D. Narkevičiaus darbai papildė ir „Centre Pompidou“ viešąją kolekciją

Didžiausias Europos modernaus meno muziejus Centre Pompidou įsigijo du skulptoriaus ir kino kūrėjo Deimanto Narkevičiaus darbus Kartą XX amžiuje (2004) bei Dėmės ir įbrėžimai (2017). Prestižinės meno institucijos vadovų dėmesį patraukė bei lietuvių menininko kūrybą į jų viešąją kolekciją įtraukti paskatino Lietuvos istorijai svarbūs įvykiai komunizmo ir jos monumentų griūtis bei atsinaujinusi šių temų reikšmė dabartiniame Vakarų pasaulio politiniame peizaže, rašoma pranešime spaudai.
Šiuolaikinio meno kolekcininkų iš užsienio mėgstamas Deimantas Narkevičius (g. 1964) yra vienas žymiausių šiuolaikinių Lietuvos menininkų. Kadaise VŽ jis yra pasakojęs, jog kūrybą laiko urbanistinės visuomenės veikla, o savo kūrinius saugo ne dirbtuvėje, bet kompiuterio kietajame diske.
Ir erdvės jam daug nereikia Vilniaus senamiestyje turi mažą kabinetą su vaizdu į dangų. Sako, vietos gana, kad tik būtų ramu. Vis tiek mintys apie darbą nepalieka niekur, su jomis užmiega ir rytą atsikelia. Kurti p. Narkevičiaus darbas, iš kurio jis gyvena. Dar yra sakęs, kad kitiems jo darbas primena laisvalaikį: daug keliauja, apsistoja geruose viešbučiuose, ragauja puikaus maisto, sutinka įdomių žmonių. O darbo rezultatai įvertinti tarptautiniu mastu. Menininko kūrinius perka ir privatūs kolekcininkai, ir žinomos valstybinės galerijos.
Iš alternatyvos į tautosaką
Paryžiaus Centre Pompidou dabar įsigijo jo 2004 metų video kūrinį Kartą XX amžiuje bei 3D video-instaliaciją Dėmės ir įbrėžimai, apdovanotą didžiuoju Oberhauzeno trumpametražio kino festivalio prizu.
Pirmajame atbulai sumontuotas reportažas apie Lenino statulos demontavimą Lukiškių aikštėje, pagrindinis jo veikėjas džiūgaujanti, besipiktinanti, veiksme aktyviai dalyvaujanti minia.
Antrajame reflektuojama 1971 m. gruodį Vilniuje pastatyta A. L. Webberio roko opera Jesus Christ Superstar ypatingas, tačiau mažai žinomas sovietmečio alternatyvios kultūros įvykis, kurį suorganizavo to meto muzikinio pogrindžio atstovai ir Vilniaus meno instituto studentai.
nuotrauka::1
Filmo pagrindą sudaro vieną iš koncertų užfiksavusios begarsės juostos fragmentas. Pavieniai kadrai, daugiausia uždaroje sovietinio instituto salėje šėlstančios, į laisvės iliuziją pasinėrusios studentų minios vaizdai, klajoja 3D efektų prisodrintame juodame rėme, bauginančiame ir masinančiame it juodoji skylė. Kartu su nauju elektroniniu garso takeliu ir disciplinuojančiomis citatomis iš originalaus operos libreto filmas smelkia žiūrovą fatališku žvilgsniu iš praeities į ateitį. Ši video instaliacija 2017 ir 2018 m. sandūroje buvo rodyta Nacionalinėje dailės galerijoje veikusioje D. Narkevičiaus kūrybos parodoje Dėmės ir įbrėžimai.
Šiuo metu D. Narkevičius kuria naują 3D pilnametražį vaidybinį filmą, kurio centre Lietuvos tautosakos klodai bei XIX a. žmogaus požiūris į gyvenimą ir mirtį.
nuotrauka::2
Pagrindinius vaidmenis sukūrė aktoriai Laima Akstinaitė, Greta Petrovskytė, Saulius Bareikis ir Valentinas Krulikovskis. Filmo premjera planuojama 2022-aisiais.
Garbės lenta
2008 m. D. Narkevičius apdovanotas Vincento Van Gogo Europos menininko ir Lietuvos nacionaline kultu?ros ir meno premijomis.
Jo darbai buvo pristatyti 25-iose tarptautinėse meno bienalėse Venecijos, San Paulo, Stambulo, Kvandžu, Miunsterio ir kt.
Menininkas yra surengęs 40 autorinių parodų tarptautinėse meno institucijose, jo darbai eksponuoti beveik 300 parodų ir 50 tarptautinių kino festivalių.
D. Narkevičiaus darbų yra įsigiję kelios dešimtys valstybės bei privačių institucijų ir kolekcininkų, tarp jų MoMA Niujorke, Tate Modern Londone, Nacionalinis Reina Sofija muziejus Madride, Prancūzijos nacionalinė kolekcija, Modernaus meno muziejus Varšuvoje, Louisiana modernaus meno muziejus Humlebaeke, MO muziejus Vilniuje ir kt.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti