Iliustruotoji istorija: Marija Stiuart tarp kūjo ir priekalo

Publikuota: 2019-08-25
Škotijos karaliaus dukra Marija Stiuart (1542–1568). VŽ koliažas.
Škotijos karaliaus dukra Marija Stiuart (1542–1568). VŽ koliažas.
 

Žlugus svajonei apie Prancūzijos sostą,18-metė Škotijos karaliaus dukra Marija Stiuart turėjo priimti sunkų sprendimą. Jai reikėjo pasirinkti, ar patogiai gyventi Prancūzijoje, ar stoti į kovą su galingais Škotijos didikais ir reikalauti sosto gimtojoje šalyje. Tokioje situacijoje net stipriausiems vyrams ima drebėti rankos, tačiau ambicinga mergina dėl atsakymo neabejojo.

Tirštas ryto rūkas gaubia ir sausumą, ir jūrą, kai nedidelė galera ankstyvą 1561 m. rugpjūčio 19 d. rytą įplaukia į Lito uostą rytinėje Škotijos pakrantėje. Jūrininkai atsargiai priirkluoja prie krantinės, prašmatniais drabužiais vilkintys tarnai padeda jaunai moteriai išlipti iš laivo. Uoste visiškai tuščia, matyti tik vienas kitas žvejys ir keli valstiečiai, kurie atvyko į miestą parduoti avių. Šie žmonės vėjo nugairintais veidais apstulbę sužiūra į gražią damą.

Moteris – aukšta, pasitempusi, apsirengusi brangiais drabužiais. Nustebę vyrai susižvalgo ir persimeta vienu kitu žodeliu, kai ši, išlipusi iš laivo, lieka stovėti šaltame ryto ore. Galeros kapitonas greitai imasi veiksmų: jis įsako įgulai iššauti patrankomis, kad visiems Lito gyventojams praneštų apie svarbų įvykį. Išgirdę triukšmą žmonės išeina iš namų ir skuba į prieplauką pasižiūrėti į viešnią ? žinia apie ją iškart pasklinda po visą miestą. Marija – Škotijos karalienė – pagaliau grįžo namo!

Dėl palankaus vėjo Šiaurės jūroje karalienė atplaukia į gimtinę keliomis dienomis anksčiau, negu buvo laukiama, todėl krante jos nepasitinka taip, kaip pridera monarchams. Kai šiek tiek vėliau tądien Marija joja į Edinburgą, pakelėje naujosios šalies valdovės pasveikinti susirinkę žmonės ploja jai ir mojuoja. Vakare, atsigulusi į lovą Holirudo pilyje, Marija girdi dūdmaišių orkestrą ir dainininkų chorą vidiniame pilies kieme. Ant septynių miestą juosiančių kalvų liepsnoja sveikinimo laužai.

Karalienė užmiega neramiai, bet jai trukdo ne laužų šviesa ar dūdmaišiai. Aštuoniolikmetės Marijos gyvenimas per labai trumpą laiką pakrypo netikėta linkme. Beveik prieš dvejus metus jos vyras Pranciškus II buvo karūnuotas Prancūzijos karaliumi, o ji buvo pasveikinta kaip Prancūzijos karalienė. Praėjus vos pusantrų metų, 1560 m. gruodį, šešiolikmetis Pranciškus netikėtai mirė ir svajonė apie smagų gyvenimą Prancūzijos dvare žlugo. Marija neturėjo vaikų, ji prarado ir sutuoktinį, ir sostą. Netikėtai našle tapusiai Marijai teko priimti lemtingą sprendimą: likti Prancūzijoje ir gyventi pasitraukus iš valdžios arba grįžti į gimtąją Škotiją ir pareikalauti sosto.

Mergina pasirinko Škotiją, todėl pirmąją naktį gimtojoje šalyje praleidžia svarstydama apie ateitį.

Karūnuota kūdikystėje

Kova dėl valdžios ir išlikimo Marijai nebuvo naujiena. Dramos ir nuolatiniai pokyčiai buvo jos kasdienybė nuo pat tos akimirkos, kai ji gimė Škotijos Linlitgou pilyje itin šaltą 1542 m. gruodžio 8 dieną. Praėjus vos šešioms dienoms nuo Marijos gimimo, mirė jos tėvas, Škotijos karalius Jokūbas V. Taigi, būdama kūdikis, ji tapo vienintele sosto įpėdine ir buvo įtraukta į didelį politinį žaidimą. Netrukus po Jokūbo mirties Marijos motina, našle tapusi karalienė Marija de Giz, sulaukė Anglijos karaliaus Henriko VIII laiško. Jis išreiškė pageidavimą sutuokti Mariją ir jo sūnų, sosto įpėdinį Eduardą, kuris buvo penkeriais metais vyresnis už ką tik gimusią mergaitę.

Nuo XIII a. dešimtojo dešimtmečio Anglija siekė valdyti Škotiją, jos kariuomenė ne kartą veržėsi į Škotiją ir kėlė kruvinus karus. Tačiau nė vienas jų nieko nepakeitė – XVI a. viduryje Škotija tebebuvo nepriklausoma karalystė ir Henrikas VIII negalėjo jos taip paprastai prijungti prie Anglijos. Tačiau jeigu jo sūnus vestų Mariją, Anglija galėtų valdyti Škotiją nepraliejusi nė lašo kraujo. Našle tapusi karalienė nepasidavė įtikinėjimams. Henrikui liko tik apgailestauti, kai Marija de Giz atsisakė piršlybų, o laimėtą laiką išnaudojo tam, kad jos dukra būtų karūnuota Škotijos karaliene.

Henrikas įsiuto. Anot Prancūzijos pasiuntinio Jacques’o de la Brosse’o (1491–1562 m.), karalius sureagavo taip, lyg būtų pralaimėjęs mūšį. Diplomatas pasakojo, kad Henrikas prisiekė, kad „išnaikins“ Edinburgo gyventojus „iki trečios ar ketvirtos kartos“, bet pasieks, kad santuoka įvyktų. Anglijos karalius laikėsi savo žodžio – subūrė 15.000 vyrų kariuomenę ir įsiveržė į Škotiją. Tris dienas anglai plėšė namus ir bažnyčias Edinburge bei miesto apylinkėse. Tokie žiaurūs anglų išpuoliai prieš škotus nuolat buvo rengiami dar kelerius metus. Istorikai šį laikotarpį vadina „The Rough Wooing“ – „Žiauriomis piršlybomis“.

Princas laukė Prancūzijoje

Šalį vis puldinėjant anglams, Marija de Giz privalėjo pasirūpinti dukters saugumu. Našle tapusi karalienė buvo kilusi iš kilmingos prancūzų bajorų giminės, o Prancūzija buvo Škotijos sąjungininkė, tad ji paprašė Prancūzijos karaliaus Henriko II pagalbos.

Prancūzijos karalius pasiūlė Marijai karinę paramą kovai su anglais, tačiau mainais ji turėjo ištekinti dukrą už jo sūnaus, sosto paveldėtojo Pranciškaus, kuris buvo metais jaunesnis už Mariją.

Našlė sutiko ir 1548 m. rugpjūčio 7 d. vos penkerių metų Marija buvo atvežta į Prancūziją.

Paryžiuje Škotijos karaliaus dukra gavo geriausią išsilavinimą, kokį tik dvaras sugebėjo pasiūlyti. Netrukus „la reinette ecossaise“, „mažoji škotų karalienė“, – taip prancūzai ją vadino – laisvai kalbėjo prancūziškai ir lotyniškai, išmanė apie graikų ir romėnų klasikus bei tuometę prancūzų poeziją. Laisvalaikiu Marija žaidė su bendraamžėmis freilinomis ir pažindinosi su būsimu savo vyru.

„Ji ir mano sūnus sutaria. Nuo pat pirmosios susitikimo dienos atrodė, kad jiedu visuomet pažinojo vienas kitą“, – patenkintas konstatavo būsimasis Marijos uošvis.

1558 m. balandžio 24 d. Paryžiaus Dievo Motinos katedroje įvyko vestuvės. Penkiolikmetė Marija vilkėjo alyvinę suknelę, o jos nuometas buvo dešimties metrų ilgio. Gražus sosto paveldėtojos veidelis su ilga, šiek tiek kumpoka nosimi, skaisti oda ir žvilgantys kaštoniniai plaukai vertė vestuvių svečius ir prie bažnyčios susirinkusius paryžiečius aikčioti.

„Marija šimtą kartų gražesnė už iš dangaus nužengusią deivę. Ji verta karalystės“, – rašė prancūzų istorikas Pierre’as de Brantome’as (apie 1540–1614 m.).

Marija džiaugėsi vestuvėmis. „Vienintelis dalykas, kurį galiu pasakyti, yra tai, kad laikau save viena laimingiausių moterų pasaulyje“, – rašė ji mamai vestuvių dieną. Tačiau laimė truko neilgai. Vos po metų mirė Marijos uošvis Henrikas II. Pranciškus buvo karūnuotas Pranciškumi II, o Marija tapo karaliene. Deja, netrukus Pranciškus susirgo ir 1560 m. mirė – manoma, kad nuo širdies ligos. Būdama vos 18 metų Marija tapo našle.

Pranciškui mirus, Marijos vaidmuo Prancūzijoje sumenko, o Škotijoje jos laukė sostas. Kol dukra buvo išvykusi, šalį valdė Marija de Giz, tačiau našlė mirė 1560 m. birželį – pusmečiu anksčiau, nei pati Marija tapo našle. Todėl 1561 m. rugpjūčio 19 d. Marija grįžo į gimtinę teisėtai užimti sosto.

Karalienė įsimylėjo dar kartą

Gyvenimas Škotijoje buvo kitoks, nei Marija buvo pratusi pastaraisiais metais. Oras buvo šaltas ir drėgnas, o ji užėmė sostą neramiu laiku: grėsė konfliktas su Anglija, kuri Škotijai tuo pačiu metu buvo ir priešė, ir broliška šalis; šalį skaldė religiniai konfliktai tarp dominuojančių protestantų ir katalikų mažumos. Per pusę metų nuo Marijos de Giz mirties įtakingi klanai įgijo nemažai galios, tad daug didikų šeimų baiminosi, kad karalienė Marija sugriaus jiems palankią tvarką.

Jos laukė sudėtinga kova dėl išlikimo soste.

Tačiau ji žinojo, kad ištekėdama už karališkosios arba didikų šeimos atstovo galėtų įgyti svarbių sąjungininkų tarp įtakingų šeimų. Be to, susilaukusi sosto įpėdinio, užsitikrintų valdžios tęstinumą savo giminei. Įsikūrusi naujuose namuose Marija ėmė svarstyti apie antrą santuoką. Besiperšančių karalienei netrūko, tačiau likimas panorėjo, kad jos vyru taptu pusbrolis Henrikas Stiuartas, vadinamas lordu Darnliu. Jis buvo trejais metais jaunesnis už Mariją, aukštas, gražus, švelnių veido bruožų. Jiedu pirmą kartą susitiko 1565 m. vasario 17 d., kai ji pakvietė jį apsilankyti Vemiso pilyje. Henrikas Stiuartas iškart sužavėjo karalienę.

„Jos didenybė gerai jį priėmė ir sakė, kad jis – linksmiausias ir gražiausio stoto aukštas jaunuolis, kokį ji kada nors yra mačiusi“, – rašė škotų diplomatas Jamesas Melville’is (1535–1617 m.).

Darnlis pasižymėjo ne tik puikia išvaizda. Regis, visą dvarą Henrikas Stiuartas sužavėjo ir manieromis.

„Jis elgiasi taip nepriekaištingai, kad visi jį giria“, – rašė Anglijos pasiuntinys Thomas Randolphas (1523–1590 m.) vasario pabaigoje. Ne paskutinėje vietoje buvo ir tai, kad Darnlis turėjo svarbių ryšių su karališkuoju Anglijos dvaru.

Angliją valdė Elžbieta I, mirusio karaliaus Henriko VIII ir jo žmonos Anos Bolein, dukra. Elžbieta buvo netekėjusi ir bevaikė, ir tai buvo palanki aplinkybė Škotijos karalienei Marijai. Marijos močiutė Margarita Tiudor buvo Henriko VIII sesuo, tad Marija buvo trečia eilėje į Anglijos sostą. Be to, Margarita Tiudor buvo Darnlio močiutė ir jis taip pat buvo Anglijos sosto įpėdinis. Ištekėjusi už Darnlio Marija sustiprintų savo pozicijas ir galėtų pretenduoti į Anglijos sostą, jeigu Elžbieta mirtų bevaikė.

Nors Marija, kuri jau ir taip buvo kritikuojama dėl katalikiško tikėjimo, ištekėjusi už kataliko, sukeltų nepasitenkinimą, jie būtų tvirta pora. Apie ilgas sužadėtuves nebuvo nė kalbos. Jie susituokė 1565 m. liepos 29 d., praėjus penkiems mėnesiams nuo pirmo susitikimo.

Santuoka priminė košmarą

Netrukus paaiškėjo, kad jaunasis Darnlis yra visai ne tas, kuo dedasi. Jis daug gėrė ir leisdavosi į romanus su dvariškėmis. Anot diplomato Thomo Randolpho, atvira neištikimybė įskaudino karalienę.

„Karalienė nepanaši į save. Ji nebe tokia išmintinga kaip kadaise ir grožis jos nebe tas. Niekada anksčiau nesu matęs tokios nelaimingos moters“, – pasakojo jis.

Darnlis buvo labai nepatenkintas savo padėtimi rūmuose. Po santuokos jis tapo koregentu su Marija, bet ji atsisakė jam suteikti „The Crown Matrimonial“ teisę, kuri reikštų, kad jei Marija mirtų nepalikusi įpėdinio, Škotijos karaliumi taptų Darnlis, o jo būsimi palikuonys vėliau teisėtai paveldėtų sostą. Nežinoma, kodėl Marija nesuteikė savo vyrui šios teisės. Galbūt bijojo, kad, sustiprinusi vyro padėtį, praras savo galią ir įtaką. Nusivylęs Darnlis nuolat priekaištavo Marijai dėl supratimo stokos.

Netrukus po vestuvių karalienė pastojo (sūnus Jokūbas gimė 1566 m. birželį), tačiau sutuoktinių santykiai buvo itin šalti. Su vyru laimės nerandanti karalienė užmezgė artimus santykius su asmeniniu sekretoriumi, italu Davidu Rizzio. Jis tapo jos patikimu draugu ir patarėju. Istorikai niekada nesužinos, ar juodu siejo kas nors daugiau nei platoniški santykiai. Aišku viena: Škotijos dvare buvo daug nepatenkintųjų artimais karalienės ryšiais su kataliku.

Žmogžudystė buduare

Vieną 1566 m. pavasario vakarą Marijos santykiai su Davidu Rizzio tragiškai baigėsi. Jaunoji karalienė buvo savo buduare su artimais draugais – tarp jų ir Davidu Rizzio. Aštuntą valandą pro galines duris į kambarį įžengė Darnlis. Jis ramiai pakalbino žmoną ir pažiūrėti meiliai apkabino ją per juosmenį.

Karalienei nespėjus suprasti, kas įvyko, pro duris į kambarį įsiveržė būrys ginkluotų didikų. Jie griežtai paliepė Davidui Rizzio žengti į priekį.

„Išeikite iš čia, nes kitaip apkaltinsiu jus išdavyste!“ – pasak kelių liudininkų, šaukė nėščia karalienė.

Tačiau Marijos grasinimai nepaveikė įsibrovėlių. Du didikai išsitraukė peilius ir puolė Rizzio, bandantį pasislėpti už Marijos.

„Jaučiau geležies šaltį sau už nugaros“, – vėliau pasakojo karalienė apie kruviną įvykį.

Stipriausi didikai čiupo sužeistą Rizzio ir „brutaliai ištempė jį iš kambario. Prie durų slenksčio jie pervėrė Davidą durklais ir kalavijais 56 kartus“, – su siaubu pasakojo Marija.

Darnlis viską stebėjo iš šono ir pats tiesiogiai neprisidėjo prie kraujo praliejimo. Tačiau galiausiai vienas didikas jam įdavė peilį, kad šis suduotų Rizzio paskutinį mirtiną smūgį.

Užpuolikai paliko kambarį taip greitai, kaip į jį įsiveržė, o pavydusis Darnlis, likęs kambaryje, puolė barti žmoną ir kaltinti ją už tai, kad buvo užmezgusi romaną su Rizzio ir suteikusi jam per daug galių.

„Jeigu mirsiu aš arba mano vaikas, tu būsi dėl to kaltas!“ – sušuko Marija. Nuo tos dienos sutuoktinių jausmai visiškai atšalo.

Greitai Marija suprato, kad nusikaltimas įvykdytas ne tik dėl pavydo. Darnlis buvo toks nepatenkintas savo padėtimi dvare, kad, nepaisydamas savo tikėjimo, susimokė su didikais protestantais, siekdamas susilpninti Marijos pozicijas ir ilgainiui pats tapti karaliumi. Pirmasis jo žingsnis buvo pašalinti kataliką sekretorių, tačiau antro žingsnio perversmininkai nespėjo žengti, nes buvo patys pašalinti iš žaidimo.

Darnlis rastas pasmaugtas

Praėjus metams nuo Davido Rizzio nužudymo, buvo įvykdyta dar viena žmogžudystė, susijusi su Marija.

1567 m. naktį iš vasario 10-osios į 11-ąją Edinburge sprogo Kirko o’Fieldo namas. Tame name miegojo Darnlis ir jo tarnas. Netrukus paaiškėjo, kad tai, kas iš pradžių atrodė kaip nelaimingas atsitikimas, iš tiesų buvo žmogžudystė. Ištyrus kūnus paaiškėjo, kad jie žuvo ne nuo sprogimo, o buvo pasmaugti.

Nužudymu buvo įtariamas Jamesas Hepburnas, Botvelio grafas, – kitas artimas karalienės Marijos patarėjas.

Dar prieš ištekėdama už Darnlio karalienė kreipėsi į grafą patarimų ir palaikymo. Visai netrukus po Darnlio mirties ji paskyrė jį karališkosios asmens sargybos vadu. Sklido gandai, kad grafas pašalino Darnlį iš kelio, kad pats galėtų vesti Mariją.

Nors dramatiški įvykiai baigėsi teismo procesu ir grafas buvo išteisintas, gandai nesiliovė. Kalbos, kad Marija palaiko santykius su vyru, kuris tikriausiai nužudė jos sutuoktinį, smarkiai pakenkė jos reputacijai.

Praėjus kelioms dienoms, kai buvo paskelbtas nuosprendis, Škotijos karališkojo dvaro drama pakrypo netikėta linkme. Balandžio 24 d. Marija išjojo iš Linlitgou pilies, gimtųjų namų, į Holirudą. Vos persikėlus per Almondo upę, prie Marijos prijojo raitelis ir ją pagrobė.

Tas raitelis buvo Botvelio grafas. Vėliau karalienė pasakojo, kad grafas jėga nugabeno ją į savo pilį, laikė ten įkalinęs ir keletą kartų išprievartavo. Ji oficialiai paaiškino, kad norėdama apginti savo garbę, turėjusi už jo ištekėti. Šiandien vis dėlto mažai istorikų tiki šia versija. Tikriausiai 25-erių karalienė prievartavimą prasimanė norėdama pateisinti santuoką su įtariamu vyro žudiku.

Didikai sukilo

Tačiau Marija klydo manydama, kad santuoka su Botvelio grafu jai bus naudinga. Dėl šios santuokos ji tapo dar nepopuliaresnė. 1567 m. vasarą Marijos įtaka buvo taip sumenkusi, kad 26 škotų didikai nusprendė ją nuversti. Jie subūrė kariuomenę ir birželio 6 d. Marija buvo priversta paskubomis bėgti į Bortviko pilį, esančią už 20 km į pietryčius nuo Edinburgo. Kai didikai įsiveržė į sostinę, karalienės pėdos jau buvo ataušusios.

Tuo metu Botvelio grafas subūrė kariuomenę. 1567 m. birželio 15 d. ryte grafo ir didikų pajėgos stojo į mūšį netoli Edinburgo. Didikų pajėgas sudarė 3.000 vyrų, o Botvelio grafas surinko pustrečio tūkstančio karalienei ištikimų karių. Marijos vyrai išsirikiavo ant vadinamosios Karberio kalvos, o didikai užėmė pozicijas kalvos apačioje, lygumoje. Kalvos pasirinkimas Marijai buvo katastrofiškas. Jos priešininkai galėjo laisvai judėti, pasislėpti šešėlyje ir pasisemti vandens iš netoliese tekančio upelio, o jos kareiviai kalvos viršuje svilo vasaros karštyje.

Apie 12 val. karalienės pajėgoms vis dėlto pavyko gauti kelias statinaites vyno troškuliui numalšinti. Tačiau alkoholis tik pablogino kareivių būklę: daugelis apgirto, o nuo alkoholio juos dar labiau troškino. Vienas po kito kareiviai paliko kalvą, kol liko vos šeštadalis vyrų.

17 val. popiet Marija buvo priversta pasiduoti. To meto šaltiniuose pasakojama, kad Marija verkė atsisveikindama su vyru. Jam pavyko pasprukti, o ji pati jojo iš mūšio lauko apsupta sukilėlių didikų.

Po 9 dienų didikai leido į nelaisvę paimtai Marijai rinktis – būti nukirsdintai arba atsisakyti sosto. Marija pasirinko pastarąjį variantą, tad didikai regentu paskyrė jos mažą sūnelį Jokūbą, o tikruoju valdovu – jos įbrolį Jokūbą, Mario grafą.

Nusivylusi Marija iki paskutinės akimirkos tikėjosi, kad Botvelio grafas suburs naują kariuomenę ir ją išvaduos, tačiau jos vyras, pabėgęs į Norvegiją, buvo suimtas, išsiųstas į Daniją ir ten po kiek laiko mirė.

Vis dėlto Marija neketino pasiduoti. 1568 m. pavasarį jai pavyko pabėgti iš nelaisvės ir suburti kariuomenę prieš didikus protestantus. Priešininkai ir šį kartą buvo stipresni, tad Marijai ir vėl teko bėgti. Praradusi viltį ji kirto Škotijos sieną ir atsidūrė Šiaurės Anglijoje.

Marija tikriausiai tikėjosi, kad jos giminaitė – Anglijos karalienė Elžbieta – ją apsaugos. Iš Elžbietos laiškų Marija buvo susidariusi įspūdį, kad Elžbieta norėtų, kad po jos mirties Anglijos sostą perimtų Marija. Tačiau Elžbieta buvo prietaringa ir baiminosi, kad paskirdama įpėdinį paspartins savo mirtį. Be to, Elžbietą pykdė Marijos išpažįstamas katalikų tikėjimas. Ji baiminosi, kad Marija pasistengs sugrąžinti katalikybę Anglijoje. Marijai atvykus į Angliją, karalienė baiminosi valstybės perversmo. Užuot padėjusi pusseserei škotei, Elžbieta įsakė ją įkalinti.

Auksiniame narvelyje

Keletą metų Marija buvo kalinama tai vienoje, tai kitoje Anglijos pilyje. Materialiai jai nieko netrūko, ji turėjo net savo virėjų ir tarnų.

Tačiau kad ir kokios geros sąlygos Marijai buvo sudarytos, ji visuomet jautėsi tarsi kalėjime. Prie jos miegamojo lango dieną naktį budėjo kareiviai, o viduje vaikščiojo sargybiniai, kurie kasryt 5 val. ryto būgnų mušimu būdavo kviečiami į rikiuotę. Formaliai Marija ir Elžbieta elgėsi draugiškai viena su kita, susirašinėjo laiškais. Marija dažnai siųsdavo Elžbietai dovanų saldainių, kuriuos pusseserė mėgo. Dovanomis ji stengėsi pamaloninti Anglijos karalienę, bet supratusi, kad niekada nebus išleista į laisvę, kartą laišką pasirašė „tavo sesuo ir pusseserė, neteisėtai įkalinta“.

Vilties netekusi Marija ieškojo galimybės pabėgti. 1586 m. liepą jai pasitaikė proga, kai gavo laišką nuo jauno anglų didiko Anthony Babingtono, kuris, mokydamasis Prancūzijoje, susidėjo su radikaliais katalikais.

Kartu su anglų jėzuitų dvasininku Johnu Ballardu ir kitais katalikais Babingtonas norėjo nužudyti Elžbietą ir į sostą pasodinti Mariją. Sąmokslą turėjo įvykdyti šeši vyrai, padedami užsieniečių.

Marija ilgai mąstė, ką turėtų atsakyti didikui. Jeigu kas nors sužinotų, kad ji prisideda prie sąmokslo, ji būtų nuteista už išdavystę, tačiau, antra vertus, žmogžudystė buvo vienintelė galimybė užimti Anglijos sostą ir išsivaduoti iš nelaisvės. Vėlyvą liepos 17 d. vakarą ji apsisprendė ir padiktavo atsakymą patikimam sekretoriui Claude’ui Nau de la Boisseliere.

„Dabar, kai veiksmui pasiruošta ir dalyviai pasirengę, pats laikas pavesti šešiems ponams imtis to, ką yra suplanavę“, – rašė Marija.

Atsakymo ji nesulaukė. Rugpjūčio 11 d. ji buvo suimta už tai, kad prisidėjo rengiant sąmokslą prieš Elžbietą.

Dvigubi agentai išdavė Mariją

Marija buvo priblokšta. Ji manė, kad jos susirašinėjimas su katalikais yra slaptas. Ji niekuomet nešifravo laiškų, jos laiškus gabeno patikimi tarnai. Tačiau Marija buvo išduota. Keli agentai dirbo ir anglams, o vyriausiasis Elžbietos šnipų vadas Francis Walsinghamas seniai skaitė Marijos laiškus.

1586 m. rugpjūčio 4 d. jėzuitų dvasininkas Johnas Ballardas buvo suimtas. Kankinamas jis išdavė didiką Babingtoną, tuomet pasipylė ir kiti suėmimai. Du Marijos sekretoriai – Claude’as Nau de la Boisseliere ir Gilbertas Curle’as – taip pat buvo iškvosti, jie patvirtino, kad laišką suformulavo ir padiktavo Marija. Abu jie buvo nuteisti už išdavystę ir sąmokslą prieš valdovę. Buvo nuspręsta juos nubausti pakariant, ketvirčiuojant ir išlupant vidurius dar jiems gyviems esant.

Spalio 25 d. atėjo Marijos Stiuart eilė. Ji buvo nuteista myriop už išdavystę. Marija priėmė nuosprendį labai ramiai.

„Dėkoju už džiugią naujieną. Padarysite man didelę paslaugą pašalindami mane iš šio pasaulio. Džiaugiuosi galėdama jį apleisti“, – pasakė ji, kai 1587 m. vasario 7 d. didikai atėjo į jos kambarį pranešti, kad mirties bausmė bus įvykdyta kitą dieną.

Kitą rytą karalienė kartu su palyda išėjo iš buduaro į pilies menę. Vienoje menės pusėje stovėjo giljotina, prie jos laukė budelis ir jo padėjėjas. Priešais 100 susirinkusiųjų Marija palypėjo du laiptelius giljotinos link. Ji buvo praradusi viską – beliko numirti, kaip dera karalienei. Ji kreipėsi į budelį.

„Atleidžiu tau iš visos širdies, nes tikiuosi, kad padarysi galą visoms mano kančioms“, – pasakė ji iškilmingai.

Budelis padėjo Marijos freilinoms ją nurengti. Merginoms sagstant sagas, ji pokštavo. Juokavo, kad „niekada neturėjo tarnų, kurie padėtų nusirengti“, arba kad niekada „nėra nusirengusi prieš tokią draugiją“.

Nukritus viršutiniams Marijos drabužiams, susirinkusieji aiktelėjo. Buvusi karalienė po juodais drabužiais vilkėjo kraujo raudonumo apatinius marškinius.

Ištarusi keletą raminamų žodžių freilinoms Marija atsiklaupė ir padėjo galvą ant ešafoto. Jai lotyniškai meldžiantis, budelis ėmėsi darbo. Pirmasis smūgis pataikė Škotijos karalienei į pakaušį, kitas atskyrė jos galvą nuo kūno.

Norėdamas parodyti susirinkusiesiems, kad mirties bausmė įvykdyta tinkamai, budelis pačiupo galvą ir iškėlė. Po akimirkos galva nuriedėjo ant žemės it kamuolys. Kaštoninės garbanos liko budelio rankose – tai buvo perukas. Daugybė nelaisvėje praleistų metų paliko savo pėdsaką. Vienas žiūrovas pasakojo, kad Marijos plaukai „buvo visiškai pilki, ji buvo beveik plika“.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Iliustruotoji istorija: gerasis Vietnamo dėdė Ho Ši Minas

Ho Ši Minas darė malonaus senuko įspūdį. Didžiuma pasaulio jį laikė Vietnamo laisvės didvyriu. Tačiau jis...

Laisvalaikis
2019.09.15
 Iliustruotoji istorija: Imperatorius – pavojingiausias darbas Romoje

Kiekvienas norėjo tapti įtakingiausiu Romos imperijos asmeniu ir mėgautis valdžia, tačiau nedaugeliui pavyko...

Laisvalaikis
2019.09.14
Už absurdiškiausius mokslo tyrimus įteiktos „Šnobelio“ premijos 1

Rugsėjo 12 d. Harvarde (JAV) įvyko 29-oji „Šnobelio“ (Ig Nobel) premijų ceremonija. Premija skiriama...

Laisvalaikis
2019.09.14
W. Bischoffas: pinigams reikia rasti namus Premium 2

Seras Winfriedas Franzas Wilhelmas Winas Bischoffas (g. 1941), anglų ir vokiečių veteranas bankininkas,...

Laisvalaikis
2019.09.14
Naujame universitetų reitinge dominuoja JAV 3

Rugsėjo 11 d. paskelbtas naujas „Times Higher Education“ (THE) pasaulio universitetų reitingas 2020-iesiems.

Laisvalaikis
2019.09.12
Nidos forumas diskutuos apie Europos migreną

Rugsėjo 13 ir 14 d. Nidoje vyksta antrasis Nidos forumas „Europos migrena“ – susitikimų ir diskusijų...

Laisvalaikis
2019.09.12
„Tartle“ pristato naują parodą iš privačios R. Valiūno kolekcijos 2

Prieš metus Vilniuje atidarytas privatus muziejus – Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ – kviečia į naują...

Laisvalaikis
2019.09.11
Šiluma ir komfortas prabangioje pūkinėje pakuotėje Verslo tribūna 8

„Canada Goose” ilgą laiką buvo nepamainomas su atšiauriomis klimato sąlygomis susiduriančių žmonių drabužis.

Prekyba
2019.09.11
Privačios mokyklos: mokinių ir pinigų daugiau, tačiau ima trūkti mokytojų Premium 41

Privačios mokyklos džiaugiasi didėjančiu mokinių būriu ir gerėjančiais finansiniais rodikliais. Regėdama...

Paslaugos
2019.09.11
Geidžiamiausias „Apple“ gerbėjų vakarėlis 75

„Apple“ būstinėje Kupertino mieste pristatyti naujieji „iPhone“ modeliai, programinės įrangos atnaujinimai ir...

Technologijos
2019.09.10
Išrinktos geriausios „Spartos“ konversijos architektūrinės idėjos 7

Išrinktos trys geriausios architektūrinės idėjos, kaip buvusioje „Spartos“ fabriko teritorijoje išplėtoti...

Statyba ir NT
2019.09.10
„Alibaba“ palieka jos įkūrėjas Jackas Ma 17

Jackas Ma, Kinijos elektroninės prekybos gigantės „Alibaba“ įkūrėjas, rugsėjo 10 d. paskelbė pasitraukiantis...

Laisvalaikis
2019.09.10
Iliustruotoji istorija: ar Trojos karas – tik mitas? 1

Minioje kyla šurmulys, kai į priekį žengia senas dainius. Visų akys nukreiptos į jį. Pats dainius nieko...

Laisvalaikis
2019.09.08
Nauja knyga: urbanistinės istorijos trileris Premium 1

Akivaizdu, kad ši knyga natūraliai atsiras patyrusių vilniečių lentynose. Taip pat ji turi (būtent šitaip –...

Laisvalaikis
2019.09.07
Jūrų muziejus rengiasi restauruoti Nerijos tvirtovės statinius 1

Lietuvos jūrų muziejus rengiasi restauruoti jo teritorijoje esančius Nerijos forto statinius ir paskelbė...

Statyba ir NT
2019.09.07
Hitlerio „Kometa“ Antrajame pasauliniame kare 3

Ugnies raudonumo raketinis Wolfgango Spate lėktuvas beveik vertikaliai kyla į viršų. Jo greitis toks didelis,...

Laisvalaikis
2019.09.07
Protezą pirštams sukūrusį dizainerį įkvėpė asmeninė trauma Premium

Vilniaus dailės akademijos (VDA) absolventas Simonas Milišauskas mažiau negu per metus sukūrė funkcionalų...

Laisvalaikis
2019.09.07
G. Nausėda: R. Šimašiaus sprendimas nukabinti lentelę J. Noreikai sukiršino visuomenę 12

Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus sprendimas nukabinti atminimo lentelę Jonui Noreikai-Generolui...

Laisvalaikis
2019.09.06
Milijonierius pensijoje: A. Kybartas pardavęs verslą mėgaujasi gyvenimu Premium 19

„Norėjau sumažinti tempą ir stresą, kurie nuolat lydi didelės įmonės akcininką ir vadovą“, – šypteli Almontas...

Laisvalaikis
2019.09.06
Tarp geriausių Europos festivalių įsitvirtinusi „Gaida“ skelbia programą

Šią vasarą asociacija „Europe for Festivals, Festivals for Europe“ (EFFE), įvertinusi 715 Europos festivalių,...

Laisvalaikis
2019.09.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau