Prieš 30 metų: Sausio 13-oji, Lietuva ir pasaulis

Publikuota: 2021-01-13
Luko Balandžio („15min“ / „Scanpix“) nuotr.
svg svg
Luko Balandžio („15min“ / „Scanpix“) nuotr.
 

1991 m. sausio pradžioje, prieš trisdešimt metų, padėtis Lietuvoje buvo pasiekusi aukščiausią įtampos tašką: Vyriausybė išgyveno rimtą politinę krizę, promaskvietiškos jėgos stengėsi perimti valdžią, o šimtai tūkstančių žmonių iš visų Lietuvos kampelių važiavo į Vilnių rodydami, kad remia valstybės nepriklausomybę. Įtampos pikas buvo pasiektas 13-osios naktį, kai sovietų kariai puolė beginklius žmones.

14 žuvusių, šimtai sužeistų – tokia buvo Lietuvos laisvės kaina. Būtent po sausio įvykių į Lietuvą dėmesį atkreipė pasaulio bendruomenė, o visų trijų Baltijos šalių vardai atsidūrė pasaulio žiniasklaidos priemonių dėmesio centre.

Nerašytas sutarimas

Sakoma, kad 1990 m. atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę SSRS ir JAV turėjo nerašytą susitarimą: Maskva nepralieja kraujo Lietuvoje, Vašingtonas susilaiko nuo Lietuvos Vyriausybės pripažinimo.

Tačiau 1991 m. sausį sovietai šį susitarimą sulaužė. Padėtis Maskvoje jau kurį laiką klostėsi Lietuvai nepalankia kryptimi. Dar prieš 1991-ųjų pradžią ėmė stiprėti politinė sovietų slaptųjų tarnybų ir karinių struktūrų įtaka, sumažėjusi perestroikos pradžioje. Jie nebuvo patenkinti Michailo Gorbačiovo politika.

Tikėjosi griežtesnės reakcijos

Ilgą laiką nuosaiki buvusi JAV politinės vadovybės reakcija po 1991 m. sausio 13-osios keitėsi – George‘as Bushas pareiškė, kad „negali būti jokio pateisinimo tokiam jėgos naudojimui“.

Po dešimties dienų JAV Atstovų Rūmai priėmė rezoliuciją, raginusią M. Gorbačiovą nutraukti karinės jėgos naudojimą Baltijos šalyse.

Sausio 29-ąją G. Busho kreipimesi į JAV visuomenę buvo užsiminta ir apie Lietuvą, Latviją ir Estiją, – esą JAV stengsis padėti Baltijos tautoms siekti jų tikslų.

Už Atlanto gyvenantys lietuviai tikėjosi griežtesnės JAV vadovų reakcijos. Kita vertus, sausio įvykiai suartino pasaulio lietuvių organizacijas su Lietuvos visuomene.

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vadovybė sausio 14-ąją paskelbė kreipimąsi į visą išeiviją, ragindama organizuoti viešas akcijas ieškant tarptautinės paramos ir solidarumo su nepriklausoma Lietuva.

1991 m. sausio 21 d. Kanados Parlamentas specialiame posėdyje svarstė padėtį Lietuvoje ir Latvijoje. Nors apčiuopiamų nutarimų nebuvo priimta, tačiau faktas, kad neseniai nepriklausomybę atkūrusios valstybės reikalai įtraukti į darbotvarkę, – savotiškas laimėjimas. Užuojautą pareiškė JAV Vyskupų konferencija.

Rusų demokratai palaikė

Rusijos demokratinė visuomenė taip pat reiškė solidarumą su Lietuva. Demokratinė spauda kritikavo sovietų valdžios veiksmus Baltijos šalyse. Dalis žurnalistų atsisakė skelbti iš anksto paruoštas tikrovės neatitinkančias žinias apie padėtį Vilniuje. O sausio 20-ąją apie 100.000 rusų, susirinkę į demonstraciją Maskvos centre, rodydami solidarumą su Lietuva, protestavo prieš brutalų sovietų kariuomenės elgesį ir žudynes Vilniuje.

Aiškintis padėties į Vilnių atvyko SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatų delegacija, pareiškusi, kad jiems gėda dėl tokių veiksmų, ir prašė Lietuvos visuomenę tikėti, kad Vilniuje buvo ne rusų, o SSRS komunistų partijos tankai ir kareiviai.

Reikšminga tai, kad Baltijos šalių laisvės siekius rėmė būsimasis Rusijos Federacijos Prezidentas Borisas Jelcinas. Tarptautinė bendruomenė spaudė sovietų politinius vadovus, todėl sausio 30-ąją oficialiai pranešta, kad iš Baltijos šalių atitraukiami desantininkai ir dalis specialiosios paskirties milicijos dalinių.

Kodėl tai buvo svarbu

Pareiškimus, smerkiančius agresiją Vilniuje, padarė NATO, Europos Bendrijos Ministrų Taryba, Europos Parlamentas, kurio sprendimu buvo sulaikyta Sovietų Sąjungai skirta skubi 1 mlrd. JAV dolerių vertės pagalba maisto produktais.

Požiūriu į Baltijos šalių išsilaisvinimo judėjimą iš bendro Vakarų šalių konteksto išsiskyrė Skandinavijos valstybių, ypač Islandijos ir Danijos, visuomenės ir politinė valdžia.

1991 m. sausį Vilniuje lankėsi Islandijos užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hannibalssonas.

Sausio 20-ąją susitikęs su Aukščiausiosios Tarybos (AT) Pirmininku Vytautu Landsbergiu jis patvirtino, kad „Islandijos Vyriausybė rimtai svarsto galimybę užmegzti diplomatinius santykius su Lietuva“. Netrukus Islandija tapo pirmąja pasaulio valstybe, pripažinusia Lietuvos nepriklausomybę.

Aktyviai Lietuvą rėmė buvusio socialistinio lagerio valstybių atstovai. Dar prieš sausio 13-ąją remdamas lietuvių siekius raštu į AT kreipėsi Vaclavas Havelas; į Vilnių atvyko Lenkijos delegacija, kurios vienas narių Adamas Michnikas, kalbėdamas AT posėdyje, pareiškė:

„Visiems Lietuvos okupantams sakome: NE! Tegyvuoja laisva Lietuva!“

Netrukus prasidėjo oficialių ir neoficialių užsienio valstybių delegacijų vizitai. Praėjus kiek daugiau nei dviem mėnesiams po Sausio 13-osios, pirmą kartą istorijoje Lietuvą aplankė buvęs JAV prezidentas Richardas Nixonas. Pirmiausia, ką jis padarė atvykęs į Vilnių, – pagerbė Sausio 13-osios aukas.

Matoma ir girdima

Per keletą dienų po Sausio 13-osios AT pasiekė apie 10.000 telegramų ir laiškų iš Lietuvos ir užsienio, kuriuose remiamas parlamentas ir Vyriausybė.

AT pastatas 1991 m. sausį tapo sovietų karinės intervencijos žlugimo simboliu. Yra pagrindo manyti, kad buvo planuota užimti parlamento rūmus, tačiau jų nepuolė.

Kodėl? Tikėtina, kad kariuomenė neturėjo tikslaus veiksmų plano, nedrįso dar kartą veržtis prieš beginklius žmones. Buvo ir dar viena priežastis – užsienio žurnalistų buvimas Vilniuje. Jų reportažai apie aukas prie Televizijos bokšto pasiekė pasaulio žiniasklaidą. Daugiau žūčių žadėjo blogą sovietų įvaizdį pasaulio spaudoje.

Lietuvos žmonės ir valdžia jautėsi morališkai tvirtesni žinodami, kad pasaulis išgirdo, pamatė ir perskaitė, kas įvyko. Iki tol baimintasi, kad lietuviai gali būti izoliuoti ir atskirti, bet po Sausio 13-osios tapo aišku, kad taip nenutiks.

Tarptautinio valstybės pripažinimo dar teko palaukti, tačiau po 1991 m. sausio įvykių pasaulio visuomenė pradėjo suvokti, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių reikalai nebėra Sovietų sąjungos vidaus klausimas.

Parengta pagal istorijos dr. Artūro Svarausko tekstą Seimo svetainėje. www.lrs.lt. Daugiau informacijos apie 1991 m. sausio 13-ąją ir Laisvės gynėjų dienos atminimo įamžinimą – ten pat.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Mirė JAV televizijos legenda L. Kingas

Jungtinėse Valstijose šeštadienį mirė televizijos legenda Larry Kingas, kuris net pusę šimtmečio savo laidose...

Laisvalaikis
2021.01.23
Kovidas po kovido: liekamieji reiškiniai Premium

Praėjusių metų gruodį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) į tarptautinį ligų klasifikatorių įtraukė...

Laisvalaikis
2021.01.23
M. Gimbutienė Valdovų rūmuose: minint 100–ąsias gimimo metines

Simboliška, kad Vilniaus gimtadienio išvakarėse, sausio 23 d., sueina 100 metų, kai čia gimė pasaulinio garso...

Laisvalaikis
2021.01.23
TV rinka: kanalų rokiruotės ir unikalaus turinio medžioklė Premium

Nors 2020 m. dėl pandemijos augo laikas, praleistas prie TV ekranų, žiūrimiausi kanalai įsivėlė į dar...

Rinkodara
2021.01.22
Buvęs Vatikano banko prezidentas nuteistas beveik 9 metams

Angelo Caloia, buvęs Vatikano banko vadovas, pripažintas kaltu dėl lėšų eikvojimo ir pinigų plovimo. Buvusiam...

Laisvalaikis
2021.01.22
Investicijų bankininkė R. Laukien: apsispręskite, kokio pyrago norite Premium

„Ir kuriant kompaniją, ir investuojant į ją labai svarbu suprasti, kas sudaro jos vertę. Jei tik žmonės, tai...

Laisvalaikis
2021.01.22
Donaldas Trumpas, „Twitter“ ir nešvari kova dėl žodžio laisvės Premium 12

Sprendimas uždrausti JAV prezidentui naudotis galingiausia šių laikų komunikacijos platforma pasižymi visomis...

Verslo aplinka
2021.01.21
Kaunas įžengė į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo laukiamąjį

UNESCO Pasaulio paveldo centrui Paryžiuje pateikta nominacinė paraiška „Modernusis Kaunas: Optimizmo...

Laisvalaikis
2021.01.21
JAV prezidentų inauguracijos: kai ne viskas vyksta pagal scenarijų Premium

Ne visuomet ir ne viskas vyksta sklandžiai net per kruopščiai planuojamas svarbiausias iškilmes...

Laisvalaikis
2021.01.20
Vyno prekyba: mažiau, bet kokybiškiau Premium

2020-ieji vyno pasauliui nebuvo lengvi: visuotinė pandemija uždarė restoranus, viešbučius, sustabdė keliones.

Laisvalaikis
2021.01.19
F. Kirkorovas įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą 7

Migracijos departamentas, Užsienio reikalų ministerijos prašymu, penkeriems metams įtraukė Rusijos atlikėją...

Laisvalaikis
2021.01.19
V. Juozapaitis: Kultūros taryba nebeskirstys subsidijų kultūros įstaigoms 2

Lietuvos kultūros taryba (LKT) ateityje nebeskirstys subsidijų kultūros įstaigoms už nuostolius, patirtus per...

Laisvalaikis
2021.01.19
Kultūros ministras prašo laikinai stabdyti Panevėžio „Garso“ kino teatro griovimą 6

Kultūros ministras Simonas Kairys prašo Panevėžio savivaldybės laikinai stabdyti „Garso“ kino teatro griovimą...

Statyba ir NT
2021.01.19
Parama koncertų rengėjams: norėjosi kaip geriau, išėjo kaip visada Premium

Lietuvos kultūros tarybos (LKT) sprendimas skirti subsidijas dėl koronoviruso nukentėjusiems proputiniškų...

Laisvalaikis
2021.01.18
Automobiliai: 2021-ųjų naujienos – elektra įgauna persvarą Premium

Pasaulinės COVID-19 pandemijos pristabdyta automobilių pramonė šiemet Europos rinkai žada pristatyti per 160...

Automobiliai
2021.01.17
Tapytoja E. Ridikaitė: vietoj garbės daktaro – Nacionalinė premija Premium

„Negaliu pasakyti, kodėl tai darau, nes kai logiškai pagalvoji, – nesąmonė, kaip koks virusas“, – apie savo...

Laisvalaikis
2021.01.17
Prezidentas G. Nausėda pasveikino Krašto apsaugos savanorių pajėgas su 30-mečiu

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Krašto apsaugos savanorių pajėgas su 30-mečiu.

Laisvalaikis
2021.01.17
Seniausias piešinys ant uolų – kiaulė

Indonezijos Sulavesio (Sulawesi) saloje archeologai aptiko seniausią žinomą piešinį ant uolų – maždaug prieš...

Laisvalaikis
2021.01.16
Kultūros ir meno kūrėjams - 1,4 mln. Eur stipendijų dėl pandemijos

Kultūros taryba paskelbė pirmąjį šiemet individualių stipendijų konkursą kultūros ir meno kūrėjams, ketinama...

Laisvalaikis
2021.01.16
„Eurovizija 2021“: suplanuoti keturi scenarijai

Nacionalinis transliuotojas šį šeštadienį pradeda „Eurovizijos“ nacionalinę atranka „Pabandom iš naujo!“. Dėl...

Rinkodara
2021.01.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus