PSO: COVID-19 galėjo užsikrėsti apie 10% pasaulio gyventojų

Michaelas Ryanas, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekstremaliųjų situacijų vadovas, pareiškė, kad „geriausiais skaičiavimais“ koronavirusu galėjo užsikrėsti dešimtadalis pasaulio gyventojų – per 20 kartų daugiau nei rodo oficialioji statistika, pareigūną cituoja BNS.

Anot PSO, COVID-19 atvejų skaičius yra artimesnis 800 mln. (iš maždaug 7,6 mlrd. gyvenotjų), o ne maždaug 35 mln. oficialiai patvirtintų.

Ekspertai nuo pandemijos pradžios kalba apie tai, jog tikrasis sergančiųjų skaičius yra didesnis nei oficialiai fiksuojama. Ženevoje, Šveicarijoje spalio 5 d. vykusiame PSO pareigūnų susirinkime M. Ryanas sakė, kad kaimo ir miesto vietovėse, taip pat skirtingose amžiaus ir socialinėse grupėse sergančiųjų skaičiai skiriasi, tačiau viską apibendrinus, „didžiajai daugumai pasaulio pavojus išlieka“. Anot M. Ryano, pandemijos plitimas kol kas nesiliaus – ne viena šalis išgyvena antrąją pandemijos bangą ir fiksuoja susirgimų daugiau nei pavasarį. Kita vertus, jau esama priemonių ligą kontroliuoti ir gelbėti žmonių gyvybes.

Tedrosas Adhamonas Ghebreyesusas, PSO generalinis direktorius, atkreipė dėmesį, jog skirtingose šalyse epidemiologinė padėtis smarkiai skiriasi. Nors virusas palietė visą pasaulį, pandemija plėtojasi netolygiai.

Anot PSO generalinio direktoriaus, 10-yje valstybių skaičiuojama 70% visų užfiksuotų ligos atvejų ir aukų, o vos trijose – pusė visų sergančiųjų.

JAV Johnso Hopkinso universiteto duomenimis, nuo COVID-19 mirė daugiau nei milijonas žmonių. Daugiausia ligos atvejų fiksuojama JAV, Indijoje ir Brazilijoje.

Pabaigos belaukiant

Pasak mokslininkų, pandemijos gali baigtis dviem būdais: visus ligos atvejus pavyksta atsekti ir izoliuoti arba populiacija įgyja kolektyvinį imunitetą, kuris dažniausiai susiformuoja didžiajai daliai visuomenės persirgus liga ar nuo jos pasiskiepijus. VŽ rašė, jog tai, kokia dalis populiacijos turi įgyti imunitetą, kad jis taptų kolektyvinis, priklauso nuo viruso, pačios populiacijos ir imuniteto, kurio reikia konkrečiam virusui.

„Kuo lengviau virusas plinta, tuo didesnė dalis gyventojų turėtų įgyti jam imunitetą. Kai kuriose populiacijose, pvz., tankiai apgyvendintose teritorijose, virusas turi daugiau galimybių plisti. Galiausiai, svarbu, kokio imuniteto reikės konkrečiam virusui – jei po ligos imunitetas išlieka trumpam, suformuoti kolektyvinį imunitetą labai sunku“, – aiškino dr. Marcas Lipsitchas, JAV Harvardo universiteto T. H. Chano viešosios sveikatos mokyklos epidemiologijos profesorius.

Pasak dr. Amber D‘Souza‘os, Johnso Hopkinso universiteto epidemiologijos profesorės, kiekviena infekcija turi savo konkrečią procentinę ribą, bet paprastai kolektyviniam imunitetui susiformuoti ligai atsparumą turi įgyti apie 70% populiacijos.

Anot BBC mokslo populiarinimo žurnalo „The Science Focus“, skaičiuojama, kad kolektyviniam imunitetui susiformuoti reikia, jog COVID-19 persirgtų (ar atsiradus vakcinai pasiskiepytų nuo ligos) bent 60% žmonių populiacijos.