Muziejų kreipimasis: parodų erdvėse saugiau, nei prekybos centruose

Paskelbus antrąjį karantiną, Lietuvos muziejų asociacija (LMA) dar sykį kreipėsi į prezidentą, esamos ir būsimos Vyriausybės atstovus, siekdami atkreipti dėmesį į perteklinį ribojimą uždaryti muziejus. Panašias dvejones išreiškė ir Vokietijos muziejų vadovai bei Europos muziejų organizacija NEMO, kurios kreipiasi į Europos vyriausybes su prašymu peržiūrėti sprendimą uždaryti muziejus, bet leisti veikti bibliotekoms, kurios traktuojamos kaip parduotuvės ar prekybos centrai.
LMA savo rašte atkreipia dėmesį, jog muziejai, skirtingai nuo masinių renginių, nėra masinio susibūrimo vietos. Juose lankytojų srautas yra reguliuojamas ir yra gerokai mažesnis, nei prekybos centruose.
Toks absoliutus ribojimas, kaip perteklinis, šiuo metu svarstomas ir kitose Europos valstybėse, kur daliai galerijų kaip parduotuvių (prekybos centrų) atitikmeniui buvo leista veikti (arba palikta teisė pasirinkti, ar veikti), laikantis griežčiausių saugumo reikalavimų.
Pabrėžtina, kad leidžiant toliau veikti visiems prekybos centrams (ne tik maisto prekių parduotuvėms), kultūros įstaigos yra diskriminuojamos, nors gali užtikrinti ne mažesnius saugumo reikalavimus. Be to, valstybiniu lygiu yra siunčiama žinutė apie tai, kokie žmonių poreikiai yra laikomi svarbiais.
Daugeliu atvejų muziejai turi visas galimybes užtikrinti aukščiausius COVID-19 saugumo reikalavimus, tokius kaip lankytojų srauto reguliavimas, registracija, 10 kv. m vienam žmogui, patalpų vėdinimas, saugių atstumų išlaikymas didelėse muziejų erdvėse, kaukių dėvėjimas, rašoma kreipimesi.
Pasak muziejų atstovų, pagal Lietuvoje skelbtus tyrimus ir apklausas, gyventojai pavasarį patyrė itin didelį stresą dėl karantino. Tamsiuoju žiemos metu tikėtina dar didesnė psichologinė įtampa ir depresija. O pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitą muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą.
Srautus reguliuoti lengva
Muziejuje nesunkiai galime reguliuoti žmonių srautus. Esame įsivedę valandinius bilietus, vienu metu muziejuje yra tik ribotas skaičius lankytojų. Įsipareigojame registruoti lankytojus. Reikia pabrėžti ne tik tai, kad muziejus gali laikytis aukščiausių saugumo priemonių, bet ir tai, kad yra užtikrinamas nuolatinis maksimalaus režimo šviežio oro vėdinimo srautas kas dvi valandas oras parodinėse erdvėse yra pilnai pakeičiamas šviežiu, kreipimasi komentuoja Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.
Anot jos, laikantis saugumo reikalavimų, muziejuje atšauktos visos edukacijos, ekskursijos ir renginiai, kurie nors kiek skatina susibūrimus žmonių grupėse.
Į apsaugą jau investuota
Antai Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai lankytojus tarp karantinų priėmė taikydamas aukščiausio lygmens lankytojų aptarnavimo bei apsaugos sistemą buvo įrengtas temperatūrą matuojantis termovizorius, pasirūpinta visa kita reikalinga įranga bei infrastruktūra.
Rūta Kačkutė, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė, sako, jog jos vadovaujamas muziejus taip pat rado būdų, kaip saugiai ir interaktyviai pristatyti ekspozicijų ir parodų turinį. Pasiūlėme naujovių audiogidą ir ekspoziciją praplečiančius žaidimus lankytojo išmaniajame telefone. Sumažinome tiesioginio kontakto galimybę ir atvėrėme kitokį kelią pažinimui.
Pasak R. Kačkutės, priimti lankytojus labai svarbu. Muziejaus lankymas tai kaip atokvėpis įtampos kupinoje kasdienybėje, mokslininkai teigia, kad tai ir būdas psichologinei visuomenės būsenai gerinti.
Jaučiasi diskriminuojami
Muziejų uždarymas smogia ir juose dirbančių žmonių psichologinei savijautai ir motyvacijai. Jaučiamės diskriminuojami, nes nesuprantame, kodėl karantino metu leidžiama dirbti grožio paslaugų sektoriui, leidžiamos sporto varžybos, bet draudžiama sterilioje erdvioje muziejaus aplinkoje gilintis į Lietuvos kultūros ir meno istoriją ir pailsėti psichologiškai, sako Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, Bažnytinio paveldo muziejaus vadovė.
Nori spręsti patys
Lietuvoje yra ir mažesnių muziejų bei įstaigų, kurių darbuotojai priklauso rizikos amžiaus grupei, rašoma pranešime. Todėl suprantama, kad galimybės dirbti karantino metu gali būti vienodos ne visiems. Svarbu numatyti tvarką, kurios reikėtų laikytis veikti norintiems muziejams, bei teisę apsispręsti dėl darbo įsivertinant galimybes užtikrinti nepriekaištingus COVID-19 saugumo reikalavimus.
Anot Olgos Žalienės, Lietuvos jūrų muziejaus direktorės, Muziejų tarybos pirmininkės ir Lietuvos muziejų asociacijos valdybos narės, muziejai nori diskrecijos spręsti, ar priimti lankytojus, ar ne, atsižvelgdami į savo galimybes bei personalą: Lietuvos muziejų asociacija, Lietuvos savivaldybių muziejų asociacija ir Muziejų taryba pateikė Vyriausybei argumentus, kad muziejai gali užtikrinti aukščiausius saugumo reikalavimus. Manome, kad turi būti paliekama teisė spręsti. Tie muziejai, kurie gali užtikrinti saugią patirtį muziejuje, gali veikti, laikydamiesi nustatytos tvarkos, ir teikti visuomenei naudą šiuo sunkiu momentu. Tačiau lygiai taip pat paliekama teisė ir užsidaryti.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti