Milijardierių produktyvumo pamokos

Harvardo universiteto Verslo mokyklos ir Bostono universiteto mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad, daugumos vadovų nuomone, susirinkimai kenkia produktyvumui: 65% aukštesniosios grandies vadovų teigia, kad dėl dažnai ir ilgai trunkančių susirinkimų negali atlikti savo darbų, o, net 71% vadovų nuomone, susirinkimai yra neproduktyvūs ir neefektyvūs.

Jackas Dorsey, „Twitter“ vadovas ir vienas kūrėjų, kompanijos susirinkimus veda netradiciškai ir tai, jo įsitikinimu, pagreitina ir pagerina kritinį mąstymą. Susirinkę vadovai maždaug 10 minučių skaito „Google Docs“ sistemoje pateiktus dokumentus ir juos išsyk komentuoja tuose pačiuose dokumentuose. J. Dorsey nuomone, taip visi randa laiko perskaityti tą patį dokumentą ir išsyk, neatidėliodami jį įvertinti, o „Google Docs“ sistema leidžia dirbti iš bet kur. Be to, rašymas yra labiau įtraukiantis procesas nei kalbėjimas ir suteikia šiek tiek laiko apmąstymams.

Elonas Muskas, inovacijų kūrėjas ir inžinierius, „Tesla“ ir „SpaceX“ įkūrėjas, dieną pradeda nuo paties svarbiausio ir sunkiausio darbo, o likusią dienotvarkę dėlioja prioriteto tvarka.

„Sutelkite dėmesį į vieną signalą triukšme, – sykį sakė jis Pietų Kalifornijos universitete. – Nešvaistykite laiko dalykams, kurie nieko nekeičia į gera.“

Vienas jo būdų nešvaistyti laiko – atsisakyti kiek įmanoma daugiau susirinkimų. Jo nuomone, susirinkimai yra kompanijų blogis, juos rengti geriau kuo rečiau, nebent sprendžiamas labai skubus reikalas.

E. Musko įsitikinimu, jei jau susirinkimą rengti būtina, reikia užtikrinti, kad jis būtų naudingas visiems susirinkusiesiems. Darbuotojams jis pataria išeiti iš susirinkimo iškart, vos supratus, kad jų buvimas ten niekam neduoda naudos. Ir tai tikrai nėra nemandagu.

Jeffo Bezoso, „Amazon“ įkūrėjo ir vadovo, įsitikinimu, versle ypač svarbu greitis. „Dauguma sprendimų turėtų būti priimti surinkus maždaug 70% pageidautinos informacijos. Jei lauksi 90%, greičiausiai pavėluosi“, – sako jis.

Iš tiesų sprendimą priimti greitai kartais gali būti net svarbiau nei rasti teisingą. Be to, klaidingus sprendimus dažniausiai galima keisti, tik klaidas taisyti irgi reiktų greitai.

„Klaidos gali kainuoti pigiau, nei manoma, o lėti sprendimai tikrai atsieis brangiai“, – sako, žurnalo „Forbes“ duomenimis, turtingiausias pasaulio žmogus.

Steve’as Jobsas, „Apple“ įkūrėjas, manė, kad, norint būti produktyviam, reikia žinoti, kada pasakyti „ne“.

„Sutelkti dėmesį reiškia pasakyti „ne“ šimtams kitų gerų idėjų“, – teigė šviesaus atminimo S. Jobsas. Taigi pirmiausia reikia nuspręsti, kas verta jūsų laiko ir energijos, o kas – ne.

Tinklalapis CNBC teigia, kad panašios nuomonės laikosi ir investuotojas Warrenas Buffettas, ne sykį sakęs, jog sėkmingus žmones nuo labai sėkmingų skiria tai, jog pastarieji beveik viskam sako „ne“.

Daugybės sėkmingų žmonių dienotvarkėje yra skirta laiko meditacijai. Billas Gatesas, „Microsoft“ įkūrėjas, yra vienas tų, kurie mano, kad šis įprotis ypač reikšmingas produktyvumui.

„Tai labai geras būdas sutelkti dėmesį“, – savo internetiniame dienoraštyje „Gates Notes“ yra rašęs B. Gatesas. Meditacija yra proto mankšta, lygiai tokia pati kaip sportas kūnui. Ji padeda atitolti nuo minčių, įvertinti kitas perspektyvas.

B. Gatesas medituoja 2–3 kartus per savaitę maždaug po 10 min. Norintiems įtraukti meditaciją į savo dienotvarkę jis rekomenduoja Andy Puddicombe’o knygą „The Headspace Guide to Meditation and Mindfulness“.

Geriau vertinti kritiškai

Sėkmės istorijų tikslas – motyvuoti, įkvėpti kitus. Tačiau kartais tos istorijos labiau erzina, nei ragina sekti pavyzdžiais. Anot „The Economist“, savo sėkmės receptus dalijantys milijonieriai neretai gali pasirodyti visiškai praradę ryšį su tikrove. Pavyzdžiui, minėtasis J. Bezosas yra pasakojęs, kad rytais būtinai pusryčiauja su savo vaikais, todėl susitikimus skiria tik nuo 10 val. Skamba puikiai, bet, tarkime, pačiame „Amazon“ pamainomis dirbančiam darbininkui tai iš esmės neįgyvendinama. Aukštesnės grandies vadovas gal ir rastų laiko meditacijai ar užsukti į sporto klubą ryte, bet vos užlipęs ant bėgimo takelio greičiausiai sulauks viršesniųjų skambučių dėl „degančių reikalų“.

Aukščiausi vadovai paprastai turi pavaldinių, kurių darbas yra jiems padėti, pradedant asistentais biure, baigiant virėjais namie. Taigi daugelį jų patarimų geriau vertinti kritiškai. Be to, kažin ar pamokslaudami apie sėkmę, kuris nors jų prisipažintų, kad penktadienio vakarais tiesiog valgo picą ir žiūri „Sostų karus“, o ne medituoja ar skaito lavinančias knygas. Bet kai kurie vadovų įpročiai gali būti visai sektini ir patogūs, pavyzdžiui, S. Jobso ar Marko Zuckerbergo pavyzdys kasdien rengtis taip pat.