Sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvės numatytos lapkričio 22-ąją

2017 m. sausio 3 d. pradėjus tvarkyti Gedimino kalno šlaitus, kalno aikštelėje archeologai aptiko keturių vyrų, palaidotų be karstų, apipiltų kalkėmis, palaikus.

Tuomet buvo iškelta versija, jog tai galėtų būti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių kūnai, kurių palaidojimo vieta ligtol nebuvo žinoma. Įsitikinus, kad tai išties sukilėlių palaikai ir pratęsus paieškas, buvo atkasta dar 20 palaidotų asmenų.

1863–1864 m. mirties bausmė pakariant arba sušaudant Lukiškių aikštėje buvo įvykdyta 21 sukilimo dalyviui, tarp jų ir sukilimo vadams – Žemaitijos sukilimo vadui generolui Zigmantui Sierakauskui ir Konstantinui Kalinauskui, Gardino vaivadijos sukilėlių vadui, vėliau – faktiniam viso Lietuvos sukilimo vadui.

Skelbiama, jog lapkričio 22 d. 8.30 val. karstai su sukilėlių palaikais bus išnešami iš Nacionalinio muziejaus LDK Valdovų rūmų vidinio kiemo, 8.40 val. jie bus įnešami į Arkikatedrą baziliką. Visuomenės atsisveikinimas numatytas 11.30, visa iškilmingos ceremonijos programa skelbiama čia.

Beje, vyriausybinė komisija, kuriai pirmininkavo premjeras Saulius Skvernelis, įsiklausė į istorikų rekomendacijas ir sukilimo vadų bei dalyvių vardus bei pavardes ant atminimo lentų nutarė rašyti lietuvių, lenkų ir baltarusių kalbomis.

Darbai užsitęsė

Perlaidoti sukilėlių palaikus buvo numatyta šią vasarą, tačiau užsitęsė Senųjų Rasų kapinių ir koplyčios kolumbariumo tvarkymo darbai. Anksčiau skelbta, jog Rasų kapinių sutvarkymo projektas finansuojamas Kultūros ministerijos skirtomis Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis. Bendra sąmata siekia 2,7 mln. eurų, iš jų 2,3 mln. eurų yra ES pinigai.

Paskutinis sukilimas

XVIII a. pabaigoje Rusijai, Prūsijai ir Austrijai pasidalijus Lenkijos ir Lietuvos valstybę, LDK teritorija atiteko Rusijos imperijai. Per visą XIX a. įvairiose buvusios valstybės žemėse ne kartą kilo sukilimų, vienas iš paskutinių bandymų atkurti nepriklausomą valstybę buvo 1863–1864 m. sukilimas.

Sukilimas prieš Rusijos imperiją prasidėjo 1863 m. sausį Varšuvoje, Lenkijos Karalystėje, ir netrukus išplito buvusiose LDK žemėse, dabartinėje Baltarusijos ir Lietuvos teritorijoje bei Ukrainoje. Sukilėliai siekė atkurti nepriklausomą Lenkijos ir Lietuvos valstybę su 1772 m. sienomis, visiems gyventojams suteikti lygias pilietines teises, o valstiečiams duoti žemę.

Lietuvoje sukilėliai ypač akcentavo kovą dėl varžomų Katalikų Bažnyčios teisių, o Baltarusijoje sukilimas ir jo lyderis Konstantinas Kalinauskas siejami su modernios baltarusių tautos formavimusi. Deja, 1864-aisiais sukilimas buvo numalšintas, ir carinė valdžia ėmėsi represijų prieš sukilimo dalyvius bei jį rėmusius asmenis.

1863 m. birželį–1864 m. kovą Vilniaus generalgubernatoriui Michailui Muravjovui patvirtinus mirties bausmė pakariant arba sušaudant Lukiškių aikštėje buvo įvykdyta 21 asmeniui, tarp jų – dviem pagrindiniams sukilimo vadams – Zigmantui Sierakauskui ir Konstantinui Kalinauskui.