„The Guardian“ geriausių parodų sąraše opera „Saulė ir jūra“ užėmė antrąją vietą

„The Guardian“ sąraše pirmąją vietą užėmė amerikiečių fotografės Nanos Golding Londone, Marian Goodman galerijoje, vykusi paroda.

Lietuvių kūrėjų opera-performansas aplenkė Londone, Britų muziejuje, surengtą norvegų dailininko Edvardo Muncho (1863–1944) darbų parodą, viena garsiausių pasaulio menininkių vadinamos optinio meno kūrėjos Bridget Riley parodą „Hayward“ galerijoje, taip pat Londone, „Saatchi“ galerijoje surengtą Egipto farono Tutanchamono auksu spindinčių pomirtinių daiktų ekspoziciją ir kitas garsias garsiose galerijose vykusias parodas.

„Saulė ir jūra (Marina)“ gegužę laimėjo pagrindinį Venecijos šiuolaikinio meno bienalės apdovanojimą „Auksinį liūtą“. Pirmą kartą bienalės aukščiausiu apdovanojimu įvertintas Lietuvos paviljonas, kuriame buvo rodoma opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, sulaukė didžiulio pasaulio žiniasklaidos ir lankytojų dėmesio. Skaičiuojama, jog operą-performansą pasižiūrėjo 87.000 žmonių.

Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės kūrinys kalba apie klimato kaitos, kūniškumo, ekologijos ir vartotojiškumo temomis.

„Po pelnyto prestižinio apdovanojimo tapo aišku, kad keičiasi paviljono organizavimo scenarijus – dėl didžiulio susidomėjimo teko gerokai padidinti paviljono darbuotojų skaičių, kūrinys pradėtas rodyti du kartus per savaitę. Opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“ skambėjo 49 dienas, po 8 valandas nepertraukiamai – iš viso 398 valandas“, – apžvelgdama statistiką yra sakiusi paviljono komisarė dr. Rasa Antanavičiūtė.

Per šešis paviljono veikimo mėnesius prie projekto dirbo 159 žmonės – dainininkai, garso ir šviesų inžinieriai, muzikos ir scenografijos asistentai, paviljono gidai, technikai ir kt. 13-ką operos personažų įkūnijo 51 atlikėjas iš Lietuvos, Italijos, Brazilijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Vokietijos, Graikijos ir kitų šalių.

Bienalės lankytojai galėjo ne tik stebėti kūrinį, bet ir patys tapti jo dalimi – įsikurti šalia dainininkų ir paviljono paplūdimyje praleisti keletą valandų. Šia galimybe pasinaudojo 2.500 lankytojų iš daugiau nei 50 pasaulio šalių. Į jas iškeliavo ir dalis „Saulės ir jūros“ smėlio. Iš 36 t į Veneciją atgabento smėlio – 2 „išsivaikščiojo“ su lankytojais, o likęs panaudotas naujai vaikų žaidimų aikštelei Džiudekoje ir reljefo lyginimui Sant Erasmo saloje.

Nors paviljono pradžioje finansiniai ištekliai kėlė abejonių, ar bus galima kūrinį rodyti iki lapkričio, Lietuvos ir užsienio rėmėjų skirta parama leido planą netgi viršyti. Vietoje numatyto vieno karto per savaitę kūrinys buvo rodomas dvi dienas. Iš viso Lietuvos paviljono biudžetas siekė 752.000 Eur.

Didžiąją išlaidų dalį sudarė paviljono įrengimas ir jo priežiūra, dainininkų honorarai, pragyvenimo Venecijoje išlaidos, renginiai, leidyba, reklama, foto ir vaizdo dokumentavimas, atributika.