Iliustruotoji istorija: gerasis Vietnamo dėdė Ho Ši Minas

Publikuota: 2019-09-15
Šiaurės Vietnamo prezidentas Ho Ši Minas, 1950 m. „Vietnam News Agency“ / AFP / „Scanpix“ nuotr.
Šiaurės Vietnamo prezidentas Ho Ši Minas, 1950 m. „Vietnam News Agency“ / AFP / „Scanpix“ nuotr.
 

Ho Ši Minas darė malonaus senuko įspūdį. Didžiuma pasaulio jį laikė Vietnamo laisvės didvyriu. Tačiau jis buvo ir ciniškas, valdžios trokštantis žmogus, neleidęs niekam stoti jam skersai kelio, vedančio į savarankišką ir komunistinį Vietnamą.

Kinijos ir Vietnamo pasienyje virš kalnų tvyro tirštas rūkas, o nedidelė vyrų grupelė juda pirmyn. Laimė, 1941 m. vasario 8 d. yra ūkanota, tad Ho Ši Minas gali pasislėpti nuo japonų patrulių. Sukilėlių vadas organizuoja pasipriešinimą prieš Vietnamą užėmusias Japonijos okupacines pajėgas, tad jeigu japonai jį sučiups, garsiausias kovotojas už laisvę bus nubaustas mirties bausme.

Staiga Ho Ši Minas pamato pasienio ženklą su numeriu 108. Šiaurinėje jo pusėje kiniškais hieroglifais užrašyta „Kinija“, o pietinėje pusėje lotyniškais rašmenimis iškaltas žodis „Tonkinas“ – taip prancūzai vadina šiauriausią Vietnamo regioną.

Uždusęs ir sujaudintas Ho Ši Minas prašo kelių minučių atokvėpio prieš pirmą kartą po 30 metų žengdamas ant Vietnamo žemės. 50-metis opozicionierius ir sukilėlių vadas mėgaujasi kiekvienu vingiuoto takelio kilometru – pagaliau jis vėl namie.

Per tremtyje praleistus dešimtmečius jis nepailsdamas agitavo už Vietnamo nepriklausomybę nuo Prancūzijos, tad dabar daugelis jo tautiečių laiko Ho Ši Miną gyva legenda. Nuėjęs 20 km pėsčiomis jis pasiekia Pak Bo kaimą, kur sutinkamas su pagarbia baime.

Kaimo gyventojai palydi sukilėlių vadą į slaptą urvą su virš galvos kabančiais stalaktitais. Iš šio urvo Ho Ši Minas vadovaus vietnamiečių laisvės kovoms prieš japonus ir Viši Prancūziją – Hitlerio ir Japonijos imperatoriaus sąjungininkę. Tačiau žmonės nežino, kad Ho Ši Minas svajoja ne tik išlaisvinti Vietnamą. Išstūmęs svetimšalius jis ketina sukurti pavyzdinę komunistinę valstybę, o visi, kurie stos skersai kelio šiam planui, bus be gailesčio pašalinti.

Jaunasis Ho keliauja mokytis

Ho Ši Minas gimė Šiaurės Vietname 1890 m. gegužės 19 d. Jo tėvai priklausė viduriniajai klasei, tėvas buvo kolonijinės prancūzų valdžios pareigūnas. Dar vaikystėje Ho Ši Minas suprato, kad prancūzai, užėmę didelę teritoriją į pietus nuo Kinijos ir įkūrę Prancūzijos Indokiniją, išnaudoja jo tautiečius. Paauglystėje jis nusprendė keliauti ir įgyti žinių, kad kada nors galėtų grįžti pagelbėti savo šaliai.

Tolimųjų Rytų aukštuomenė, išsiuntusi savo sūnus mokytis į Vakarus, už viską mokėdavo, o Ho Ši Minui teko pačiam užsidirbti pragyvenimui. Kelionei laivu į Europą jis užsidirbo dirbdamas virėjo padėjėju. 1911-aisias, būdamas 21-erių, jis įlipo į laivą „Saigon“ nežinodamas, kad grįš namo tik po 30 metų.

Kadangi trūko pinigų, jis įsidarbindavo vis naujame laive ir taip apkeliavo daug pasaulio. Afrikos uostamiesčiuose jis pamatė, kad didžiosios Europos valstybės išnaudoja vietinius gyventojus taip pat, kaip prancūzai vietnamiečius Prancūzijos Indokinijoje. JAV uostamiesčiuose jis pasibaisėjo, kad amerikiečiai elgiasi su juodaodžiais tautiečiais kaip su antrarūšiais piliečiais. Ho Ši Minas padarė išvadą, kad laisvės ir lygybės idealai taikomi tik baltajam žmogui, o ne jo valdiniams.

1917 m. jis apsigyveno Paryžiuje ir įstojo į Prancūzijos socialistų partiją.

Per 1920 m. partijos kongresą apie savo tautiečių padėtį Ho Ši Minas kalbėjo iš tribūnos: „Susisielojęs ir su didele širdgėla šiandien aš, kaip socialistas, ateinu protestuoti prieš šlykščius mano tėvynėje daromus nusikaltimus. Mus be gailesčio kankina ir nuodija. Per keletą minučių neįmanoma papasakoti apie godžių kapitalistų Indokinijoje daromus nusikaltimus“.

Tačiau didžiam Ho Ši Mino nusivylimui socialistų partijai vietinių gyventojų išnaudojimas Prancūzijos kolonijose neatrodė svarbus klausimas.

Netrukus jis įstojo į Prancūzijos komunistų partiją, tačiau ir čia istorija pasikartojo – Ho Ši Minas nieko nesudomino savo kalbomis, išskyrus vieną žmogų. Dmitrijus Manuilskis įdėmiai klausėsi mažiuko, pusantro metro ūgio, vietnamiečio ir įžvelgė jame didelių galimybių.

Sovietų politikas Prancūzijoje stebėjo, kad prancūzų komunistai laikytųsi Rusijos komunistų partijos nustatytos linijos. Be to, jis telkė revoliucionierius, kad šie skleistų komunizmo idėjas visame pasaulyje.

Ypač didelį dėmesį jis skyrė Europos kolonijoms Azijoje, tad Ho Ši Minas galėjo tapti svarbiu veikėju Prancūzijos Indokinijoje. Manuilskis pažadėjo Ho Ši Minui paramą kovoje, jeigu šis vyks į Maskvą pasimokyti komunistinės revoliucijos tiesų ir prisieks ištikimybę Sovietų Sąjungos lyderiui.

Po šešerių bevaisio darbo metų Paryžiuje Ho Ši Minas jau buvo netekęs vilties atvesti Prancūziją į protą. Pasivadinęs Čen Vango slapyvardžiu jis išvyko į Maskvą ir pradėjo mokytis, tikėdamasis suburti tautiečius ginkluotai kovai už laisvę.

Marksizmas ir Vietnamas

1923 m. birželį jis pradėjo mokytis Komunistiniame darbo žmonių iš Rytų universitete – šioje institucijoje buvo ruošiami kinų ir vietnamiečių komunistai, kad vėliau, sovietų padedami, galėtų įtikinti Tolimųjų Rytų žemiausią socialinę klasę stoti į kovą.

Gyvendamas Maskvoje Ho Ši Minas tikėjosi sutikti Rusijos revoliucijos didvyrį Vladimirą Leniną, tačiau Sovietų Sąjungos lyderis netrukus mirė. 1924 m. sausio 27 d. jis dalyvavo Lenino laidotuvėse – 30 laipsnių šaltyje, – o paskui keletą savaičių gydė nušalusias rankas.

Maskvoje Ho Ši Mino mokymosi kelionė baigėsi. Čia jis rado raktą į vietnamiečių palankumą. Ho Ši Minas suprato, kad nuosavybės neturintys, prancūzų kolonistų nuskurdinti ir padienių darbų priversti griebtis darbininkai žavėsis bendrai valdomu žemės ūkiu ir pramone. Jis tikėjo, kad Marxo ir Lenino idėjos gali suburti Vietnamo žmones sukilimui prieš Prancūziją, ir Vietnamas netrukus taps laisvas ir nepriklausomas.

Tačiau pirmoji su pasauline revoliucija susijusi misija vedė ne į Vietnamą. 1924 m. gruodį Transsibiro traukiniu jis nuvyko į Kiniją ir įsikūrė Kantono (Guangdžou) mieste. Sovietų Sąjunga nusprendė, kad pirmąja Azijos šalimi, nugalėjusia imperializmą ir tapusia komunistine, turi tapti Kinija.

Kinijoje Ho Ši Minas padėjo įsitvirtinti neseniai įkurtai kinų komunistų partijai. Be to, jis įkūrė Vietnamo revoliucinę jaunimo organizaciją, Indokinijos komunistų partijos pirmtakę. Išpopuliarino šią partiją ir po 6 m., jau gyvendamas Honkonge, tapo jos vadovu.

Tuo metu Prancūzijos Indokinijoje buvo paskelbta 39-erių Ho Ši Mino paieška – ne tik dėl to, kad išėjo jo kritinė knyga „Byla prieš prancūzų kolonializmą“, bet ir dėl to, kad buvo atsakingas už kelis sukilimus Vietname. Dešimtys tūkstančių valstiečių išvijo prancūzus, nužudė kelis jų šalininkus vietnamiečius ir pagal sovietų pavyzdį įkūrė valstiečių tarybą.

Tais pačiais metais kolonijinė Prancūzija nuteisė Ho Ši Miną mirties bausme už akių. Tačiau teismo sprendimas nieko nepakeitė. Iš buto Honkonge Ho Ši Minas ir toliau vadovavo jauniems komunistams ir siuntė juos per sieną raginti vietnamiečių stoti į kovą.

Vis dėlto 1931 m. birželio 6 d. jį sulaikė Honkongo policija. Jis nebuvo padaręs didelių nusikaltimų Honkonge, todėl po 2 m. buvo išleistas į laisvę, nors Prancūzijos Indokinija reikalavo jį išduoti. Prancūzų agentams sekant jo pėdsakais, jis pabėgo į Šanchajų, o iš ten – į Maskvą. Čia Ho Ši Minui teko praleisti ne vienerius metus, kol galėjo sugrįžti į Tolimuosius Rytus. Sovietų Sąjungoje vykstant vidinėms kovoms dėl valdžios ir valymams, jis nerimastingai laukė, kada jam bus leista išvykti, kad vėl galėtų darbuotis dėl Vietnamo laisvės.

Tik 1938 m. jis gavo kvietimą atvykti į Kiniją padėti Mao ir jo komunistams kautis prieš besiveržiančius japonus. 1941 m. galop išsipildė jo noras sugrįžti į Vietnamą.

Vyko Antrasis pasaulinis karas. Prancūziją užėmė nacistinė Vokietija. Stalinas manė, kad pats laikas paraginti priespaudoje gyvenančias Vietnamo mases kilti į kovą – ir prieš likusius prancūzų kolonistus, kurie bendradarbiavo su Japonija, ir prieš japonus. Ho Ši Minui buvo leista kirsti sieną ir pradėti darbą Vietname.

Antrasis pasaulinis karas – puiki proga

1941 m. gegužę slaptame urve Pak Bo kaime Ho Ši Minas įkūrė Vietminą – komunistus ir kitas politines grupuotes vienijančią karinę politinę organiziją. Už Vietnamo išlaisvinimą ir nepriklausomybę kovojanti organizacija vykdė partizaninį karą prieš japonų okupantus. Ginklus jai tiekė sovietai, kinai mokė jos narius, be to, jai šiek tiek padėjo net JAV specialiosios pajėgos, nes buvo pasirengusios talkinti visiems, kurie kariauja su Japonija.

1945 m. kovą japonai įkūrė Vietnamo imperiją, tačiau pralaimint karą jų valdžia silpo. Matydami, kad japonai praranda šalies kontrolę Ho Ši Minas ir komunistai rugpjūtį paskelbė Šiaurės Vietnamo nepriklausomybę.

Politiniai oponentai išžudomi

Ho Ši Minas pasiskelbė prezidentu, o šalį pavadino Vietnamo Demokratine Respublika, nors demokratija buvo tik kalbose. Prezidentą jo pasekėjai meiliai vadino dėde Ho, tačiau Vietnamas buvo valdomas jo griežta ranka, o potencialūs oponentai žiauriai šalinami iš kelio.

Tačiau Šiaurės Vietnamas tik iš dalies buvo Ho Ši Mino rankose, nes netrukus į šalį, siekdamos atgauti kontrolę visoje Prancūzijos Indokinijoje, įsiveržė didelės prancūzų pajėgos. Ho Ši Minui ir jo partizanams teko slėptis kalnuose į šiaurę nuo Hanojaus. Iš čia jis vadovavo laisvės kovoms prieš prancūzus. Vietminas sulaukė didelės paramos iš Kinijos ir Sovietų Sąjungos. Ho gerai atsiliepė apie šių šalių lyderius: „Mes turime įžvalgiausius ir kilniausius vyresniuosius brolius ir draugus – draugą Staliną ir draugą Mao.“

Kinų komunistai įkūrė stovyklas, kuriose Ho Ši Mino partizanus mokė karo su japonais veteranai. Sovietų Sąjunga jiems siuntė ginklus. Ho Ši Mino pajėgų kontroliuojamose teritorijose nedelsiant buvo įvesta sava politika: visa privati žemė buvo konfiskuota ir išdalyta bežemiams valstiečiams.

Prancūzų kolonistams priklausiusią žemę buvo lengva išdalyti, tam niekas neprieštaravo, bet nedidelius laukus turėję Šiaurės Vietnamo valstiečiai įnirtingai priešinosi nenorėdami prarasti žemės. Ho Ši Minas žiauriai susidorojo su besipriešinančiais, o mažus žemės sklypelius turinčius valstiečius pavadino „žemvaldžiais“.

Kuin Liu kaime į pietus nuo Hanojaus apie tūkstantis valstiečių buvo sušaudyti už tai, kad protestavo prieš žemės reformą. Istorikai mano, kad nuo 1945 m. iki 1956 m., kai Vietmino pajėgos keliavo iš kaimo į kaimą vykdydamos reformą, buvo nužudyta nuo 50.000 iki 170.000 valstiečių.

Ho Ši Minas vykdė ne tik klasių kovą, jis kariavo kruviną karą ir prieš Prancūziją. Po Antrojo pasaulinio karo smarkiai nusilpusi Prancūzija 1954 m. gegužę pralaimėjo lemiamą mūšį kalnuose prie Dien Bien Fu (Phu) miesto. 2.000 prancūzų kareivių žuvo, beveik 12.000 buvo paimti į nelaisvę.

Pralaimėjusi Prancūzija buvo priversta sėsti prie derybų stalo. Didžiosios valstybės – JAV ir Sovietų Sąjunga – kišosi į derybas. Taikos sutartimi Vietnamas buvo padalytas ties 17-a lygiagrete: Šiaurės Vietnamas tapo nepriklausoma komunistine valstybe, jos prezidentas buvo Ho Ši Minas. Pietų Vietnamą turėjo valdyti provakarietiška vyriausybė.

Be to, taikos sutartyje buvo numatyta, kad ne vėliau nei po 2 m. turi būti surengti demokratiniai rinkimai, kad Vietnamą būtų galima suvienyti. Pereinamuoju laikotarpiu Šiaurės ir Pietų Vietnamo gyventojams turėtų būti leidžiama laisvai pasirinkti, kur jie nori gyventi.

Prancūziją pakeičia JAV

Išsigandę kruvinos Ho Ši Mino žemės reformos ir visos pramonės nacionalizavimo, šimtai tūkstančių vietnamiečių stengėsi persikelti į Pietų Vietnamą. Istorikų skaičiavimu, apie 800.000 Ho Ši Mino respublikos gyventojų išvyko iš šalies, nors prezidentas ir stengėsi sustabdyti išvykstančiuosius ginklu. Vis dėlto dešimtys tūkstančių vietnamiečių buvo priversti likti Šiaurės Vietname prieš savo valią.

Jie buvo pavadinti kontrrevoliucionieriais ir išsiųsti į darbo stovyklas kartu su vadinamųjų žemvaldžių šeimos nariais. Patys „žemvaldžiai“ buvo išžudyti per žemės reformą. Darbininkų ir prekeivių, kurie priešinosi kolektyvizacijai, laukė toks pats likimas.

Ho miršta neišlaisvinęs Vietnamo

Vietnamą suvienyti turėję rinkimai niekuomet neįvyko. Nei Pietų Vietnamas, nei naujoji šalies sąjungininkė JAV nenorėjo rizikuoti ir leisti laimėti Ho Ši Mino komunistams. Amerikiečiai baiminosi, kad komunistų pergalė Vietname sukeltų domino efektą, ir vis daugiau šalių atitektų Maskvos valdomiems komunistams. Amerikiečiai stiprino Pietų Vietnamo gynybą, o Ho Ši Minas pradėjo slaptą karą prieš „imperialistus ir jų pasekėjus“ – taip jis vadino priešininkus.

Nuo 1960 m. Ho Ši Minas slapta siuntė ginklus komunistiniam partizanų judėjimui Vietkongui, kurio įtaka Pietų Vietname palaipsniui augo. Karas dėl Vietnamo vėl įsiplieskė visu smarkumu. Sovietų šautuvai, patrankos ir amunicija džiunglėmis keliavo vadinamuoju Ho Ši Mino taku iš Šiaurės Vietnamo į pietus – Vietkongui.

1965 m. į Vietnamą amerikiečiai išsiuntė karines sausumos pajėgas, nes dažni Vietkongo puolimai vos neprivertė Pietų Vietnamo kariuomenės pasiduoti. Amerikiečiams buvo sunku rasti pusiausvyrą tarp negailestingos kovos su Vietkongu ir dėmesio civiliams gyventojams – Vienamo žmonės vis atsidurdavo kryžminėje ugnyje arba buvo puldinėjami persekiojant komunistų sukilėlius.

Televizijai pranešant apie išpuolius napalmo bombomis, kaimo gyventojų žudynes ir kitus Vietname vykstančius žiaurumus, gyventojų parama kasmet menko. Amerikiečių politikai pradėjo ieškoti atsitraukimo iš Vietnamo kelių, kol JAV dar labiau nesusigadino savo reputacijos.

1967 m. Ho Ši Minas gavo JAV prezidento Lyndono B. Johnsono laišką. Ligų nualintam Vietnamo lyderiui jis rašė, kad reikėtų aptarti taikos galimybę. Šis laiškas įtikino 77-erių Ho Ši Miną, kad pergalė jau beveik ranka pasiekiama, nors jis ir suvokė, kad reikės nueiti gan ilgą kelią, ir Vietnamas tikriausiai bus suvienytas tik po jo mirties.

„Pasiekus pergalę, mūsų žmonės atstatys mūsų šalį ir ji taps didesnė, gražesnė ir geresnė“, – rašė Ho Ši Minas 1969 m. rugsėjį, likus keliems mėnesiams iki mirties. Po ketverių metų JAV išvedė pajėgas iš Vietnamo, o 1975 m. Šiaurės Vietnamas nugalėjo nusilpusius pietus.

Po 30 m. trukusių kovų Ho Ši Mino svajonė apie laisvą ir nepriklausomą Vietnamą galop išsipildė.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Starship“: naujas kosmoso lenktynių etapas Premium

Paprastai pastaruoju metu daugiausia naujienų apie kosmosą pateikdavo Elonas Muskas ir jo įkurta bendrovė...

Verslo klasė
2019.10.13
Daujotų šeima atrado savo pragyvenimo kaime būdą: verslą veža šunų kinkiniai Premium

Istorijų apie karjerą mieste į ramų gyvenimą kaime iškeitusius miestiečius yra nemažai. 16 metų vienkiemyje...

Laisvalaikis
2019.10.11
Į Vyriausybės kultūros ir meno premijas pretenduoja 40 kūrėjų bei kultūros atstovų

Į Vyriausybės kultūros ir meno premijas pretenduoja 40 muzikos, teatro, dailės, literatūros, kitų kultūros ir...

Laisvalaikis
2019.10.10
Paskelbti 2018 m. ir 2019 m. Nobelio literatūros premijos laureatai

Paskelbti dviejų Nobelio literatūros premijos laureatai: 2018 m. premija skirta lenkei Olgai Takarczuk, 2019...

Laisvalaikis
2019.10.10
Valdovų rūmuose – Radvilų giminės turtai 2

Valdovų rūmuose Vilniuje atidaryta didžiulė tarptautinė paroda, skirta vienai turtingiausių ir įtakingiausių...

Laisvalaikis
2019.10.10
Nobelio chemijos premija – už ličio jonų baterijų tobulinimą

Šiandien Stokholme paskelbti Nobelio chemijos premijos laureatai. Prestižinė premija skirta trims...

Laisvalaikis
2019.10.09
Naujas tyrimas: el. cigaretės gali sukelti vėžį

Niujorko (JAV) universiteto mokslininkai paskelbė atradę ryšį tarp elektroninių cigarečių ir plaučių vėžio.

Laisvalaikis
2019.10.08
Paskelbti 2019 m. Nobelio fizikos premijos laureatai

Šiandien Švedijos karališkoji mokslų akademija paskelbė 2019 m. Nobelio premiją už pasiekimus fizikos srityje...

Laisvalaikis
2019.10.08
MO muziejaus architektūra – kodėl ji įdomi įmonių renginiams? Verslo tribūna

Jau beveik metus veikiantis MO muziejus džiugina ne tik meno mylėtojus, bet ir verslo įmones. Garsaus...

Statyba ir NT
2019.10.08
Ar „Airbnb“ investuotojai griauna Europos kultūros sostines? Premium 2

Bruno Romao priklauso viena paskutinių tradicinių kavinukių Lisabonos istoriniame Alfamos rajone su siaurų...

Statyba ir NT
2019.10.07
Nobelio medicinos premija padalinta trims mokslininkams

Šiemet Nobelio fiziologijos ir medicinos premija atiteko trims mokslininkams, tyrinėjusiems deguonies svarbą...

Laisvalaikis
2019.10.07
Verslo ir privačių renginių organizatoriai iš naujo atranda Vilniaus „Siemens“ areną Verslo tribūna

Sostinės „Siemens“ arena – nepaprasta vieta verslo ir privatiems renginiams. Po vienu stogu čia telpa ne tik...

Verslo aplinka
2019.10.07
Skaičiai: Z karta renkasi nišinius kvepalus Premium

Prabangos prekių, tokių kaip kvepalai, paklausa stabiliai auga. Personalizuotų kvepalų poreikis ir noras...

Verslo klasė
2019.10.06
R. Valiūnas: savo palikimą lengva ranka išdalijame kitiems Premium 1

Pastarąjį mėnesį Vilniuje, dviejose privačiose meno institucijose, atidarytos dvi naujos parodos iš privačių...

Laisvalaikis
2019.10.06
Knygos: prarastosios Lietuvos knygų gelbėtojai Vilniaus gete Premium

Lietuvos žydų kultūrą geriausiai apibūdina Atlantidos metafora: civilizacinė didybė, kuri vieną dieną buvo...

Verslo klasė
2019.10.06
D. Katkus: A-U lietuviškas rapsodas Premium

Muzikos kasdiena, kuri yra kaip kapiliarai žmogaus kūne, padeda įvardyti kultūrą kaip dvasinio gyvenimo...

Verslo klasė
2019.10.05
Parodoje „Baldai Interjeras Dizainas“ – dėmesys biurams, namams ir menui 2

Spalio 3–5 dienomis Vilniuje, parodų centre „Litexpo“, vyksta kasmetinė paroda „Baldai Interjeras Dizainas“. 

Statyba ir NT
2019.10.05
Architektas L. Vaitys: pagrindinis oro uostas turėtų būti Kaune Premium 65

Diskusijos, ar Lietuvai reiktų naujo oro uosto, kiek apskritai mums jų reikia ir kuris iš jų turėtų tapti...

Laisvalaikis
2019.10.05
Naują parodą MO muziejus atidaro festivaliu 1

Vilniuje, MO muziejuje, spalio 5 ir 6 d. vyks didžiosios parodos „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ atidarymo...

Laisvalaikis
2019.10.04
Vyriausybė skelbia konkursą A. Ramanausko-Vanago paminklui  5

Vyriausybė pentadienį paskelbė konkursą partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklui ir antkapiui...

Laisvalaikis
2019.10.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau