Iliustruotoji istorija. Operacija „Antropoidas“: pašalinti Heydrichą

Publikuota: 2019-09-29
Memorialas Lidicės kaimo Čekijoje aukų atminimui. Davido W Cerny („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Memorialas Lidicės kaimo Čekijoje aukų atminimui. Davido W Cerny („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Kasper SchlieI

Vokietija užėmė Čekiją 1939 m. kovą. Okupuotai šaliai valdyti 1941 m. rugsėjį Adolfas Hitleris paskiria vieną žiauriausių karininkų, esesininkų ir gestapo vadovą Reinhardą Heydrichą, jis tampa reichsprotektoriumi. Didžioji Britanija ir Čekoslovakijos vyriausybė tremtyje išsiunčia du agentus į Prahą įvykdyti mirties nuosprendžio reichsprotektoriui.

Vilkėdamas šventinę esesininko uniformą reichsprotektorius Reinhardas Heydrichas žengia į Šv. Vito katedrą Prahos pilyje.

1941 m. lapkričio 19 diena. Prieš du mėnesius paskirtas reichsprotektoriumi Heydrichas parklupdė čekų pasipriešinimo judėjimą, o šiandien už savo nuopelnus jis galės pasižiūrėti į švenčiausią šalies relikviją – Šv. Vaclovo karūną, išpuoštą safyrais, smaragdais ir, kaip teigiama, Jėzaus erškėčių vainiko dalimi.

Įvykį fotografuojantiems žurnalistams staiga liepiama dingti. Tuomet Heydrichas atlieka veiksmą, kuris priverčia susirinkusius čekus suakmenėti iš siaubo. 38 metų vokietis pakelia sunkią auksinę karūną ir trumpam užsideda ją ant galvos.

Heydrichas nežino, kad karūna yra užkeikta. Čekų legenda pasakoja, kad tas, kuris neteisėtai užsidės Šv. Vaclovo karūną, po metų mirs. Toks pats likimas ištiks ir jo pirmagimį sūnų. Bausmė jau ruošiama. Čekijos vyriausybė tremtyje Anglijoje rengia planą, kad šis prakeiksmas išsipildytų.

Reichsprotektorius imasi darbo

Prieš R. Heydrichui tampant reichsprotektoriumi, Čekija buvo nerami ir maištinga Vokietijos provincija, vadinama Bohemija ir Moravija. Čekai pasyviai priešinosi šalies fabrikuose, tad gamyba strigo, o slaptos Čekijos partizanų grupės beveik kasdien puldavo okupacinę valdžią.

Vėlyvą 1941 m. vasarą Hitleris nebeapsikentė diplomatiškai nusiteikusio reichsprotektoriaus Konstantino von Neuratho. Fiureris reikalavo elgtis Čekijoje daug griežčiau ir tam pasirinko 1,92 m ūgio šviesiaplaukį išvaizdų nacį Reinhardą Heydrichą. Jis buvo negailestingas, ambicingas, labai protingas, o vadovaudamas Vokietijos slaptajai valstybės policijai – gestapui – ištobulino kankinimo būdus.

Praėjus savaitei nuo paskyrimo, rugsėjo pabaigoje, jis įsakė nubausti mirties bausme 92 čekus. Už tokį elgesį šviesiaplaukis Hitlerio budelis pelnė naują pravardę – „Prahos skerdikas“.

„Trečiasis reichas nesileis žeminamas, Trečiasis reichas yra šeimininkas savo namuose“, – audringai pasisakė Heydrichas.

Į Londoną pasitraukusi Čekoslovakijos vyriausybė su nerimu stebi įvykius. Vyriausybės tremtyje vadovas – prezidentas Edvardas Benešas – žino, kad, Heydrichui atvykus į Prahą, britai nebežiūri į čekų pasipriešinimo judėjimą rimtai, o tai gali turėti rimtų padarinių po karo, kai bus brėžiamos naujos sienos. Norint padaryti įspūdį britams ir įkvėpti čekus tęsti pogrindžio kovą, reikia imtis vieno veiksmo – nužudyti R. Heydrichą, vieną įtakingiausių Trečiojo reicho nacių.

Sprendimas nėra lengvas, nes prezidentas Benešas žino, kad nacių kerštas gali kainuoti tūkstančių nekaltų žmonių gyvybes.

Mokymai Škotijos viržyne

Į nužudymo planą čekai įtraukia britų Specialiųjų operacijų valdybą, SOE. Ši paskiria du vyrus – čeką Janą Kubišą ir slovaką Jozefą Gabčiką. Jiedu abu sukaupę patirtį nepriklausomoje Čekoslovakijos kariuomenėje. Abu jaunuoliai išsiunčiami į karinę stovyklą prie Šropšyro, Vakarų Anglijoje, kad pasitreniruotų prieš operaciją.

Abu elitiniai kariai apgyvendinti pas anglų damą – ponią Ellison, jiedu susipažįsta su dviem jos dukterimis. Gabčikas ir Kubišas įsimyli jaunąsias ledi ir kuriam laikui jos praskaidrina niūrias vyrų mintis apie jų laukiančią savižudišką užduotį. Mokymai suintensyvėja, kai vyrai išsiunčiami į stovyklą Škotijoje. 29-erių Jozefas Gabčikas sužavi juos kuruojantį čekų pulkininką. „Jis yra talentingas, protingas ir išlieka pozityvus net sunkiausiose situacijose. Tai lyderis iš prigimties“, – rašoma vertinime. 28-erių šiek tiek uždaresnis Janas Kubišas yra „ištvermingas ir užsispyręs. Įspūdingai protingas“.

Kasdien Kubišas ir Gabčikas intensyviai treniruojasi Škotijos viržyne. Be visa ko, jiedu mokosi naudoti prieštankines granatas ir šaudyti į judančius taikinius.

1941 m. gruodį mokymai baigti, jaunuoliai pasirengę vykdyti užduotį, kuri pavadinta „Operacija „Antropoidas“ (žmogbeždžionė).

Čekoslovakijos prezidentas Benešas pasikviečia abu karius į susitikimą Londone. Jiedu stovi įsitempę priešais senstantį politiką, kai šis kalba apie istorinę jų misiją – nuo jų priklauso Čekoslovakijos garbė ir ateitis. Benešas suvokia, kokie jie jauni, ir atsisveikinant akyse jam ištrykšta ašaros.

Už priešo linijų

Gruodžio 28 d. Gabčikas ir Kubišas atvyksta į oro bazę Anglijos pietuose. Čia jų paprašo nusivilkti britiškus drabužius ir apsivilkti civilių čekų drabužiais. Striukės, batai, dantų pasta, cigaretės – viskas pagaminta jų gimtinėje. Netrukus jiedu lipa į didelį „Halifax“ lėktuvą ir atsisveikina su čekų pulkininku. Gabčikas ir Kubišas perduoda jam savo testamentus, kuriuose prašoma judviejų mylimąsias Lorną ir Edną Ellison informuoti, jeigu jie žūtų.

Skrisdami Gabčikas ir Kubišas ant kelių laiko po krepšį. Juose yra viskas, ko vyrams prireiks: peiliai, „Colt“ pistoletai, šokoladinių saldainių, sultinio kubelių, skutimosi peiliukų, suklastotos tapatybės kortelės, čekiški pinigai ir nuodų ampulės. Lėktuvas dreba, kai britų pilotas stengiasi zigzagais praskristi pro vokiečių priešlėktuvinius pabūklus ir atsikratyti dviejų naikintuvų. 4 val. ryto jie pasiekia okupuotą Čekiją. Žemę dengia sniegas, tad šturmanui sunku rasti kelią, tačiau kai, jo manymu, lėktuvas jau yra virš Pilzeno miesto, duoda pilotui ženklą. Lėktuvas nusileidžia į 700 metrų aukštį, o tuomet Gabčikas ir Kubišas iš lėktuvo išstumia ginklų konteinerius. Po akimirkos jiedu ir patys iššoka į tamsą.

Leisdamasis apleistose kapinėse Gabč?kas susilaužo kojos pirštą, bet nekreipia dėmesio į skausmą, nes jiedu yra priešo teritorijoje, todėl labai svarbu veikti greitai. Parašiutus paslepia sniego pusnyje, o konteinerius – pašiūrėje. Traukdamiesi iš kapinių agentai susivokia, kad Pilzeno žemėlapis nesutampa su jų buvimo vieta. Susinervinę jiedu laukia, kol prašvis, nors žino, kad vokiečiai girdėjo lėktuvą ir tikriausiai jų jau ieško.

Po kelių valandų juos pašaukia vyras kamufliažiniais drabužiais, geranoriškai nusiteikęs medžiotojas. Jis paaiškina, kad jiedu yra prie Prahos, už 100 km nuo jų pasipriešinimo judėjimo bičiulių. Su medžiotojo pagalba Gabčikas ir Kubišas slapčia nusigauna į Pilzeną ir čia pradeda slapstytis. Per artimiausius mėnesius abu kariai keičia pogrindinius būstus, kad suklaidintų gestapą.

Heydrichas nepaiso Hitlerio įspėjimo

Balandį Gabčikas ir Kubišas galiausiai persikelia į vieną iš pasipriešinimo judėjimo namų Prahoje ir pradeda sekti Heydricho veiksmus.

Laikrodininkas, iškviestas į Heydricho namus sutaisyti laikrodžio, nugvelbia lapelį su vieno aukščiausių nacių pareigūnų savaitės dienotvarke ir perduoda ją pasipriešinimo judėjimui. Dailidė, kuris dirba vokiečių būstinėje Prahos pilyje, pasižymi, kada Heydrichas atvyksta ryte ir išvyksta namo vakare. Kiekvieną vakarą Gabčikas ir Kubišas gauna lapelius, ant kurių užrašyta „9–17, be palydos“ ir „8–14, be palydos“. Informacija reiškia, kad savo atviru „Mercedes“ Heydrichas važinėja be asmens sargybinių.

Visi, net ir Hitleris, įspėja reichsprotektorių, kad jis yra lengvas taikinys, kai važinėja be apsaugos Prahos gatvėmis. Hitleris liepia Heydrichui naudoti automobilyje šarvines plokštes, bet jos lieka dulkėti garaže, nes Heydrichas jaučiasi nesužeidžiamas.

„Kodėl mano čekai turėtų mane nušauti?“ – klausia jis. Heydricho žmona Lina taip pat sunerimusi dėl jo, bet jis ją nuramina: „Išpuolis prieš mane reikštų nacionalinę savižudybę!“

Felixas Kerstenas, vienas iš Himmlerio adjutantų, po karo paaiškino, kodėl Heydrichas buvo toks drąsus ? jis jautė kaltę.

„Kasdien jis sėdėjo prie rašomojo stalo, o tuo metu kiti kovėsi fronte. Jis turėjo įrodyti savo drąsą leisdamas mirčiai alsuoti jam į nugarą.“

Gabčikas ir Kubišas žino, kad turi išnaudoti šią silpną vietą. Šiedu vyrai keletą kartų dviračiais įveikia 15 km atstumą tarp vokiečių būstinės ir privačių Heydricho rūmų Panenske Brežany kaime, ieškodami patogiausios vietos jo automobiliui užpulti. Paaiškėja, kad iš daugelio vietų jiems būtų sunku pabėgti – jos yra per arti vokiečių patikros punktų. Galop jiedu pastebi labai staigų posūkį ant kalvos. Čia Heydricho vairuotojas bus priverstas visiškai sumažinti greitį. Be to, netoliese yra tramvajų stotelė, todėl pasikėsinimo vykdytojai galėtų laukti nesukeldami įtarimo.

Gegužės 12 d. čekų pasipriešinimo judėjimas pradeda abejoti. „Tai kainuos tūkstančius gyvybių“, – argumentuoja vienas lyderių, kalbėdamas apie neišvengiamus vokiečių keršto veiksmus. Tačiau prezidentas neperkalbamas. Jis mano, kad nuostolių bus, bet po žmogžudystės Čekoslovakija atgaus pagarbą ir atrodys rimtai sąjungininkų akyse.

Įsakymas grįžti į Berlyną

Po dviejų savaičių pasipriešinimo judėjimo dalyviai gauna nerimą keliantį pranešimą. Hitleris paliepė Heydrichui kuo greičiau grįžti į Berlyną, nes ketina jam skirti naują užduotį. Čekai daro prielaidą, kad Heydrichą ketinama išsiųsti į okupuotą Prancūziją, todėl jie turi veikti nedelsdami.

Gegužės 27 d. Gabčikas, Kubišas ir padėjėjas Jozefas Valčikas dviračiais važiuoja stotelės prie staigaus posūkio link. Jie atvyksta 7.30 val. ryto, nes žino, kad Heydrichas – be išimčių – pravažiuoja šią vietą tarp 7.45 ir 9 valandos. Gabčikas atsistoja pačiame staigaus posūkio centre, tada atsargiai iš krepšio išsiima „Sten“ pistoletą kulkosvaidį ir paslepia jį po lietpalčiu.

Tuo metu Janas Kubišas eina palei posūkio kraštą ir lagamine nešasi dvi prieštankines granatas. Vyrai vilki eilutėmis, juos supa daug darbininkų, lipančių į tramvajų ir iš jo. Šiek tiek toliau, ant kalvos, stovi pagalbininkas Valčikas, kurio užduotis yra pranešti, kai pastebės atvirą Heydricho „Mercedes“.

9 val. ryto automobilio neregėti. Užkaitina gegužės saulė, agentai ima nervintis. Jie žino, kad vokiečių patruliai gali bet kurią akimirką juos sustabdyti ir paklausti, ką jie taip ilgai veikia šioje vietoje.

Agentai nežino, kad šį rytą Heydrichas nusprendžia neskubėti. Vėliau jam teks vykti į Berlyną, todėl jis nusprendė ramiai papusryčiauti ir pažaisti su keturiais vaikais dideliame dvaro sode. 10.20 val. jis sėda į „Mercedes 320“ keleivio sėdynę ir paprašo vairuotojo – arkliškai stipraus Johanneso Kleino – nuvežti jį į būstinę.

10.32 val. Valčikas galop pamato automobilį ir duoda agentams ženklą. Vos vairuotojas nuspaudžia stabdžių pedalą ir įvažiuoja į posūkį, nuo kalvos pradeda leistis tramvajus. Gabčikas supranta, kad jų antpuolis gali pražudyti civilius gyventojus. Kaip planuota, jis nusimeta lietpaltį, pakelia „Sten“ pistoletą kulkosvaidį ir, akimirką pažvelgęs Heydrichui tiesiai į akis, iššauna.

Ne pagal planą

Gabčikui paspaudus nuleistuką, ginklas neiššauna. Heydrichas šaukia „Halt!“ („Sustoti!“). Automobilis sustoja, vokietis atsistoja ir čiumpa „Luger“ pistoletą.

Keletą sekundžių, kurios išsitęsia į amžinybę, Gabčikas ir Heydrichas knibinėja ginklus, o tramvajaus keleiviai žiūri į siurrealistinę sceną. Visi supranta, kad po kelių sekundžių bus pralietas kraujas.

Tuo metu Janas Kubišas nulekia į kitą gatvės pusę ir iš lagamino ištraukęs prieštankinę granatą sviedžia ją į „Mercedes“. Butelio formos granata nepasiekia tikslo, nukrinta ant asfalto prie galinio automobilio rato ir sprogsta apkurtindama Prahą. Nuo sprogimo automobilis šokteli pusmetrį virš asfalto, išdūžta tramvajaus langai, juodas esesininko švarkas sklendžia ore ir nusileidžia ant tramvajaus laidų. Sprogimo dūmuose girdėti bandančių ištrūkti iš tramvajaus keleivių riksmai. Granatos skeveldra pataiko Janui Kubišui į kaktą, jis kraujuoja.

Heydrichas ir jo vairuotojas Kleinas lieka gyvi. Jie šoka iš automobilio ir akylai stebi užpuolikus. Heydrichas keletą kartų šauna į Gabčiką, kuris slepiasi už telefono stulpo, o vairuotojas lekia Kubišo link, tačiau sužeistas čekas šoka ant dviračio ir nudumia kalva aukštyn – jo nespėja sučiupti. Tuomet vairuotojas bėga prie sukniubusio Heydricho. Kraujas teka iš didelės žaizdos nugaroje.

Pasirėmęs alkūne vienas aukščiausių nacių pareigūnų rodo į Gabčiką ir šaukia: „Sugauk tą šunpalaikį!“ Gabčikas pasileidžia kalva aukštyn, vis atsigręždamas ir šaudydamas į besivejantį vairuotoją Kleiną, kuris į ugnį atsako tuo pačiu.

Atimantis žadą persekiojimas tęsiasi Prahos gatvėse. Gabčikas staiga pamato mėsos parduotuvę, įsiveržia į ją ir pasislepia už prekystalio. Jeigu jam įkandin nebūtų bėgęs ginkluotas ir piktas esesininkas, SOE agentas būtų ieškojęs kitos vietos pasislėpti. Iškaboje virš durų užrašyta „Mėsininkas Brauneris“ – parduotuvės savininkas yra vokietis, tad šis greitai išeina į gatvę ir duoda ženklą Kleinui, pasislėpusiam už gėlių klombos. Po akimirkos įvyksta susišaudymas ir vairuotojas parkrinta ant žemės. Gabčikas peršovė Kleinui šlaunį ir bėga iš parduotuvės. Per kelias artimiausias valandas visi trys pasikėsinimo vykdytojai pasislepia pasipriešinimo judėjimo pogrindiniuose butuose, Prahoje.

Įsimeta uždegimas

Reinhardas Heydrichas tebeguli ant asfalto prie stotelės – vienas ir kraujuojantis, kol prieina jauna moteris. Ji sustabdo krovininį furgoną ir, nors vairuotojas priešinasi, Heydrichas nutempiamas ant keleivio sėdynės. Nacis vienoje rankoje laiko „Luger“ ginklą, o kitoje – dokumentų aplanką.

Vairuotojui liepiama nedelsiant važiuoti į Bulovkos ligoninę, bet po penkių minučių jis paklysta vingiuotose Prahos gatvėse ir jam tenka apsisukti. Furgonui dar kartą važiuojant pro nusikaltimo vietą, Heydrichas paliepia sustoti. Skausmai nepakeliami. Su čeko pagalba jis paguldomas furgono gale tarp dėžių ir vaško statinaičių. Praeina pusvalandis nuo išpuolio, kai Heydrichas atgabenamas į Bulovkos ligoninę. Vokiečio veidas pageltęs, jis nebegali atsistoti. Vokiečių karininkas pamato, kaip jį neša į operacinę, ir paskambina į SS būstinę.

„Ne, tai ne pratybos! – rėkia jis į ragelį. – Tučtuojau atsiųskite čia esesininkų batalioną. Taip, čia Heydrichas!“

Per keletą minučių pro ligoninės duris į koridorius veržiasi kautis pasiruošę vokiečių kareiviai, o ant stogo įrengiamos kelios kulkosvaidžių pozicijos. Visas antras aukštas ištuštinamas, kad Heydrichas būtų vienintelis pacientas, o langai uždažomi baltai norint apsisaugoti nuo galimų snaiperių.

Rentgeno nuotrauka parodo kelis sužalojimus: granatos skeveldros pervertą nugarą, sužeistą kairį plautį ir sulaužytą šonkaulį. Per operaciją vokiečių gydytojas pamato nerimą keliantį vaizdą: granatos skeveldra sužeidė blužnį, pilve pilna keistų plaukų gniutulų. Vėliau gydytojai išsiaiškina, kad tai bakterijų užkrėsti ašutai nuo „Mercedes“ sėdynių.

Prahą krečia gestapas

12.15 val. apie pasikėsinimą nužudyti pranešama Hitleriui Berlyne. Naujiena jį įsiutina. „Kvailas heroizmas yra važinėti atviru ir neapsaugotu automobiliu!“ – niršdamas pareiškia jis artimiausiems savo karininkams.

Šiek tiek vėliau tą pačią dieną Hitleris liepia išsiųsti SS generolą Erichą von dem Bachą-Zelewskį į Prahą. „Generolas yra stipresnis ir žiauresnis už Heydrichą, jis surengs tikriausias skerdynes be jokių skrupulų“, – pareiškia fiureris.

Tą pačią dieną Prahos gatves užtvindo 20.000 gestapininkų, esesininkų ir vermachto karių. 36.000 butų atliekamos kratos, bet vokiečiai neranda žudikų, todėl mieste įveda nepaprastąją padėtį: uždraudžia išeiti į gatvę po 20 val.

„Jeigu žmogus pašauktas nesustos, šaudysime“, – grasinama iškabintuose plakatuose.

Praėjus savaitei nuo pasikėsinimo, gydytojai mano, kad Heydricho būklė stabili ir jis visiškai atsigaus. Tačiau atsisėdęs ligoninės lovoje pavalgyti, vokietis sukniumba, jį ištinka gili koma.

1942 m. birželio 4 d. reichsprotektorius miršta. Mirties priežastis – ašutų sukelta infekcija.

Tuo metu, kai Heydrichas pompastiškai laidojamas Berlyne, gestapo akcijos rezultatai Prahoje tebėra bevaisiai. Naciai nesibodi žiauriausių kankinimo būdų, kad priverstų įtariamuosius prisipažinti: visi Lidicės ir Ležakų kaimų gyventojai nubaudžiami mirties bausme arba išsiunčiami į koncentracijos stovyklas, daugybė pasipriešinimo judėjimo dalyvių kankinami Prahos pilyje.

Birželio 16 d. įvyksta išdavystė. Susigundęs milijono reichsmarkių premija pasipriešinimo judėjimo dalyvis Karelis Čurda prisistato gestapui ir papasakoja viską, ką žino: slaptų butų adresus, vardus, ginklų sandėlius...

Sąskaitų suvedimas katedroje

Kitą dieną pasigirsta garsus beldimas į Moravecų šeimos, kuri anksčiau slėpė abu agentus, duris. Į butą įsiveržia būrys gestapininkų, jie sulaiko sutuoktinius ir jų sūnų. Netrukus poniai Moravec pavyksta ištrūkti į tualetą ir perkąsti nuodų ampulę, ji iškart miršta.

Tėvas ir sūnus keletą valandų tardomi Prahos pilies rūsyje, jie ištveria gestapo kankinimus, bet kai vokiečiai parodo nupjautą motinos galvą dubenyje, sūnus palūžta. „Šv. Kirilo katedra“, – tik tiek jam tereikia pasakyti.

Kai 750 elitinių esesininkų apsupa katedrą Prahos pietuose, lauke vis dar tamsu. Jie stengiasi laikytis tyliai, tačiau tiek daug kareivių vis tiek pažadina tris katedroje esančius pasikėsinimo vykdytojus ir keturis kitus pasipriešinimo judėjimo dalyvius. Kubišas ir du pagalbininkai visą naktį budėjo balkone vidiniame kieme. Gabčikas, Valčikas ir dar du vyrai slėpėsi slaptoje kriptoje po grindimis.

4 val. ryto vokiečių tyrimo grupės vadas Heinzas Pannwitzas išsiunčia šturmo grupę į pastatą. Jie apverčia katedrą aukštyn kojomis, bet iškart neranda čekų pėdsakų. Tik priėję prie balkono vokiečiai išgirsta spiraliniais laiptais riedančią granatą. Jiems nespėjus sureaguoti, sprogimas sudrasko kelis kareivius, kiti smarkiai apšaudomi iš viršaus.

Mūšis tęsiasi tris valandas vokiečiams stengiantis sučiupti pasipriešinimo judėjimo dalyvius. Esesininkams galiausiai pavyksta tiek priartėti prie balkono, kad galėtų į jį užmesti rankines granatas. Po sprogimų katedroje pasidaro visiškai ramu. Jaunam vokiečių kareiviui įsakoma lipti spiraliniais laiptais. Balkone jis randa negyvą pasipriešinimo judėjimo dalyvį. Kiti du ? gyvi, bet sunkiai sužaloti. Vienas jų yra Janas Kubišas, Heydricho žudikas. Abu sužeistieji per valandą miršta ligoninėje.

Šv. Vaclovo užkeikimas išsipildo

Tačiau ne vokiečiai nužudė Gabčiką, Valčiką ir kitus pasipriešinimo judėjimo dalyvius – paskutines kulkas jie buvo pasilikę sau. Aštuonias valandas kovęsi su 750 elitinių Vokietijos karių jaunieji pasikėsinimo prieš Heydrichą vykdytojai patys nulėmė savo likimą. Deja, jų didvyriškas žygdarbis nepaskatino visuotinio sukilimo, kaip tikėjosi prezidentas Benešas, o vokiečiai keršydami pradėjo plataus masto teroro akciją, pavadintą „Heydrichiada“. Buvo nužudyta apie 1.600 čekų – civilių gyventojų ir laisvės kovotojų. Nepaprastoji padėtis atšaukta liepos 3-ąją.

Daugelis čekų mano, kad šioje istorijoje lemiamą vaidmenį suvaidino karūnos užkeikimas. 1943 m. spalį vingiuotais keliais į šiaurę nuo Prahos rieda sunkvežimis. Važiuodamas pro Heydricho rūmus Panenske Brežany, vairuotojas nepastebi prieš didelę transporto priemonę išbėgusio berniuko. Sunkvežimis partrenkia dešimtmetį Klausą, vyriausią Heydricho sūnų. Jis miršta iškart. Vairuotojas nedelsiant išsiunčiamas į Vokietijos koncentracijos stovyklą.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Atidarytas Vilniaus startuolių muziejus

Apie muziejus vis dar vyrauja stereotipas, jog juose saugomi ir puoselėjami praeities dalykai. Tačiau tik ne...

Laisvalaikis
2019.12.13
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė traukiasi iš pareigų

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Ina Pukelytė traukiasi iš pareigų.

Laisvalaikis
2019.12.12
Saudo Arabijos restoranuose nebeliks atskirų įėjimų vyrams ir moterims

Saudo Arabijos restoranams ir kavinėms nebebus privaloma įrenginėti atskirus įėjimus skirtingos lyties...

Paslaugos
2019.12.09
Meno aukcionai rodo sveikos rinkos požymius Premium

Gruodžio 5 ir 6 d. Vilniuje vyko du meno kūrinių aukcionai, leidę pasitikrinti, kur link krypsta antrinė meno...

Laisvalaikis
2019.12.09
Meliuzinų šėlsmas Laisvydės Šalčiūtės parodoje Premium

Laisvydės Šalčiūtės paroda yra ne tai, ko jūs tikitės. Įėję į Vilniaus grafikos meno centro galeriją...

Laisvalaikis
2019.12.08
Vasaros g. 5: Anamnezė Premium

Anamnezė [gr. anamnesis – pri(si)minimas]: ligonio ir jo artimųjų gydytojui suteiktos žinios apie ligonį ir...

Verslo klasė
2019.12.08
Iliustruotoji istorija: 1983 m. savižudžio išpuolis Beirute  Premium 1

1983 m. spalį išsišiepęs vyras sunkvežimiu įvažiuoja į JAV jūrų pėstininkų korpuso pastatą Beirute, Libane.

Laisvalaikis
2019.12.07
S. Šimkutė: pabėgimas  Premium

Kartais norėdavosi pabėgti. Nuo šios minties paslėpsniais nusiridendavo kutenantis jaudulys, tačiau Tadui vis...

Verslo klasė
2019.12.07
Profesorė S. Jarmalaitė: vėžys nebėra mirtina liga Premium

Genetikos profesorė, biologijos mokslų daktarė Sonata Jarmalaitė, Nacionalinio vėžio instituto (VNI)...

Laisvalaikis
2019.12.07
Paskelbtas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų trumpasis sąrašas 1

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2019 metų...

Laisvalaikis
2019.12.06
Lietuvos urbanistai įvertinti globalios Europos konkurse Premium

Lietuvos urbanistų komanda PUPA (Public Urbanism Personal Architecture) tarptautiniame urbanistiniame...

Laisvalaikis
2019.12.05
MO nominuotas Europos metų muziejaus‘2020 apdovanojimui 2

Europos muziejų forumas (EMF) paskelbė geriausio Europos metų muziejaus 2020 (European Museum of the Year...

Laisvalaikis
2019.12.05
Interviu su pagrindiniu „Light Conversion“ akcininku: įmonė įkurta siekiant išlaikyti protus per pirmąją emigracijos bangą Premium 3

Lietuvišku Billu Gatesu kartais vadinamas dr. Romualdas Danielius – geidžiamiausio darbdavio Lietuvoje UAB...

Technologijos
2019.12.05
T. Karosas: versle kiekvieną dieną turi didesnę ar mažesnę krizę Premium 11

Versle praleistus 30 metų Tadas Karosas, holdingo „LTk Capital“ savininkas, vadina kosmosu, tebėra nusiteikęs...

Rinkos
2019.12.05
Vėl tęsiamas 2 mln. Eur vertės Reformatų sodo atkūrimo projektas Premium

Nuo gruodžio 4 d. bus tęsiami Vilniaus centre, Pylimo gatvėje, esančio Reformatų sodo atkūrimo ir sutvarkymo...

Laisvalaikis
2019.12.03
Kaip nugalėti baimę kalbėti viešai Premium

„Aš – ne aktorius“, – šis pasiteisinimas jus ramino ir saugojo nuo kalbėjimo viešai. Tačiau kartą atėjo...

Verslo klasė
2019.12.01
Iliustruotoji istorija: karalius, kuris mėgo aukštus vyrus Premium

Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I (1688–1740) buvo klasikinis prūsiškos tvarkos ir nuosaikumo...

Laisvalaikis
2019.12.01
„De Luxe“: kas yra madinga Premium

Praeitame amžiuje mados tendencijos buvo apibrėžiamos kas dešimtmetį ar bent penkmetį, o peržengusi šio...

Laisvalaikis
2019.12.01
Iliustruotoji istorija: pavojingiausias darbas Romoje – imperatoriaus

Įtakingiausiu Romos imperijos asmeniu svajojo tapti kiekvienas didikas. Tačiau tik kelioms dešimtims iš tų,...

Laisvalaikis
2019.11.30
J. Vilpišauskaitė: ilgas kelias, sustojęs laikas Tušetijoje Premium

„Nereikia laukti mirties, kad pamatytum rojų, tereikia nuvažiuoti į Tušetiją“, – sako kartvelai apie tolimą...

Verslo klasė
2019.11.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau