Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ kviečia atrasti pasirinkimui provokuojančią tarpukario dailę

Publikuota: 2020-09-18

Kuo būtumėte, jei gyventumėte tarpukariu: tradicijos ir paveldo, bei šiek tiek romantikos puoselėtojas istorinėje LDK sostinėje Vilniuje, ar laikinosios, bet naujos ir modernios sostinės statytojas Kaune? Šį klausimą kiek provokuojančiai kelia rugpjūčio 27 dieną atidaryta trečioji Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ paroda „1918–1945 / Kaunas–Vilnius“.

Dailė – ne tik estetika, bet ir istorija

Naujoji paroda lankytojams pristato išskirtinę „Tartle“ kolekcijos dalį, atskleidžiančią platų Kauno ir Vilniaus tarpukario bei Antrojo pasaulinio karo metų meninio gyvenimo spektrą. Kuruojant parodą daug dėmesio skirta kultūriniam ir politiniam kontekstui, nes dailininkų kūriniai leidžia įvertinti ne tik vyravusiais stilistines tendencijas, juose atsispindi ir oficiali valstybinė pozicija, visuomenės nuotaikos bei pasaulėžiūra. Nevengta ir propagandinės dailės, o tiksliau, kartais vis dar kontroversiškai vertinamo „Vilniaus klausimo“, kuris buvo įvaizdinamas tiek rimtais, tiek ir gana skandalingais sprendimais, ypač Petro Rimšos atveju. Pavyzdžiui, viename iš eksponuojamų medalių vaizduojama Lenkiją personifikuojanti moteris, Katedros prieigose ryjanti vilniečius.

Istorinės ir naujosios sostinės fenomenas

Viena iš parodos temų – miestų, Kauno ir Vilniaus, įvaizdžiai, kurie buvo formuojami gana skirtingi. Naujai besikuriančios – laikinosios Lietuvos sostinės Kauno įvaizdis dailės kūriniuose įprastai buvo siejamas su tautiškumu, dailininkai stengėsi naujai interpretuoti su lietuviškumu siejamus simbolius. Tiesa, ypač 4 dešimtmetyje vis dažnesnis tampa modernizacijos naratyvas, dailėje reprezentuotas progresą simbolizavusiais atributais – krumpliaračiais, statomais tiltais, fabrikų kaminais su rūkstančiais dūmais ir panašiais motyvais. Modernistinė, šiek tiek Niujorką primenanti, laikinosios sostinės vizija aiškiai matoma Arbit Blato kūrinio „Paroda“ reprodukcijoje. Čia ir radiofono bokštas, ir stilingi miestiečiai greta prabangaus automobilio, o Kauno miesto simbolis tauras įkomponuotas į industrinio pasaulio atributą – krumpliaratį.

Tuo tarpu, vietinių menininkų plėtota istorinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės Vilniaus ikonografija atspindėjo tradicijos tąsos svarbą, dėmesį paveldosaugai, ypač XVII–XVIII a. architektūrai. Tad Vilniaus įvaizdis dailės kūriniuose dažnai romantizuotas, net mistifikuotas. Toks jis ir Leono Kosmulskio raižinyje, kuriame dailininkas, iš jo akimis svarbiausių architektūrinių objektų, sukonstruoja imaginacinį miesto vaizdą.

Dėmesys dailės institucijoms

Galerijos didžiojoje salėje pristatomos pagrindinės tarpukario Kauno meninio gyvenimo tendencijos. Ekspozicijoje daug dėmesio skiriama Kauno meno mokyklai, jos dėstytojų ir mokinių, siejamų su Europos meninių įtakų proveržiu, kūrybai. Meno mokykla buvo nauja institucija, neturinti aukštosios mokyklos statuso, tad valstybė skyrė gana daug stipendijų studijoms užsienyje. Taigi pabrėžiama skirtis tarp realistinės dailės tradiciją tęsiančių vyresniosios kartos tapytojų darbų ir stipendininkų, pasitobulinusių Vakarų Europos dailės institucijose, novatoriškų meninių ieškojimų. Čia ir „Ars“ grupuotės nariams būdinga į jausminę ekspresiją linkusi tapyba, ir logiška kompozicijos konstrukcija besiremianti neotradicionalistinė Stasio Ušinsko ir jo aplinkos kūryba.

Kauno meno mokyklos aplinka buvo atviresnė meniniams ieškojimams, o 1919 m. atkurtame Vilniaus universitete, gavusiame Stepono Batoro vardą, vyravo nuosaikesnė, į neoklasiką linkusi dailės stilistika. Kai Dailės fakultetui pradėjo vadovauti Liudomiras Slendzinskis, ši tendencija dar labiau sustiprėjo. Neoklasikai pasisakė ne tik prieš avangardinius ieškojimus, bet ir prieš realizmą, impresionizmą bei simbolizmą, kūrybinio įkvėpimo dažnai ieškodavo istorinėse, mitologinėse temose, stilistiškai transformuodami klasikines meno formas ir taip jas pritaikydami savajam laikui. Šios stilistinės krypties vyravimas Dailės fakultete atspindėjo universiteto bendruomenės siekį skirti dėmesį istorijai ir tradicijų tąsai.

Antrojo pasaulinio karo metų dailė

Parodos naratyvas užbaigiamas Antrojo pasaulinio karo metų daile, į kurią galima žvelgti dvejopai. Viena vertus, kūriniuose atsispindi niūrios, neramios nuotaikos, kita vertus, dėl pasikeitusių menininkų gyvenimo aplinkybių į dailę atkeliauja naujų siužetų ir subjektyvus autoriaus žvilgsnis. 1943 m. eksperimentuoja net nuosaikusis tapytojas Jonas Šileika, sau netipiškame peizaže ieškodamas dangaus ženklų.

Tarpukario dailės klasikai

Įprastai Lietuvos ir Lenkijos XX a. pirmosios pusės dailė parodose nereprezentuojama kartu, todėl prarandama galimybė įvertinti situaciją dviejuose svarbiuose meninio gyvenimo centruose – Kaune ir Vilniuje, diskutuoti apie meninės raiškos tendencijų ir kultūrinio gyvenimo skirtumus, buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės Vilniaus klausimo atgarsius dailėje.

Paroda „1918–1945 / Kaunas–Vilnius“ kviečia kiek kitu aspektu pažvelgti ne tik į gana gerai pažįstamą laikinosios Lietuvos Respublikos sostinės Kauno meninio gyvenimo situaciją, bet ir geriau pažinti Antrosios Lenkijos Respublikos vaivadijos centro – Vilniaus – dailės kontekstą.

Ekspozicijoje pristatomi tokie Lietuvos ir Lenkijos dailės klasikai kaip Adomas Galdikas, Antanas Gudaitis, Jurgis Hopenas, Bronislovas Jamontas, Juozas Mikėnas, Tymonas Niesiolovskis, Petras Rimša, Antanas Samuolis, Liudomiras Slendzinskis, Stasys Ušinskas, Justinas Vienožinskis, Antanas Žmuidzinavičius. Parodoje eksponuojami tapybos, skulptūros, grafikos kūriniai ir piešiniai, fotografijos, spaudiniai bei kiti objektai iš „Tartle“ kolekcijos, leidžiantys plačiau aprėpti Kauno ir Vilniaus tarpukario ir karo metų kultūrinio bei socialinio konteksto ypatumus. Dauguma eksponatų – iš „Tartle“ privačios kolekcijos. Keletą kūrinių šiai parodai taip pat paskolino Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus ir aukciono namai „Ars Via“.

Parodos kuratorės – dailės istorikės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Bilietus į ekskursijas po parodą „1918–1945 / Kaunas–Vilnius“ Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ galima įsigyti internetinėje svetainėje www.tartle.lt

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Lukiškių aikštėje – Naisių piliakalnis?

Nuo vasaros vienas svarbiausių klausimų mūsų valstybėje – Lukiškių aikštės – ir toliau lieka valdančiųjų...

Laisvalaikis
2020.09.30
Išrinkti Jotvingių premijų laureatai

Jotvingių premija, pagrindinis tarptautinio literatūros festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ prizas,...

Laisvalaikis
2020.09.30
Virusologas P. Piotas: žengiame į pandemijų amžių Premium 4

Belgų virusologas Peteris Piotas įsitikinęs – mums būtini „kultūriniai pokyčiai“, jei norime suvaldyti...

Laisvalaikis
2020.09.29
Vertėjams paskirtos Šv. Jeronimo premijos

Vertėjų globėjo šv. Jeronimo premijos šiemet skirtos vertėjoms Eugenijai Ulčinaitei ir Dacei Meierei.

Laisvalaikis
2020.09.29
Lukiškių aikštę toliau valdys Vilniaus savivaldybė 2

Lukiškių aikštė lieka Vilniaus miesto savivaldybės globoje. Savivaldybės pateikti pasiūlymai, kaip...

Laisvalaikis
2020.09.28
Prancūzmetis Klaipėdos krašte: egzotiškas istorijos epizodas Premium

Vadinamasis prancūzmetis Klaipėdos krašte nėra toks plačiai žinomas mūsų istorijos epizodas, kaip, tarkime,...

Laisvalaikis
2020.09.27
Pandemija kerpa sparnus: milijardierius R. Perelmanas išsiparduoda Premium 1

JAV milijardierius Ronaldas Perelmanas, bankininkas, investuotojas, gelbėdamas savo kompanijas, yra...

Laisvalaikis
2020.09.27
Lietuviai Prancūzijoje: A. Venskus – diplomatas, išradėjas, pramonininkas Premium

Pirmasis Lietuvos ambasadorius prie NATO ir ES Adolfas Venskus (1924–2007) kaip nė vienas kitas Prancūzijoje...

Laisvalaikis
2020.09.27
Pasaulio aukso atsargos senka: kiek jo dar liko Premium

Auksas paklausus kaip investicija, jis laikomas statuso simboliu, galiausiai – šis taurusis metalas yra...

Laisvalaikis
2020.09.27
Lietuviai Prancūzijoje: iš diplomato P. Klimo prisiminimų Premium

Teisininkas, istorikas, politikas, Vasario 16-osios akto signataras Petras Klimas (1892–1969) 1925-aisiais...

Laisvalaikis
2020.09.26
„Netflix“ įkūrėjas R. Hastingsas: tokio augimo dar neregėjome Premium 3

Reedas Hastingsas. Milijardierius, „Netflix“ įkūrėjas, filantropas. Žmogus, kuris sunaikino „Blockbuster“ ir...

Laisvalaikis
2020.09.26
Genocido centras iš interneto išima KGB bylų registracijos žurnalą  1

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) paskelbė, jog iš interneto svetainės...

Laisvalaikis
2020.09.24
Lukiškių aikštės perdavimą vadina ir būtinąja gintimi, ir R. Karbauskio erotine fantazija

Lukiškių aikštės Vilniuje perdavimas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui yra būtinoji...

Laisvalaikis
2020.09.24
Po 40-ies metų už savo „niekingą poelgį“ atsiprašė J. Lennono žudikas

Markas Chapmanas, vyras, 1980 m. gruodžio 8 d. nušovęs britų dainininką Johną Lennoną, atsiprašė jo našlės...

Laisvalaikis
2020.09.23
Nobelio premijų teikimo ceremoniją pakeis televizinis renginys

Pirmą kartą nuo 1944 metų dėl COVID-19 pandemijos atšauktą tradicinę Nobelio premijų teikimo ceremoniją...

Laisvalaikis
2020.09.22
Šešiems kūrėjams – aukščiausi Kultūros ministerijos apdovanojimai

Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusiems kūrėjams įteikti aukščiausi Kultūros ministerijos skiriami...

Laisvalaikis
2020.09.22
Atstovauti Lietuvai 2022-ųjų Venecijos bienalėje pretenduoja keturi projektai

Lietuvos kultūros taryba, baigusi paraiškų atstovauti Lietuvai 59-oje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje...

Laisvalaikis
2020.09.21
Įpročiai, kurie didina kasdienį nuovargį Premium 1

Miego trūkumą ir stresą dažniausiai kaltiname dėl prastos savijautos. Bet anot sveikatos priežiūros...

Laisvalaikis
2020.09.20
VU kviečia į diskusiją apie įvykius Baltarusijoje 2

Vilniaus universitetas (VU), bendradarbiaudamas su Vilniaus tarptautinio kino festivaliu „Kino pavasaris“,...

Laisvalaikis
2020.09.20
Rumunijoje atrastos 2017-aisias Londone pagrobtos itin vertingos knygos 3

Rumunijoje policija atrado apie 200 retų ir vertingų knygų, pavogtų per sudėtingą sandėlio apiplėšimą Londone...

Laisvalaikis
2020.09.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus