Iliustruotoji istorija: Sicilijos operacija

Publikuota: 2019-09-22
Vienas iš Sicilijos operacijos vadų amerikietis generolas George‘as S. Patton (kairėje) ir rusas generolas Georgijus Žukovas, 1945 m., Berlynas. „Scanpix“
Vienas iš Sicilijos operacijos vadų amerikietis generolas George‘as S. Patton (kairėje) ir rusas generolas Georgijus Žukovas, 1945 m., Berlynas. „Scanpix“
 

1943 m. liepos 9 d. popietę 2.500 sąjungininkų karo laivų pajuda nuo Šiaurės Afrikos pakrantės. Laivais plaukia 160.000 amerikiečių, britų ir kanadiečių kareivių. Generolų George’o S. Pattono ir Bernardo Montgomery vadovaujamos pajėgos turi vieną bendrą tikslą – užimti didžiausią Viduržemio jūros salą.

Kai 1943 m. vasarą gerai ginkluoti karo laivai išplaukia iš Šiaurės Afrikos pakrantės, eina ketvirtieji Antrojo pasaulinio karo metai. 1942 m. pabaigoje Vokietija ir jos sąjungininkės kontroliavo didžiąją dalį Vakarų, Vidurio ir dalį Rytų Europos, tačiau kai 1943 m. sausį Raudonoji armija pradėjo didelio masto puolimą Stalingrade, nacių frontas rytuose ėmė trauktis. Šiaurės Afrikoje Hitlerio kariuomenė taip pat sulaukė pasipriešinimo. 1942 m. rudenį sąjungininkams pavyko atkovoti dalį Šiaurės Afrikos, o 1943 m. pavasarį jie išvijo paskutines vokiečių ir italų pajėgas iš Šiaurės Afrikos pakrantės.

Ašiai pasitraukus iš Šiaurės Afrikos, visoms karo pusėms tapo aišku, kad dabar sąjungininkai bandys veržtis į Vokietijos kontroliuojamą Vakarų Europą. Iki lemtingosios 1943 m. liepos dienos karas Europoje vyko beveik tik Rytų fronte, o dabar Vokietija bus priversta kariauti dviem frontais.

Svarbiausia Viduržemio jūros sala

1943 m. pradžioje Didžiosios Britanijos ir JAV kariuomenės vadovybė pripažįsta, kad neįmanoma įsiveržti į vokiečių užimtą Prancūziją, todėl kelias į naują frontą turi eiti per Pietų Europą. Netrukus tampa aišku, kad reikia veržtis į Siciliją. Iš daugybės saloje esančių uostų bei kilimo ir tūpimo aikštelių vokiečių ir italų pajėgos gali lengvai užpulti Viduržemio jūra – trumpiausiu keliu į Tolimuosius Rytus – plaukiančius laivus. Perėmus Sicilijos kontrolę, būtų sustabdyti didelių nuostolių padarantys išpuoliai, be to, užėmus svarbius salos oro ir jūrų uostus, būtų galima toliau veržtis į Italiją ir likusią Europos dalį.

Mesinos sąsiauris, skiriantis šiaurinę Sicilijos pakrantę nuo fašistinės Italijos, yra vos 3 km pločio, tad sąjungininkų kariams žemyninė Europos dalis būtų ranka pasiekiama. Be to, praradus Viduržemio jūros salą, didėtų spaudimas Italijos diktatoriui Mussolini, jam kiltų grėsmė prarasti valdžią. Jeigu pasisektų, Italija būtų greitai eliminuota iš karo.

Nukreipiamasis manevras

Britų ir amerikiečių nelaimei, strateginė Sicilijos svarba buvo aiški kiekvienam.

„Visi, išskyrus prakeiktus kvailius, žino, kad tikslas – Sicilija“, – tėškia Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Winstonas Churchillis prieš įsiveržimą. Premjeras teisus: praradusi Šiaurės Afriką Vokietijos ir Italijos kariuomenės vadovybė ėmė stiprinti salos gynybą. Norint, kad sąjungininkų planas būtų sėkmingai įgyvendintas, labai svarbu susilpninti salos gynybą, todėl sąjungininkai pradėjo vieną garsiausių istorijoje dezinformacijos operacijų – „Operation Mincemeat“ („Operacija „Faršas“).

Britų karininko uniforma aprengtas kūnas išmetamas į jūrą Ispanijos pakrantėje. Atsitiktinis žvejys ištraukia palaikus ir susisiekia su Ispanijos valdžia. Su palaikais rastas aplankas, kuriame sudėti ypač slapti dokumentai. Ispanai išsiunčia aplanko turinį į Vokietiją, o čia jį ištiria ekspertai.

Išvada aiški: sąjungininkai rengia greitą veržimąsi į Sardiniją ir Graikiją. Džiūgaudama radusi slaptus dokumentus, Ašis sulėtina Sicilijos gynybos stiprinimą. Ištisos divizijos ir tonos sunkiosios artilerijos transportuojama į Sardiniją ir Graikiją. Sąjungininkų vadai negali patikėti savo sėkme. Vokiečiai pateko į jų spąstus, ir vos po dviejų mėnesių sąjungininkai pasirengę įsiveržti į Siciliją.

Sicilijos planas

1943 m. liepos 10 d., kelios valandos po vidurnakčio, besiveržiantis laivynas išmeta inkarus prie Sicilijos krantų. Dideli virviniai tinklai išvyniojami per planšyrą ir kareiviai vienas po kito leidžiasi laivo šonais į desantinius laivus, šie išplaukia salos link. Bangų aukštis siekia kelis metrus.

„Anksčiau nebuvome dalyvavę mūšyje, todėl bijojome. Nenutuokėme, kas mūsų laukia“, – po karo viename interviu pasakojo amerikiečių eilinis Alfredas Hookas.

Visą įsiveržimo strategiją kūrė vyriausiasis amerikiečių pajėgų Europoje vadas Dwightas D. Eisenhoweris ir vyriausiasis įsiveržimo operacijos vadas britas Haroldas Alexanderis. Pagal planą, įsiveržimas į Siciliją turi vykti iš pietų pusės, iš čia sąjungininkai turi vieną po kito užimti visus miestus. Vadovaujama generolo Bernardo Montgomery 8-oji britų armija išlaipinama pietinėje salos pakrantėje, o iš čia su kanadiečių pajėgomis pakrante turės judėti į šiaurę ir užimti strategiškai svarbų Mesinos uostamiestį.

Montgomery sparnams saugoti į vakarus nuo britų, pakrantėje netoli Dželos miesto, išlaipinama generolo George’o S. Pattono vadovaujama JAV 7-oji armija. Iš čia amerikiečiai turės judėti šiaurės vakarų kryptimi. Per pirmą dieną saloje turi būti išlaipinta 150.000 žmonių.

Nenumatytos aplinkybės

Veržimasis pradedamas didelio masto desantiniu manevru. Buvo planuota amerikiečių parašiutininkus nuleisti prie Dželos miesto, kad šie pakrantėje įkurtų saugią zoną, kurioje galėtų išsilaipinti Pattono pajėgos. Tuo pačiu metu sklandytuvais turi būti nuleisti ir britų kareiviai, kad užimtų daug svarbių tiltų Sicilijos pietryčių pakrantėje.

Šiek tiek po vidurnakčio lėktuvams su desantininkais artėjant prie didžiosios Viduržemio jūros salos, tampa aišku, kad kils rimtų problemų. Prie Sicilijos pučia stiprus vasaros vėjas, jis nubloškia ir lėktuvus, ir desantininkų pajėgas nuo kurso. Dėl stipraus vėjo kareiviai negali nusileisti ir išsilaipinti tose zonose, kuriose planuota.

„Buvau išmestas maždaug už 90 km nuo planuotos vietos, nusileidau ne amerikiečių zonoje“, – vėliau pasakojo amerikiečių desantininkas.

Britų sklandytuvų padėtis yra dar blogesnė. Nors didžioji sklandytuvais besileidžiančių kareivių dalis buvo patyrę, jie kovojo Šiaurės Afrikoje, tačiau tik 12 sklandytuvų iš 144 pasiekia tikslą. 69 lėktuvai nubloškiami į Viduržemio jūrą, daugiau nei 200 britų tenka beprasmiškai kovoti su bangomis įsiveržimui net neprasidėjus.

Pietrytinės Sicilijos pakrantės link judančių desantinių laivų laukia nelengva užduotis, nors sąjungininkų karo laivai šiek tiek anksčiau iš jūros bombardavo vokiečių ir italų gynybines pozicijas.

Vokiečių lėktuvai kelia sąmyšį

„Penki, keturi, trys, du, vienas!“ – šaukia karininkas desantiniame laive, kuriuo plaukia amerikiečių eilinis Jake’as Jacobsonas.

Per mokymus tokia situacija kartota daug kartų, visi žino, ką tai reiškia. Nesidairydami atgal, jauni pėstininkai lekia per laivo rampą į krantą, juos pasitinka priešo kulkos.

Dželos pakrantė, kurioje išsilaipina 7-oji amerikiečių armija, yra labiausiai saugoma salos teritorija. Už smėlio kopų ir uolų pasislėpę guli italų šauliai, jie šaudo į amerikiečius, bėgančius iš desantinių laivų į atvirą pakrantės ruožą.

„Tarpais šūvių visai negirdėjome, tik matėme, kaip krinta mūsų bendražygiai. Negalėjome jiems padėti“, – kalbėjo J. Jacobsonas po karo.

Situacija chaotiška. Padėtis dar labiau pablogėja, kai į orą pakyla vokiečių naikintuvai. Jie tikslingai bombarduoja netoli kranto stovinčius sąjungininkų karo laivus. Naikintuvų bombarduojami amerikiečiai turi kuo skubiau į krantą nugabenti kareivius ir ginklus, kol laivai dar nesusprogo.

Laimė, amerikiečiai buvo įžvalgūs ir į Siciliją atsigabeno naujovišką transporto priemonę – DUKW, kurią kareiviai vadina „antimi“. Ši neseniai sukurta amfibija smėlėtuose Sicilijos paplūdimiuose ji gali pasiekti 80 km per valandą greitį, tad amerikiečiams pavyksta į krantą nugabenti ir karius, ir ginklus. Pirmasis etapas baigtas. Galima tęsti kampaniją per Siciliją.

Nėra taip blogai, kaip atrodo

Nors amerikiečiai susiduria su įnirtingu pasipriešinimu, padėtis ne tokia prasta, kokia gali būti. Oro divizijos smarkiai nukenčia dėl prasto oro, tačiau pėstininkams tai visai naudinga, nes, kaip paaiškėja vėliau, salos gynėjai netikėjo, kad kas nors juos puls tokiu vėjuotu oru, todėl buvo nepasiruošę įsiveržimui. Taigi, kai amerikiečiai susiduria su gynybinėmis Italijos pajėgomis, mūšiai trunka vos keletą valandų ir italai priversti atsitraukti į salos gilumą.

Liepos 11 d. ryte generolas Pattonas triumfuodamas įžengia į Dželos miestą. Tačiau netrukus, kai tolumoje pasimato vokiečių „Tiger“ tankų keliamos dulkės, džiaugsmingą nuotaiką keičia baimė.

Norėdamas sustabdyti amerikiečių veržimąsi, italų kariuomenės vadas Alfredo Guzzoni pergrupuoja savo pajėgas ir prieš amerikiečius meta geriausią diviziją, pavadintą Vokietijos reichsmaršalo Hermanno Goeringo vardu. Judant 60 t sveriančiai kovos mašinai, dreba žemė amerikiečiams po kojų.

„Žudyti kiekvieną prakeiktą šunpalaikį!“ – ragina Pattonas savo vyrus ir pats asmeniškai padeda artilerininkams paruošti mortyras.

„Buvo baisu, nes neturėjome, kur pasislėpti. Vokiečių 88 mm pabūklai galėjo viską susprogdinti į šipulius. Išmokome nuoširdžiai melstis... ir meldėmės daug“, – prisiminė Jacobsonas.

Pėstininkų maldos išklausomos – radijo ryšininkui pavyksta pasiųsti signalą į laivą, kurio naikintuvai dar nebuvo spėję subombarduoti. Laivas išplaukia amerikiečiams į pagalbą.

„Pabūklai daužė vokiečių tankus kaip sardinių dėžutes“, – vėliau pasakojo Jacobsonas. Jam tarsi akmuo nuo širdies nusirita, kai vokiečių tankų divizija galop apsisuka. Džela pagaliau užimta, atkovota teritorija išsilaipinimui, o geriausia Ašies divizija priversta trauktis.

Britai susiduria su sunkumais

Priešingai nei amerikiečiai prie Dželos, Montgomery vadovaujamos britų ir kanadiečių pėstininkų pajėgos Sicilijos pietryčiuose susiduria su gerokai mažesniu pasipriešinimu. Visai kitaip sekasi britų desantininkams, kurie naktį iš liepos 13-osios į 14-ąją turi užimti strategiškai svarbų Primasolės tiltą. 120 m ilgio plieninis tiltas vienintelis veda per Simeto upę, per kurią būtina persikelti 8-ajai britų armijai, turinčiai kautis rytinėje Sicilijos pakrantėje.

Desantininkų pajėgas dar kartą ištinka katastrofa. Pakeliui į Siciliją dėl klaidingų pranešimų juos apšaudo sąjungininkų karo laivai. Iš 1.900 desantininkų tik 300 pasiekia tikslą. Britams situaciją apsunkina dar ir tai, kad italų pajėgos sulaukia elitinių vokiečių karių pastiprinimo – jie atsiunčiami tiesiai iš Prancūzijos, ir žaibiškas turėjęs būti tilto užėmimas virsta tris paras trunkančiu košmaru abiem kariaujančioms pusėms.

„Visur gulėjo kūnai. Vokiečių ir britų. Mums teko krauti juos vieną ant kito, kad galėtume jais prisidengti“, – pasakojo britų kareivis po karo.

Tik liepos 16 d., kai britai galop sulaukia amerikiečių „Sherman“ tankų pastiprinimo, jiems pavyksta užimti tiltą. Tačiau ši pergalė brangiai kainuoja.

Lenktynės dėl Mesinos

Užėmus Primasolės tiltą, britams atsiveria kelias Mesinos link. Tai priverčia vokiečius pergrupuoti pajėgas ir įtvirtinti gynybos liniją prie Etnos ugnikalnio ir rytinės Sicilijos dalies. Čia dislokuojamos elitinės vokiečių pajėgos – vokiečio Hermanno Goeringo divizijai tenka dar kartą stoti į kovą. Vokiečiai imasi visų priemonių, kad užkirstų kelią į svarbų uostamiestį.

Gynyba prie Etnos – veiksminga: 8-oji britų armija rytinėje salos dalyje įstringa ne vienai savaitei, veržimasis sustoja, tačiau Sicilijos operacijos vadas Haroldas Alexanderis nekeičia planų – Mesiną užimti turi Montgomery.

Į vakarus nuo britų per Siciliją žygiuoja amerikiečiai. Rytinėje pusėje kaunasi ir vokiečių, ir italų pajėgos, tačiau didelė salos dalis palikta italų kareiviams. Tik jie, pralaimėję prie Primasolės tilto, nebetiki pergale.

„90% italų kariuomenės yra bailiai ir nenori kautis“, – su kartėliu konstatuoja vokiečių tankų dalinio generolas.

Amerikiečių generolas Pattonas siunta, kad Mesiną turi užimti Montgomery, todėl nepaiso Alexanderio įsakymo ir veržiasi Sicilijos sostinės Palermo link. Jeigu negali gauti Mesinos, užims bent jau Palermą.

Liepos 22 d. amerikiečiai užima tūkstančio metų senumo miestą beveik be kovos. Keli tūkstančiai italų paimami į nelaisvę. Palerme amerikiečius su džiaugsmu sutinka nuo karo pavargę italai, o JAV generolas Pattonas giriamas ir šlovinamas, amerikiečių spauda aprašo jo žygdarbius.

Tokia sėkmė paskatina Pattoną užkariauti ir Mesiną. Netrukus jis supranta, kad gali keliauti į Mesiną šiaurine Sicilijos pakrante ir šiek tiek piečiau einančiu kalnų keliu.

„Tai tarsi žirgų lenktynės dėl amerikiečių kariuomenės garbės. Turime aplenkti britus ir užimti Mesiną“, – ragina jis savo kareivius.

Ašis evakuoja kareivius

Pattonui užėmus Palermą, Ašies valstybėms tampa aišku, kad Sicilija prarasta, todėl liepos 27 d. jos keičia strategiją. Gynybos pajėgų tikslas yra ne išvyti sąjungininkus, bet pabėgti į žemyninę Italijos dalį persikeliant per Mesinos sąsiaurį su kuo daugiau kareivių ir ginklų. Saloje besiginantiems vokiečiams ir italams įsakoma bet kokiomis priemonėmis sustabdyti sąjungininkus tiek, kad Ašies kariai su ginkluote spėtų persikelti per jūrą.

J. Jacobsonas yra vienas iš tų kareivių, kuriuos Pattonas veda vingiuotu keliu šiaurine kalnuotos Sicilijos dalimi. Jis netrunka suprasti, kad kalnų kaimelyje Troinoje jo laukia dar vienas košmaras. Susidūrimai čia tokie įnirtingi, kad po jų lieka šimtai sužeistų kareivių.

Rugpjūčio 3 d. Pattonas užsuka į vieną iš kariuomenės karo lauko ligoninių. Generolą sukrečia sužeistų, per kautynes galūnes praradusių kareivių vaizdas, tačiau jis visiškai neužjaučia tų, kuriems buvo suluošinta psichika.

Kad pasiektų Mesiną greičiau už Montgomery, kuris tuo metu kovėsi rytinėje pakrantėje, jam reikia kiekvieno kario, todėl generolas nepatenkintas pėstininku, kuris, akivaizdu, neatlaikė karo siaubo.

„Daugiau nebegaliu“, – išlemena kareivis.

Įsiutęs Pattonas įsiveržia į palapinę ir ištempia kareivį lauk.

„Paklausyk, bailus parše, turi grįžti į frontą!“ – šaukia jis spardydamas kareivį.

Po kelių dienų Pattonas dar kartą pratrūksta lankydamasis karo lauko ligoninėje. Įniršęs jis išsitraukia pistoletą ir pagrasina eiliniui, kad nušaus jį už bailumą.

Vėliau Eisenhoweris liepia savo generolui atsiprašyti karo lauko ligoninėse besigydančių kareivių ir medikų bei sanitarų.

Amerikiečių kariuomenei bandant nuslėpti šiuos įvykius, Pattonas tęsia žygį į Mesiną.

„Pattonas norėjo būti pirmas. Jis reikalavo veržtis vis pirmyn ir pirmyn“, – po karo prisiminė pėstininkas Alfredas Hookas, o J. Jacobsonas pridūrė, kad jis „šturmavo vieną miestą po kito kaip pamišėlis“. Pagaliau rugpjūčio viduryje generolas pasiekia pergalę.

Pattonas atvyksta pirmas

1943 m. rugpjūčio 16 d. Mesinai nyrant į tamsą, pirmieji 7-osios Pattono armijos kareiviai įsiveržia į miestą.

Rugpjūčio 17-osios ryte, 10 val., generolas Pattonas važiuoja miesto gatvėmis – jį šlovina kaip miesto išvaduotoją. Jis jaučiasi tarsi devintame danguje. Po kelių valandų miestą pagaliau pasiekusios britų pajėgos supranta, kad pavėlavo. Vyriausiasis dalinio vadas susitvardo ir pagarbiai pasveikina amerikiečius. „Lenktynės buvo išties įdomios. Leiskite man jus pasveikinti“, – sako britas.

Mūšis dėl Sicilijos baigtas, tačiau priešui pavyko labai sėkmingai evakuoti kariuomenę ir ginkluotę. Daugiau nei 110.000 kareivių, per 10.000 transporto priemonių, tonos amunicijos ir kitų medžiagų perkelta į žemyninę Italijos dalį. Tačiau amerikiečių generolui tai nelabai rūpi. Jis užėmė Mesiną, o netrukus sąjungininkai galės užimti visą Italiją.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
A. Puklevičius: šalin rankas nuo potencialo! Premium

Nuo seno žinoma, kad žmogui neduota pažinti šviesos, jis pasmerktas klaidžioti tamsybėmis ir tunelio gale...

Iliustruotoji istorija: kaip maurai sukūrė rojų Premium

711 m. į Pirėnų pusiasalį įsiveržę musulmonų užkariautojai rado pilietinio karo išvargintą visuomenę. Per...

Laisvalaikis
11:28
Antikvarų verslas – pogrindyje? Premium

„Nemanau, kad viena ar kita pusė privalo nutaisyti komunarų veidus ir kovoti už neegzistuojančią tiesą. Daug...

Laisvalaikis
09:39
Atidarytas Vilniaus startuolių muziejus

Apie muziejus vis dar vyrauja stereotipas, jog juose saugomi ir puoselėjami praeities dalykai. Tačiau tik ne...

Laisvalaikis
2019.12.13
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė traukiasi iš pareigų

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Ina Pukelytė traukiasi iš pareigų.

Laisvalaikis
2019.12.12
Saudo Arabijos restoranuose nebeliks atskirų įėjimų vyrams ir moterims

Saudo Arabijos restoranams ir kavinėms nebebus privaloma įrenginėti atskirus įėjimus skirtingos lyties...

Paslaugos
2019.12.09
Meno aukcionai rodo sveikos rinkos požymius Premium

Gruodžio 5 ir 6 d. Vilniuje vyko du meno kūrinių aukcionai, leidę pasitikrinti, kur link krypsta antrinė meno...

Laisvalaikis
2019.12.09
Meliuzinų šėlsmas Laisvydės Šalčiūtės parodoje Premium

Laisvydės Šalčiūtės paroda yra ne tai, ko jūs tikitės. Įėję į Vilniaus grafikos meno centro galeriją...

Laisvalaikis
2019.12.08
Vasaros g. 5: Anamnezė Premium

Anamnezė [gr. anamnesis – pri(si)minimas]: ligonio ir jo artimųjų gydytojui suteiktos žinios apie ligonį ir...

Verslo klasė
2019.12.08
Iliustruotoji istorija: 1983 m. savižudžio išpuolis Beirute  Premium 1

1983 m. spalį išsišiepęs vyras sunkvežimiu įvažiuoja į JAV jūrų pėstininkų korpuso pastatą Beirute, Libane.

Laisvalaikis
2019.12.07
S. Šimkutė: pabėgimas  Premium

Kartais norėdavosi pabėgti. Nuo šios minties paslėpsniais nusiridendavo kutenantis jaudulys, tačiau Tadui vis...

Verslo klasė
2019.12.07
Profesorė S. Jarmalaitė: vėžys nebėra mirtina liga Premium

Genetikos profesorė, biologijos mokslų daktarė Sonata Jarmalaitė, Nacionalinio vėžio instituto (VNI)...

Laisvalaikis
2019.12.07
Paskelbtas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų trumpasis sąrašas 1

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2019 metų...

Laisvalaikis
2019.12.06
Lietuvos urbanistai įvertinti globalios Europos konkurse Premium

Lietuvos urbanistų komanda PUPA (Public Urbanism Personal Architecture) tarptautiniame urbanistiniame...

Laisvalaikis
2019.12.05
MO nominuotas Europos metų muziejaus‘2020 apdovanojimui 2

Europos muziejų forumas (EMF) paskelbė geriausio Europos metų muziejaus 2020 (European Museum of the Year...

Laisvalaikis
2019.12.05
Interviu su pagrindiniu „Light Conversion“ akcininku: įmonė įkurta siekiant išlaikyti protus per pirmąją emigracijos bangą Premium 3

Lietuvišku Billu Gatesu kartais vadinamas dr. Romualdas Danielius – geidžiamiausio darbdavio Lietuvoje UAB...

Technologijos
2019.12.05
T. Karosas: versle kiekvieną dieną turi didesnę ar mažesnę krizę Premium 11

Versle praleistus 30 metų Tadas Karosas, holdingo „LTk Capital“ savininkas, vadina kosmosu, tebėra nusiteikęs...

Rinkos
2019.12.05
Vėl tęsiamas 2 mln. Eur vertės Reformatų sodo atkūrimo projektas Premium

Nuo gruodžio 4 d. bus tęsiami Vilniaus centre, Pylimo gatvėje, esančio Reformatų sodo atkūrimo ir sutvarkymo...

Laisvalaikis
2019.12.03
Kaip nugalėti baimę kalbėti viešai Premium

„Aš – ne aktorius“, – šis pasiteisinimas jus ramino ir saugojo nuo kalbėjimo viešai. Tačiau kartą atėjo...

Verslo klasė
2019.12.01
Iliustruotoji istorija: karalius, kuris mėgo aukštus vyrus Premium

Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I (1688–1740) buvo klasikinis prūsiškos tvarkos ir nuosaikumo...

Laisvalaikis
2019.12.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau