Palaidoti paskutinio Lietuvos partizano A. Kraujelio-Siaubūno palaikai
Vilniuje, Antakalnio kapinėse, Lietuvos kariuomenės karininkų kvartale, spalio 26 d. palaidoti paskutinio ginkluotoje kovoje su sovietais žuvusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno (1926–1965) palaikai.
Šių metų birželį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro organizuojamuose, VU archeologo Gintauto Vėliaus vykdomuose tyrimuose Vilniaus Našlaičių kapinėse buvo aptikti 5 asmenų palaikai su šautiniais sužalojimais. Genetiniai tyrimai patvirtino vieno iš jų tapatybę – tai paskutinio su ginklu rankose žuvusio partizano, Vytauto apygardos Liūto rinktinės štabo žvalgybos skyriaus viršininko Antano Kraujelio-Siaubūno palaikai, kurių buvo ieškoma dešimtmečiais.
2018 m. tose pačiose kapinėse buvo aptikti partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai.
A. Kraujelis-Siaubūnas (dar vadintas Pabaisa) kovoti prieš sovietų okupantus į Aukštaitijos miškus išėjo 1948 m.
1951 m. A. Kraujelis tapo Vytauto apygardos Žėručio rajono štabo Žvalgybos skyriaus viršininku. 1952-aisiais jo būrys buvo sunaikintas, ir KGB ėmėsi asmeninės partizano paieškos: rengė pasalas, tardė net į Sibirą ištremtus šeimos narius, verbavo ryšininkus.
Žmonių pasakojimai apie A. Kraujelį-Siaubūną virto legendomis: esą jis, persirengęs Raudonosios armijos karininko uniforma, priversdavo stribus atiduoti jam pagarbą. KGB-istai tikėjo, kad Siaubūnas turi akvalangą ir slapstosi ežere po vandeniu. Niekaip nesugaunamo A. Kraujelio-Siaubūno paieškomis susirūpino Maskva.
1965 m. kovo 17 d. KGB pareigūnams ir kariuomenei pavyko apsupti sodybą, kurioje slapstėsi partizanas. Susišaudymo metu sužeistas, negalėdamas prasiveržti, A. Kraujelis-Siaubūnas pasirinko įprastą partizanams išeitį – ne pasidavė, o nusišovė.
1965-ųjų kovo 17 d. jis nusišovė, apsuptas KGB pareigūnų. Buvo skelbta, jog A. Kraujelio sunaikinimo operacijai vadovavo KGB mjr. Nachmanas Dušanskis, atpažinimo aktą pasirašė KGB jaun. lt. Marijonas Misiukonis – vėliau KGB pulkininkas, LSSR vidaus reikalų ministras, generolas-majoras, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų ministras.
Svetainėje „genocid.lt“ pasakojama, jog partizano A. Kraujelio paėmimui arba likvidavimui buvo mestos visos jėgos, už jo suradimą buvo siūlomos didžiausios premijos. Tačiau žmonės jį mylėjo ir saugojo. Jis nepasidavė, nėjo legalizuotis, nors nuolat buvo raginamas tai daryti.
Artimiesiems Siaubūnas sakė: „Aš gal laisvės nesulauksiu, bet jūs tikrai sulauksite. Lietuva bus laisva“.
Kontroversijos
A. Kraujeliui 1964 m. sovietų KGB užvestoje byloje buvo pateikti kaltinimai dėl plėšimų ir 11 asmenų nužudymo arba dalyvavimo juos nužudant. Kai kurių iš šių nužudymų faktiškumas yra neabejotinas, pvz., 1949 m. lapkričio 5 d. Molėtų rajone Papiškių kaime A. Kraujelis ir M. Urbonas, įtarus, kad partizanų rėmėjai Pranas ir Leokadija Gečiai išdavė MGB darbuotojams partizanų slėptuvę, nušovė Gečius jų nepilnamečių vaikų akivaizdoje.
Šie ir kiti kaltinimai A. Kraujeliui buvo aprašyti žiniasklaidoje Vandos Zaborskaitės, Aloyzo Sakalo, Jurgio Jurgelio straipsniuose, kai Panevėžio apygardos teismui 2009 m. pabaigoje buvo perduota byla dėl A. Kraujelio nužudymo, kurioje kaltinimai genocidu buvo keliami keturiems A. Kraujelio suėmimo operacijoje dalyvavusiems buvusiems LTSR milicijos ir KGB pareigūnams, tarp jų ir M. Misiukoniui.
Kontroversijas nagrinėjo ir vertino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Išsamiai ištyrus archyvinius ir kitokius duomenis, buvo pateikta išvada, jog nėra jokių įrodymų, kad A. Kraujelis yra žudęs taikius gyventojus.
1997 m. gruodžio 17 d. A. Kraujelis pripažintas kariu savanoriu; 1998 m. birželio 10 d. jam suteiktas vyriausiojo leitenanto laipsnis; 1998 m. gegužės 22 d. jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties), dabar šis apdovanojimas vadinamas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi.
Taip pat apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.
