmonių

Publikuota: 2021-04-29
LEA įkūrėjas menininkas Julijonas Urbonas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
LEA įkūrėjas menininkas Julijonas Urbonas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Dėl COVID-19 pandemijos iš 2020-ųjų į šiuos metus perkeltoje 17-oje Venecijos architektūros bienalėje, prasidėsiančioje gegužės 22 d., Lietuva pristatys Julijono Urbono kosminės architektūros viziją „Planeta iš žmonių“. Interaktyvią meno bei mokslo studiją sukūrė menininko įsteigta Lietuvos erdvės agentūra (LAE).

Daugiau nei dešimtmetį nesvarumo būseną ir gravitaciją tyrinėjantis J. Urbonas Lietuvos paviljone, įkurdintame vienoje iš neveikiančių Venecijos bažnyčių, pristatys vieną naujausių savo minties eksperimentų – „Planetą iš žmonių“, meninę-mokslinę galimybių studiją, svarstančią apie neįprasto architektūrinio darinio – planetos – konstravimą iš žmonių kūnų.

J. Urbonas siūlo į specifinę kosmoso vietą – vieną iš Lagranžo taškų – katapultuoti žmones, kurie imtų traukti vienas kitą ir ilgainiui sulipdytų kosminį kūną. Hipotetinė planeta Venecijoje bus formuojama iš Lietuvos paviljono lankytojų kūnų, nuskenuotų 3D skeneriu ir paverstų trimate astrofizikine simuliacija. Iš žmonių skenų diena po dienos ims formuotis vis didėjanti skaitmeninė kūnų masė – Žmonių planeta.

K. Pakštui būtų sunkiau

Norint suformuoti tikrą mažiausią įmanomą planetą, reiktų maždaug sekstilijono (vienetas su 36 nuliais) žmonių kūnų, ir, sako menininkas, – maždaug trilijoną metų katapultuoti į kosmosą visus Žemėje, remiantis dabartine gimstamumo statistika, gimusius žmones.

„Logistiškai atrodo neįmanoma misija, bet sykiu įmanoma, nes astrofizika ir astrogeologija sako, kad turint tokį skaičių kūnelių toks kosminis kūnas susiformuotų“, – šypteli J. Urbonas.

Panašu, kad geografui, „fantazijų profesoriui“ Kaziui Pakštui įgyvendinti Lietuvos perkėlimo į Madagaskarą idėją būtų buvę kur kas lengviau, tačiau J. Urbonas sako, kad sykiu ir sunkiau, nes „Planetos iš žmonių“ tikslas nėra ją realizuoti.  

„Jos tikslas – įsivaizduoti ir, kaip mėgstu sakyti, sukurti pseudotikrą kosminę programą. Nukeldinti jus į žmogučio, kuris taps kosminės architektūros plyta, padėtį, sukurti empatinį ryšį, leisti įsivaizduoti save iš ateivio perspektyvos. Pabūti kažkuo nežemišku. Patirti dvilypę situaciją, kurią patiri žiūrėdamas į veidrodį: esi čia, bet tuo pačiu – ten“, – VŽ sakė J. Urbonas.

Skenerio, keldinsiančio į Venecijos bienalę nuvykusius laiminguosius, programavimo darbus atliko interaktyvių sprendimų dizaino studija „Studio Pointer“ (Asya Sukhorukova ir Jakobas Schlotteris). Nyderlanduose gyvenantis kūrybinis duetas sukūrė ir konceptualų Lietuvos erdvės agentūros vizualinį identitetą – specialų šriftą, suprogramuotą pagal žmogaus griaučių struktūrą.

Išeiti iš vaizduotės krizės

Anot Jano Boeleno, Karlsrūhės (Vokietija) menų ir dizaino universiteto (HfG) rektoriaus, dizaino ir architektūros kuratoriaus bei LEA kuratoriaus, mūsų visuomenei reikalingos tokios idėjos, nes išgyvename ekonominę, politinę, aplinkosauginę, pandeminę krizes: „Mano nuomone, visa tai yra vaizduotės krizės. Tačiau Julijonui Urbonui pavyksta peržengti ribotą pasaulį ir pasitelkus kritiką bei humorą formuoti alternatyvius scenarijus, nelaukiant, kol technokratai privatizuos erdves ir kolonizuos kosmosą. Jis prieina prie radikalaus požiūrio ir sukuria „Planetą iš žmonių“, kurią galime formuoti patys, dalyvaudami eksperimente – tikrų tikriausiame pilietiniame mokslo projekte“.

LEA kuratorius atkreipia dėmesį, jog J. Urbono idėja ypatingai tiksliai atliepia pagrindinę šių metų architektūros bienalės temą „Kaip mes gyvensime kartu?“ (angl. How will we live together?).

Atsakymų, kas nutiktų su architektūra ir kitomis disciplinomis, jei šios atsiplėštų nuo Žemės, J. Urbonas ieško su tarptautine komanda. Be J. Boeleno, joje dirba Lietuvos paviljoną organizuojančio meno, rezidencijų ir edukacijos centro „Rupert“ vadovė dr. Julija Reklaitė, einanti komisarės pareigas.

Kitoje erdvėje

Pasak J. Reklaitės, su tokiu projektu, kurį reiktų nuolatos perplanuoti, perdaryti ir perkurti, ji dar nebuvo susidūrusi, kita vertus, per tą laiką paviljonas transformavosi ir labai stipriai subrendo.

Vėlgi, iki trejų metų išsitęsęs procesas leido projektą pagilinti, o sykiu pareikalavo didesnių finansinių išlaidų bei privertė ieškoti naujos paviljono erdvės.

„Amerikiečių skaičiavimu, bienalės projektai pabrango apie 40%“, – sako J. Reklaitė.

Dar pernai planuota, jog LEA laboratorija įsikurs karinio jūrų laivyno teritorijoje, Lietuvai laimingose patalpose, kur 2019-aisiais rodyta opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“ Lietuvai pelnė šiuolaikinio meno bienalės „Auksinį liūtą“.

nuotrauka::1

Tačiau, VŽ sakė J. Reklaitė, šių erdvių teko atsisakyti dėl karinėje teritorijoje taikomų „kovidinio saugumo“ reikalavimų: „Vienas susirgimas ir paviljoną būtų tekę uždaryti, negalėjome tuo rizikuoti".

Naujos erdvės paieškos atvedė iki renesansinės XVII a. Santa Maria dei Derelitti bažnyčios, kurioje įsikursianti LEA laboratorija įgyja naujų prasmių.

Pasak rengėjų, architektų Onos Lozuraitytės ir Petro Išoros suprojektuota ekspozicija primins tarsi laikinai ant kitos planetos paviršiaus įrengtą tyrimų aikštelę. Trosais ir laikančiomis konstrukcijomis „įžemintą“ architektūrinę kompoziciją sudarys žiedinis skeneris ir registratūros stalas, ant kurio bus eksponuojami anksčiau J. Urbono įgyvendintų ar būsimų projektų prototipai. Šiuos objektus apskliaus dvi šviesos burės, joms modulinės struktūros dizainą sukūrė menininkas Vladas Suncovas.

Be interaktyvios architektūrinės ekspozicijos, LEA tarptautinei auditorijai pristatys ir Pirmąją metinę ataskaitą (Annual Report No.1) – leidinį, kuriuo siekta šį projektą kontekstualizuoti ir paruošti jo mokslinius pagrindus.

Išsami, beveik 200 puslapių publikacija apžvelgia J. Urbono plėtojamas gravitacijos ir meno sąsajas, išsamiai pristato „Planetos iš žmonių“ idėją ir ieško atsakymų, ar ši misija galėtų būti įmanoma.

Bendradarbiaujant su galerija „Vartai“ ir „Rupert“, leidinį anglų kalba išleido leidykla „Six Chairs Books“.

Kartu su J. Urbonu metinę ataskaitą sudariusi LEA asistuojanti kuratorė Milda Batakytė kreipėsi į kelioliką mokslininkų, dirbančių architektūros, fizikos, antropologijos, dizaino ir kitose srityse, prašydama įvertinti šios misijos galimybę iš jų vykdomų tyrimų ar atstovaujamos disciplinos perspektyvos.

Štai astrofiziko Vido Dobrovolsko teigimu, net jei šiandien ir išsiųstume visus žmones į kosmosą, jie tesudarytų tik mažą asteroidą, tad tam, kad susiformuotų planeta, prireiktų bent kelių tūkstantmečių.

Venecijoje tam laiko laboratorija turės iki lapkričio 21 d.

Lietuvos paviljoną 17-oje tarptautinėje Venecijos architektūros bienalėje pristato Lietuvos kultūros taryba. Paviljoną organizuoja meno, rezidencijų ir edukacijos centras Rupert. Strateginis partneris „X Museum“ (Pekinas). Partneriai „Collective“ (Edinburgas), „Science Gallery“ (Dublinas), galerija „Vartai“, Nacionalinė dailės galerija, „Plasta“, „Girteka Logistics“. Paviljono lankytojų ir gidų saugumu rūpinasi Monika Mačiulytė ir „Margarita“. Paviljono draugai: Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos aerokosmoso asociacija, Kosmica Institute, „Formuniform“.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Venecijos bienalė – dar ne „Eurovizija“, bet jau šis tas Premium

Kai prieš gerus pusantrų metų nugirdau pokalbį gatvėje: „Kas ta bienalė? Nu ta, kur lietuviai laimėjo...

Laisvalaikis
2021.05.08
„A‘Design Awards“ konkurse – lietuvių laimėjimai

Iš tarptautinio dizaino konkurse „A‘ Design Award & Competition“ su apdovanojimais grįžta trys dizaino...

Rinkodara
2021.05.08
VU Zoologijos muziejus – turtuolis vargšas Premium 1

Vilniaus universiteto (VU) Zoologijos muziejus, seniausias gamtos muziejus Lietuvoje ir vienas seniausių...

Laisvalaikis
2021.05.07
Į Lietuvos kultūros tarybos vadoves siūlys A. Pakarklytę

Kultūros ministras Simonas Kairys Vyriausybei teiks tvirtinti Astos Pakarklytės kandidatūrą į Lietuvos...

Laisvalaikis
2021.05.07
MO muziejus – draugiškiausias Europoje

MO muziejus išrinktas svetingiausiu ir draugiškiausiu Europos muziejumi 2020-aisiais, rašoma MO pranešime...

Laisvalaikis
2021.05.07
Spaudos dieną skelbiami žurnalistikos premijų laureatai

Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos Vinco Kudirkos premija paskirta...

Rinkodara
2021.05.07
Apie Rusiją, Sovietų Sąjungą ir Andrejų Sacharovą 1

Dabarties Rusija daugeliu atžvilgiu yra Sovietų Sąjungos atspindys. Kaip ir dabar, SSRS represijos buvo...

Laisvalaikis
2021.05.06
VŽ rekomenduoja: „Klajoklių žemė“ – šviesi ir nedviprasmiška Premium

Džiaugsmą dėl atsivėrusių kino teatrų dera papildyti banalybe, kad kai kuriems filmams didelis ekranas yra...

Laisvalaikis
2021.05.06
Talentingiausiems pasaulio žmonėms JK taikys kitas imigracijos taisykles

Prestižinių apdovanojimų kino, teatro, mokslo ir technologijų srityse laimėtojai, įskaitant „Oskarų“...

Laisvalaikis
2021.05.05
Juvelyrikos kompanija taikosi prie milenialsų poreikių: gamins tik dirbtinius Premium

Didžiausia pasaulyje juvelyrikos gamintoja „Pandora“ paskelbė nebegaminsianti papuošalų su natūraliais...

Laisvalaikis
2021.05.05
Tarptautiniame dizaino konkurse – auksas už „Lewben Art Foundation“ albumą  

Dizainerio Viliaus Dringelio sukurtas meno albumas „Art & Us“ (išleido „Lewben Art Foundation“, LAF)...

Laisvalaikis
2021.05.05
D. Sabonis tapo „Citadele“ banko ambasadoriumi 1

„Citadele“ bankas su NBA žaidžiančiu krepšininku, kylančia krepšinio žvaigžde Domantu Saboniu pasirašė...

Rinkodara
2021.05.05
T. Ramanauskas: ekranų psichozė virsta padidintu abejingumu ir neigimo kultūra Premium

Sulig didėjančiais vakcinacijos tempais, pandemijos supančiotame pasaulyje pamažu pradeda sklaidytis įtampa,...

Rinkodara
2021.05.05
Gatesai skiriasi, bet kartu tęs labdaros fondo veiklą Premium 1

IT milžinės „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas ir jo žmona Melinda pirmadienį, po beveik trijų dešimtmečių...

Inovacijos
2021.05.04
Raganų kalno pašonėje Juodkrantėje kils būsto ir bendradarbystės erdvės Premium

Neringos savivaldybėje, Juodkrantėje, buvusios kavinės „Raganinė“ vietoje Raganų kalno pašonėje, ruošiamasi...

Laisvalaikis
2021.05.03
Abiejų Tautų apdovanojimas – rašytojai Kristinai Sabaliauskaitei

Minint 230-ąją Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto sukaktį...

Laisvalaikis
2021.05.03
Venecijos „Auksinis liūtas“ – ispanų architektui R. Moneo 

Artėjanti Venecijos architektūros bienalė savo „Auksinį liūtą“ už viso gyvenimo nuopelnus įteiks Rafaeliui...

Laisvalaikis
2021.05.03
Nauja „Aston Martin“ era: grįžimas į „Formulę-1“ Verslo tribūna 2

Kurti lenktyninius automobilius ir nugalėti – būtent toks tikslas daugiau nei prieš 100 metų įkvėpė sukurti...

Laisvalaikis
2021.05.03
Sportas ir politika: Naomi Osaka, arba Kai prabyla žvaigždės Premium

Kai „US Open“ turnyre 2020-ųjų rugpjūtį Naomi Osaka įžengė į teniso aikštelę, jos apranga mirgėjo žinomais...

Laisvalaikis
2021.05.02
Gegužės 3-osios Konstitucija – Lietuvos pergalė ar pabaiga Premium

2021 m. Lietuva ir Lenkija mini Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio...

Laisvalaikis
2021.05.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku