Europos kurortai kratosi kruizinių laivų

Publikuota: 2019-08-11
Prieš kruizinius laivus kyla vis daugiau turistų mėgstamų Europos miestų. Nuotraukoje – Venecija. Beatričės Laurinavičienės (VŽ) nuotr.
Prieš kruizinius laivus kyla vis daugiau turistų mėgstamų Europos miestų. Nuotraukoje – Venecija. Beatričės Laurinavičienės (VŽ) nuotr.

Populiariausi Europos uostai nevaldomus, vis tankėjančius turistų srautus ir oro taršą nori pažaboti ribodami į juos atplaukiančių kruizinių laivų skaičių.

Maljorkos saloje esanti Palma, Venecija Italijoje ir Kroatijos Dubrovnikas kenčia ne tik nuo turistų pertekliaus, bet ir nuo taršos, kurią kruiziniai laivai tik didina.

Skaičiuojama, kad Maljorkos pietryčiuose esančioje Palmoje kasmet prisišvartuoja 500 didžiulių kruizinių laivų, iš kurių kasmet išsilaipina 2 mln. keleivių. Tai trečiasis rezultatas visoje Europoje. Kurortas taip pat yra vienas labiausiai užterštų senojo žemyno miestų, jis atsilieka tik nuo Barselonos.

Pasirašė peticiją

11.000 miesto gyventojų bei 30 bendruomenių ir visuomeninių organizacijų pasirašė peticiją, kuria prašoma, kad kasdien į uostą galėtų atplaukti tik vienas kruizinis laivas, o į krantą išsilaipintų ne daugiau kaip 4.000 keleivių. Šiuo metu, rašo „The Guardian“, uoste vienu metu būna net iki šešių kruizinių laivų, su kuriais atplaukia apie 15.000 keleivių.

„Didžiulių kruizinių laivų turizmas tapo toks intensyvus, kad mūsų miestui jis nėra nei naudingas, nei reikalingas“, – rašoma peticijoje.

Anot dokumento autorių, kruiziniai laivai uostą teršia 200 kartų labiau, negu keliuose važinėjančios transporto priemonės. Tyrimais įrodyta, kad ir pačiuose kruiziniuose laivuose oras yra itin užterštas – tokiu pačiu kiekiu kietųjų dalelių (ore esančių dalelių ir skysčio lašelių), kaip ir nuo milžiniško užterštumo kenčiantys pasaulio didmiesčiai.

Palma norėtų išspręsti ir kitą problemą: laivai vos 4 mylios nuo kranto išpila vadinamąjį pilkąjį vandenį, kuris naudojamas baseinuose ir skalbiant, kitaip sakant, jame gausu įvairiausių cheminių medžiagų.

„Saloje ištekliai riboti, o šie laivai yra kaip plaukiojantys miestai, kurie mūsų vandenyse išpila savo atliekas, – komentuoja Marta Ferriol, „Tramuntana XXI“, vienos iš peticiją pasirašiusių nevyriausybinių organizacijų, koordinatorė. – Bėda ir ta, kad turistai iš kruizinio laivo į miestą pasipila visi tuo pačiu metu. Jie trypia istorines miesto vietas, o pinigų neleidžia. Neseniai skaičiau apžvalgą, kurią išplatino Venecija. Joje aiškiai išdėstoma, kad kruizinių laivų turizmas vietiniams gyventojams yra labai mažai naudingas.“

Yra prieštaraujančių

Su gyventojais bei vietos organizacijomis sutinka ir miesto valdžia. Neus Truyol, Palmos tarybos narė, atsakinga už tvarumą ir urbanistikos klausimus, pritaria, kad susidorojus su turistams nuomojamų būstų ir viešbučių problema, atėjo eilė kruiziniams laivams. Valdžios atstovė patikslina, kad netgi sutarus ir patvirtinus apribojimus, rezultato galima tikėtis ne anksčiau kaip 2022 m. – tik tada miestas peržiūrės ir pasirašys naujas sutartis su kruizinių laivų kompanijomis.

Tačiau iniciatyva nesulaukė taksi bendrovių, restoranų ir turizmo agentūrų palaikymo, kurios į pagalbą pasitelkia statistiką: kruiziniai laivai kasmet į Palmą atplukdo 256 mln. Eur apyvartos ir duoda darbo 5.000 iš daugiau kaip 400.000 vietinių gyventojų.

Venecija protestuoja

Prieš kruizinius laivus kyla vis daugiau turistų taip mėgstamų Europos miestų. Birželį dėmesį į problemą protestais mėgino atkreipti Venecijos gyventojai. Jų pasipiktinimo banga (ir ne pirmoji) kilo po to, kai, sugedus varikliui, kapitonui nepavyko suvaldyti devynių aukštų kruizinio laivo „MSC Opera“, talpinančio 2.500 keliautojų. Per miestą aidint perspėjimo signalui nekontroliuojamas laivas sustojo tik nubrozdinęs kur kas mažesnį turistinį laivelį bei prieplauką. Po šio įvykio vietiniai kalbėjo, kad kruiziniai laivai miestiečiams kelia realią grėsmę. Maždaug 5.000 taip manančių italų žygiavo per Veneciją su vėliavomis ir plakatais.

VŽ rašė, kad ir specialistai, ir UNESCO, į kurios pasaulio paveldo objektų sąrašą įtraukta Venecija, sutaria: trapiai miesto ekosistemai labiausiai kenkia didžiuoju kanalu plaukiantys milžiniški kruiziniai laivai – jie darko miesto panoramą, užstoja istorinius paminklus, o kartais, pasak, vietos gyventojų, – net saulę. Pernai skelbta, kad nuo 2021 m. visi laivai, sveriantys daugiau kaip 100.000 t, bus nukreipiami į artimiausio industrinio miesto Margeros uostą, o iki tol vietiniams ir UNESCO su kruizinių laivų ūžesiu teks taikstytis.

Pino Musolino, šiaurinio Adrijos jūros uosto vadovybės valdybos pirmininkas, teigia, kad laukdami pokyčių Venecijos valdžios atstovai kreipėsi į kitus Europos miestus, kuriuose švartuojasi kruiziniai laivai.

„Kreipėmės į tokius miestus, kaip Amsterdamas, Barselona, Dubrovnikas ir Marselis, kad kartu galėtume derėtis dėl palankesnių sąlygų ir mažesnės taršos“, – P. Musolino cituoja naujienų tinklalapis „The Local“.

Derasi ir Dubrovnikas

Vienas šių miestų – prie Adrijos jūros prigludęs Dubrovnikas, planus riboti atvykstančių kruizinių laivų skaičių jau įgyvendina. Kaip rašo „Lonely Planet“, norėdamas išsaugoti ir apsaugoti istorinį ir kultūrinį paveldą, VII amžiuje įkurtas miestas su Tarptautine kruizų asociacija pasirašė Susitarimo memorandumą, kuriuo įsipareigoja ieškoti abiem pusėms priimtinų, ilgalaikių sprendimų. Vienas jų – nuo 2020 m. riboti uoste besišvartuojančių kruizinių laivų skaičių ir skaičių turistų, kurie kasdien galėtų aplankyti UNESCO saugomą Dubrovniko senamiestį.

„Tai tik pradžia. Ketiname sukurti vieningą, integruotą, bendradarbiavimą skatinančią sistemą, kuri leistų dorotis su turizmo keliamais iššūkiais ne tik mieste, bet ir visame pasaulyje“, – iniciatyvą komentuoja Dubrovniko meras Mato Frankovicius.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ išsirinko pagrindinį rėmėją

Vienu pagrindinių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ rėmėju tapo „Švyturys-Utenos alus“.

16:45
Įdomūs laikai Venecijos bienalėje: tikros ir alternatyvios tiesos Premium

Įdomiausia Venecijos bienalės naujiena mums buvo Lietuvos paviljono laimėjimas. Mane jis nudžiugino dar ir...

14:58
G. Nausėda sukilimo vadų laidotuvėse: bendra praeitis įkvepia siekti glaudžių santykių

Bendra lietuvių, lenkų, baltarusių, ukrainiečių ir kitų su cariniu Rusijos režimu XIX a. kovojusių tautų...

14:35
Vartotojai – už influencerių reklamos žymėjimą

Dauguma vartotojų norėtų, kad nuomonės formuotojai socialiniuose tinkluose savo žinutėse nurodytų, kad jo...

Rinkodara
14:00
Susisiekimo ministerija sieks stabdyti tik Kauno ir Klaipėdos paštų pardavimą 1

Susisiekimo ministerija sieks stabdyti Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatų pardavimą, Vilniaus pašto...

12:55
Logistikos įmonės savininkė Žana Kel: turiu gauti tai, ko noriu Premium

Pervežimų verslą Žana Kel, sertifikuota finansų ekspertė, prieš gerą dešimtmetį pradėjo su keturiais...

Laisvalaikis
11:11
1863–1864 m. sukilimas: kuo jis mums svarbus Premium

Lapkričio 22-ąją Vilniuje vyksta 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinių laidotuvių ceremonija.

Laisvalaikis
09:32
Du Fridos Kahlo darbai parduoti už 9 mln. USD

Meksikiečių dailininkės Fridos Kahlo paveikslas „Baltai vilkinčios moters portretas“ Niujorke vykusiame...

Laisvalaikis
2019.11.21
Į UNESCO minimų sukakčių sąrašą įtrauktos dviejų vilniečių pavardės

Į UNESCO Generalinės konferencijos paskelbtą 2020–2021 m. UNESCO minimų sukakčių sąrašą pateko ir dvi,...

Laisvalaikis
2019.11.20
Ciklas režisieriui E. Nekrošiui atminti: tada ir dabar

Lapkričio 21–30 d. Vilniuje vyksta renginių ciklas režisieriui Eimuntui Nekrošiui (1952–2018) atminti. Vieno...

Laisvalaikis
2019.11.20
A. Verseckas: paramos projektų klaidos Lietuvoje – vis tos pačios Premium

Ne taip sėkmingai startavusi socialinė kampanija „Vienos kėdės istorija“ transformuojasi ir trūkstamą sumą...

Rinkodara
2019.11.20
Paskutinis penkmetis – virsmo metai pramogų versle: viską gauti nori iš vienų rankų Verslo tribūna

Prieš 15-a metų visos Lietuvos dėmesį prikaustė svarbus įvykis – po 13 mėnesių trukusių statybų buvo...

Vadyba
2019.11.19
B. Gatesas susigrąžino turtingiausio pasaulio žmogaus vardą

Milijardierius, filantropas, „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas po dvejų metų atgavo turtingiausio pasaulio...

Laisvalaikis
2019.11.18
Iliustruotoji istorija: kaip Wellingtonas pergudravo Napoleoną

Daugiau nei po dvidešimties metų, praleistų fronte, pirmasis Velingtono hercogas, karys ir politikas...

Kruvinoji automobilizmo istorijos pusė

Pirmą kartą užvedę automobilį, amerikiečiai laikė jį neįprastu stebuklu. Naujoji transporto priemonė suteikė...

Laisvalaikis
2019.11.17
Turto bankas rengs kūrybines dirbtuves nebeveikiančio Lukiškių kalėjimo teritorijai 1

Valstybės valdomas Turto bankas kitąmet ketina surengti kūrybos dirbtuves nebeveikiančio Lukiškių kalėjimo...

Statyba ir NT
2019.11.17
Neringa švenčia gimtadienį ir atidaro atnaujintą prieplauką

Lapkričio 15–17 d. Neringa švenčia savo 58-ąjį gimtadienį. Bene laukiamiausias šventinio savaitgalio įvykis –...

Laisvalaikis
2019.11.15
EK vadovės patarėja tapusi M. Tuskienė: niekada nesilaužiau pro uždaras duris Premium 3

Finansų viceministrės Miglės Tuskienės „skrydį“ į paskirtosios Europos Komisijos (EK) pirmininkės kabinetą...

Laisvalaikis
2019.11.15
Nuomonė: gydant vėžį žolelių papildai labiau kenkia nei padeda

Sergantieji vėžiu savo gydytojui turėtų pranešti apie visus vartojamus medikamentus ir natūralius papildus,...

Laisvalaikis
2019.11.14
Veneciją užliejo didžiausias potvynis

Lapkričio 12-osios vakarą Venecijoje vanduo pakilo aukščiausiai per pastaruosius 50 metų – beveik du metrus.

Laisvalaikis
2019.11.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau