Mirė filosofas ir rašytojas Arvydas Šliogeris
Šią žinią BNS patvirtino Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys.
„Ką tik pats sužinojau faktą, šią žinią, kad jis mirė. Tai tikrai didelė netektis mokslui“, – BNS sakė J. Banys.
Anot jo, filosofas greičiausiai bus pašarvotas Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje, svarstoma jį laidoti Antakalnio kapinėse.
Vienu ryškiausių mąstytojų ir visuomenės kritikų vadinamas filosofas Arvydas Šliogeris 1944 m. gimė Panevėžyje, 1967 m. baigė Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultetą. 1970–1973 m. studijavo Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos katedros aspirantūroje.
Daugiau nei 40 metų A. Šliogeris dėstė filosofiją VU, 2003–2012 m. buvo šios katedros vedėjas. Profesorius tyrinėjo vokiečių egzistencializmą, parašė mokslinių ir filosofijos knygų, straipsnių, išvertė didžiųjų Vakarų mąstytojų veikalų.
„Akivaizdu, kad filosofas yra žmogus, keliantis klausimus, į kuriuos nėra atsakymų. Jeigu taip, tai filosofija yra visuma tokių klausimų, kurie atsakymo neturi. Vadinasi, esu filosofas tada, kai klausiu, o ne tada, kai atsakau. Tačiau keldamas klausimą negaliu nesitikėti atsakymo. Ar turi prasmę klausimas, jei žinau, kad atsakymo nėra? Jei vis dėlto žinau, kad atsakymo nėra ir nebus? Ir vėlei klausiu. Atsakau. Bet žinau, kad atsakymas ne mažiau mįslingas negu klausimas. Taip keliauju nuolat atsinaujinančio klausimo keliu. Kelias be pabaigos. Toks filosofo kelias. Gal ir be vilties? Ne, kaip tik su viltimi, nes viltis ir yra tai, kas neturi pabaigos, sprendimo ir atsakymo. Bet koks atsakymas yra neviltis“, – „bernardinai.lt“ yra sakęs prof. A. Šliogeris, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
Tarp jo parašytų veikalų – „Žmogaus pasaulis ir egzistencinis mąstymas“, „Daiktas ir menas: Du meno kūrinio ontologijos etiudai“, „Būtis ir pasaulis: Tyliojo gyvenimo fragmentai“, „Sietuvos: Eseistikos rinktinė“, „Post scriptum: Iš filosofinių dienoraščių“, „Konservatoriaus išpažintys: 1988–1994 metų tekstai“.
Pastarąjį dešimtmetį jis parašė bendrą veikalą su filosofu Algiu Mickūnu „Filosofijos likimas“, taip pat „Bulvės metafizika“, „Lietuviškosios paraštės“, „Kasdienybės metafizika: iš filosofo dienoraščių“.
