Psichoterapeutė: kai negali pakeisti situacijos, keiski požiūrį į ją

Publikuota: 2020-01-04
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

„Žmones dažniau vargina ne stresas, o jo įsivaizdavimas“, – sako psichoterapeutė, sporto psichologė Rinalda Germanienė. VŽ su specialiste kalbėjosi prieš Naujuosius metus apie nuolatinį šių dienų palydovą – stresą, tad ši tema aktualumo nepraranda.

Žodį „stresas“ išgirsi kone kasdien – jį kelia automobilių spūstys, prasti vaikų pažymiai, laiku nepristatyta siunta su kačių ėdalu ir t. t. – daugybė kasdienių dalykų. Jau nekalbant apie darbą, sveikatą ar asmeninius santykius.

„Tikrai, kalbant apie stresą pirmoji mintis, kuri šauna į galvą, – kad tai nuvalkiota tema, kad kiekvienas žino fiziologinius ir psichologinius jo keliamus pokyčius. Net studentai dabar skaito paskaitas ir veda seminarus apie stresą“, – sako R. Germanienė.

Ko nebijo kiškis

Anot psichoterapeutės, stresą sukelia konkretus įvykis, bet žmones dažniausiai vargina ne pats stresas, o įsivaizdavimas apie jį. Psichoterapeutė pateikia pavyzdį: kiškis. Mokslo įrodyta, kad jis neturi vaizduotės. Staiga pamatęs vilką, gyvūnėlis išsigąsta, sustingsta, – fiziologiškai įvyksta visos stresui būdingos reakcijos, tačiau jei vilkas nutursena jo nepastebėjęs, stresas išgaruoja kaip lakus skystis ir kiškis toliau skabo žolę.

„Kiškis gyvena šia akimirka – stresinėje situacijoje jis jaučia stresą, jai praėjus – nebe. O žmogus neatsipalaiduoja, priešingai, – dažnai dar daugiau prisifantazuoja: kas bus, jei mane išmes iš darbo, jei neatliksiu užduoties ir t. t., – tokia „vidinė daina“ jo galvoje skamba nuolat. Dar jis prisimena, kas blogo jau įvyko, ir stresas garantuotas: kyla nerimas, gerklės gale įstringa gumulas, prasideda nemiga. Taigi – dažnai didžiulį stresą žmogui sukelia jo vaizduotė. Gyvūnai jos neturi, jiems lengviau“, – dėsto pašnekovė.

Kūnas, emocijos, elgesys

Aiškindama streso veikimo mechanizmą, psichoterapeutė vardija, kad savo galias jis nutaiko į žmogaus kūną, emocijas ir į elgesį.

Kalbant apie kūną – atsiranda stereotipinių judesių: žmogus susikausto, padažnėja pulsas, lapatoja širdis.

Emocijų lygmeniu žmogus susinervina, įtūžta, kyla panikos priepuoliai. Diena iš dienos jis gyvena apimtas frustracijos ir nė nejaučia, kad ji tiesiogiai veikia vegetacinę nervų sistemą. Vieną dieną tai su trenksmu iššauna – žmogų gali pradėti pykinti, skaudėti skrandį, pilvą, prasidėti tachikardija, sąmonės aptemimas ir t. t., kyla mirties baimė. Negana to, tokia būsena nėra kontroliuojama, ji gali ištikti bet kur.

Pasak R. Germanienės, aiškinant fiziologiškai, žmogui atsidūrus stresinėje situacijoje, klausa ir rega ją fiksuoja – nerviniai impulsai keliauja į centrinę nervų sistemą, iš jos akimirksniu – į antinksčius, endokrinines liaukas, o šios išskiria adrenaliną. Adrenalinas savo ruožtu tą pačią sekundę išbalansuoja hormoninę sistemą, kuri „visgi yra žmogaus valdžia“.

„Jeigu hormoninė sistema sutvarkyta, jautiesi gerai. O didžiulis adrenalino kiekis išbalansuoja endorfinus, seratoniną, atminties, dėmesio koncentraciją ir t. t. Tada žmogus pradeda prakaituoti, blaškytis, tam tikra prasme – nejausti realybės. Taip veikia tikras stresas“, – aiškina specialistė.

Prieš spūstį nepapūsi

Kai kuriuos stresą keliančius veiksnius galime valdyti. Bet kartais nuo mūsų valios ar pastangų jie nepriklauso – jei įstrigai automobilių kamštyje, ardykis kiek nori, tai nepadės. Paklausta, kaip panašiais atvejais išlikti ramiam, arba panaudoti stresą savo naudai, pašnekovė prisimena skaičiusi, kad tikrąjį stresą žmogus patiria tik kare. Visa kita yra baimė, nerimas, iliuzijos, kurias mūsų kūnui diktuoja protas, ir kartais tai nieko bendra neturi su tikruoju stresu.

Pasak psichoterapeutės, tiek valdant nerimą, baimę, stresą, tiek atpažįstant jį, suveikia kiekvieno individualios savybės, tačiau pradžių pradžia vis tik būtų mūsų sąmoningumas ir požiūris. Antai psichoterapeutas Viktoras Franklis (1905–1997) – Vienos universiteto neurologijos ir psichiatrijos profesorius, karo metais kalėjęs nacių koncentracijos stovykloje, vienoje savo knygų rašė: „Konclageryje supratau, kad negaliu pakeisti situacijos. Tada pakeičiau požiūrį į ją.“

„Atsakant į klausimą, kaip būti su stresu, brandus ar į brandą einantis žmogus galiausiai supranta, kad jis pats gali rinktis – būti tame chaose ar nebūti. Tai drąsa pasirinkti. Be abejo, išmokti to nėra paprasta. Gal todėl tokie populiarūs dalykai yra joga, meditacijos, įvairios savęs amortizavimo paieškos, deja, ir narkotikai, ir alkoholis“, – kalba specialistė.

Yra ir principas „čia ir dabar“, jis leidžia susikoncentruoti, atsijungti nuo praeities šešėlių ir ateities lūkesčių, kurie, beje, dažniausiai ir kelia stresą.

„Ką tai reiškia? – perklausia pašnekovė. – Tai irgi susiję su žmogaus vaizduote. A. Schopenhaueris savo veikale „Pasaulis kaip valia ir vaizdinys“ teigia, kad didžiausią stresą žmogui sukelia įsivaizduojami lūkesčiai. O principas „čia ir dabar“ reiškia, kad žmogus atsiduoda tik tam, ką tuo momentu veikia ir gali tai kontroliuoti.“

Iš voverės rato

Dažnam pažįstama padėtis, kai užsisukęs nesėkmių rate, užuot ėmęsis radikalių veiksmų iš jo ištrūkti, juos vis atidėlioji, ieškai ir randi pasiteisinimų, kodėl taip elgiesi. Į tokį voverės ratą, anot R. Germanienės, pakliūvama dėl daugelio priežasčių.

Viena iš galimų – kai kas nors nepavyksta. Tuomet kyla nepasitikėjimas savimi ir automatiškai pradedama vengti atsakomybės.

„Aktyvumo, iniciatyvos stoka – tai vengimo reakcijos. Prastai sužaidęs krepšininkas dažnai tarsi atsitraukia: o kas, jei vėl neįmesiu, ir perduoda atsakomybę kitam. Gyvenime lygiai taip pat. Tarkime, kai žmogus netenka darbo, o naujojo paieškos ilgesnį laiką neduoda rezultatų, jis pradeda manyti esąs nieko vertas. Iš to kyla depresija, liūdesys. Nors vėlgi, liūdesį išgyventi labai svarbu, tai gyvenimo dalis. Bet svarbu ir neužsisukti tame rate: liūdnas, savimi nepasitikintis, vengiantis. Jei padėties ar savęs nekeiti, problema gilėja“, – kalba psichoterapeutė. Ji priduria, jog vedant paralelę su sportininkais reikia turėti atkaklumo nepasiduoti.

„Nepasiduok, pradėk iš naujo – tai raktiniai žodžiai, kaip inkarai. Tikėjimo praradimas, silpnumas, nuovargis kyla dėl asmenybės silpnumo. Stipri asmenybė turės programą „vėl ir vėl“, pagalvos, nuo ko darsyk pradėti. Gal ne nuo aukščiausio posto, kaip turėtasis, bet vėl nuo pradžių“, – dėsto pašnekovė.

Kai stresas naudingas

Paklausta, ar įmanoma išpešti iš streso naudos, ji sako, kad patyręs stresą žmogus pirmiausia įgyja patirties: jis tampa stipresnis, nedaro tų pačių klaidų:

„Patirtis tiesiogiai susijusi su sveiku protu. Kuo daugiau žmogus turi patirties, tuo daugiau turi sveiko proto. Senovės išminčius Pitakas yra gražiai pasakęs: vienas didžiausių dalykų pačiame mažiausiame, žmoguje, yra jo sveikas protas. Jo šiais laikais labai reikia, nes apstu situacijų, kai sunku apsispręsti, ir sveikas protas, o su juo susijusi intuicija, pasako tuos dalykus. Tik reikia tai išgirsti“.

Kitas dalykas, anot jos, nemažai žmonių yra plaukiojantys – dėl darbų, charakterio, dėl daugelio priežasčių atitrūkę nuo realybės. Stresas ir nerimas, ačiū Dievui, ir yra tam, kad į ją grąžintų, kad žmogus galėtų pajusti svorio centrą ir atsispyręs judėti toliau.

Dažnai išgirsi sakant, kad stresas, ilgainiui sukeliantis širdies ligas, infarktus, yra vadovų kasdienybė. Paklausta, ar yra saugiklių, padedančių to išvengti, R. Germanienė sako, jog kartais žmogus negali pats išspręsti problemos, jam reikia kito žmogaus pagalbos. Tai gali būti artimas draugas, kuris pasakys svarbius dalykus. Yra gerų specialistų, kurie padėtų tvarkantis su stresu. Pagaliau – yra prevencinių būdų: išsimiegoti, nes ilgai trunkantys miego sutrikimai veda prie psichinio išsiderinimo ir net prie patologijų. Yra poilsis, kelionės, aplinkos pakeitimas. Yra ir relaksacinių priemonių: tai joga, meditacija, kvėpavimas.

„Tai – ne gyvenimo būdo žurnalų išgalvoti dalykai, tai įrodyta mokslo, ir jie iš tiesų daro stebuklus“, – įsitikinusi pašnekovė.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Iliustruotoji istorija: Hirošimos žūtis Premium

1945 m. rugpjūčio 6 d. pakyla specialiai sukonstruotas bombonešis B-29 su atomine bomba „Mažylis“. Lakūnas...

Laisvalaikis
2020.01.26
Dešimt didžiojo meistro F. Fellini filmų

Sausio 20 d. pasaulis minėjo vieno garsiausių, o sykiu – paties itališkiausio XX a. režisieriaus Federico...

Laisvalaikis
2020.01.26
Pasaulio žiniasklaida: iš ko gyvens princas Harry

Britai, nuo 2016-ųjų birželio vargstantys su „Brexit“, kitas skyrybas, ironiškai vadinamas „Megxit“, sutvarkė...

Laisvalaikis
2020.01.26
R. Kepežinskas: nuo kūrybos pagirių nėra Premium

Kūrybos šaltinis gali būti bet kas. Visgi, remiantis literatūra, didžiausią išliekamąją vertę turi skausme...

Laisvalaikis
2020.01.26
Iliustruotoji istorija: rusų pilotas, užkariavęs kosmosą  Premium

1965-aisiais Sovietų Sąjunga žūtbūt stengėsi išpešti dar vieną pergalę prieš JAV lenktynėse dėl kosmoso...

Laisvalaikis
2020.01.25
J. Nouvelis: architektūra yra menas Premium

„Architektūra yra menas. Būtent tai žmonės vis dažniau pamiršta. Ji gali mus paveikti, sujaudinti, o tai ir...

Laisvalaikis
2020.01.25
Vilniaus garbės piliečiu paskelbtas kunigas Julius Sasnauskas

Vilniaus Tarybos nariai išrinko miesto garbės pilietį – šiemet juo tapo vilnietis kunigas Julius Sasnauskas:...

Laisvalaikis
2020.01.22
Didžioji Britanija ir JAV saugos „Titaniko“ nuolaužas

Didžioji Britanija ir Jungtinės Valstijos pasirašė sutartį, kuria siekiama nuo gelmių turistų daromos žalos...

Laisvalaikis
2020.01.21
Daugiausia naujų dangoraižių pernai pasistatė kinai

Per 2019-uosius pasaulyje iškilo 129 įspūdingi dangoraižiai, suskaičiavo JAV ne pelno organizacija „The...

Laisvalaikis
2020.01.21
Autorių teisių gynėjai reikalauja stabdyti „Payseros“ paslaugų teikimą „Filmai.in“ 5

Autorių teisių gynimo asociacijos kreipėsi į Lietuvos banko priežiūros tarnybą, LRTK ir Kultūros ministeriją...

Rinkodara
2020.01.21
Įvardijo pasaulio miestus, kuriuose gyventi prašmatniai brangiausia

Anot šveicarų privačios bankininkystė kompanijos „Julius Baer Group“ pasaulinės gerovės apžvalgos „Global...

Laisvalaikis
2020.01.20
„Kino pavasario“ vadovybėje – pokyčiai

Keičiasi tarptautinio Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ vadovybė. Vykdomojo festivalio direktoriaus...

Vadyba
2020.01.20
Iliustruotoji istorija: vokiečių Liuftvafės pradžia – SSRS bazėse Premium 2

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, nugalėjusios valstybės susitarė sunaikinti Vokietijos oro pajėgas.

Laisvalaikis
2020.01.19
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
2020.01.19
Iliustruotoji istorija: paskutinės Pompėjų dienos Premium

Pompėjai sustingo po pelenų ir pemzos akmenų sluoksniu, kai 79 m. po Kr. išsiveržė Vezuvijaus ugnikalnis,...

Laisvalaikis
2020.01.18
Kolumbijos lietuvis P. Yamin-Slotkus: žmogaus elgesį keičia informacija, ne draudimai Premium

Kolumbijos lietuvis Paulius Yamin-Slotkus, antropologas, elgesio pokyčių tyrinėtojas, įsitikinęs, jog daugybę...

Laisvalaikis
2020.01.18
Vilniaus senamiestyje kuriamas „Senatorių pasažas“ Premium 5

Restoranų verslo padangėje jau senokai sklando kalbos, jog iš viešbučio „Pacai“ restoranų su visa komanda...

Laisvalaikis
2020.01.17
Vilnius planuoja naują skverą Stoties rajone 2

Vilniaus savivaldybė paskelbė besirengianti visiškai atnaujinti iki šiol apleistą ir nenaudojamą, tačiau...

Laisvalaikis
2020.01.15
Kultūros ministerija nori ketvirtos viceministro pareigybės

Kultūros ministerija siūlo Vyriausybei steigti ketvirtojo viceministro pareigybę – jis būtų atsakingas už...

Laisvalaikis
2020.01.14
Filipinuose išsiveržęs ugnikalnis stabdo Manilos oro uosto darbą

Gyvybę sekmadienį pradėjęs rodyti Taalio ugnikalnis Filipinuose įsismarkavo ir ėmė spjaudyti lava. CNN...

Laisvalaikis
2020.01.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau