Kovoti su klimato kaita galima peržiūrėjus savo racioną

Publikuota: 2019-08-18
Ne visi pietums kertami kepsniai klimato kaitą skatina vienodai. „Matton“ nuotr.
Ne visi pietums kertami kepsniai klimato kaitą skatina vienodai. „Matton“ nuotr.

Jungtinės Tautos (JT) perspėja, kad Vakarų šalių gyventojų pomėgis šaldytuvus ir pilvus prikimšti mėsos ir pieno produktų prisideda prie greitesnio klimato šilimo. Sprendimas? Į mitybą įtraukti kuo daugiau vaisių, daržovių, augalinės kilmės produktų ir atidžiau stebėti, kas keliauja į šiukšlių dėžę.

JT Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (TKKK), kurią sudaro 107 mokslininkai, akcentuoja ir tai, kad žmogaus mitybos paliekamą anglies dioksido pėdsaką, kuris yra viena pagrindinių klimato kaitos ir šiltnamio efekto priežasčių, būtų galima sumažinti atidžiau peržiūrėjus suvartojamo maisto racioną. Visgi mokslininkai sako, kad visiems tapti veganais ar vegetarais nėra išeitis.

„Neteigiame, kad žmonija turėtų visiškai atsisakyti mėsos, ne visi turi tokią galimybę. Tačiau akivaizdu, kad Vakarų pasaulis mėsos suvartoja pernelyg daug“, – komentuoja komisijai priklausantis mokslininkas Pete’as Smithas, Jungtinės Karalystės Aberdyno universiteto aplinkosaugos profesorius.

Oksfordo universitete atlikto tyrimo duomenimis, dėl maisto gamybos išskiriama ketvirtadalis visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tačiau ne visi maisto produktai daro vienodą poveikį klimato kaitai.

„Daugiausia įtakos klimato kaitai turi mėsa ir kita gyvulinės kilmės produkcija, nors iš šių maisto produktų gauname tik penktadalį visų suvalgomų ir išgeriamų kalorijų, – žurnale „Science“ skelbia mokslininkai. – Jeigu iš savo raciono pašalintume mėsos ir pieno produktus, vieno žmogaus paliekamas anglies dioksido pėdsakas iškart sumenktų dviem trečdaliais.“

JT ne pirmą kartą perspėja: jeigu per artimiausius 12 metų žmonija nesiims visų įmanomų priemonių klimato kaitai sustabdyti, kelio atgal nebebus. Nustatyta, kad saugią ribą, kai visuotinis atšilimas viršys 1,5 laipsnio Celsijaus, peržengti galime jau 2030-aisiais. Peteris Stevensonas, organizacijos „Compassion in World Farming“ specialistas, BBC komentuoja, kad, atsižvelgiant į šias rekomendacijas, pirmiausia reikia sumažinti būtent suvartojamos mėsos kiekį. Tačiau JT žinutė pasiekia ne visus vartotojus. BBC rašo, kad, pvz., Kinijoje mėsos suvartojimo rodikliai auga keletą metų iš eilės, nepaisant vyriausybės pastangų skatinti tradicinę kinų virtuvę, kurios pagrindas nėra mėsa.

Mažiau išmesti

Įdomu, kad ne visi pietums kertami kepsniai klimato kaitą skatina vienodai – iš visų Oksfordo mokslininkų tirtų produktų daugiausia neigiamos įtakos aplinkai daro jautiena ir ėriena, šios dvi mėsos rūšys ir jos gaminiai „atsakingi“ už pusę viso maisto pramonės procesų metu išskiriamo šiltnamio efektą didinančių dujų kiekio.

TKKK rekomenduoja ne tik mažiau vartoti mėsos, sviesto, pieno ar sūrių, bet ir rečiau maistu maitinti šiukšlių dėžę. Skaičiuojama, kad dabar fermose ir šeimos ūkiuose kasmet išmetama apie 1,3 mlrd. tonų maisto, kuris yra „atsakingas“ už 8–10% visos pasaulinės anglies dioksido emisijos.
Komisija pataria kuo daugiau išmetamo maisto atiduoti gyvuliams arba, jeigu jis tinkamas, labdaros organizacijoms. Šveicarijoje tokius produktus sėkmingai perdirba „Partage“.

„Parduotuvių išmetamus produktus organizacija dalija vietos šeimoms, iš sukietėjusios duonos gamina sausainius, džiovina vaisius ir konservuoja daržoves. Visa tai leidžia sumažinti neigiamą įtaką klimatui“, – rašo BBC.

JAV panašiu principu su klimato kaita kovoja bendrovė „Imperfect Produce“. Ji prekiauja vaisiais, daržovėmis ir kitais produktais, kurie neatitinka prekybos centrų estetikos standartų. VŽ rašė, kad tokių iniciatyvų netrūksta ir Lietuvoje. Pvz., didiesiems prekybos tinklams daržoves tiekianti „Kietaviškių gausa“, siekdama priartėti prie nulio atliekų idėjos ir paremti kitus socialiai atsakingus verslus Lietuvoje, nuo birželio visas sveikas nestandartinių formų daržoves dovanoja salotų barui „Mano Guru“.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Vilniaus garbės piliečiu paskelbtas kunigas Julius Sasnauskas

Vilniaus Tarybos nariai išrinko miesto garbės pilietį – šiemet juo tapo vilnietis kunigas Julius Sasnauskas:...

Laisvalaikis
2020.01.22
Didžioji Britanija ir JAV saugos „Titaniko“ nuolaužas

Didžioji Britanija ir Jungtinės Valstijos pasirašė sutartį, kuria siekiama nuo gelmių turistų daromos žalos...

Laisvalaikis
2020.01.21
Daugiausia naujų dangoraižių pernai pasistatė kinai

Per 2019-uosius pasaulyje iškilo 129 įspūdingi dangoraižiai, suskaičiavo JAV ne pelno organizacija „The...

Laisvalaikis
2020.01.21
Autorių teisių gynėjai reikalauja stabdyti „Payseros“ paslaugų teikimą „Filmai.in“ 4

Autorių teisių gynimo asociacijos kreipėsi į Lietuvos banko priežiūros tarnybą, LRTK ir Kultūros ministeriją...

Rinkodara
2020.01.21
Įvardijo pasaulio miestus, kuriuose gyventi prašmatniai brangiausia

Anot šveicarų privačios bankininkystė kompanijos „Julius Baer Group“ pasaulinės gerovės apžvalgos „Global...

Laisvalaikis
2020.01.20
„Kino pavasario“ vadovybėje – pokyčiai

Keičiasi tarptautinio Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ vadovybė. Vykdomojo festivalio direktoriaus...

Vadyba
2020.01.20
Iliustruotoji istorija: vokiečių Liuftvafės pradžia – SSRS bazėse Premium 2

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, nugalėjusios valstybės susitarė sunaikinti Vokietijos oro pajėgas.

Laisvalaikis
2020.01.19
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
2020.01.19
Iliustruotoji istorija: paskutinės Pompėjų dienos Premium

Pompėjai sustingo po pelenų ir pemzos akmenų sluoksniu, kai 79 m. po Kr. išsiveržė Vezuvijaus ugnikalnis,...

Laisvalaikis
2020.01.18
Kolumbijos lietuvis P. Yamin-Slotkus: žmogaus elgesį keičia informacija, ne draudimai Premium

Kolumbijos lietuvis Paulius Yamin-Slotkus, antropologas, elgesio pokyčių tyrinėtojas, įsitikinęs, jog daugybę...

Laisvalaikis
2020.01.18
Vilniaus senamiestyje kuriamas „Senatorių pasažas“ Premium 5

Restoranų verslo padangėje jau senokai sklando kalbos, jog iš viešbučio „Pacai“ restoranų su visa komanda...

Laisvalaikis
2020.01.17
Vilnius planuoja naują skverą Stoties rajone 2

Vilniaus savivaldybė paskelbė besirengianti visiškai atnaujinti iki šiol apleistą ir nenaudojamą, tačiau...

Laisvalaikis
2020.01.15
Kultūros ministerija nori ketvirtos viceministro pareigybės

Kultūros ministerija siūlo Vyriausybei steigti ketvirtojo viceministro pareigybę – jis būtų atsakingas už...

Laisvalaikis
2020.01.14
Filipinuose išsiveržęs ugnikalnis stabdo Manilos oro uosto darbą

Gyvybę sekmadienį pradėjęs rodyti Taalio ugnikalnis Filipinuose įsismarkavo ir ėmė spjaudyti lava. CNN...

Laisvalaikis
2020.01.13
Tarp meilės ir neapykantos: kaip pasaulis vertina D. Trumpą

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pačiose Valstijose vertinamas labai prieštaringai. Nauja nepriklausomo...

Laisvalaikis
2020.01.13
Iliustruotoji istorija: Didysis Benas Premium

1834 m. Didžiosios Britanijos parlamente kilęs didelis gaisras atvėrė kelią žymiojo Londono bokšto – Didžiojo...

Laisvalaikis
2020.01.12
Influencerių rinkodara: nuo Makaliaus iki A. Tapino 1

Žiniasklaidos planavimo agentūros „Inspired UM“ nuomonės formuotojų tyrimas rodo, kad populiariausios temos,...

Rinkodara
2020.01.12
Iliustruotoji istorija: karas ir technologijų šuolis Premium

Kai Pirmojo pasaulinio karo šūviai apkasuose galop nutilo, į pasaulį atėjo daugybė svarbių išradimų,...

Laisvalaikis
2020.01.12
Penkios milijardierių sėkmės pamokos Premium

Svetainė CNBC skaičiuoja, jog 2019-aisias pasaulyje buvo apie 2.604 milijardierių, t. y. apie 0.0002%...

Laisvalaikis
2020.01.12
Architektas A. Gučas: kažin, ar Vilnius dabar patektų į UNESCO sąrašą Premium 6

2019 m. gruodį sukako 25-eri metai, kai Vilniaus istorinis centras, pirmasis objektas Baltijos šalyse, buvo...

Laisvalaikis
2020.01.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau