Iliustruotoji istorija: penkeri J. McCaino kančių metai Vietname

Publikuota: 2019-08-17
Atnaujinta 2019-08-17 14:39
 

Ėjo dvylikti Vietnamo karo metai, kai į skrendantį virš Hanojaus amerikiečių lakūną Johną McCainą pataikė priešų raketa. Lėktuvas sudužo, tačiau jis liko gyvas. Vietnamiečiai su juo elgėsi taip žiauriai, kad būsimas kandidatas į prezidentus kardinaliai pakeitė požiūrį į gyvenimą.

Johno McCaino pilotuojamas orlaivis „Skyhawk“ virš Hanojaus skrenda 885 kilometrų per valandą greičiu. Reaktyvinio lėktuvo vaizdas ankstyvą 1967 m. spalio 26-osios rytą priverčia kareivius, ginančius Šiaurės Vietnamo sostinę, nedelsiant imtis veiksmų. Būdami ant žemės jie nutaiko pažangias sovietų raketas „žemė-oras“ į „Skyhawk“.

Hanojus yra vienas geriausiai per visą istoriją ginamų didmiesčių, saugomas daugybe raketų, kulkosvaidžių ir patrankų, tad amerikiečiai žino, kaip rizikinga artėti prie miesto. Vis dėlto J. McCainas ir kiti eskadrilės nariai paklūsta įsakymui bombarduoti miesto centre esančią elektrinę. Netrukus automatinė „Skyhawk“ stebėjimo sistema pagauna signalą, kad žemėje esantys radarai nagrinėja lėktuvo greitį ir kursą. Piloto kabinoje ima kaukti įspėjamasis signalas. 31 metų lakūnas tik sumažina garsą. J. McCainas po kelių sekundžių turi išmesti bombas, tad jau per vėlu apsisukti ir skristi atgal.

Danguje priešais J. McCainą pasirodo grėsmingi juodi sproginėjančių raketų debesys, bet amerikietis toliau skrenda 1.000 metrų aukštyje. Galop jis paleidžia bombas ir patraukia vairalazdę atgal, kad išvengtų apšaudymo, tačiau prieš pat apsigręžiant pasigirsta trenksmas. J. McCainas mato, kad raketa „žemė-oras“ nuplėšė dešinį orlaivio sparną. Didesniu nei 800 km/h greičiu „Skyhawk“ sminga žemyn ir nevaldomai sukasi aplink savo ašį.

Po keturių sekundžių J. McCainas rėšis į žemę, tačiau įvertina padėtį, per radiją praneša „esu sužeistas“ ir tuomet patraukia lėktuvo katapultavimo sėdynės rankeną. Jis išsviedžiamas į vėsų ryto orą ir iškart smarkiai trenkiasi į atsiskyrusią lėktuvo dalį. Ši amerikiečiui sulaužo abi rankas ir jis praranda sąmonę.

Nedideliame aukštyje J. McCaino parašiutas nespėja tinkamai išsiskleisti prieš nusileisdamas į Hanojaus centre tyvuliuojantį Čuk Bato ežerą. Vandenyje jis atgauna sąmonę ir iš visų jėgų stengiasi išsilaikyti paviršiuje, nors parašiutas ir 20 kg sverianti išgyvenimui būtina įranga tempia į dugną. Galop dantimis išplėšia gelbėjimo liemenę ir vėl nualpsta iš skausmo.

[infogram id="b2715ce5-8fc8-4d86-af97-caa94ba4d036" prefix="LRy" format="interactive" title="Laisvalaikis: Trumpa apžvalga"]

Kai J. McCainas atsigauna ir atsimerkia, mato, kad civiliai vietiniai bambukų kartimis velka jį į krantą. Vienas vietnamiečių iškelia amerikietį ant žemės. Ežero pakrantėje susirinkę šimtai piktų Šiaurės Vietnamo gyventojų. Jie sužeistą lakūną spjaudo, daužo ir spardo – tenka sumokėti už kelerius metus bombarduojamą miestą. Įsiutę žmonės nuplėšia jam drabužius. J. McCainas išsigandęs pastebi, kad dešinė jo pėda pasisukusi 90 laipsnių kampu į kairę koją.

„O, Dieve, mano koja! Mano koja!“ – rėkia pamatęs sužalojimus amerikietis. Vienas kareivių trenkia šautuvo buože McCainui į petį ir jį sulaužo – pilotą užlieja nauja skausmo banga. Kitas durtuvu smeigia McCainui į čiurną ir tarpkojį – ašmenys perveria kirkšnį.

Kai J. McCainas mano, kad vilties nebėra, pro žmonių minią prasibrauna liesa moteris ir užstoja J. McCainą. Tikriausiai ji yra sanitarė, ji ima tvarstyti vyrą. Tvarsto ir atvykus kariuomenės sunkvežimiui. Iš jo iššoka kareiviai ir sustoja aplink lakūną ratu, kad jį apsaugotų. J. McCainas mano esantis išgelbėtas, tačiau jo kančios tik prasideda. Laukia penkeri metai baisiausiame Šiaurės Vietnamo kalėjime.

Atsisako gydyti

Sanitarė padaro įtvarus iš bambukų lazdos ir J. McCainui sutvarsto lūžusias rankas bei kojas, o kai pakelia puodelį arbatos jam prie lūpų, Šiaurės Vietnamo fotografas nufotografuoja.

Tuomet kareiviai perkelia sunkiai sužeistąjį ant neštuvų ir nuneša į sunkvežimio kėbulą. Kelionė trunka neilgai – pavažiavęs vos porą gatvių sunkvežimis sustoja priešais geltoną pastatą. Didelėmis raidėmis ant prancūzų pastatyto kalėjimo užrašyta „Maison Centrale“, o vietiniai jį vadina „Hoa L?“. Už grotų laikomi amerikiečių karo belaisviai šią vietą dėl apgailėtinų sąlygų vadina sarkastiškiau – Hanojaus „Hiltonu“.

„Kai už manęs užsivėrė milžiniškos plieninės durys, apėmė tokia baisi baimė, kokios nebuvau jautęs gyvenime“, – vėliau knygoje rašė J. McCainas. Jis tampa naujausiu – drauge ir žymiausiu – kaliniu liūdnai pagarsėjusiame kalėjime.

Kalėjimo prižiūrėtojai nuneša sunkiai sužeistą J. McCainą į tuščią kamerą, padeda neštuvus ant šaltų betoninių grindų ir palieka gulėti nuogą – tik pridengtą antklode. Dėl nepakeliamo lūžusios kojos, abiejų lūžusių rankų ir lūžusio peties skausmo pilotas vėl nualpsta.

Kaskart, kai J. McCainas atgauna sąmonę ir atsimerkia, prižiūrėtojai jį velka į tardymo kambarį, kuriame Šiaurės Vietnamo karininkai verčia jį išduoti, kokį kitą taikinį ketina bombarduoti amerikiečių lėktuvai. Jie taip pat reikalauja prisipažinti, kad mėtė bombas virš Hanojaus sąmoningai norėdamas žudyti civilius. Siekdami priversti bendradarbiauti karininkai muša sužeistą kalinį, tačiau šis, nors baisiai kankinamas, nieko nepasako, išskyrus savo vardą, laipsnį ir gimimo datą:

„Man labai skaudėjo lūžusias galūnes. Nualpau po kelių pirmų smūgių, vis dėlto tikėjausi, kad jeigu sugebėsiu iškęsti skausmą keletą dienų, jie pasiduos ir išsiųs mane į ligoninę.“

J. McCainas pradeda karščiuoti, tačiau neatrodo, kad kalėjimo prižiūrėtojai jo pasigailės. Jie amerikietį maitina du kartus per dieną, nes jis nevaldo rankų, todėl pats negali valgyti, ir visiškai nesirūpina, kad jis viską išvemia. Sužeistąjį be galo troškina, jis nuolat prašo gerti, tačiau gauna tik šiek tiek arbatos kartu su du kartus per dieną duodamu maistu. Po keturių dienų jo būklė tampa kritinė:

„Gulėjau savo vėmaluose ir kitose kūno išskyrose. Du prižiūrėtojai atėjo į mano kamerą ir nutraukė antklodę, kad pasižiūrėtų į mano koją. Mačiau, kad kelis baisiai ištinęs ir pakeitęs spalvą.“

Kojos vaizdas J. McCainui priminė kolegą, kuris per JAV vykusius mokymus katapultavosi su piloto sėdyne. Jis susilaužė šlaunikaulį ir mirė, nes dėl patirto šoko smarkiai krito kraujospūdis. Susirūpinęs J. McCainas mato, kad kraujosruvos primena mirusio kolegos žaizdas. „Nuvežkite mane į ligoninę ir suteiksiu jums norimą informaciją“, – maldauja vilties netekęs J. McCainas, kai į kamerą įeina mažas apkūnus karininkas. Tas nieko neatsakęs išeina, bet grįžta su gydytoju. Šis apžiūri gulintįjį ir papurto galvą.

„Ar būsiu nuvežtas į ligoninę?“ – viliasi J. McCainas.

„Ne, jau per vėlu“, – šaltai atsako karininkas ir abejingas išeina iš kameros kartu su gydytoju. Išgelbsti pavardė

J. McCainą apima panika, jis patiria šoką, bet, laimė, po kelių minučių nualpsta. Tačiau sėkmė nusišypso, kai Šiaurės Vietnamo karininkas nusprendžia patikrinti, kas toks yra mirštantis belaisvis.

Karininkas išsiaiškina, kad lėktuvnešiams, kurie siunčia bombonešius virš Hanojaus, vadovauja admirolas Johnas Sidney McCainas. Taigi jis greitai sumeta, kad galbūt kameroje koridoriaus gale gulintis sunkiai sužalotas belaisvis yra admirolo sūnus. Toks svarbus kalinys gali tapti neįkainojamas lobis propagandiniame kare, vykstančiame kartu su kruvinais karo veiksmais visame Vietname.

Entuziastingai nusiteikęs jis atlapoja J. McCaino kameros duris ir purto nusilpusį kalinį, kol šis pabunda. „Tavo tėvas yra didis admirolas. Tau leidžiama vykti į ligoninę!“ – šaukia jis susijaudinęs. Kalinys nuvežamas į ligoninę Hanojaus centre. Pakeliui J.  McCainas dar kartą netenka sąmonės. Šį kartą praeina dvi paros, kol jis pabunda ir sužino, kad jo padėtis iš esmės nepagerėjo.

[infogram id="37ff1d0c-86dd-4fe8-acac-b9af339b8bcf" prefix="cmi" format="interactive" title="Laisvalaikis: Kankinimai"]

Ligoninėje J. McCainas atsimerkia ir nustemba pamatęs, kad ji tokia pati purvina kaip Hanojaus „Hiltonas“. Nedidelės ligoninės palatos grindimis laksto žiurkės, o aplink ligonio žaizdas, kurių dar neišvalė, dūzgia musės. Amerikietis tebėra purvinas, tačiau jam padaroma lašelinė, suleidžiama įvairių vaistų, tad jo būklė yra stabili. Vėl kvočiamas jis atskleidžia savo lėktuvo pavadinimą, eskadrilės numerį ir patvirtina, kad jo taikinys buvo elektrinė.

„Kai atsisakydavau pateikti daugiau informacijos, mane mušdavo, tačiau neilgai, nes kaskart imdavau žvėriškai šaukti. Vyriausiasis tardytojas tikriausiai bijojo, kad ligoninės personalas uždraus tardyti.“ Kai kankintojai pareikalauja nurodyti kitų J. McCaino eskadrilių pilotų vardus, jis išvardija garsių amerikietiškojo futbolo komandos Grin Bėjaus „Packers“ žaidėjų vardus. Kai klausia, kokius taikinius amerikiečiai ketina bombarduoti, jis nurodo miestus, kuriuos tautiečiai jau bombardavo.

Prižiūrėtojas suvalgo maistą

Tik po savaitės ligoninėje gydytojas bando atstatyti J. McCainui rankas ir imasi sudėtingų piloto kaulų lūžių – neanestezavęs. Gydytojas nusprendžia, kad pakaks įdėti lūžusią ranką į gipsinį įtvarą. Darbą atlieka atmestinai, tad per kelias savaites iki pat krūtinės einantis gipsinis įtvaras amerikiečiui perrėžia ranką ligi pat kaulo. Gruodžio pradžioje galop J. McCainui operuojama koja, tačiau gydytojas nupjauna visus raiščius vienoje kelio pusėje, todėl sąnarys tampa nelankstus.

Po šešių savaičių ligoninėje, kurioje jis irgi badauja, nes jaunas prižiūrėtojas suvalgo jo maistą, J. McCainas parsiunčiamas į Hanojaus „Hiltoną“, tačiau jo būklė – apgailėtina: „Mane krėtė karštis, sirgau dizenterija ir buvau netekęs beveik 25 kg, svėriau vos 45 kg. Iki krūtinės ląstos einantis gipsas tebetrukdė, o koją velniškai skaudėjo.“

Užrištomis akimis J. McCainas perkeliamas į kitą Hanojaus kalėjimą, kurį amerikiečių karo belaisviai vadina „Plantacija“. Apsiblaususios karščiuojančio J. McCaino akys sužimba, kai beveik du mėnesius bendravęs tik su vietnamiečiais jis pamato, kad naujoje kameroje gyvena du tautiečiai – George’as Day-Budas ir Norrisas Overly. Pirmą parą, apsidžiaugęs, kad sutiko amerikiečius, J. McCainas kalba neužsičiaupdamas, bet vėliau kelias savaites miega po 18–20 val. per parą, kad atsigautų. G. Day-Budas sužalotas per kankinimus, todėl negali pasirūpinti McCainu, o N. Overly nuprausia ir pamaitina naują kameros bičiulį, padeda jam nueiti iki kameroje esančio kibiro, kuris atstoja tualetą.

1968 m. pradžioje J. McCainas kiek atsigauna. Kai gipsą nuo krūtinės nuima, jis jau gali paeiti su ramentais, tačiau, dideliam sveikstančiojo liūdesiui, yra perkeliamas į vienutę.

„Izoliacija yra baisi. Ji atima drąsą ir silpnina gebėjimą priešintis labiau už bet kokius kankinimus. Pirmosios dvi savaitės yra blogiausios. Iškart apima neviltis, o ji yra baisus priešas“, – vėliau rašė J. McCainas.

Kad neišprotėtų, jis leidžia laiką prisimindamas skaitytus romanus ir matytus filmus. Mintyse taip pat stato trumpus savo sukurtus spektaklius ir atlieka visus vaidmenis. Kitus amerikiečius kalinys gali pamatyti tik tada, kai jie vedami koridoriumi pro jo kamerą.

Nematomas draugas

„Plantacijoje“ bet kokiu būdu bendrauti tarpusavyje kaliniams griežtai draudžiama, bet J. McCainas pasirengęs rizikuoti ir gauti bausmę, kad tik pavyktų apsikeisti keliais žodžiais su tautiečiu. Vienatvė baigia išvesti iš proto, tad jis ima puodelį ir pritaiko per karinį mokymą įgytas žinias: prispaudžia puodelio dugną prie sienos ir priglaudžia burną prie atviros puodelio pusės. Tada pradeda kalbėti. Ir apsidžiaugia, kai netrukus iš kitos sienos pusės pasigirsta atsakymas angliškai.

Gretimos kameros kalinys Bobas Craneris – karinių oro pajėgų majoras. J. McCainas apsivynioja veidą ir puodelį savo drabužių skarmalais, kad prižiūrėtojai neišgirstų. Kitoje sienos pusėje B. Craneris priglaudžia puodelį prie sienos ir prideda ausį prie puodelio dugno, kad geriau girdėtų McCainą. Du amerikiečiai kalbasi visą dieną, o kai sargybinis priartėja, paslepia puodelius ir stuksena į sieną naudodami Morzės abėcėlę. Pokalbiai grąžina McCainui drąsą.

„Craneris palaikė mano gyvastį. Jis buvo geras mano draugas, dvejus metus jaučiausi jam artimesnis, nei kada nors esu jautęsis kokiam kitam žmogui“, – prisiminė J. McCainas. Jie daug kalbasi apie tardymus ir kankinimus, to abu bijo, nes nuolat girdi riksmus iš tardymo patalpų, esančių netoli jų kamerų. J. McCainas jaučia didelę baimę, kad ateis jo eilė, – ypač kai per vieną pirmųjų pokalbių B. Craneris papasakoja, kad buvęs kameros draugas mirė jam ant rankų žiauriai nukankintas.

[infogram id="85c67e2b-8936-4c7d-8a38-cfbb04749ad7" prefix="jXc" format="interactive" title="Copy: Laisvalaikis: Kankinimai2"]

J. McCainas nuolat vedamas tardyti, tačiau iki 1968 m. vasaros su juo elgiamasi „įtartinai švelniai“ – tikriausiai dėl jo tėvo pareigų ir dėl to, kad vietnamiečiai jį vertina kaip propagandos priemonę.

Šiaurės vietnamiečiai nori atrodyti taikūs ir humaniški, užpulti žiaurių JAV agresorių. Jei jiems pavyks priversti admirolo sūnų pripažinti, kad vietnamiečiai yra draugiški, jiems tai bus naudinga, o jei J. McCainas atsisakys girti savo kankintojus, bus panaudotas amerikiečių kareivių kovinei dvasiai silpninti. Vietnamiečiai tikisi, kad paleidę J. McCainą – karininką ir įtakingo admirolo sūnų – pasės įtarimų tarp eilinių amerikiečių kareivių: kol šie kaunasi ir žūsta Vietname, aukštų karo vadų vaikai skrenda namo kada panorėję.

1968 m. birželį J. McCainui pasiūloma laisvė ir jį apninka abejonės.

„Buvau apgailėtinos būklės – vis dar labai sulysęs, kamuojamas dizenterijos, visas išbertas ir krečiamas karštinės. Mintis grįžti namo į šeimą itin viliojo“, – vėliau rašė J. McCainas.

Gretimoje kameroje kalintis B. Craneris ragina tautietį priimti pasiūlymą.

„Nežinai, ar esi pajėgus visa tai ištverti. Rimtai sužeisti žmonės gali vykti namo“, – aiškina B. Craneris. Moralinė J. McCaino dilema kilo dėl JAV karinio kodekso, pagal kurį karo belaisviai gali būti išvaduoti tokia pačia tvarka, kokia buvo paimti į nelaisvę. Taigi eilėje prieš J. McCainą buvo daug kitų kalinių. Po kelių dienų jis atsisako būti išlaisvintas. Du mėnesius J. McCainas bijo bausmės, kurios gali tikėtis už atsisakymą.

Lemiama valanda išaušta rugpjūčio pabaigoje. J. McCainas nuvelkamas į didelę kalėjimo salę ir pranešama, kad jis kaltinamas už „žiaurius nusikaltimus tautai“. Kalėjimo komendantas reikalauja, kad lakūnas prisipažintų ir pasirašytų oficialų atsiprašymą.

„Priverskite mane!“ – sušunka J. McCainas. Prižiūrėtojai jį puola, tampo išsekusį po salę ir pakaitomis talžo kumščiais, o parkritusį spardo. „Ar pripažįsti kaltę?“ – rėkia komendantas kaliniui, besiraitančiam ant grindų iš skausmo. „Ne...“ – išlemena J. McCainas.

Prižiūrėtojai užkelia amerikietį ant taburetės, suriša rankas už nugaros ir palieka sėdėti salėje visą naktį. Kitą rytą įmeta į tuščią kamerą, kurioje yra tik kibiras nusilengvinti. Kas tris valandas jį talžo kalėjimo prižiūrėtojai. Pirmosiomis dienomis prižiūrėtojai sulaužo jam kelis šonkaulius ir išmuša dantis, o trečią naktį sulaužo sužeistą kairę ranką. Skausmai yra nepakeliami.

Likęs vienas amerikietis pakyla iš kraujo klano, apverčia kibirą ir pastato prie kameros lango. Vargais negalais nusivelka marškinius ir vieną rankovę pririša prie langinės, o kita apsivynioja kaklą. „Praradau viltį, kad pavyks išvengti tolesnių kankinimų ir skausmų. Bijojau, kad užsitrauksiu gėdą, todėl pabandžiau atimti sau gyvybę“, – vėliau aiškino amerikietis.

Tą akimirką, kai J. McCainas rengiasi nuspirti kibirą sau iš po kojų, prižiūrėtojas staiga atidaro kameros duris ir nutempia jį žemyn. Vėl talžo ir spardo. Kitą dieną jis pasiduoda ir pasirašo suklastotą prisipažinimą.

„Aš esu nusikaltėlis, atlikęs neteisėtus veiksmus ore. Buvau netoli mirties, ir vietnamiečiai išgelbėjo man gyvybę. Gydytojai mane operavo, nors nebuvau to vertas“, – teigiama pareiškime, kurį J. McCainas pasirašė, o tuomet buvo parvestas į tuščią kamerą ir paliktas visiškoje vienatvėje keturiolika dienų. J. McCainas sugniuždytas:

„Tai buvo dvi baisiausios savaitės mano gyvenime. Negalėjau paneigti savo prisipažinimo ir gėdijausi. Jaučiausi nusivylęs. Visas mano kūnas drebėjo, gėda krėtė kaip karštinė. Visas mano orumas dingo, abejojau, kad kada nors sugebėsiu pažvelgti kam nors į akis.“

Garsiai perskaito

Laimė, J. McCainui netenka žiūrėti B. Craneriui į akis, kai jis po dviejų savaičių grįžta į senąją kamerą ir jausdamas didelę gėdą per sieną pasisako apie prisipažinimą. Vietnamiečiai prisipažinimą išsiunčia pasaulio žiniasklaidai, be to, garsiai perskaito per kalėjimo radiją, kad visi kaliniai išgirstų apie jo išdavystę.

Tačiau B. Craneris J. McCainą patikina, esą jis tiek ilgai priešinosi stipresnei jėgai, kad nebeturi ko gėdytis. Po prisipažinimo liaujasi žiaurūs išpuoliai ir J. McCainas atsiperka tik kasdieniais smūgiais kumščiu į veidą: yra reguliariai mušamas, kai atsisako lankstytis prieš kalėjimo prižiūrėtoją. Daugiau kaip po dvejų metų izoliacijos 1970 m. pavasarį į J. McCaino kamerą atvedamas naujas kalinys. Juodviem net leidžiama žaisti stalo tenisą ir biliardą su kitais kaliniais nedideliame bendrame kambaryje, stebint prižiūrėtojams.

Vieną šiltą vasaros dieną J. McCainas bando pralinksminti kalinį, sėdintį vienutėje netoli biliardo kambario, ir yra uždaromas į karcerį „Kalkuta“ – bjaurią metro ilgio ir dviejų metrų pločio skylę. Rudenį keičia žiema. Jis pamažu atgauna jėgas. Daugiau nei po trejus metus trukusių kančių 1970 m. per Kalėdas amerikietis sulaukia netikėtos dovanos: yra perkeliamas į naują kalėjimą, kur vienoje didelėje salėje kali 30–40 kalinių ir gali tarpusavyje laisvai kalbėtis.

„Buvome laimingi draugijoje. Pirmą vakarą niekas nemiegojo – kalbėjomės visą naktį ir dieną. Niekada nei anksčiau, nei vėliau nesu jautęs tokios didelės laimės, kokią jaučiau per ketvirtąsias savo Kalėdas Hanojuje“, – pasakojo J. McCainas prisiminimuose. Vėliau amerikiečiams leidžiama dalyvauti mišiose, švęsti šventes ir didžiąją dienos dalį laisvai vaikščioti kalėjime. Karo belaisviai mano gaunantys daugiau laisvės, nes Šiaurės Vietnamas pavargo kariauti.

1972 m. balandį JAV prezidentas Richardas Nixonas po ilgos pertraukos vėl duoda karinėms oro pajėgoms leidimą bombarduoti Hanojų ir Šiaurės Vietnamą. Bombardavimai pakelia kaliniams nuotaiką. J. McCainas gerai prisimena gruodžio 18 dienos bombardavimą: „Bombonešiai B-52 skrido virš Hanojaus viską naikindami, tad mūsų kalėjimo prižiūrėtojus sukaustė baimė. Žemė drebėjo mums po kojomis, o mes dangui šaukėme „ačiū“.“

Baimindamiesi žiaurių JAV bombardavimų kai kurie kalėjimo prižiūrėtojai net ima mažiau smurtauti prieš J. McCainą ir kitus kalinius. Šiaurės Vietnamo žmonių tikėjimas pergale aižėja, prižiūrėtojai nerimauja, kas bus, jeigu karą laimės amerikiečiai. Vis dėlto JAV ne laimi, o žūtbūt stengiasi rasti būdą pasitraukti iš karo, jam vis labiau prieštarauja JAV gyventojai. 1973 m. sausį JAV ir Šiaurės Vietnamas pasirašo taikos sutartį, pagal kurią amerikiečių pajėgos turi pasitraukti iš Vietnamo. Pietų Vietnamo valdžia pasipiktina.

Šiaurės Vietnamas pažada nutraukti išpuolius prieš Pietų Vietnamą ir paleisti visus karo belaisvius. Kaliniai paleidžiami keturiais etapais – tokia pačia tvarka, kokia buvo paimti į nelaisvę. 1973 m. kovo 15 dieną J. McCainas išgirsta savo vardą. Daugiau nei po penkerius metus trukusių kančių Šiaurės Vietname galop ir jam atėjo eilė išeiti į laisvę.

Karinis autobusas veža jį ir kitus paleistus kalinius į Hanojaus priemiestyje esantį Gia Lamo oro uostą. Ten jų laukia didelis amerikiečių transportinis lėktuvas: „Pamatęs gražųjį C-141 vos neapsiverkiau. Kai lėktuvas pasiekė tarptautinę oro erdvę, visi šaukėme iš džiaugsmo.“

[infogram id="418e52cf-320e-4b92-9b58-1c026821639d" prefix="qjV" format="interactive" title="Laisvalaikis: Karas suvienijo"]

Tapo politiku

Už grotų praleisti metai pakeitė J. McCaino gyvenimą. Jis grįžo namo kitaip vertindamas gyvenimą ir tai padėjo jam pasiekti politikos viršūnę JAV. Hanojuje McCainas suprato, kad nori „praleisti likusį gyvenimą darydamas svarbesnius dalykus“, o ne kvailystes, kurioms iššvaistė jaunystę. Atėjo laikas atsisakyti rizikingų triukų su reaktyviniu lėktuvu, nustoti dažnai laužyti kariuomenės taisykles ir pradėti siekti ambicingų tikslų.

1973 m. grįžęs namo jis pradėjo intensyvų reabilitacijos kursą. Pilotas jau nebebuvo toks judrus kaip anksčiau, tačiau dirbo karinėse oro pajėgose iki 1981 m. balandžio. Po metų Respublikonų partija karo veteraną išrinko į Atstovų rūmus. 1999 m. jis tapo Respublikonų kandidatu į prezidentus, tačiau jį nugalėjo George’as W. Bushas.

Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristų išpuolio prieš Pasaulio prekybos centrą McCainas buvo vienas iš nedaugelio amerikiečių politikų, kurie aktyviai smerkė kankinimus kovojant su terorizmu. 2007 m. McCainas dar kartą dalyvavo prezidento rinkimuose, tačiau jį įveikė demokratas Barackas Obama.

JAV senatorius mirė 2018 m. rugpjūčio 25 d.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Iliustruotoji istorija: gerasis Vietnamo dėdė Ho Ši Minas

Ho Ši Minas darė malonaus senuko įspūdį. Didžiuma pasaulio jį laikė Vietnamo laisvės didvyriu. Tačiau jis...

Laisvalaikis
2019.09.15
 Iliustruotoji istorija: Imperatorius – pavojingiausias darbas Romoje

Kiekvienas norėjo tapti įtakingiausiu Romos imperijos asmeniu ir mėgautis valdžia, tačiau nedaugeliui pavyko...

Laisvalaikis
2019.09.14
Už absurdiškiausius mokslo tyrimus įteiktos „Šnobelio“ premijos 1

Rugsėjo 12 d. Harvarde (JAV) įvyko 29-oji „Šnobelio“ (Ig Nobel) premijų ceremonija. Premija skiriama...

Laisvalaikis
2019.09.14
W. Bischoffas: pinigams reikia rasti namus Premium 2

Seras Winfriedas Franzas Wilhelmas Winas Bischoffas (g. 1941), anglų ir vokiečių veteranas bankininkas,...

Laisvalaikis
2019.09.14
Naujame universitetų reitinge dominuoja JAV 3

Rugsėjo 11 d. paskelbtas naujas „Times Higher Education“ (THE) pasaulio universitetų reitingas 2020-iesiems.

Laisvalaikis
2019.09.12
Nidos forumas diskutuos apie Europos migreną

Rugsėjo 13 ir 14 d. Nidoje vyksta antrasis Nidos forumas „Europos migrena“ – susitikimų ir diskusijų...

Laisvalaikis
2019.09.12
„Tartle“ pristato naują parodą iš privačios R. Valiūno kolekcijos 2

Prieš metus Vilniuje atidarytas privatus muziejus – Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ – kviečia į naują...

Laisvalaikis
2019.09.11
Šiluma ir komfortas prabangioje pūkinėje pakuotėje Verslo tribūna 8

„Canada Goose” ilgą laiką buvo nepamainomas su atšiauriomis klimato sąlygomis susiduriančių žmonių drabužis.

Prekyba
2019.09.11
Privačios mokyklos: mokinių ir pinigų daugiau, tačiau ima trūkti mokytojų Premium 41

Privačios mokyklos džiaugiasi didėjančiu mokinių būriu ir gerėjančiais finansiniais rodikliais. Regėdama...

Paslaugos
2019.09.11
Geidžiamiausias „Apple“ gerbėjų vakarėlis 75

„Apple“ būstinėje Kupertino mieste pristatyti naujieji „iPhone“ modeliai, programinės įrangos atnaujinimai ir...

Technologijos
2019.09.10
Išrinktos geriausios „Spartos“ konversijos architektūrinės idėjos 7

Išrinktos trys geriausios architektūrinės idėjos, kaip buvusioje „Spartos“ fabriko teritorijoje išplėtoti...

Statyba ir NT
2019.09.10
„Alibaba“ palieka jos įkūrėjas Jackas Ma 17

Jackas Ma, Kinijos elektroninės prekybos gigantės „Alibaba“ įkūrėjas, rugsėjo 10 d. paskelbė pasitraukiantis...

Laisvalaikis
2019.09.10
Iliustruotoji istorija: ar Trojos karas – tik mitas? 1

Minioje kyla šurmulys, kai į priekį žengia senas dainius. Visų akys nukreiptos į jį. Pats dainius nieko...

Laisvalaikis
2019.09.08
Nauja knyga: urbanistinės istorijos trileris Premium 1

Akivaizdu, kad ši knyga natūraliai atsiras patyrusių vilniečių lentynose. Taip pat ji turi (būtent šitaip –...

Laisvalaikis
2019.09.07
Jūrų muziejus rengiasi restauruoti Nerijos tvirtovės statinius 1

Lietuvos jūrų muziejus rengiasi restauruoti jo teritorijoje esančius Nerijos forto statinius ir paskelbė...

Statyba ir NT
2019.09.07
Hitlerio „Kometa“ Antrajame pasauliniame kare 3

Ugnies raudonumo raketinis Wolfgango Spate lėktuvas beveik vertikaliai kyla į viršų. Jo greitis toks didelis,...

Laisvalaikis
2019.09.07
Protezą pirštams sukūrusį dizainerį įkvėpė asmeninė trauma Premium

Vilniaus dailės akademijos (VDA) absolventas Simonas Milišauskas mažiau negu per metus sukūrė funkcionalų...

Laisvalaikis
2019.09.07
G. Nausėda: R. Šimašiaus sprendimas nukabinti lentelę J. Noreikai sukiršino visuomenę 12

Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus sprendimas nukabinti atminimo lentelę Jonui Noreikai-Generolui...

Laisvalaikis
2019.09.06
Milijonierius pensijoje: A. Kybartas pardavęs verslą mėgaujasi gyvenimu Premium 19

„Norėjau sumažinti tempą ir stresą, kurie nuolat lydi didelės įmonės akcininką ir vadovą“, – šypteli Almontas...

Laisvalaikis
2019.09.06
Tarp geriausių Europos festivalių įsitvirtinusi „Gaida“ skelbia programą

Šią vasarą asociacija „Europe for Festivals, Festivals for Europe“ (EFFE), įvertinusi 715 Europos festivalių,...

Laisvalaikis
2019.09.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau