Kada vaikas taps svarbesnis nei mokyklos vieta reitinge?

Publikuota: 2020-05-10
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Všį „Mokyklų tobulinimo centro“ steigėja

Jau septintą pavasarį privatus žurnalas „Reitingai“ surūšiuoja Lietuvos mokyklas į geras ir prastas. Mokyklos visada to laukia su nerimu, nes jų vietą reitinge dažniausiai nulemia ne mokytojų įdedamas darbas bei pastangos, o virtinė kiekybinių rodiklių, kurie gali būti priklausomi nuo daugelio išorinių veiksnių. Pavyzdžiui, mokyklai atsisakius pateikti tam tikrus duomenis, jos vieta reitinge automatiškai krenta.

Šį pavasarį, kai Lietuvos mokyklos yra itin susitelkusios ir stengiasi įveikti nuotolinio mokymosi iššūkius, reitingų paskelbimas buvo ypač skaudus smūgis. Daugelis švietimo profesionalų kritikuoja mokyklų reitingavimo reiškinį, bet mokyklos priverstos dalyvauti šiose lenktynėse spaudžiamos steigėjų, tėvų, kitų mokyklų. Be to, ir valstybinės švietimo politikos formuotojai palaiko mokyklų rūšiavimą, sudarydami sąlygas naudotis valstybės kaupiamais mokyklų duomenimis. Ilgainiui toks reitingavimas daro neigiamą įtaką mokytojų bei vadovų profesiniam pasitikėjimui, darbo motyvacijai, mokyklų bendradarbiavimui ir tarpusavio palaikymui.

Skirstymo pasekmės

Apskritai, šie reitingai atspindi itin suprimityvintą, subanalintą ir ekonomistinį požiūrį į mokyklą, kurioje viską galima pasverti, suskaičiuoti, pamatuoti. Esą mokykla taps geresne, jei bus lyginama su kitomis, skatinama konkurencija bei noras laimėti „žiurkių lenktynes“.

Toks požiūris į mokyklą tarsi modeliuoja, kaip turėtų būti elgiamasi ir su žmonėmis – gėdinti, kabinti etiketes, žeminti, išjuokti patyrus nesėkmę, o pagirti tik tada, kai pasisekė. Tai iš esmės prieštarauja vertinimo sampratai, kuri atsispindi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintoje „Geros mokyklos koncepcijoje“ – „mokiniai (...) džiaugiasi savo pasiekimais ir kantriai įveikia nesėkmes, neprarasdami tikėjimo, kad jiems pavyks“.

Lietuvoje gerai žinomos profesorės Louise Stoll sudarytoje knygoje apie sunkumus patiriančias mokyklas, daugelis autorių teigia, kad etikečių klijavimas mokykloms, vadinant jas „nesėkmingomis“, visiškai nepadeda joms tobulėti, netgi priešingai – smukdo motyvaciją stengtis, nuleidžiamos rankos net ir tose srityse, kuriose sekasi.

Mokyklos, kurioms užkabinama „sėkmingos“ etiketė, taip pat jaučia spaudimą nenusileisti ir bet kokia kaina išsilaikyti „savo lygyje“, pernelyg sureikšminant akademinius mokinių laimėjimus.

Mokyklų surangavimas vienas padaro laimėtojomis, kitas – pralaimėtojomis, o tai ir vienoms, ir kitoms kelia nereikalingą įtampą, nukreipia nuo tikrosios mokyklos misijos – gilaus ir prasmingo mokinių mokymosi.

Pastangos dėl pažeidžiamiausių

Airijoje buvo ketinama viešai skelbti mokyklų reitingus, tačiau tam griežtai pasipriešino švietimo bendruomenė ir nacionalinės švietimo politikos formuotojai, teigdami, kad tai turės žlugdančių pasekmių visai mokyklų sistemai, ypač toms mokykloms, kurios veikia nepalankiausiomis sąlygomis.

Tokios mokyklos dažniausiai susiduria su dideliais socialinio, kultūrinio, ekonominio konteksto iššūkiais ir, nepaisant mokinių žemesnių rezultatų, jos įdeda daug pastangų į savo auklėtinių mokymąsi.

Tokios pastangos, deja, dažniausiai yra nepamatuojamos, nepasveriamos, neįvertinamos, tačiau be galo svarbios. Mažesniųjų miestelių mokyklų mokiniai neturi pasirinkimo, kur mokytis. O kai jų mokykla dar pakabinama „gėdos lentoje“ arba „velkasi uodegoje“, kaip galima tikėtis, kad jie pasitikės savo mokytojais, bus motyvuoti mokytis, jaus tapatumą savo mokyklai?

Kalbėdama apie nepalankioje aplinkoje esančias mokyklas ir kelias švietimo „sistemas“ Lietuvoje, švietimo reformos tyrėja Ramutė Bruzgelevičienė teigia, kad „jei bent pavyktų iš mokyklų kaip nors išguiti ne tik mokytojų masiškai vartojamą frazę „ko jūs iš mūsų norit – pasižiūrėkit, su kokiu kontingentu mes dirbam“, bet ir jų tokias tyliąsias nuostatas nepalankaus SEK‘o vaikų atžvilgiu, esą šie tikrai esantys prastesni už kitus, maždaug – nemokytini, tokių vaikų jausena, kad jie visur visiems svetimi, nereikalingi, nevykėliai, laipsniškai, tikėtina, nyktų, mažėtų jų pykčio pasauliui.“

„Nesėkmingose“ mokyklose dirbantys mokytojai tokias pačias etiketes klijuoja ir mokiniams, taip patenkame į uždarą ratą.

Sudėtingas socialinis kontekstas negali būti įveikiamas vien mokyklos jėgomis. Pasak R. Bruzgelevičienės, tam reikia augimo mąstysenos – „tu gali, taigi susiimkim, padėsiu, ieškokim, kodėl tau nepasisekė, bandykim kitaip, ir pasieksim, įveiksim, esi ne menkesnis už kitus“.

Jos reikia ne tik vaikams, bet ir visai švietimo bendruomenei ir visuomenei, o rungtyniavimas, reitingavimas mus kreipia visai kita linkme.

„Mokyklų tobulinimo centro“ ir programos „Renkuosi mokyti!“ darbas padeda geriau suprasti mokyklų bendruomenėms, kiek daug laiko ir pastangų reikia skirti siekiant padėti pagerinti mokslo rezultatus pažeidžiamiausiems vaikams. Tačiau tam nei laiko, nei pastangų skirti negalėsime, jei pagrindinis mūsų tikslas bus nukreiptas į „konkurentų“ pavijimą.

Skirtumas ne piniguose

Reitingų sudarytojai šiais metais palygino ir tai, kiek pinigų skiriama vieno mokinio ugdymui, ir pamatė didelius skirtumus. Žinome, jog Lietuvoje mokinių ugdymas finansuojamas „mokinio bei klasės krepšelio“ principu, kuris yra toks pat visos Lietuvos vaikams – 80% mokymo lėšų skiria valstybė, o likusias mokyklų steigėjas – savivaldybė. Suprantama, kad mažose mokyklose vieno mokinio ugdymas kainuoja brangiau, nes jos turi įgyvendinti tokį patį ugdymo planą, kaip ir didelės mokyklos, išlaikoma mokyklų infrastruktūra, kurios negali pelningai parduoti, kaip didesniuose miestuose.

Lyginti išlaidas vienam mokiniui ir mokinių ugdymo kokybę nėra sąžininga, kai Lietuvos mokyklos nėra savarankiškos ir galinčios nukreipti pinigus ten, kur norėtų. Be to, remiantis 2018 m. „Education and Training Monitor“ duomenimis, Lietuvos skiriamos išlaidos, tenkančios vienam besimokančiajam, yra vienos žemiausių Europos Sąjungoje, o lėšų stygių labiausiai jaučia nedidelės mokyklos, turinčios itin ribotus išteklius mokytojų profesiniam tobulėjimui bei mokinių kultūrinėms ir edukacinėms patirtims.

Be abejo, švietimo pinigai galėtų būti nešvaistomi didelių pastatų šildymui ir išlaikymui, bet vien ekonominiai motyvai neturėtų lemti mokyklos likimo, nes užsidarius mokykloms, ištuštėja visas regionas.

Reitingų gynėjai argumentuoja, kad nėra jokios objektyvios informacijos apie mokyklas, trūksta patikimesnės valstybinės mokyklų vertinimo sistemos. Jeigu kiekvieną mokyklą laikysime unikalia, ja pasitikėsime, palaikysime, teiksime pagalbą susidūrus su iššūkiais, jeigu vaikams geriausia mokykla bus ta, kuri yra arčiausiai namų – nereikės ir reitingų.

Dr. Eglė Pranckūnienė yra VšĮ „Mokyklų tobulinimo centro“ steigėja.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Internetinėje prekyboje – ir apsauginės kaukės su garsiojo Ai Weiwei darbais

Garsus Kinijos šiuolaikinio meno kūrėjas ir politinis aktyvistas savo darbais papuošė 10.000 vienkartinių...

Laisvalaikis
2020.05.28
Laisvę renginiams: patvirtintos žiūrovų „kvotos“

Kultūros ministerija pranešė apie pirmuosius renginių dalyvių ir žiūrovų skaičiaus didinimo etapus, taip pat...

Laisvalaikis
2020.05.27
Sostinėje – Justino Marcinkevičiaus vardo skveras

Justino Marcinkevičiaus (1930–2011) vardas nuo šiol skambės ne tik Lietuvos rašytojų sąjungoje, bet ir greta...

Laisvalaikis
2020.05.27
Trys pandemijos scenarijai: nė vienas nenumato, kad COVID-19 pasitrauks Premium

Analitikai neabejoja, jog pasaulis dėl pandemijos neišvengs nei ekonominių, nei socialinių nuosmukių. Kokiu...

Laisvalaikis
2020.05.27
Ministras A. Veryga: neskatinam žmonių tirtis

Norintieji išsitirti dėl koronaviruso, testus gali atlikti ir mokamai privačiose laboratorijose – tą daryti...

Laisvalaikis
2020.05.27
Mirė choreografas Elegijus Bukaitis

Gegužės 27 d. mirė žymus Lietuvos choreografas Elegijus Bukaitis (1941–2020).

Laisvalaikis
2020.05.27
Mokamų COVID-19 tyrimų draudimas – A. Verygos rankose Premium 7

Svarstant apie galimą karantino pabaigą, daugybei sąmoningų piliečių kyla dar didesnis poreikis atlikti...

Laisvalaikis
2020.05.26
Gedimino kalnui tvarkyti skirs 13 mln. EUR 4

Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) ir Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) pasirašė projekto „Lietuvos...

Laisvalaikis
2020.05.26
Augalų parduotuvėlėje šeimininkaujančios seserys verslą prilygina aštrių pojūčių kelionei Verslo tribūna

Prieš kelis tūkstančius metų senovės Kinijos filosofo Laodzi pasakytą frazę, jog tūkstančio mylių kelionė...

Laisvalaikis
2020.05.26
Mokslininkai: miegoti – 8 valandas, į darbą – nuo 10-tos Premium

Jei miegama per mažai arba miegas yra nevisavertis, kiti du žmogaus paros trečdaliai taip pat bus...

Laisvalaikis
2020.05.25
Pirmasis „Google‘as“– XVIII amžiuje Premium

Prancūzas Denis Diderot turėjo planą. Jis norėjo surinkti visas žmonijos žinias į vieną didžiulę...

Laisvalaikis
2020.05.24
Matematikos baimė - ne pramanas Premium 1

Tikrindami vaikų namų darbus vengiate matematikos, nors jau prižiūrite anūkus įtemptomis gyvenimo akimirkomis...

Laisvalaikis
2020.05.24
48 metai vaizdo žaidimų – nuo trijų pikselių iki virtualios realybės

Skaičiuojama, kad visame pasaulyje kompiuterinius žaidimus žaidžia per 2,5 milijardo žmonių. Vieniems – tai...

Technologijos
2020.05.24
„Financial Times“: ar išgyvename biuro istorijos pabaigą? Premium 19

1903-iaisiais garsusis architektas Frankas Lloydas Wrightas suprojektavo statinį, kuris nė iš tolo nepriminė...

Laisvalaikis
2020.05.23
Išsipildžiusios Žiulio Verno ateities vizijos  Premium

„Gamtoje yra galinga jėga, greita, paklusni, lengvai pritaikoma visiems poreikiams. Mano laive viskas ja...

Laisvalaikis
2020.05.23
Dėl lėšų kultūros infrastruktūrai nesutaria ir sektorius, ir aukščiausioji valdžia

Nesiliaujant diskusijoms dėl Vyriausybės skirtų investicijų kultūros sektoriui, Lietuvos nacionalinių...

Laisvalaikis
2020.05.22
Mokslininkai ir medikai įvertino serologinių testų patikimumą

Vilniaus universiteto mokslininkai, ištyrę rinkoje esančių greitųjų serologinių testų jautrumą, teigia, kad...

Laisvalaikis
2020.05.22
Renginių organizatoriai: festivalių šią vasarą nebus Premium

Ministrų kabinetas gegužės 20 d. pritarė renginių atlaisvinimo planui. Vyriausybei jį patvirtinus kitą...

Laisvalaikis
2020.05.20
Mirė skulptorius A. V. Ambraziūnas

Gegužės 7 dieną eidamas 87-uosius, mirė skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas, pranešė Lietuvos...

Laisvalaikis
2020.05.20
Milijonai kultūrai pažadėti, kas toliau? Premium 1

Dar nesuskaičiuota, kiek dėl koronaviruso pandemijos prarado Lietuvos kultūros sektorius – valstybinės ir...

Laisvalaikis
2020.05.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus