Atidengtas paminklas partizanų vadui A. Ramanauskui-Vanagui

„Šis paminklas A. Ramanauskui-Vanagui – paminklas ir visiems jo bendražygiams (...). Šiandien galime išreikšti amžiną padėką ir pagarbą partizanų vadui“, – iškilmingoje ceremonijoje sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Anot šalies vadovo, simboliška, kad antkapinis paminklas A. Ramanauskui-Vanagui atidengiamas vos dieną po Tarptautinės mokytojų dienos.

„Simboliška ne tik todėl, kad A. Ramanauskas prieš išeidamas į partizanus dirbo mokytoju ir dėstė mokytojų seminarijoje, bet ir todėl, kad visas jo gyvenimas, taip pat ir žūtis, tapo mums istorine Tėvynės meilės, pasiaukojimo už jos laisvę pamoka“, – ceremonijoje sakė šalies vadovas.

Pasak Vytauto Lansbergio, pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovo, paminklas partizanų vadui A. Ramanauskui-Vanagui reikšmingas ne tik jo paties, bet ir Lietuvos kovos už laisvę atminimui.

„Paminklas yra atminimo ženklas – paminklą turi širdyje visą laiką, bet džiaugiuosi, kad Lietuva taip pat įvertino jo auką, pagerbė“, – paminklo pristatymo renginyje sakė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė, partizanų vado dukra.

Paminklas pastatytas Valstybės vadovų panteone, jį kūrė Vyriausybės kanceliarijos paskelbtą konkursą laimėjusi autorių grupė Algirdas Kuzma ir bendrovė „Arches“. Pats skulptorius BNS teigė, kad tai buvo bene vienas atsakingiausių jo darbų.

„Labai atsakingas darbas ir įdomus, pakankamai sudėtingas, nes lūkesčiai dideli iš visos Lietuvos“, – po ceremonijos sakė skulptorius.

Bronzinis A. Ramanausko-Vanago biustas yra tuščiaviduris ir sveria apie 40 kg, paminklas pagamintas Lietuvoje. Vyriausybės kanceliarija informavo BNS, kad iš viso paminklas kainavo beveik 59.300 Eur.

A. Ramanausko-Vanago palaikai 2018 m. rasti Našlaičių kapinėse Antakalnyje, tų pačių metų spalio 6 d. jie palaidoti Valstybės vadovų panteone.

1918 m. gimęs A. Ramanauskas-Vanagas partizanu tapo 1945 m. Po poros metų jis ėmė vadovauti Dainavos apygardai, o 1948 metais paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu. Dar po metų jis tapo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pavaduotoju, o 1950 m. pradžioje – Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu.

1952–1953 m. A. Ramanauskas-Vanagas pasitraukė iš aktyvios ginkluotos kovos ir su šeima slapstėsi iki 1956 m., kai buvo sulaikytas. Po žiaurių kankinimų jam mirties bausmė įvykdyta 1957 m.