Iliustruotoji istorija: vieni metai vikingų ūkyje

Publikuota: 2019-08-10
Tik bendradarbiaudami vikingai išgyvendavo ilgas žiemas. „Matton“ nuotr.
Tik bendradarbiaudami vikingai išgyvendavo ilgas žiemas. „Matton“ nuotr.
 

Gyventi šiaurėje buvo sunku. Vikingų laikais ūkyje buvo pasidaroma visko – nuo maisto iki drabužių. Ūkio gyventojai turėjo daug darbų: sėti pasėlius, rinkti avių vilną, skersti gyvulius. Tik bendradarbiaudami vikingai išgyvendavo ilgas žiemas.

Žiema

Žiemą dėl šalčio ir sniego vikingai būdavo priversti būti viduje. Dalį laiko jie praleisdavo pasakodami istorijas prie židinio – vyresnioji karta perduodavo žinias vaikams.

Žiemą taip pat būdavo laiko vilnai verpti ir austi. Iš vilnos taip pat būdavo audžiamos laivų burės, kartais didesnės nei 100 m2. Tyrimai atskleidė, kad milžiniškai burei padaryti prireikdavo daugiau nei 8.000 valandų. Penkios moterys, dirbdamos po 10 val. per dieną, ausdavo ir siūdavo tokią burę kiek ilgiau nei penkis mėnesius.

Žemės ūkio įrankiai būdavo kalami arba taisomi, ruošiami pavasario darbams. Vyrai pindavo virves iš karnos – apatinės liepos žievės. Tėvai mokydavo vaikus amatų. Mergaitės siūti ir austi dažniausiai išmokdavo iš motinų, o berniukai būdavo mokomi, pvz., kirsti medžius.

Ilgomis žiemomis dažniausiai pritrūkdavo maisto. Paskutinės žiemos savaitės būdavo vadinamos morsug – kaulų smegenų valgymo laiku.

Pavasaris

Pasibaigus žiemai, laukuose nutirpdavo sniegas ir ūkio gyventojai galėdavo pradėti lauko darbus. Reikėdavo laukus užsėti grūdais, pasodinti daržoves, išvesti gyvulius ganytis ir išmėžti tvartus. Vikingų laikų valstiečiai turėjo išnaudoti jaunų žemės ūkio darbininkų jėgą prieš jiems išvykstant plėšikauti.

Ūkyje visuomet reikėdavo gaminti arba taisyti tokius įrankius kaip dalgiai, pjautuvai, kastuvai ir kauptukai. Be to, reikėjo geležinių vinių, nes vienam langskipui jų sunaudojama apie 8.000 vnt. Dėl gaisro pavojaus kalvis būdavo įsikūręs atokiau nuo kitų pastatų. Ūkyje paprastai būdavo kvalifikuotas kalvis, mokantis daugumą kalvystės darbų.

[infogram id="3f4e661e-bb8d-4417-9b80-a632a8562ed8" prefix="hbW" format="interactive" title="Laisvalaikis: Vikingai1"]

Pasibaigus žiemai, avys ir karvės būdavo išleidžiamos ganytis netoli ūkio esančiose pievose, kad būtų arti melžti. Avys ėriuodavosi pavasarį. Jos dažnai būdavo laikomos aptvaruose, siekiant apsaugoti naujagimius ėriukus.

Laukai būdavo ruošiami sėjai naudojant arklio traukiamą medinį arklą. Aštriu arklo noragu būdavo padaromas žemėje griovelis ir į jį metamos sėklos. Ariant tokiu arklu velėna nebūdavo užverčiama ant sėklų, žemė nebūdavo patręšiama ir greitai tapdavo nederlinga, todėl vikingai plėšdavo vis naujus laukus. X a. skandinavai pradėjo naudoti žagrę su verstuve, tad arimas tapo veiksmingesnis.

Vasara

Pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje oro sąlygos puikiai tiko plaukti į Šiaurės vandenis. Tuo metu jauni ūkio vyrai susikraudavo daiktus, pasiimdavo savo ginklus, atsisveikindavo su šeima ir plaukdavo į žygį su pajėgiausiais apylinkės vyrais.

Vasarą laukuose noksta javai, tačiau darbų netrūksta. Šiuo metu vyrai vyksta į žygius, tad visą ūkį tenka prižiūrėti moterims, vaikams, senoliams ir vergams. Valstiečio žmona turi paskirstyti darbus ir priimti sprendimus dėl kasdienės veiklos.

[infogram id="dce4759e-493d-4ca8-92ed-1a37ab2c781c" prefix="WCK" format="interactive" title="Laisvalaikis: Vikingai3"]

Vyrams išvykus į žygį, ūkyje viską spręsdavo moterys. Jos rūpindavosi gyvuliais ir pasėliais. Vergai padėdavo joms atlikti sunkius darbus, pavyzdžiui, ravėti. Tačiau ne visos moterys likdavo namuose. Švedijos Birkos kapavietėje archeologai rado moters kapą, pilną ginklų. Manoma, kad moteris buvo karė ir kaip vyrai vykdavo į žygius.

Vikingai maistą papildydavo žuvimis, kurias pagaudavo užmetę tinklą upelyje tarp dviejų medinių baslių. Tinkluose dažniausiai atsidurdavo upėtakiai, lydekos ir ešeriai. Jūrų ir upių žuvys būdavo džiovinamos ir paliekamos žiemai.

Vikingų laikais žmonės labiau mėgo karvės pieną, o avių – mažiau. Rasti kaulai atskleidė, kad avių bandose daugiausia būdavo patinų, – tai rodo, kad šie gyvuliai būdavo laikomi dėl vilnos. Pienas buvo geriamas kaip priedas prie karštų patiekalų, pavyzdžiui, sriubos arba troškinio. Iš atlikusio pieno buvo daromas sviestas, jogurtas ir sūris. Slegiant sūrį, lieka šalutinis produktas – išrūgos. Jos buvo geriamos.

Ruduo

Dienoms trumpėjant ir šąlant orui, ateina ruduo. Vikingai turi atidžiai stebėti debesis, vėjo kryptį ir temperatūros pokyčius. Kai javai subręsta ir lauke sausa, prasideda javapjūtė. Visi ūkio gyventojai padeda nuimti derlių, nes nuo jo priklauso, ar ūkis turės ką valgyti ilgą ir tamsią žiemą.

Kai javai sunokdavo, derlių reikėdavo nuimti. Gyvuliams šerti skirtą žolę vikingai pjaudavo ilgais dalgiais, o javus, pavyzdžiui, rugius ir miežius, – aštriais pjautuvais. Šis įrankis buvo patogesnis už dalgį, nes buvo galima suimti javus laisva ranka prieš nupjaunant. Rugiai vikingų laikais buvo svarbiausi javai. Nupjautus javus darbininkai surišdavo į pėdus. Kad javai greitai išdžiūtų, pėdai būdavo sustatomi aplink laužą. Vėliau javai būdavo klojami ant klojimo grindų ir kuliami. Tai darydavo su spragilu.

[infogram id="491586fc-cf39-4075-ae93-bf4b0a644fcb" prefix="OVn" format="interactive" title="Laisvalaikis: Vikingai2"]

Žolė būdavo sunešama į daržines. Jos apsaugodavo žolę nuo lietaus, ši išdžiūdavo ir tapdavo šienu.

Prieš ateinant žiemai grįždavo kariai. Dažniausiai jie atgabendavo aukso, papuošalų ir ginklų – turtų, kurių prisiplėšdavo arba įsigydavo.

Iki šalčių reikėjo iškasti ir gamtiniams reikalams skirtą griovį, taip pat pasirūpinti maisto atsargomis. Obuoliai, uogos ir riešutai buvo renkami miškuose bei krūmynuose ir valgomi žiemą. Kai kuriuose ūkiuose augo net vaismedžių sodai. Mėlynės ir šilauogės buvo populiariausios uogos, vikingai dažnai iš jų spaudė sultis.

Vaikai ir vergai rinko kurą žiemai.

Rudens pabaigoje vikingai rengdavo derliaus ir skerstuvių šventę „Žiemos naktys“ („Vetrnætr“) ir aukodavo gyvulius dievams. Atrinkti gyvuliai, pavyzdžiui, arkliai, buvo skerdžiami ir aukojami dievams. Kuo didesnis gyvulys, tuo geresnė auka. Aukojamo gyvulio kraujas būdavo nuleidžiamas ir surenkamas dideliuose induose, vadinamuose „hlautkar“ (kraujo indais). Vėliau kraujas būdavo supilamas į „hlautkvist“ – tam tikrą šlakstyklę ir juo apšlakstomi susirinkusieji. Galop gyvulių mėsa būdavo išverdama ir suvalgoma. Manoma, kad šventė žymėdavo perėjimą nuo lauko prie vidaus darbų.

[infogram id="4db398f3-bfce-4269-8867-deafec1bd8d9" prefix="znq" format="interactive" title="Laisvalaikis: Vikingai4"]

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ išsirinko pagrindinį rėmėją

Vienu pagrindinių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ rėmėju tapo „Švyturys-Utenos alus“.

16:45
Įdomūs laikai Venecijos bienalėje: tikros ir alternatyvios tiesos Premium

Įdomiausia Venecijos bienalės naujiena mums buvo Lietuvos paviljono laimėjimas. Mane jis nudžiugino dar ir...

14:58
G. Nausėda sukilimo vadų laidotuvėse: bendra praeitis įkvepia siekti glaudžių santykių

Bendra lietuvių, lenkų, baltarusių, ukrainiečių ir kitų su cariniu Rusijos režimu XIX a. kovojusių tautų...

14:35
Vartotojai – už influencerių reklamos žymėjimą

Dauguma vartotojų norėtų, kad nuomonės formuotojai socialiniuose tinkluose savo žinutėse nurodytų, kad jo...

Rinkodara
14:00
Susisiekimo ministerija sieks stabdyti tik Kauno ir Klaipėdos paštų pardavimą 1

Susisiekimo ministerija sieks stabdyti Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatų pardavimą, Vilniaus pašto...

12:55
Logistikos įmonės savininkė Žana Kel: turiu gauti tai, ko noriu Premium

Pervežimų verslą Žana Kel, sertifikuota finansų ekspertė, prieš gerą dešimtmetį pradėjo su keturiais...

Laisvalaikis
11:11
1863–1864 m. sukilimas: kuo jis mums svarbus Premium

Lapkričio 22-ąją Vilniuje vyksta 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinių laidotuvių ceremonija.

Laisvalaikis
09:32
Du Fridos Kahlo darbai parduoti už 9 mln. USD

Meksikiečių dailininkės Fridos Kahlo paveikslas „Baltai vilkinčios moters portretas“ Niujorke vykusiame...

Laisvalaikis
2019.11.21
Į UNESCO minimų sukakčių sąrašą įtrauktos dviejų vilniečių pavardės

Į UNESCO Generalinės konferencijos paskelbtą 2020–2021 m. UNESCO minimų sukakčių sąrašą pateko ir dvi,...

Laisvalaikis
2019.11.20
Ciklas režisieriui E. Nekrošiui atminti: tada ir dabar

Lapkričio 21–30 d. Vilniuje vyksta renginių ciklas režisieriui Eimuntui Nekrošiui (1952–2018) atminti. Vieno...

Laisvalaikis
2019.11.20
A. Verseckas: paramos projektų klaidos Lietuvoje – vis tos pačios Premium

Ne taip sėkmingai startavusi socialinė kampanija „Vienos kėdės istorija“ transformuojasi ir trūkstamą sumą...

Rinkodara
2019.11.20
Paskutinis penkmetis – virsmo metai pramogų versle: viską gauti nori iš vienų rankų Verslo tribūna

Prieš 15-a metų visos Lietuvos dėmesį prikaustė svarbus įvykis – po 13 mėnesių trukusių statybų buvo...

Vadyba
2019.11.19
B. Gatesas susigrąžino turtingiausio pasaulio žmogaus vardą

Milijardierius, filantropas, „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas po dvejų metų atgavo turtingiausio pasaulio...

Laisvalaikis
2019.11.18
Iliustruotoji istorija: kaip Wellingtonas pergudravo Napoleoną

Daugiau nei po dvidešimties metų, praleistų fronte, pirmasis Velingtono hercogas, karys ir politikas...

Kruvinoji automobilizmo istorijos pusė

Pirmą kartą užvedę automobilį, amerikiečiai laikė jį neįprastu stebuklu. Naujoji transporto priemonė suteikė...

Laisvalaikis
2019.11.17
Turto bankas rengs kūrybines dirbtuves nebeveikiančio Lukiškių kalėjimo teritorijai 1

Valstybės valdomas Turto bankas kitąmet ketina surengti kūrybos dirbtuves nebeveikiančio Lukiškių kalėjimo...

Statyba ir NT
2019.11.17
Neringa švenčia gimtadienį ir atidaro atnaujintą prieplauką

Lapkričio 15–17 d. Neringa švenčia savo 58-ąjį gimtadienį. Bene laukiamiausias šventinio savaitgalio įvykis –...

Laisvalaikis
2019.11.15
EK vadovės patarėja tapusi M. Tuskienė: niekada nesilaužiau pro uždaras duris Premium 3

Finansų viceministrės Miglės Tuskienės „skrydį“ į paskirtosios Europos Komisijos (EK) pirmininkės kabinetą...

Laisvalaikis
2019.11.15
Nuomonė: gydant vėžį žolelių papildai labiau kenkia nei padeda

Sergantieji vėžiu savo gydytojui turėtų pranešti apie visus vartojamus medikamentus ir natūralius papildus,...

Laisvalaikis
2019.11.14
Veneciją užliejo didžiausias potvynis

Lapkričio 12-osios vakarą Venecijoje vanduo pakilo aukščiausiai per pastaruosius 50 metų – beveik du metrus.

Laisvalaikis
2019.11.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau