Muziejų kelias kviečia kilti į kalnus

Valstybės dienos išvakarėse prasidėjęs aštuntasis Lietuvos muziejų kelias kviečia keliauti maršrutu, einančiu per 30 garsiausių istorinių Lietuvos kalvų ir piliakalnių visuose regionuose. Iki vasaros pabaigos daugiausia savaitgaliais ant tų kalvų ar jų papėdėse įvyks ir 30 kultūrinių susitikimų.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/495?placement=
Ant Gedimino kalno Vilniuje Šv. Kristoforo kamerinio orkestro ir Veronikos Povilionienės koncertu prasidėjęs kelias
ves nuo istorinių Lietuvos sostinių Vilniaus, Kernavės, Trakų ir Kauno piliakalnių iki Vytauto kalno Birštone, Juodojo kalno Raigardo slėnyje, Rambyno Mažojoje Lietuvoje, Medvėgalio Žemaitijoje, Birutės Palangoje ir toliau.
Rugsėjo 25 d. kelias baigsis Aukštaitijoje, Anykščiuose, prie Liudiškių kalvos ir Jono Biliūno Laimės žiburio,
Raimundas Balza, Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) vadovas ir Šiaulių Aušros muziejaus direktorius, sako, jog maršrutas sudėliotas nuosekliai, regionas po regiono, tačiau kiek kilometrų jis tęsiasi, dar nesuskaičiuota.
Apie muziejų kelią
Lietuvos muziejų kelias, jungiantis Lietuvos muziejus, pradėtas organizuoti 2012-aisiais Muziejų metais, tuomet į jį įsitraukė 87 muziejai. Kasmet Muziejų kelias kryptingai kalbėjo vis kita tema. 20192021 m. jo raudonoji linija yra nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo programa Tėvynės ieškojimas.
Pasak R. Balzos, piliakalniams skirta šių metų programa tęs poeto Czeslawo Miloszo padiktuotą Tėvynės ieškojimo temą pernai renginiai buvo skirti vandenų istorinei atminčiai.
Piliakalniai yra apdainuoti poetų, aprašyti literatūroje, jie tapomi dailininkų. Geografine prasme tautos identitetas geriau pajuntamas; tautos metafiziką mes galime suprasti užlipę ant Gedimino, Birutės kalno, ant Medvėgalio. Tų piliakalnių lankymas yra pajautimas tėvynės, bendrąja prasme būties, kurioje mes šiandien gyvename, pristatant kelio programą kalbėjo R. Balza.
Anot jo, šiemet dėl saugumo muziejai išeina iš uždarų erdvių ir organizuos įvairius literatūrinius renginius, skaitymus, koncertus, pristatydami pačius piliakalnius šventas Lietuvai vietas.
LMA skaičiuoja, jog per 8 m. Lietuvos muziejų kelio renginius aplankė per pusė milijono žmonių.
Ieškoti tėvynės ant kalno
Rūta Kačkutė, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė, sako, jog neveltui muziejų kelias šiemet prasideda nuo Gedimino kalno tai puiki ir sykiu simbolinė proga į jį įkopti.
Tėvynės ieškojimas dažnai susijęs su klasikiniais kūriniais, ir dažnai atrodo, kad visi juos gerai žino, bet kada paskutinį kartą skaitė? Paklauskime savęs, kada paskutinį kartą lankėmės Gedimino pilyje? Manau, kad šiemet labai tinkami metai keliauti po Lietuvą ir atrasti Lietuvą, įsitikinusi LNM vadovė.
Pasak jos, Muziejų kelio programa šiemet bus galo įvairi, o didžiausias jos įdomumas šiuolaikinių meno formų dermė su istorija ir kultūra.
Antai J. Šliūpo muziejus kartu su šokio teatru Aura organizuojas improvizuotą ekskursiją su šokiu ir žodžiu ant Šatrijos kalno. Kernavėje vyks poezijos skaitymai ir tokių šiuolaikinių meno formų ir istorijos dermė, R. Kačkutės manymu, turėtų nustebinti šių metų kelio lankytojus.
Siekiant lankytojų saugumo, didžioji dalis Lietuvos muziejų kelio renginių organizuojami atvirose erdvėse ir dažniausiai tik penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį. Didžioji renginių dalis nemokami.
Programą rengia Lietuvos muziejų asociacija, šiuo metu vienijanti 99 muziejus visoje Lietuvoje.
Programa skelbiama čia.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti