Nuo koronaviruso iki vėžio vakcinos?

Publikuota: 2020-12-13
Prof. Ugur Sahinas, biotechnologijų bendrovės „BioNTech“ generalinis direktorius, prisidėjęs prie naujosios vakcinos kūrimo. Florianx Gaertnerx / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
Prof. Ugur Sahinas, biotechnologijų bendrovės „BioNTech“ generalinis direktorius, prisidėjęs prie naujosios vakcinos kūrimo. Florianx Gaertnerx / „Scanpix“ nuotr.

Neperdedant, galima sakyti, jog viso pasaulio akys pastarosiomis dienomis, savaitėmis, mėnesiais krypsta į vakcinos nuo naujojo koronaviruso kūrėjus, pirmuosius skiepus ir galimus jų rezultatus. Oficialiai skelbiama, jog naujo tipo vakcinos nuo COVID-19 veiksmingumas yra 90%. Tuo pat metu mokslininkai kalba ir apie tai, kad išrastoji vakcina gali būti siejama su vakcina nuo vėžinių ir kitų infekcinių susirgimų.

„Šie duomenys dar vienu žingsniu priartina mus prie galimo dabartinės visuotinės pandemijos sprendimo,“ – 90% vakcinos veiksmingumą komentuoja prof. Ugur Sahinas, Maince (Vokietije) veikiančios biotechnologijų bendrovės „BioNTech“, kartu su Amerikos farmacijos bendrove „Pfizer“ sukūrusios vakciną, vadovas.

VŽ rašė, jog vakar, gruodžio 12 d., JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) skubiai patvirtino „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakciną ir paskelbė išduodantys skubų leidimą skiepyti ja gyventojus. Kaip ir Jungtinėje Karalystėje, kuri jau paskiepijo per 2.000 žmonių, taip ir JAV pirmiausia ji pasieks dirbančiuosius sveikatos priežiūros sektoriuje ir esančiuosius globos namuose, – labiausiai pažeidžiamas grupes.

Sykiu FDA pareiškė, jog „yra aiškių įrodymų, kad vakcina gali būti veiksminga užkertant kelią COVID-19“.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„FDA leidimas skubiai naudoti pirmąją COVID-19 vakciną yra reikšmingas etapas kovojant su šia niokojančia pandemija, kuri paveikė tiek daug šeimų Jungtinėse Valstijose ir visame pasaulyje“, – „Financial Times“ citavo Stepheną Hahną, FDA komisarą. Paskelbta, jog „Pfizer“ planuoja JAV paruošti 6,4 mln. dozių per pirmąjį išleidimo etapą iki šių metų pabaigos.

JAV – šeštoji valstybė po Jungtinės Karalystės, Kanados, Bahreino, Saudo Arabijos ir Meksikos, patvirtinusi šią vakciną.

Istorinis rezultatas

Tuo metu „Der Spiegel“ svarsto, jog „sėkminga registracija reikš ne tik koronos krizės pabaigos pradžią – ji galėtų iš esmės pakeisti bendrą požiūrį į vakcinų kūrimą“.

Paprastiems mirtingiesiems labiau suprantama kalba „Der Spiegel“ aiškina, jog šia vakcina skiepijamiems sušvirkščiama „supakuota molekulė, kurioje yra informacinės RNR, arba mRNR formos konstrukcinis modelis. Šias molekules absorbuoja organizmo ląstelės, ir mRNR jas priverčia gaminti specifinį baltymą. Kadangi šis baltymas organizmui yra „svetimas“, įmuninės ląstelės į jį reaguoja, – taip vystosi imunitetas“.

Šios technologijos tyrimus mokslininkai pradėjo prieš tris dešimtmečius, tikėdamiesi, kad ji gali būti veiksminga kovojant su visų tipų infekcinėmis ligomis, įskaitant onkologines.

SARS-CoV-2 viruso atveju, „BioNTech“ ir „Pfizer“ akivaizdžiai įrodė, kad ji veikia.

„Tai istorinis rezultatas – pirmoji tarpinį veiksmingumą pademonstravusi mRNR vakcina“, – „Der Spiegel“ cituoja Pasiruošimo epidemijoms inovacijų koalicijos ir tarptautinio vakcinų tyrimo pažangos aljanso (angl. Coalition for Epidemic Preparedness Innovations, an international alliance for the advancement of vaccine research) imunologą Nicholasą Jacksoną. – Jei nekils kliūčių, šis teigiamas rezultatas gali pradėti naują erą mRNR technologijas mėginant panaudoti kovai su infekcinėmis ligomis.“

Jam pritaria prof. Norbert Pardi iš Pensilvanijos universiteto: „Neįtikima, kad mRNR vakcina veikia taip puikiai.“ Pasak tyrėjo, „jei tai pasitvirtins, per artimiausius metus atsiras vis daugiau užregistruotų mRNR vakcinų nuo vėžio ir infekcinių ligų.“

Kurdami vakcinas mokslininkai atsigręžė į mRNR technologiją iš dalies dėl to, kad tradiciniai metodai reikalauja labai daug pastangų, pasakoja „Der Spiegel“.

Tradicinės vakcinos gaminamos naudojant susilpnintus virusus arba jų daleles. Antai gaminant gripo viruso vakciną, kasmet virusui užauginti sunaudojama 500 mln. kiaušinių. Be to, įrodyta, kad šis metodas kovojant su tam tikromis infekcinėmis ligomis, pavyzdžiui, AIDS ar Dengės karštine (ūmi virusinė uodų pernešama liga, kurią sukelia Dengės virusas), yra neveiksmingas ir dar mažiau veiksmingas kuriant vakciną no vėžio.

Anksčiau trūko lėšų

Pasak „Der Spiegel“, prieš tris dešimtmečius mokslininkams pradėjus eksperimentuoti su šia technologija, mRNR būdavo sušvirščiama laboratoriniams gyvūnams, šių ląstelės pradėdavo gaminti „svetimą medžiagą“.

Tačiau po vilčių teikiančios pradžios ilgainiui pažangos nebuvo pastebėta. Išsiaiškinta, jog mRNR yra ypač nestabili, ir dažnai suyra arba visiškai išnyksta vos sušvirškus medžiagą į organizmą.

Tuomet ir buvo suformuluotas tikslas rasti būdą, kaip panaudojant molekulinius metodus „supakuoti“ mRNR, kad ši nepažeista pasiektų ląsteles.

Pasak prof. N. Pardi, tik per pastaruosius 10 m. techninėms inovacijoms ir tyrimams skiriamas finansavimas sudarė sąlygas transformuoti mRNR į „vilčių teikiantį terapinį įrankį“.

Vakcina nuo vėžio?

„Der Spiegel“ pasakoja, jog šiame tyrime dalyvavusi sutuoktinių pora – mokslininkai Ozlem Tureci ir „BioNTech“ generalinis direktorius Ugur Sahinas – jau seniai ieškojo tobulesnių metodų gydant onkologinius susirgimus ir svajojo apie vakciną nuo vėžio.

Jų vizijos rėmėsi tuo, jog vėžiniam audiniui ėmus daugintis, pradedamos gaminti imuninei sistemai svetimos, „nenormalios“ ląstelės. O. Tureci ir U. Sahinas, lygindami vėžiu sergančių pacientų sveiką ir pažeistą audinį, atrado „svetimomis“ laikomas ląsteles ir pagamino mRNR su šių svetimų struktūrų modeliais. Sykiu patobulino mRNR taip, kad ji organizme pasiektų tikslines ląsteles.

Atlikdami vieną iš tyrimų, mokslininkai piktybine melanoma sergantiems 13 pacientų sušvirkštė atitinkamos mRNR ir nustatė, kad sureagavo kiekvieno paciento imuninė sistema. Praėjus 12–23 mėn. po injekcijos, aštuoniems iš jų remisija nepasireiškė.

Anot mokslininkų, „gudrybė čia ta, kad kiekvienas pacientas gauna mRNR, tiksliai priderintą prie jį kankinančio vėžio genetinių savybių“.

Individualizuotas imunoterapinis gydymas nuo vėžio vis dar laikomas eksperimentiniu, tačiau pirminio tyrimo rezultatai teikė didelių vilčių, todėl Tureci ir Sahinas su mokslininkų grupe 2017 m. tyrimų rezultatus paskelbė mokslo žurnale „Nature“.

Beveik po dvejų metų, 2019-aisiais, 52-jų metų odos vėžiu sergančiam pacientui JAV gydymui buvo skirtas eksperimentinis „BioNTech“ vaistas. Po kurio laiko „Nature“ jis pareiškė: „Aš mačiau, kaip vėžio ląstelės tiesiog traukėsi mano akyse.“

„Žinoma, tokius pareiškimus reikia vertinti atsargiai, tačiau pastaruoju metu šios technologijos tyrimus atlieka dešimtys kompanijų ir universitetų. Be kitų, atliekami mRNR vakcinų, skirtų gydyti nuo krūties, plaučių, prostatos bei storosios žarnos vėžio klinikiniai tyrimai“, – teigia „der Spiegel“.

Pasak mRNR ekspertu vadinamo prof. N. Pardi, įrodyta, jog mRNR vakcinos gali būti naudojamos gydyti nuo įvairių tipų onkologinių susirgimų.

Pirmiausia – kovidas

Vis tik dabar pasaulis susitelkęs į tai, kiek vakcina bus veiksminga SARS-CoV-2 viruso atveju.

„Tai yra svarbiausias etapas“, – gruodžio 12 d. interviu CNN sakė U. Sahinas. – Labai džiaugiuosi, kad FDA ją patvirtino. Šiuo metu tai svarbiausias etapas.“

Pasak mokslininko, prisidėjusio prie valcinos sukūrimo, „duomenys rodo, kad tai yra vakcina, kaip ir bet kuri kita antivirusinė vakcina pasižyminti gėrybiniu saugumo profiliu, lengvu ir vidutinio sunkumo šalutiniu poveikiu. Tipiškas šalutinis poveikis yra skausmas injekcijos vietoje, karščiavimas ir galvos skausmas, pasireiškęs daliai žmonių".

Remdamasis atliktais tyrimais jis tvirtina, jog tai yra „saugi ir labai veiksminga vakcina".

Skelbiama, jog 2021 m. planuojama pagaminti 1,3 mlrd. dozių šios vakcinos.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Ateitis su 5G pagal „Ericsson“: kas laukia žmonių ir verslo Premium

5G ryšys dažnai yra pristatomas kaip technologija, kuri daugiausia naudos atneš verslui. Tai bent iš dalies...

Inovacijos
2022.05.20
Virtualus nekilnojamasis turtas? Kodėl gi ne Premium 1

„Virtualus nekilnojamasis turtas (NT) yra dar viena skaitmeninio investavimo alternatyva. Iki šiol buvo...

Laisvalaikis
2022.05.20
Trakuose – ukrainos menininko J. Grigorovičiaus paroda „Karo spalvos“

Trakų kultūros rūmų meno galerijoje „Fojė“ (Vytauto g. 69) atidaryta kino dailininko Jurijaus Grigorovičiaus...

Laisvalaikis
2022.05.20
Kanuose T. Cruise‘ui įteikta „Garbės auksinė palmės šakelė“

Holivudo aktorius Tomas Cruise'as, trečiadienį pirmą kartą po 30 metų pertraukos apsilankęs Kanų kino...

Laisvalaikis
2022.05.19
Pokalbis apie psichinę darbuotojo sveikatą: pasitikėjimo vadovu ženklas Premium

Pokalbiai apie psichikos sveikatą tarp vadovo ir kitų komandos narių turėtų būti normalizuoti – teiginiui...

Vadyba
2022.05.19
Juvelyras T. Blaževičius: deimantai brangsta, lietuviškos juvelyrikos rinka bręsta Premium

„Deimantų kainų rodiklis yra ne aukcionai, bet dešimtys tūkstančių mažų gamintojų, kurie parduoda tuos...

Laisvalaikis
2022.05.18
Ukrainiečiai atsisveikino su pirmuoju nepriklausomos šalies prezidentu L. Kravčuku

Rusijos invazijos krečiama Ukraina antradienį atsisveikino su Leonidu Kravčuku, pirmuoju nepriklausomos...

Laisvalaikis
2022.05.17
Prasideda Kanų kino festivalis

Šiandien Kanuose, Prancūzijoje, prasideda 75-asis tarptautinis Kanų kino festivalis ir kino industrijai...

Laisvalaikis
2022.05.17
Kuo virto „Vytauto“ avantiūra su krepšininkais Ballais Premium 6

Lietuvoje su savo šeima ir kūrybine komanda viešėjęs JAV krepšinio veikėjas LaVaras Ballas paskelbė į Ameriką...

Pramonė
2022.05.17
„Dizaino sparnai“ pradedantiesiems augins sparnus

Lietuvos kultūros tarybos (LKT) projektas „Dizaino sparnai“ pradedančiuosius kviečia teikti paraiškas...

Laisvalaikis
2022.05.17
Rusijos premjeras iš R. Tumino atėmė vyriausybinį apdovanojimą 1

Rusijos premjeras Michailas Mišustinas nurodė buvusį Maskvos Vachtangovo teatro meno vadovą režisierių Rimą...

Laisvalaikis
2022.05.17
G. Pruskus: į darbą reikia žvelgti kaip į žaidimą Premium

Gediminas Pruskus, nekilnojamojo turto paslaugų grupės „Inreal“ vadovas, šiuo metu bendrovėje integruoja...

Vadyba
2022.05.15
J. D. Haidtas: apsigavome manydami, kad užtikrinti liberaliąją demokratiją lengva Premium

„Žinau, kad niekada nebuvo aukso amžiaus, kai visi mylėjome vieni kitus ir kalbėjome ta pačia kalba“, – sako...

Laisvalaikis
2022.05.15
Karą iš slėptuvės aprašinėjantis redaktorius: labiausiai šokiruoja mažos detalės Premium

Rusijos invazija į Ukrainą smogė visiems Ukrainos pramonės sektoriams ir kol kas nepanašu, kad šalis...

Verslo aplinka
2022.05.15
Rusijos klaida: neįvertintas oro pajėgų faktorius Premium

Oro pajėgos turėjo būti vienas pagrindinių Rusijos pranašumų kariaujant prieš Ukrainą. Turėdamos daugiau kaip...

Laisvalaikis
2022.05.14
A. Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei D. Kuodytei

Penktoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei Daliai Kuodytei, taip įvertinta jos „visuomeniškai...

Laisvalaikis
2022.05.14
Iššūkiai, kuriuos Lenkijai kelia nuo karo bėgantys ukrainiečiai Premium

Lenkija plačiai atvėrė savo duris nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Tačiau vietos politikai ir įvairių...

Verslo aplinka
2022.05.14
Partnerystės įstatymą parašais parėmė per 250 akademikų

Per 250 Lietuvoje ir užsienyje dirbančių mokslo daktarų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir doktorantų pasirašė...

Laisvalaikis
2022.05.13
M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ premjera – Kanuose

Mariupolio mieste, Ukrainoje, kovo pabaigoje nužudyto kino režisieriaus, kultūros antropologo Manto...

Laisvalaikis
2022.05.12
Psichiatras prof. D. Pūras: Romas Kalanta buvo apsisprendęs 4

Gegužės 15 d. minimos Romo Kalantos (1953–1972) mirties 50-osios metinės – 1972-ųjų gegužės 14 d. Kauno...

Laisvalaikis
2022.05.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku