Iliustruotoji istorija: beviltiška Churchillio pajėgų misija

Publikuota: 2019-11-24
JK premjeras Winstonas Churchillis (viduryje), JAV generolas Davidas Eisenhoweris (kairėje) ir JAV leitenantas generolas Omaras Bradley'us (dešinėje), 1943 m. AFP / „Scanpix“ nuotr.
JK premjeras Winstonas Churchillis (viduryje), JAV generolas Davidas Eisenhoweris (kairėje) ir JAV leitenantas generolas Omaras Bradley'us (dešinėje), 1943 m. AFP / „Scanpix“ nuotr.
 

1940 m. balandžio 14 dieną 38.000 sąjungininkų kareivių atvyko į Norvegiją išvyti vokiečių. Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Winstono Churchillio planas apgailėtinas. Trūksta karinių oro pajėgų pagalbos, tad veržimasis tampa viena didžiausių Antrojo pasaulinio karo nesėkmių. Šiandien tai beveik užmirštas faktas.

Vos tik 21-erių kareivis Josephas Kynochas suvalgo košę su jautiena ir išplauna indus bei įrankius, tylą nutraukia bloga pranašaujantis griausmas.

„Užimti vietas prie priešlėktuvinių patrankų!“ – šaukia vadas. Britų kareiviai it pamišę laksto aplinkui arba slepiasi už slėnyje augančių medžių.

Pasirodo „Messerschmitt“ naikintuvai ir pralekia vos už kelių metrų nuo medžių viršūnių.

„Griūk ant pilvo ir nesikelk!“ – surinka Kynocho vadas. Jaunasis kareivis griūva. Po kelių sekundžių kulkosvaidžių kulkos sminga į žemę aplink, ir Kynochas jaučiasi didelis it laisvės statula – lengviausias taikinys vokiečių pilotams.

Dar kelios akimirkos ir viskas baigiasi. Nutilus lėktuvų variklių griausmui, girdėti Kynocho bendražygių riksmai.

„Kur, po velnių, Karališkosios oro pajėgos?! – rėkia kareiviai. – Kodėl jie ne čia ir nepadeda gintis nuo prakeiktų dešragalvių vokiečių? Kur mūsų „Spitfire“ ir „Hurricane“?“ Bet niekas neatsako.

Sąjungininkai Norvegijoje

1940 m. balandžio 22 diena, pirmadienio popietė. Eilinis Josephas Kynochas yra Norvegijoje. Sniegu užklotame Giudbrandsdaleno slėnio viduryje jis buvo pašventintas ugnimi. Pietums suvalgyta košė bus vienintelis tikras maistas per keletą dienų, o Kynochas pamažu supras, kad didelė sąjungininkų operacija, kurioje jis dalyvauja, yra beviltiška.

Tą dieną 8 val. ryto Kynochas išsilaipino Ondalsneso uostamiestyje, į pietus nuo Trondheimo, ir vietos traukiniu kartu su šimtais kitų 148-os brigados pėstininkų nuvažiavo į Giudbrandsdaleno slėnį. Brigada neturėjo savo transporto priemonių.

Nepatyręs jaunas kareivis yra vienas iš 38.000 sąjungininkų kariuomenės vyrų, turinčių išplėšti Norvegiją iš Hitlerio nagų. Tačiau nepakankamas planavimas, sunkiųjų ginklų trūkumas ir beveik visiškas liuftvafės dominavimas Norvegijos oro erdvėje per keletą savaičių sąjungininkų kampaniją pavertė graudžia nesėkme.

Churchillio planas ? chaotiškas

Didžiosios Britanijos karinio jūrų laivyno ministras Winstonas Churchillis Londone nervingai mindžikuoja. Jis suplanavo veiksmus Norvegijoje. Iš pradžių jis planavo užminuoti Norvegijos pakrantę ir išsiųsti dideles britų, prancūzų ir lenkų pajėgas į Norvegiją užimti ir apsaugoti strategiškai svarbius miestus bei neleisti vokiečiams išsilaipinti. Tačiau planas nebuvo patvirtintas laiku, kad jį būtų galima įgyvendinti.

Tik tuomet, kai Londoną pasiekė gandas, kad Vokietija ketina veržtis į Skandinaviją, iškart nuspręsta užminuoti pakrantę. Tačiau vokiečių karinis laivynas jau buvo pakeliui į šiaurę, o 1940 m. balandžio 9 d. išlaipino pajėgas visuose didžiuosiuose Norvegijos uostuose.

Tą pačią dieną vokiečiai užėmė svarbiausius Norvegijos aerodromus – taigi vokiečių lėktuvai kontroliavo oro erdvę. Netrukus užsienio šalių pagalbos besitikinti norvegų kariuomenė buvo išvyta į šiaurę, toli nuo Oslo.

Klaidinami įsakymai

Norvegų kariuomenė tikėjosi, kad sąjungininkų pastiprinimas padės atkovoti Trondheimą, kuriame buvo dislokuoti 3.000 vokiečių, ir atlaisvintų užnugarį, o tai leistų lengviau kovoti su pagrindinėmis vokiečių pajėgomis, judančiomis nuo Oslo. Britų generolai ir admirolai norėjo padėti išvyti vokiečius iš Narviko, kad atkirstų Hitlerį nuo Kirunos geležies rūdos.

Galiausiai pasiektas kompromisas, tačiau vienas kitam prieštaraujantys įsakymai klaidino pajėgas Norvegijos pakrantėje. Sąjungininkai tuo pačiu metu pradėjo veržtis dviem kryptimis: vieni žygiavo į Narviką, o kiti turėjo iš abiejų pusių apglėbti Trondheimą. Trondheimo puolimas prasidėjo prie Namsuso ir Ondalsneso – mažo miestelio, kuriame balandžio 22 d. ryte išsilaipino Kynochas. Kareivis netruko suprasti, kad Trondheimas sąjungininkams yra nepasiekiamas. Iškeliaudami iš Didžiosios Britanijos sąjungininkai tebemanė atvyksią dar iki vokiečiams užpuolant Norvegiją, todėl britai buvo pasiruošę miestus ginti, o ne pulti ir atsigabeno per mažai tankų bei priešlėktuvinių patrankų ir beveik neturėjo transporto priemonių kareiviams gabenti.

Vokiečių šarvai nepramušami

Kynochas slepiasi kelius siekiančiose pusnyse tarp Giudbrandsdaleno eglių. Per pirmą dieną Norvegijoje jis patiria kelias vokiečių oro atakas iš pietų. Britų ginklai – jau nekalbant apie norvegų – yra prastesni už moderniausią vokiečių įrangą.

„Prieštankiniai ginklai yra niekam tikę. Tie, kurie sugalvojo nupirkti šią nenaudojamą įrangą, turėtų būti čia kartu su mumis ir parodyti, kaip su ja sustabdyti priešo tanką“, – piktai sako britų kareivis.

Kitas kareivis, bandęs sulaikyti grupę vokiečių tankų su vienu iš ginklų, po karo prisiminė, kaip viskas vyko: „Pamatėme tris tankus už kelių šimtų metrų ir nusprendėme juos apšaudyti iš prieštankinių ginklų. Nusitaikiau ir šoviau tris ar keturis kartus, tačiau be dunksėjimo, kuris pasigirdo šoviniams pataikius į tankus, nieko nenutiko.“

Pusvalandį vokiečių patrankos ir kulkosvaidžiai šaudė į svirną, kuriame buvo įsitvirtinę kareiviai. Tuomet vienas tankas priartėjo visai arti.

„Nors šoviau iš labai arti, nieko nenutiko. Staiga į rankoje laikomą prieštankinį ginklą pataikė kulka. Rankenos skeveldros susmigo į delną ir ginklas išlėkė man iš rankų.“

Balandžio pabaigoje panašus vaizdas buvo visoje Pietų Norvegijoje: sąjungininkai buvo įvaryti į kampą, vis pasirodydavo vokiečių pikiruojamieji bombonešiai „Stuka“ su kaukiančiomis sirenomis ir nekliudomi leisdavosi prie britų ir norvegų pajėgų, o vokiečių sausumos pajėgos labai manevringai judėjo per kalnuotą Norvegijos teritoriją. Mažoms atskiroms britų kareivių grupelėms teko per kalnus bėgti į šaltąją Švediją, kai vokiečiai prasiskynė kelią per Giudbrandsdaleno slėnį. Jau balandžio 23 d. vokiečių pajėgos stovėjo prie mažo Treteno miestelio, kuriame buvo Kynochas.

Tankai pralaužia kelių užkardas

Britų pėstininkus gąsdina vokiečių tankų vaizdas, nes jie neturi kuo prieš juos kautis. Josepho Kynocho daliniui tenka trauktis kalvos šlaite esančio žvyrkelio link. Tuo metu slėnyje vokiečiai veržiasi per netikėtas kliūtis – medžių kamienus, kuriuos britai ir norvegai paskubomis suvilko ant pagrindinio kelio. Staiga pasigirsta artėjantis grėsmingas triukšmas.

„Saugokitės, jie už mūsų!“ – sušunka kažkas. Kynochas čiumpa kulkosvaidį ir lekia slėptis tarp medžių. Po akimirkos žvyrkeliu atrieda vokiečių tankas šaudydamas į visas puses. Treteno miestas pasiduoda tą patį vakarą. Kynochas ir jo dalinys medžių priedangoje bėga iš vokiečių užimto miesto į šiaurę.

Amunicija – dviem dienom

Mažiau nei po dvi savaites trukusios kovos Norvegijoje atsisakyta plano pulti Trondheimą iš pietų, nes visi vyrai padeda norvegams Giudbrandsdaleno slėnyje.

Dvigubasis apglėbis šiaurinėje Namsuso dalyje visiškai sustojo, nes kelią užkirto vokiečių desantininkai. Be to, gyvybiškai svarbi įranga per klaidą atsidūrė Narvike – už 700 km į šiaurę, o besiveržiantis vokiečių karinis jūrų laivynas nuskandino tiek daug atsargas gabenusių laivų, kad pastiprinimo pajėgos turi amunicijos tik dviem dienoms. Tik prie Narviko teberusena viltis, kad sąjungininkams pasiseks. Čia britų ir prancūzų daliniai pamažu įsikuria snieguotoje teritorijoje. Jie išsilaipino strategiškai svarbaus miesto šiaurėje ir pietuose, o tuo metu galingos norvegų pajėgos puola vokiečius.

Iki artimiausio aerodromo yra toli, todėl liuftvafė negali padėti vokiečiams Narvike, t. y. subombarduoti miesto, kaip tai padarė pietuose.

Pagalba baigiasi nesėkme

Sąjungininkai visomis išgalėmis stengiasi kautis su liuftvafe ir padėti į kampą įvarytoms sausumos pajėgoms. Jie įrengia kilimo ir tūpimo taką ant ilgo užšalusio Lešaskogsvatneto ežero prie Ondalsneso. Deja, operacija tik parodo, kad ji, kaip ir visa kampanija Norvegijoje, yra blogai suplanuota. Sausumoje kareiviai turi tik du degalų pildymo įrenginius aštuoniolikai lėktuvų, o akumuliatoriai, reikalingi lėktuvų varikliams užvesti, yra neįkrauti.

Vis dėlto aštuoniolika dvisparnių „Gladiator“ naikintuvų pavyksta nutūpti ant ežero balandžio 24 d., tačiau kitą rytą varikliai užšąla, tad užtrunka dvi valandas, kol pirmasis lėktuvas pakyla. Įrangos stokojantys kareiviai nesugeba užtikrinti, kad ore vienu metu būtų pakankamai lėktuvų, todėl liuftvafė sunaikina daugumą „Gladiator“ naikintuvų jiems tebestovint ant užšalusio ledo.

Nors britų naikintuvų pilotai numuša šešis priešo lėktuvus, apie pietus britai ant Lešaskogsvatneto ežero turi tik aštuonis veikiančius lėktuvus. Vakare lieka vos keturi, o vokiečių bombonešiai suvarpė kilimo ir tūpimo taką kaip rėtį. Jau kitą rytą tenka gelbėti paskutinį lėktuvą.

Kareiviai meta šautuvus

Balandžio 27 d. sąjungininkai nusprendžia nebebandyti užimti Trondheimo, todėl pastiprinimo pajėgas prie Namsuso ir Ondalsneso reikia evakuoti.

Eiliniam Kynochui tai reiškia 100 km žygį palei geležinkelio bėgius į Ondalsnesą. Vyrai nevalgę keletą dienų, tad greitai pavargsta.

„Dėl dievo meilės, sustokite!“ – pasigirsta kolonos gale. Nepaisydami įsakymo, keli Kynocho bendražygiai meta metalinius šalmus ir šautuvus, kad būtų lengviau eiti.

„Kokia, po velnių, nauda iš šautuvų pralaimėjusiai kariuomenei?“ – svarsto vienas kareivių. Kynocho laimei, jo grupė prieina traukinį ir šiek tiek pavažiuoja juo Ondalsneso link. Balandžio 30 d. ryte grupė pasiekia miestą, kurio medinius namus padegė liuftvafės bombos. Bombardavimas dar nesibaigė. Kynochui teko slėptis dvi dienas nuo oro antskrydžių, kol jis galop galėjo įlipti į laivą. Iš laivo denio išsekęs eilinis žvelgia į miestą, kuriame išsilaipino vos prieš dešimt dienų: nebelikę gražių namų – tik griūvantys juodi kaminai, styrantys it pamėkliški pirštai. Virš viso miesto kabo juodų dūmų debesis. Jis kyla aukštyn ir skleidžiasi virš fiordo. Po kelių valandų Ondalsnese plevėsuoja nacių vėliava.

Narvikas užimamas per vėlai

Dabar sąjungininkams telieka tikėtis atsilaikyti Šiaurės Norvegijoje. Gegužę sąjungininkų ir norvegų kareiviai traukia į Narviko miestą, tačiau dėl sunkiai praeinamos teritorijos pirmyn judama vėžlio greičiu. Tik gegužės 28 d. trys batalionai ? du prancūzų ir vienas norvegų ? galop užima miestą. Tačiau jau per vėlu. Tuo metu vokiečių tankai įvažiuoja į Olandiją, Belgiją ir Prancūziją. Dešimtys tūkstančių britų kareivių iš Diunkerko paplūdimių plukdomi per Lamanšo sąsiaurį. Londonas nebemano, kad Šiaurės Norvegija svarbi. Dabar svarbiausia apginti Angliją. Nieko nepranešę norvegams sąjungininkai planuoja atitraukti 25.000 kareivių iš Narviko rajono.

Gegužės 29 d. pradedamas atsitraukimas Budėje, o po savaitės ir Narvikas paliekamas likimo valiai. Mieste esantys norvegų kareiviai nusivylę: jie juk įveikė vokiečius. Vokiečių karo laivai persekioja atsitraukiančius britus ir sunaikina kelis sąjungininkų laivus. Didžiausias nuostolis – lėktuvnešis „HMS Glorious“, kurį pasiglemžia putojančios bangos. Birželio 7 d. karalius Hokonas VII, kuris buvo apsistojęs Trumsėje, taip pat yra priverstas lipti į britų karo laivą. Jo tikslas yra Londonas, nes čia pasitraukė Norvegijos vyriausybė.

Po trijų dienų tenka pasiduoti paskutinėms norvegų pajėgoms. Vokietija užima visą Norvegiją. Ji lieka vokiečių rankose iki 1945 m. gegužės.

37 mm patranka

Pradėtas naudoti: 1939 m.

15 mažų H39 prancūzų tankų dalyvavo mūšiuose prie Narviko. H39 saugojo pėstininkus nuo apšaudymo, o patrankos galėjo pramušti tik 2,3 cm šarvus, todėl buvo per silpnos tiesioginėms tankų dvikovoms.

Norvegijos vyriausybė tęsė kovą eteryje

Užėmę Oslą, vokiečiai užgrobė ir valstybinį Norvegijos radiją. Netrukus pasigirdo raginimai išlikti ramiems ir nesipriešinti. Šias žinutes radijuje skaitė, pavyzdžiui, žemdirbių ir darbininkų organizacijų vadovai, kurie iškart nusprendė bendradarbiauti su vokiečiais.

Visai kitokie pranešimai buvo transliuojami nedideliame Hamaro miestelyje už 125 km į šiaurę nuo Oslo. Į šį miestą pasitraukė Norvegijos vyriausybė ir iškart paragino radijo atstovus, menininkus ir žurnalistus skleisti naujienas apie laisvę.

„Kariavome eteryje pagal visas meno taisykles – be taisyklių“, – po karo rašė vienas aktyvių Hamaro politikų Haakonas Lie.

Namuose norvegai galėjo klausytis naujienų iš laisvosios Norvegijos dalies.

„Mes laimėsime. Mes turime laimėti. Laikykimės, laikykimės išvien.“

Hamaro stotį sudarė kareivinės ir du aukšti stulpai.

40 psl.

Balandžio 9-oji Sąjungininkai atvyksta į pagalbą

Poveikis

„BOFORS“ PATRANKA

40 mm kalibras

Pradėta naudoti: 1934 m.

Švedijoje pagaminta priešlėktuvinė patranka paleisdavo iki 120 šūvių per minutę. Šūvio nuotolis siekė 9 km, todėl jis tiko artilerijai. Įmonė „Bofors“ pardavinėjo pabūklus sąjungininkams ir Vokietijai.

Britų karinis laivynas laimėjo jūroje

Mūšiai dėl Norvegijos vyko ne tik sausumoje. Vokiečiai ir sąjungininkai kovėsi ir jūroje. Garsusis Didžiosios Britanijos karinis jūrų laivynas – Karališkasis laivynas – buvo grėsmingai stiprus. Jis pridarė vokiečiams daug nuostolių ir beveik privertė Hitlerį atsisakyti Norvegijos, kai šis išgirdo, kad vokiečiai neteko 10 laivų prie Narviko.

Tačiau vokiečių admirolai siūlė fiureriui žiūrėti optimistiškai: vokiečiai dominavo ore, todėl britų karinio laivyno jėga nebuvo tokia svarbi. Be to, Hitleris galėjo guostis tuo, kad britams traukiantis iš Norvegijos karinis laivas „Scharnhorst“ nuskandino britų lėktuvnešį „HMS Glorious“ kartu su 1 200 vyrų. Tik 40 išgyveno lediniame vandenyje.

Britų nuostoliai Vokiečių nuostoliai

Kreiseriai 2 3

Eskadriniai minininkai 9 10

Povandeniniai laivai 1 8

Kiti 1 17

Lėktuvnešis lengvųjų laivų

Kovose dėl Norvegijos jūroje geriau sekėsi sąjungininkams. Jie pridarė vokiečiams didelių nuostolių.

41 psl.

„Nežinau, kaip, bet išgyvenau ir išsaugojau savo viešą reputaciją. Visą kaltę prisiėmė vargšas ponas Chamberlainas.“

Winstonas Churchillis, britų karinio jūrų laivyno ministras, 1940 m.

Daugiau skaitykite

....Po nesėkmės Norvegijoje Winstonas Churchillis tapo premjeru

Karinio jūrų laivyno ministras Churchillis atsakingas už kelias klaidas, dėl kurių sąjungininkai Norvegijoje patyrė nesėkmę, tačiau jis vis tiek buvo paaukštintas.

Karinio jūrų laivyno ministro Winstono Churchillio indėlis į kampaniją Norvegijoje toli gražu nebuvo pagirtinas. Suirzęs, kad Churchillis nuolat keičia savo nuomonę, generalinio štabo viršininkas Edmundas Ironside’as dienoraštyje rašė: „Daugeliu atžvilgių jis primena vaiką!“

Churchillis pasiūlė nedideles pajėgas ir mažą ginklų skaičių padalyti į kelias dalis ir pasiųsti pulti vokiečių prie Ondalsneso, Namsuso ir Narviko. Karinis jūrų laivynas ir kariuomenė siūlė sutelkti pajėgas prie Narviko.

Kai nesėkmė prie Trondheimo buvo akivaizdi, Churchillis pakeitė nuomonę ir pareikalavo, kad Namsuso link judantis pastiprinimas būtų nukreiptas į Narviką.

Ministras pirmininkas Neville’is Chamberlainas išklausė visą aštrią kritiką Didžiosios Britanijos parlamente ir gegužės 10 d. buvo priverstas atsistatydinti. Išeidamas jis rekomendavo savo įpėdiniu paskirti Winstoną Churchillį – šis ir buvo paskirtas.

Churchillis

Prieš operaciją:

karinio jūrų laivyno ministras

Per karą:

ministras pirmininkas

Po karo:

parlamento narys ir ministras pirmininkas (1951–1955 m.)

Chamberlainas

Prieš operaciją:

ministras pirmininkas

Per karą:

miršta 1940 m. lapkričio 9 d. – praėjus pusmečiui nuo pasitraukimo.

Churchillis ir Chamberlainas priklausė tai pačiai partijai, tačiau labai nesutarė, kaip reikėtų kovoti su Hitleriu.

37 psl.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
A. Puklevičius: šalin rankas nuo potencialo! Premium 1

Nuo seno žinoma, kad žmogui neduota pažinti šviesos, jis pasmerktas klaidžioti tamsybėmis ir tunelio gale...

Verslo klasė
2019.12.14
Iliustruotoji istorija: kaip maurai sukūrė rojų Premium

711 m. į Pirėnų pusiasalį įsiveržę musulmonų užkariautojai rado pilietinio karo išvargintą visuomenę. Per...

Laisvalaikis
2019.12.14
Antikvarų verslas – pogrindyje? Premium

„Nemanau, kad viena ar kita pusė privalo nutaisyti komunarų veidus ir kovoti už neegzistuojančią tiesą. Daug...

Laisvalaikis
2019.12.14
Atidarytas Vilniaus startuolių muziejus

Apie muziejus vis dar vyrauja stereotipas, jog juose saugomi ir puoselėjami praeities dalykai. Tačiau tik ne...

Laisvalaikis
2019.12.13
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė traukiasi iš pareigų

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Ina Pukelytė traukiasi iš pareigų.

Laisvalaikis
2019.12.12
Saudo Arabijos restoranuose nebeliks atskirų įėjimų vyrams ir moterims

Saudo Arabijos restoranams ir kavinėms nebebus privaloma įrenginėti atskirus įėjimus skirtingos lyties...

Paslaugos
2019.12.09
Meno aukcionai rodo sveikos rinkos požymius Premium

Gruodžio 5 ir 6 d. Vilniuje vyko du meno kūrinių aukcionai, leidę pasitikrinti, kur link krypsta antrinė meno...

Laisvalaikis
2019.12.09
Meliuzinų šėlsmas Laisvydės Šalčiūtės parodoje Premium

Laisvydės Šalčiūtės paroda yra ne tai, ko jūs tikitės. Įėję į Vilniaus grafikos meno centro galeriją...

Laisvalaikis
2019.12.08
Vasaros g. 5: Anamnezė Premium

Anamnezė [gr. anamnesis – pri(si)minimas]: ligonio ir jo artimųjų gydytojui suteiktos žinios apie ligonį ir...

Verslo klasė
2019.12.08
Iliustruotoji istorija: 1983 m. savižudžio išpuolis Beirute  Premium 1

1983 m. spalį išsišiepęs vyras sunkvežimiu įvažiuoja į JAV jūrų pėstininkų korpuso pastatą Beirute, Libane.

Laisvalaikis
2019.12.07
S. Šimkutė: pabėgimas  Premium

Kartais norėdavosi pabėgti. Nuo šios minties paslėpsniais nusiridendavo kutenantis jaudulys, tačiau Tadui vis...

Verslo klasė
2019.12.07
Profesorė S. Jarmalaitė: vėžys nebėra mirtina liga Premium

Genetikos profesorė, biologijos mokslų daktarė Sonata Jarmalaitė, Nacionalinio vėžio instituto (VNI)...

Laisvalaikis
2019.12.07
Paskelbtas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų trumpasis sąrašas 1

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2019 metų...

Laisvalaikis
2019.12.06
Lietuvos urbanistai įvertinti globalios Europos konkurse Premium

Lietuvos urbanistų komanda PUPA (Public Urbanism Personal Architecture) tarptautiniame urbanistiniame...

Laisvalaikis
2019.12.05
MO nominuotas Europos metų muziejaus‘2020 apdovanojimui 2

Europos muziejų forumas (EMF) paskelbė geriausio Europos metų muziejaus 2020 (European Museum of the Year...

Laisvalaikis
2019.12.05
Interviu su pagrindiniu „Light Conversion“ akcininku: įmonė įkurta siekiant išlaikyti protus per pirmąją emigracijos bangą Premium 3

Lietuvišku Billu Gatesu kartais vadinamas dr. Romualdas Danielius – geidžiamiausio darbdavio Lietuvoje UAB...

Technologijos
2019.12.05
T. Karosas: versle kiekvieną dieną turi didesnę ar mažesnę krizę Premium 11

Versle praleistus 30 metų Tadas Karosas, holdingo „LTk Capital“ savininkas, vadina kosmosu, tebėra nusiteikęs...

Rinkos
2019.12.05
Vėl tęsiamas 2 mln. Eur vertės Reformatų sodo atkūrimo projektas Premium

Nuo gruodžio 4 d. bus tęsiami Vilniaus centre, Pylimo gatvėje, esančio Reformatų sodo atkūrimo ir sutvarkymo...

Laisvalaikis
2019.12.03
Kaip nugalėti baimę kalbėti viešai Premium

„Aš – ne aktorius“, – šis pasiteisinimas jus ramino ir saugojo nuo kalbėjimo viešai. Tačiau kartą atėjo...

Verslo klasė
2019.12.01
Iliustruotoji istorija: karalius, kuris mėgo aukštus vyrus Premium

Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I (1688–1740) buvo klasikinis prūsiškos tvarkos ir nuosaikumo...

Laisvalaikis
2019.12.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau