Seimas pareiškė pagarbą laisvės kovotojams ir diskutavo dėl V. Landsbergio pareigų

Taip pat pasiūlyta sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paskelbti nedarbo diena.

Už konservatoriaus Emanuelio Zingerio rengtą dokumentą, kuriuo pažymima, kad 1991 m. sausį buvo atremta Sovietų Sąjungos agresija prieš 1990 m. kovo 11 d. atkurtą nepriklausomą Lietuvos Respubliką, balsavo 117 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš. Vienas politikas susilaikė.

„Tai didingas Lietuvos žmonių ir lietuvių tautos įvykis. 30 metų nuo „Žalgirio mūšio“ – Sausio 13-osios – kurį mes laimėjome. Mes laimėjome šį mūšį, ir pasaulis tada aidu ataidėjo pripažinimą“, – pateikdamas projektą sakė parlamentaras. Anot jo, rezoliucija norima nulenkti galvas prieš aukas.

„Sausio 13-oji yra vienas iš veiksnių, prisidėjusių prie Sovietų Sąjungos ir totalitarinio komunistinio režimo žlugimo, demokratijos ir žmogaus teisių įtvirtinimo posovietinėje erdvėje, Vidurio ir Rytų Europos šalių sugrįžimo į demokratinių Europos valstybių šeimą“, – rašoma dokumente.

Pasak E. Zingerio, Sausio 13-oji visoms kartoms leidžia suprasti, kad laisvė nėra tik duotybė, ji nebuvo dovanota, o iškovota krauju.

Diskusijos dėl pareigybių

Daugiausia diskusijų parlamente sukėlė rezoliucijos punktas, kuriame minimas prof. Vytautas Landsbergis, buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.

Pirmajame dokumento variante sakoma, kad „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis“.

Tačiau daliai opozicijos nuogąstaujant, jog taip norima V. Landsbergį pripažinti buvus valstybės vadovu, ji pakeista taip: „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kurios Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui vadovavo aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas Vytautas Landsbergis“.

Deklaracijos „Dėl Vytauto Landsbergio pripažinimo valstybės vadovu“ projektą dar 2015 m. Seime įregistravo Seimo narys Mantas Adomėnas.

Projekte teigta, jog Seimas „pripažįsta, kad 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis buvo Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs valstybės vadovo pareigas, /.../ turėjęs įgaliojimus pasirašyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, atstovauti Lietuvos Respublikai tarptautiniuose santykiuose, vesti derybas ir pasirašyti tarptautines sutartis“.

Propagandai – ne

E. Zingerio parengtoje rezoliucijoje taip pat atkreiptas dėmesys į propagandinę ir dezinformacinę veiklą, „kuria bandoma menkinti Lietuvos nepriklausomybę, laisvės gynėjų atminimą, iškreipti istoriją, kurstyti tautinę nesantaiką“.

Joje smerkiamas Rusijos Federacijos institucijų sprendimas persekioti Lietuvos teisėjus, prokurorus ir kitus teisėsaugos pareigūnus, tyrusius ir nagrinėjusius baudžiamąją bylą dėl nusikaltimų žmoniškumui, padarytų 1991 m. Sovietų Sąjungos agresijos metu.

Rašyti komentarą 0