Seniausias piešinys ant uolų – kiaulė

Piešinį viename iš vulkaninės kilmės Sulavesio salos urvų, Leang Tedongnge, 2017 m. atrado Indonezijos archeologas Basranas Burhanas, Australijos Grifito universiteto (Griffith University) ekspedicijos narys. Plačiajai visuomenei radinys pristatomas naujame, sausio 13 d. pasirodžiusiame „Science Advance“ numeryje.

Piešinio sukūrimo laikas nustatytas pasinaudojus ant jo susidariusių kalkių nuosėdų urano izotopų analize. Ši technologija leido gana tiksliai nustatyti nuosėdų amžių, tačiau manoma, jog piešinys yra senesnis, nes nuosėdoms susidaryti taip pat reikėjo laiko.

Beje, kaip tik šiomis dienomis Sulavesio salą supurtė galingas žemės drebėjimas, per kurį, sausio 15 d. duomenimis, žuvo mažiausiai 42 žmonės, smarkiai apgadinta daug pastatų.

Daugiau urvų, daugiau piešinių

„Tie žmonės buvo gana modernūs, kaip ir mes. Jie turėjo galimybių ir įrankių piešti“, – „Science Advance“ numeryje, rašo prof. Maxime‘as Aubertas, ekspedicijos dalyvis ir straipsnio bendraautoris. Anot jo, šiame regione gausu kalkakmenio urvų – daugelį jų dar reikia ištirti.

Pasak BBC, Ramiojo vandenyno sala Sulavesis dėl iki šiol mokslui nežinomų priežasčių išsiskiria uolų piešinių gausa, per pastaruosius 70 metų ten jų buvo rasta apie 300.

2019 m. pabaigoje ta pati ekspedicija tame pačiame slėnyje esančiame Lenag Bulu Sipong urve aptiko kitą piešinį – „jaunesnį“ maždaug 1.000 metų, tačiau kur kas įdomesnio siužeto: jame – buivolo medžioklės scena su žmonių, gyvūnų bei fantastinių būtybių figūromis.

Apie naujausią, Leang Tedongnge urvo, piešinį kitas ekspedicijos dalyvis prof. Adamas Brummas sako, jog tai irgi gali būti tik didelio piešinio fragmentas. Anot jo, atrodo, kad 136 X 54 cm dydžio kiaulė kažką stebi. Kažką, kas yra kitoje piešinio dalyje.

Kiaulė nupiešta labai tikroviškai, su į ragus panašiomis iškyšomis abejose snukio pusėse, kurios būdingos suaugusiesiems patinams. Dėl jų ši rūšis vadinama Sulavesio karpine kiaule (lot. Sus celebensis).

Ne patys seniausi

Pasak BBC, virš kiaulės nugaros galima įžiūrėti du žmogaus delno atspaudus. Mokslininkai daro prielaidą, kad menininkas ne kartą lietė sieną, skiedė dažus seilėmis, ir tikisi išgauti jo DNR pavyzdžių.

Archeologų vertinimu, Indonezijos piešiniai nėra patys seniausi Žemėje.

2018 m. Pietų Afrikoje aptiktas akmens luitas su žmogaus ranka prieš 73.000 metų nubrėžtomis linjomis.

Seniausi žinomi uolų piešiniai Europoje – rankos Ispanijos Castillo urve ir liūtas Vokietijos Stadelo urve – atitinkamai 40.800 ir 40.000 metų.

Sulavesis

Sulavesis yra didžiausia sala Didžiosios Sundos salyne, Ramiajame vandenyne. Jos plotas – 189.200 kv. km.

Saloje gyvena apie 19 mln. gyventojų. Manoma, jog dabartinėje jos teritorijoje žmonės apsigyveno maždaug prieš 50.000 metų.

I tūkstantmečio po Kr. pradžioje jie jau naudojo geležį, sukūrė irigacines sistemas, augino ryžius ir prieskonines daržoves. Nuo IV a. pradėjo plisti hinduizmas, vėliau – budizmas.

I tūkst. pab.–II pr. Sulavesyje pradėjo kurtis pirmosios valstybės.

1512 m. salą atradę portugalai įkūrė joje prekybos punktus, XVI a. pabaigoje joje pasirodė anglai.

1607 m. į Sulavesį pradėjo skverbtis olandų „Ost Indijos“ bendrovė, greitai išstūmusi kitus europiečius, paskui ją – ir Olandijos vyriausybė.

Per Antrąjį pasaulinį karą (1942–1945) sala buvo okupuota Japonijos, nuo 1949 m. tapo Indonezijos dalimi.

Rašyti komentarą 0