Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ kviečia atrasti pasirinkimui provokuojančią tarpukario dailę

Reklama publikuota: 2020-09-18

Kuo būtumėte, jei gyventumėte tarpukariu: tradicijos ir paveldo, bei šiek tiek romantikos puoselėtojas istorinėje LDK sostinėje Vilniuje, ar laikinosios, bet naujos ir modernios sostinės statytojas Kaune? Šį klausimą kiek provokuojančiai kelia rugpjūčio 27 dieną atidaryta trečioji Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ paroda „1918–1945 / Kaunas–Vilnius“.

Dailė – ne tik estetika, bet ir istorija

Naujoji paroda lankytojams pristato išskirtinę „Tartle“ kolekcijos dalį, atskleidžiančią platų Kauno ir Vilniaus tarpukario bei Antrojo pasaulinio karo metų meninio gyvenimo spektrą. Kuruojant parodą daug dėmesio skirta kultūriniam ir politiniam kontekstui, nes dailininkų kūriniai leidžia įvertinti ne tik vyravusiais stilistines tendencijas, juose atsispindi ir oficiali valstybinė pozicija, visuomenės nuotaikos bei pasaulėžiūra. Nevengta ir propagandinės dailės, o tiksliau, kartais vis dar kontroversiškai vertinamo „Vilniaus klausimo“, kuris buvo įvaizdinamas tiek rimtais, tiek ir gana skandalingais sprendimais, ypač Petro Rimšos atveju. Pavyzdžiui, viename iš eksponuojamų medalių vaizduojama Lenkiją personifikuojanti moteris, Katedros prieigose ryjanti vilniečius.

Istorinės ir naujosios sostinės fenomenas

Viena iš parodos temų – miestų, Kauno ir Vilniaus, įvaizdžiai, kurie buvo formuojami gana skirtingi. Naujai besikuriančios – laikinosios Lietuvos sostinės Kauno įvaizdis dailės kūriniuose įprastai buvo siejamas su tautiškumu, dailininkai stengėsi naujai interpretuoti su lietuviškumu siejamus simbolius. Tiesa, ypač 4 dešimtmetyje vis dažnesnis tampa modernizacijos naratyvas, dailėje reprezentuotas progresą simbolizavusiais atributais – krumpliaračiais, statomais tiltais, fabrikų kaminais su rūkstančiais dūmais ir panašiais motyvais. Modernistinė, šiek tiek Niujorką primenanti, laikinosios sostinės vizija aiškiai matoma Arbit Blato kūrinio „Paroda“ reprodukcijoje. Čia ir radiofono bokštas, ir stilingi miestiečiai greta prabangaus automobilio, o Kauno miesto simbolis tauras įkomponuotas į industrinio pasaulio atributą – krumpliaratį.

Tuo tarpu, vietinių menininkų plėtota istorinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės Vilniaus ikonografija atspindėjo tradicijos tąsos svarbą, dėmesį paveldosaugai, ypač XVII–XVIII a. architektūrai. Tad Vilniaus įvaizdis dailės kūriniuose dažnai romantizuotas, net mistifikuotas. Toks jis ir Leono Kosmulskio raižinyje, kuriame dailininkas, iš jo akimis svarbiausių architektūrinių objektų, sukonstruoja imaginacinį miesto vaizdą.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Dėmesys dailės institucijoms

Galerijos didžiojoje salėje pristatomos pagrindinės tarpukario Kauno meninio gyvenimo tendencijos. Ekspozicijoje daug dėmesio skiriama Kauno meno mokyklai, jos dėstytojų ir mokinių, siejamų su Europos meninių įtakų proveržiu, kūrybai. Meno mokykla buvo nauja institucija, neturinti aukštosios mokyklos statuso, tad valstybė skyrė gana daug stipendijų studijoms užsienyje. Taigi pabrėžiama skirtis tarp realistinės dailės tradiciją tęsiančių vyresniosios kartos tapytojų darbų ir stipendininkų, pasitobulinusių Vakarų Europos dailės institucijose, novatoriškų meninių ieškojimų. Čia ir „Ars“ grupuotės nariams būdinga į jausminę ekspresiją linkusi tapyba, ir logiška kompozicijos konstrukcija besiremianti neotradicionalistinė Stasio Ušinsko ir jo aplinkos kūryba.

Kauno meno mokyklos aplinka buvo atviresnė meniniams ieškojimams, o 1919 m. atkurtame Vilniaus universitete, gavusiame Stepono Batoro vardą, vyravo nuosaikesnė, į neoklasiką linkusi dailės stilistika. Kai Dailės fakultetui pradėjo vadovauti Liudomiras Slendzinskis, ši tendencija dar labiau sustiprėjo. Neoklasikai pasisakė ne tik prieš avangardinius ieškojimus, bet ir prieš realizmą, impresionizmą bei simbolizmą, kūrybinio įkvėpimo dažnai ieškodavo istorinėse, mitologinėse temose, stilistiškai transformuodami klasikines meno formas ir taip jas pritaikydami savajam laikui. Šios stilistinės krypties vyravimas Dailės fakultete atspindėjo universiteto bendruomenės siekį skirti dėmesį istorijai ir tradicijų tąsai.

Antrojo pasaulinio karo metų dailė

Parodos naratyvas užbaigiamas Antrojo pasaulinio karo metų daile, į kurią galima žvelgti dvejopai. Viena vertus, kūriniuose atsispindi niūrios, neramios nuotaikos, kita vertus, dėl pasikeitusių menininkų gyvenimo aplinkybių į dailę atkeliauja naujų siužetų ir subjektyvus autoriaus žvilgsnis. 1943 m. eksperimentuoja net nuosaikusis tapytojas Jonas Šileika, sau netipiškame peizaže ieškodamas dangaus ženklų.

Tarpukario dailės klasikai

Įprastai Lietuvos ir Lenkijos XX a. pirmosios pusės dailė parodose nereprezentuojama kartu, todėl prarandama galimybė įvertinti situaciją dviejuose svarbiuose meninio gyvenimo centruose – Kaune ir Vilniuje, diskutuoti apie meninės raiškos tendencijų ir kultūrinio gyvenimo skirtumus, buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės Vilniaus klausimo atgarsius dailėje.

Paroda „1918–1945 / Kaunas–Vilnius“ kviečia kiek kitu aspektu pažvelgti ne tik į gana gerai pažįstamą laikinosios Lietuvos Respublikos sostinės Kauno meninio gyvenimo situaciją, bet ir geriau pažinti Antrosios Lenkijos Respublikos vaivadijos centro – Vilniaus – dailės kontekstą.

Ekspozicijoje pristatomi tokie Lietuvos ir Lenkijos dailės klasikai kaip Adomas Galdikas, Antanas Gudaitis, Jurgis Hopenas, Bronislovas Jamontas, Juozas Mikėnas, Tymonas Niesiolovskis, Petras Rimša, Antanas Samuolis, Liudomiras Slendzinskis, Stasys Ušinskas, Justinas Vienožinskis, Antanas Žmuidzinavičius. Parodoje eksponuojami tapybos, skulptūros, grafikos kūriniai ir piešiniai, fotografijos, spaudiniai bei kiti objektai iš „Tartle“ kolekcijos, leidžiantys plačiau aprėpti Kauno ir Vilniaus tarpukario ir karo metų kultūrinio bei socialinio konteksto ypatumus. Dauguma eksponatų – iš „Tartle“ privačios kolekcijos. Keletą kūrinių šiai parodai taip pat paskolino Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus ir aukciono namai „Ars Via“.

Parodos kuratorės – dailės istorikės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Bilietus į ekskursijas po parodą „1918–1945 / Kaunas–Vilnius“ Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ galima įsigyti internetinėje svetainėje www.tartle.lt

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Infliacijos kalnais ir nuokalnėmis: nuo lito iki valiutų valdybos, finansų krizės ir šių dienų Premium

Žvalgantis, kaip elgėsi valdžios per visą Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį nuo pat 1990 m., svarbu...

Finansai
05:45
„Zaha Hadid“ darbas Vilniaus architektūros ekspertų pirmu kartu neįtikino Premium

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovei „Hanner“ pasitelkus pasaulyje gerai žinomą architektų biurą „Zaha...

Privatūs lėktuvai: godumo simbolis ar nauda verslui Premium

Ekspertai teigia, kad privatūs lėktuvai leidžia greitai įvertinti konkretaus asmens vidinius instinktus...

Vadyba
2022.06.30
LKT tyrimas: garsiai apie tai, apie ką nutylima – kiek gauna Lietuvos meno kūrėjai Premium

Lietuvos kultūros tarybos (LKT) duomenimis, Lietuvoje skaičiuojama per 10.000 kūrėjų. Jų atlygis už kūrybą...

Laisvalaikis
2022.06.30
Į ką investuoja Z karta: nuo metaverslo iki vyno Premium

Įvairūs tyrimai rodo, kad maždaug trečdalis Z kartos žmonių, užuot investavę į tradicinius investicinius...

Laisvalaikis
2022.06.29
Kultūros ir kūrybinėms industrijoms – beveik 15 mln. Eur

Netrukus Lietuvos kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) sektorių pasieks beveik 15 mln. Eur, skirtų...

Laisvalaikis
2022.06.29
Pilkos biuro juokelių, komplimentų ir replikų zonos: gali padėti vienas puslapis Premium

Savaime suprantamų taisyklių, kaip bendrauti komandoje, nėra – taip sutartinai sako organizacijų, kurios turi...

Vadyba
2022.06.29
A. Avulis pasisamdė garsų biurą „Zaha Hadid Architects“ Premium 14

Šiemet sostinėje patvirtinta išimtis dėl privalomų architektūros konkursų atvėrė kelią nekilnojamojo turto...

Statyba ir NT
2022.06.29
Naujoji nuošliauža Gedimino kalnui grėsmės nekelia

Naujausia Gedimino kalno nuošliauža, susidariusi dėl itin smarkios liūties birželio 21-ąją, vėl sujudino...

Laisvalaikis
2022.06.29
E.Stankevičius: Esame vienintelė sporto šaka, kuri tiesiogiai investuoja į infrastruktūrą Verslo tribūna

Lietuvos futbolas patiria sukrėtimus, skaudžias akimirkas ir kuria kitokios ateities planus.„Esame...

Finansai
2022.06.29
Istorijos prof. A. Novakas: tai yra imperinės Rusijos politikos schema

„Šiandien sprendžiame ne Vladimiro Putino ar šiuolaikinės Rusijos elito problemą. Turime reikalą su...

Laisvalaikis
2022.06.28
Kaunas apšvietė dar daugiau architektūros objektų

Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą pretenduojantis Kaunas tamsiuoju paros metu apšvies dar keletą sakralinių...

Laisvalaikis
2022.06.28
Poilsio ir pramogų tandemas „NoriuNoriuNoriu“ bei „Laisvalaikio dovanos“ – jau ir „Ozo“ prekybos centre Verslo tribūna

Poilsio ir pramogų elektroninė parduotuvė „NoriuNoriuNoriu“ žengia į didžiuosius prekybos centrus. Nuo šiol...

Prekyba
2022.06.28
Robotai, „atimsiantys jūsų darbą“ – ne toks jau ir baubas Premium

Robotizacija ir, kalbant plačiau, DI, tebėra daugybės mitų gaubiamos technologijos ir tendencijos. Galima...

Inovacijos
2022.06.26
„Amazon“ planas: „Alexa“ galės atkartoti bet kieno balsą

Technologijų bendrovė „Amazon“ teigia, kad jos kuriamas balsu valdomas skaitmeninis asistentas „Alexa“ galės...

Inovacijos
2022.06.25
„Avivos“ vadovė A. Blanc: einant aukštesnes pareigas, atsiranda atsakomybė pasisakyti dėl svarbių dalykų Premium

Britų draudimo bendrovės vadovė – apie kovą su seksizmu per visuotinį metinį susirinkimą, vaikystę...

Laisvalaikis
2022.06.25
Ukraina pranešė atgavusi vertingą senienų kolekciją, pavogtą iš Krymo muziejų

Ukraina penktadienį pranešė, kad, surengus virtinę policijos reidų, Kyjive konfiskuota didžiulė kelių...

Laisvalaikis
2022.06.24
Tyrimas: kas būsto turi daugiausiai, kur jis brangiausias ir kur pigiausia nuoma 1

Būsto nuosavybės, kainų ir nuomos palyginamasis tyrimas parodė, kad Lietuva patenka į Europos šalių, kurių...

Finansai
2022.06.24
Misija – prikelti miegantį futbolo milžiną Premium 2

Žiūrint istoriškai, „AC Milan“ yra tikrų tikriausia Europos futbolo grietinėlė, pagal UEFA Čempionų lygos...

Laisvalaikis
2022.06.23
Per karą Ukrainoje sunaikinta per 150 kultūros ir istorijos paveldo objektų

Jungtinių Tautų ekspertai patvirtino, kad nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, šioje šalyje buvo visiškai...

Laisvalaikis
2022.06.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku