Apeliacinis teismas palaimino Lukiškių aikštės „Laisvės kalvos“ idėją

Lietuvos apeliacinis teismas spalio 27 d. paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. priimtą sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovų ieškinys, susijęs su konkurso, skirto Lukiškių aikštės sutvarkymo idėjai, laimėtojo paskelbimu.

Kaip pranešė teismas, ieškovai, kurie buvo parengę Lukiškių aukštės sutvarkymo idėją ir koncepciją, siūlydami Lukiškių aikštėje pastatyti Lietuvos valstybingumo simbolį Vytį, prašė pripažinti neteisėtu atsakovų (Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro) 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą dėl kūrybinių dirbtuvių 1-os vietos laimėtojo paskelbimo, kuriuo nugalėtoja paskelbta Andriaus Labašausko memorialo „Laisvės kalva“ idėja.

Vyčio idėjos autoriai – architektai Kęstutis Akelaitis, Gintaras Čaikauskas ir Linas Naujokaitis, dailininkas Rimantas Dichavičius bei pačios skulptūros autorius Arūnas Sakalauskas – teigė, kad A. Labašausko pasiūlyta memorialo „Laisvės kalva“ idėja keičia Lukiškių aikštės rekonstrukcijos projekto erdvę ir neatitinka Lukiškių aikštės vertingosios savybės – lygaus reljefo.

Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovų ieškinį, konstatavo, kad kūrybinių dirbtuvių metu buvo vertinamos tik idėjos, jų meninė vertė, o idėjose numatytų statinių projektiniai sprendiniai ir techniniai projektai bei jų atitiktis statybos techniniams reglamentams bus vertinami tik ateityje, parengtus techninius projektus derinant su atsakingomis institucijomis.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovai pernelyg plačiai aiškina kvietimo dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse ir siūlyti memorialo idėją Lietuvos laisvės kovotojų atminimui įamžinti reikalavimus, teigdami, kad jau vertinimui pateikta idėja turėjo atitikti visus statybos techninius reglamentus, paveldosaugos ir kitus reikalavimus. 

Nustatęs, kad kūrybinėse dirbtuvėse pagal kvietimo sąlygas turėjo būti pateiktos tik meninės idėjos, ir nenustatęs, kad konkursą laimėjusi A. Labašausko pasiūlyta memorialo idėja neatitiktų kvietime išdėstytų sąlygų, Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovų ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinio teismo sprendimas įsigalioja nedelsiant, tačiau gali būti kasacine tvarka skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. 

Ilga istorija

VŽ rašė, jog teismai ir instituciniai aiškinimaisi „Laisvės kalvą“ lydi nuo pat projekto paskelbimo konkurso laimėtoju 2017 m. lapkričio 17 d. – lygiai kitą dieną į paviršių išplaukė Kultūros paveldo departamento (KPD) Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos 2010 m. sausį priimtas aktas, kuriuo nustatyta, kad Lukiškių aikštė yra pilna vertingųjų savybių, kurias reikia saugoti. Vadinasi, kaip nors keisti jos paviršių, į kurį ir kėsinasi išrinktasis projektas, negalima.

Dirbtuvių laimėtojas buvo išrinktas atsižvelgiant į specialistų komisijos bei visuomenės balsus. 

Mėnesiui nepraėjus Vilniaus apygardos teismas gavo Vyčio fondo prašymą išnagrinėti Lukiškių aikštės memorialo konkurso aplinkybes ir atšaukti sprendimą, kuriuo Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro skelbtų kūrybinių dirbtuvių konkursą laimėjo A. Labašausko projektas.

Lukiškių memorialo atrankos procedūromis netruko suabejoti ir Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos atstovai. Trejus metus teismuose aiškintasi, ar konkurso laimėtojas atitiko kūrybinių dirbtuvių reikalavimus.

Kultūros ministerija yra įsipareigojusi skirti kūriniui 500.000 Eur – pinigus pervesti žadėta pasibaigus teismams, taip pat suderinus projektą paveldosauginiais aspektais.