Mokslu grįstas apsipirkimo gidas: kaip neišleisti per daug 

S. Scamell-Katzas save visai rimtai vadina apsipirkinėjimo profesoriumi – jis tyrinėja vartotojų ir pirkėjų elgesį, remdamasis socialinės antropologijos ir bihevioristinės ekonomikos žiniomis. Jis vadovauja pirkėjų įpročių tyrimų ir verslo konsultacinei įmonei „M Cloud“.

BBC mokslo populiarinimo žurnale „The Science Focus“ S. Scamell-Katzas tvirtina, jog apsipirkimo procese mokslo tikrai daug. Norėdamas suprasti, kur žmonės pirmiausia eina parduotuvėje ir ko ieško, jis ne tik stebi pirkėjų elgesį per kameras, bet ir specialiais įrenginiais seka jų akių judesius.

„Kai veiksmus palyginome su smegenyse tuo metu vykstančiais procesais, pastebėjome dėsningumų, kurie svarbūs žmonėms priimant sprendimus“, – sako tyrėjas ir aiškina dažniausias vartotojų klaidas.

Ar reikia tikrinti kainas

Priklauso nuo to, kaip norite apsipirkti – greičiau ar pigiau. Jei aktualus pirmasis variantas, įjunkite „autopilą“ ir rinkitės tai, kas jums įprasta. Tai reiškia, kad kažkada praeityje jūs išsirinkote tam tikrą produktą ir esate pasirengęs už jį mokėti net jam pabrangus.

Jei norisi apsipirkti pigiau, kainas tikrinti būtina, bet susitaikykite, kad parduotuvėje užtruksite 2–3 kartus ilgiau nei pirktume tik sau įprastus produktus.

Kaip rinktis

Norėdami išsirinkti reikiamos kategorijos prekę, sustokite ir pasisukite veidu į lentyną. Esame linkę žiūrėti šiek tiek žemyn – maždaug žemiau krūtinės ir aukščiau liemens. Taigi atsisukę veidu į lentyną, lengviau „nuskenuosite“ visą pasiūlą, kainas ir akcijų pasiūlymus.

Ar reikia pirkinių sąrašo

Apsipirkinėjantys be sąrašo labiau linkę pirkti impulsyviai. Jei norite kontroliuoti savo biudžetą, sudarykite pirkinių sąrašą iš anksto ir jo laikykitės. Skaičiuojama, jog taip besielgiantys žmonės nusiperka 15% mažiau daiktų nei apsipirkimo neplanuojantys.

Pirkinių krepšelis ar vežimėlis

Mes atlikome eksperimentą įprastoje parduotuvėje ir pastebėjome, jog žmonės, kurie nepasiima krepšelio, nusiperka tik tiek, kiek gali panešti. Jei įėję į parduotuvę krepšelį pasiima, nusiperka daugiau.

Mes nesąmoningai susiejame krepšelio dydį su perkamų prekių kiekiu. Taigi, jei pasiimsite pirkinių vežimėlį, pinigų išleisite dar daugiau.

Ar vestis į parduotuvę vaikus

Jokiu būdu. Jie geba išzyzti nereikalingų daiktų ir daro didelę įtaką jūsų priimamiems sprendimams. Vien suvaldyti vaikus yra nelengva, tai kelia stresą, jūs blaškotės, pamirštate nusipirkti, ko reikia ir, greičiausiai, prisirenkate ne tų prekių, kurių ėjote.

Kartą per savaitę daug ar kasdien po truputį

Į maisto prekių parduotuvę užeidami dažnai, kasdien ar kas antrą dieną, išleisite daugiau pinigų ir iššvaistysite daugiau laiko nei per didelį savaitės ar net mėnesio apsipirkimą. Apklausę dažnai po truputį apsipirkinėjusius išsiaiškinome, jog žmonės neįvertina, kiek tam reikia laiko – save apgauname, kad mažai perkant sugaištame ir mažiau laiko.  

Kada geriausia apsipirkti

Vėlyvas rytas labiausiai tinka eiti į parduotuvę. Tada čia mažiau triukšmo, taigi mažiau dirgiklių, streso, blaškančių dėmesį situacijų.

Neikite apsipirkti alkani – dukart labiau tikėtina, jog pasiduosite impulsyviam pirkimui.

Verta žinoti

Akių judesių stebėjimai parodė, jog žmones traukia didžiuliai prekių stendai. Pirkėjas mano, jog, jei prekės ekspozicija didelė, tai turėtų būti patikimas prekės ženklas. Čia verta stabteli ir prisiminti, jog gamintojai, prekių ženklų atstovai, moka parduotuvėms už tokį ryškų jų gaminių pristatymą.