Žada keisti kultūros projektų finansavimo tvarką

„Vienas pagrindinių dalykų, ką esu deklaravęs ir ką, tikiuosi, su jūsų pagalba Seime turėtume pasiekti, – kad biudžetinės įstaigos nedalyvautų Kultūros tarybos projektuose“, – Seimo Kultūros komiteto posėdyje sakė ministras. Anot jo, formuojant kitų metų kultūros biudžetą, biudžetinės įstaigos būtų „išimtos iš Kultūros rėmimo fondo“.

Kaip viena svarių priežasčių keisti finansavimo tvarką atskiriant biudžetines įstaigas ir vadinamąjį nevyriausybinį sektorių (NVO), minima ta, kad „biudžetininkai“ turi daugiau resursų tinkamai parengti projektus, nei individualūs menininkai, pralaimintys konkurencinėje kovoje.

Dėl finansavimo tvarkos keitimo kalbama ne pirmus metus. Antai balandžio 6 d. Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA) kreipėsi į politikus, atsakingus už šalies kultūros politikos formavimą bei įgyvendinimą, ir kultūros bendruomenę.

„Jau daugelį metų Lietuvos meno kūrėjų asociacija siūlo atskirti nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimą nuo viešojo sektoriaus projektų finansavimo per Lietuvos kultūros tarybą ir kitų institucijų programas. Esama situacija sudaro netolygias sąlygas tuose pačiuose konkursuose dalyvaujančiam NVO sektoriui konkuruoti su valstybės bei savivaldybių kultūros ir meno įstaigomis, turinčiomis garantuotą kasmetinį biudžetinį finansavimą. Atskyrus šiuos finansavimus, būtų sukurtos sąlygos tęstiniam ir tvariam NVO sektoriaus veikimui. Tokie finansavimo atskyrimo požymiai buvo tik Kultūros tarybos veiklos pradžioje“, – rašoma kreipimesi.

Užburtas ratas

Didžioji dalis valstybinių įstaigų gauna finansavimą „atlyginimams ir radiatoriams“, t. y. administravimui bei komunalinėms paslaugoms, tačiau lėšų veiklai užsidirba pačios, gauna jų ir iš Kultūros tarybai teikiamų projektų. Kita vertus, valstybės finansavimo negaunantis nevyriausybinis sektorius daugiausiai gyvena iš „projektinių pinigų“, taigi turi mažiau galimybių įgyvendinti didelius projektus, t. y., gauti jiems pinigų.

Mindaugas Bundza, laikinasis Kultūros tarybos vadovas, pripažįsta, kad problema egzistuoja, tačiau tvirtina, jog „nė vienoje meno srityje biudžetinis sektorius nėra dominuojantis“.

Tuo metu LMKA duomenimis, vertinant NVO ir viešojo sektoriaus finansavimo santykį, atotrūkis akivaizdus, ypač – Tolygios kultūrinės raidos programose, kuriomis numatoma sudaryti galimybę regionams savarankiškai spręsti jiems svarbių kultūros ir meno projektų įgyvendinimą.

Minėtos programos finansuoja projektus, vykdomus šalies regionuose, išskyrus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestus. Tarkime, Šiaulių apskrityje iš 77 finansuojamų projektų tik 11 yra NVO organizacijų, kiti – biudžetinių ar savivaldybių steigtų įstaigų. Finansine išraiška – santykis 414.200 ir 71.500 Eur, kitaip – NVO organizacijoms skirta 14,7%.

Klaipėdos apskrityje iš 35 finansuojamų projektų 4 yra NVO organizacijų, kiti – biudžetinių įstaigų. Finansine išraiška – santykis 169.500 ir 30.000 Eur, NVO organizacijoms skirta 15% finansavimo.

„Klausimas, ar taip ir ateityje bus suprantama bei įgyvendinama „Tolygi regioninė kultūros politika“, 2021 kovą patvirtinta Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, kuriame kalbama apie tolygų kokybiškos ir įvairių raiškos formų kultūros skatinimą regionuose“, – klausiama LMKA pareiškime.

Abejoja dėl šaltinių

Tuo pačiu LMKA pareiškime primenama, jog 2020 m. lapkričio 3 d. Konstitucinis Teismas nutarimu pripažino, kad sprendimas Kultūros rėmimo fondui skirti 3% akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, bei 10% lėšų, gautų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio, prieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 14 punkto nuostatai.

„Kadangi Kultūros taryba projektus finansavo Kultūros rėmimo fondo lėšomis, kurių fondas po Konstitucinio Teismo nutarimo neteko, kyla klausimas, ar Kultūros rėmimo fondo egzistavimas per se yra prasmingas, nes fondui belieka vienintelis lėšų šaltinis: „kitos teisėtai įgytos lėšos“, numatytas fondo įstatymo 3 straipsnyje.

Kadangi Kultūros tarybos finansuojami kultūros ir meno projektai, stipendijos kūrėjams ir kitos priemonės bus finansuojamos biudžeto lėšomis, tai numato ir Tarybos įstatymas, – šis Konstitucinio Teismo sprendimas galėtų būtų garbingu Kultūros rėmimo fondo eros finišu, galutinai estafetę perduodant Lietuvos kultūros tarybai. Tai atlieptų Vyriausybės programoje numatytą debiurokratizacijos ir dereguliavimo siekį: atsisakyti perteklinio reguliavimo, atskiriant institucijų funkcijas, nedubliuojant jų darbo“, – teigia LMKA.

Kultūros taryba administruoja Kultūros rėmimo fondo lėšas bei kitas kultūros ir meno projektų daliniam finansavimui skiriamas lėšas, konkurso būdu finansuoja kultūros ir meno projektus, skiria valstybės stipendijas kultūros ir meno kūrėjams.

Šiemet iš Kultūros rėmimo fondo įvairiems projektams, stipendijoms numatoma paskirstyti 21 mln. Eur.

Rašyti komentarą 0