Atveriami nauji Vilniaus katedros požemių maršrutai

Vilniaus Katedros požemiuose. Arūno Baltėno / Bažnytinio paveldo muziejaus nuotr.

Šį savaitgalį Vilniaus arkikatedroje bazilikoje lankytojams atveriami daugiau nei 100 metų nejudinti požemiai, viena įdomiausių, istoriškai ir kultūriškai vertingiausių Lietuvos erdvių, liudijančių valstybės istoriją nuo XIV a. iki šių dienų.

Dalis po Katedra esančių požemių lankytojams buvo atviri jau senokai. Kiek daugiau nei trečdalį viso požeminio Katedros ploto užimančioje ekspozicijoje lankytojai gali pamatyti vieną iš dviejų seniausių freskų Lietuvoje, datuojamą XIV a. pab.–XV a. pr., LDK valdovo Vytauto Didžiojo (apie 1350–1430) palaikams skirtą sarkofagą, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio (1460–1506), Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto žmonų Elžbietos Habsburgaitės (1526–1545) ir Barboros Radvilaitės (apie 1522/23–1551) palaidojimo vietas po Šv. Kazimiero koplyčia įrengtame Karališkajame mauzoliejuje, kitų unikalių eksponatų.

Po Katedra – seniausi mūrai

Nauji maršrutai po šiaurinę Katedros požemių dalį leis pamatyti ilgus metus buvusias neprieinamas, užmūrytas ar užtvertas erdves, jos užima maždaug 120 kv. m plotą.

Atvėrus šias erdves atsivėrė ir vieni seniausių Lietuvoje mūrai, XIII–XIV a. bokšto ir laiptų liekanos, istoriškai neįkainojami Jogailos ir Vytauto katedros mūrai, XVI–XIX a. kriptos ir mauzoliejus, XVII–XVIII a. katedros rekonstrukcijas liudijančios sienos, gotikinės plytos, keramikos fragmentai, XX a. 4 dešimtmečio gelžbetoniniai įtvirtinimai, tarpukario ventiliacinės ir vandens kolektorinės sistemos, 8 ir 9 dešimtmečių geologinių tyrimų mėginiai ir kitos vertybės.

Pasak Bažnytinio paveldo muziejaus, naujosios erdvės buvo sutvarkytos ir pritaikytos lankymui, tuo pat metu, bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkais, atlikta kriptose rastų pavienių palaikų atranka ir antropologiniai tyrimai; konsultuojantis su archeologais užkonservuoti nauji radiniai, istorikai ir menotyrininkai padėjo „perskaityti“ naujai rastus artefaktus bei erdves.

Apie tai lankytojams pasakos tyrimuose dalyvavę Bažnytinio paveldo muziejaus gidai ir istorikai.

Požemiai – ne visiems

Susirengusiems apžiūrėti naujuosius maršrutus, patariama įvertinti savo fizinius gebėjimus: siekiant išsaugoti erdvės autentiškumą, požemiuose palikti originalūs praėjimai, kai kur jie susiaurėja iki 40 cm pločio. Aukščiausias laiptelis, kurį reikia įveikti norint praeiti visą maršrutą, – 42 cm aukščio.

Naujuose požemių maršrutuose galima lankytis tik su gidu, iš anksto užsiregistravus, nedidelėmis (iki 10 asmenų) grupėmis.

Informacija skelbiama čia.

Komentarai