Iliustruotoji istorija: vieni metai vikingų ūkyje

Publikuota: 2019-08-10
Tik bendradarbiaudami vikingai išgyvendavo ilgas žiemas. „Matton“ nuotr.
Tik bendradarbiaudami vikingai išgyvendavo ilgas žiemas. „Matton“ nuotr.
 

Gyventi šiaurėje buvo sunku. Vikingų laikais ūkyje buvo pasidaroma visko – nuo maisto iki drabužių. Ūkio gyventojai turėjo daug darbų: sėti pasėlius, rinkti avių vilną, skersti gyvulius. Tik bendradarbiaudami vikingai išgyvendavo ilgas žiemas.

Žiema

Žiemą dėl šalčio ir sniego vikingai būdavo priversti būti viduje. Dalį laiko jie praleisdavo pasakodami istorijas prie židinio – vyresnioji karta perduodavo žinias vaikams.

Žiemą taip pat būdavo laiko vilnai verpti ir austi. Iš vilnos taip pat būdavo audžiamos laivų burės, kartais didesnės nei 100 m2. Tyrimai atskleidė, kad milžiniškai burei padaryti prireikdavo daugiau nei 8.000 valandų. Penkios moterys, dirbdamos po 10 val. per dieną, ausdavo ir siūdavo tokią burę kiek ilgiau nei penkis mėnesius.

Žemės ūkio įrankiai būdavo kalami arba taisomi, ruošiami pavasario darbams. Vyrai pindavo virves iš karnos – apatinės liepos žievės. Tėvai mokydavo vaikus amatų. Mergaitės siūti ir austi dažniausiai išmokdavo iš motinų, o berniukai būdavo mokomi, pvz., kirsti medžius.

Ilgomis žiemomis dažniausiai pritrūkdavo maisto. Paskutinės žiemos savaitės būdavo vadinamos morsug – kaulų smegenų valgymo laiku.

Pavasaris

Pasibaigus žiemai, laukuose nutirpdavo sniegas ir ūkio gyventojai galėdavo pradėti lauko darbus. Reikėdavo laukus užsėti grūdais, pasodinti daržoves, išvesti gyvulius ganytis ir išmėžti tvartus. Vikingų laikų valstiečiai turėjo išnaudoti jaunų žemės ūkio darbininkų jėgą prieš jiems išvykstant plėšikauti.

Ūkyje visuomet reikėdavo gaminti arba taisyti tokius įrankius kaip dalgiai, pjautuvai, kastuvai ir kauptukai. Be to, reikėjo geležinių vinių, nes vienam langskipui jų sunaudojama apie 8.000 vnt. Dėl gaisro pavojaus kalvis būdavo įsikūręs atokiau nuo kitų pastatų. Ūkyje paprastai būdavo kvalifikuotas kalvis, mokantis daugumą kalvystės darbų.

[infogram id="3f4e661e-bb8d-4417-9b80-a632a8562ed8" prefix="hbW" format="interactive" title="Laisvalaikis: Vikingai1"]

Pasibaigus žiemai, avys ir karvės būdavo išleidžiamos ganytis netoli ūkio esančiose pievose, kad būtų arti melžti. Avys ėriuodavosi pavasarį. Jos dažnai būdavo laikomos aptvaruose, siekiant apsaugoti naujagimius ėriukus.

Laukai būdavo ruošiami sėjai naudojant arklio traukiamą medinį arklą. Aštriu arklo noragu būdavo padaromas žemėje griovelis ir į jį metamos sėklos. Ariant tokiu arklu velėna nebūdavo užverčiama ant sėklų, žemė nebūdavo patręšiama ir greitai tapdavo nederlinga, todėl vikingai plėšdavo vis naujus laukus. X a. skandinavai pradėjo naudoti žagrę su verstuve, tad arimas tapo veiksmingesnis.

Vasara

Pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje oro sąlygos puikiai tiko plaukti į Šiaurės vandenis. Tuo metu jauni ūkio vyrai susikraudavo daiktus, pasiimdavo savo ginklus, atsisveikindavo su šeima ir plaukdavo į žygį su pajėgiausiais apylinkės vyrais.

Vasarą laukuose noksta javai, tačiau darbų netrūksta. Šiuo metu vyrai vyksta į žygius, tad visą ūkį tenka prižiūrėti moterims, vaikams, senoliams ir vergams. Valstiečio žmona turi paskirstyti darbus ir priimti sprendimus dėl kasdienės veiklos.

[infogram id="dce4759e-493d-4ca8-92ed-1a37ab2c781c" prefix="WCK" format="interactive" title="Laisvalaikis: Vikingai3"]

Vyrams išvykus į žygį, ūkyje viską spręsdavo moterys. Jos rūpindavosi gyvuliais ir pasėliais. Vergai padėdavo joms atlikti sunkius darbus, pavyzdžiui, ravėti. Tačiau ne visos moterys likdavo namuose. Švedijos Birkos kapavietėje archeologai rado moters kapą, pilną ginklų. Manoma, kad moteris buvo karė ir kaip vyrai vykdavo į žygius.

Vikingai maistą papildydavo žuvimis, kurias pagaudavo užmetę tinklą upelyje tarp dviejų medinių baslių. Tinkluose dažniausiai atsidurdavo upėtakiai, lydekos ir ešeriai. Jūrų ir upių žuvys būdavo džiovinamos ir paliekamos žiemai.

Vikingų laikais žmonės labiau mėgo karvės pieną, o avių – mažiau. Rasti kaulai atskleidė, kad avių bandose daugiausia būdavo patinų, – tai rodo, kad šie gyvuliai būdavo laikomi dėl vilnos. Pienas buvo geriamas kaip priedas prie karštų patiekalų, pavyzdžiui, sriubos arba troškinio. Iš atlikusio pieno buvo daromas sviestas, jogurtas ir sūris. Slegiant sūrį, lieka šalutinis produktas – išrūgos. Jos buvo geriamos.

Ruduo

Dienoms trumpėjant ir šąlant orui, ateina ruduo. Vikingai turi atidžiai stebėti debesis, vėjo kryptį ir temperatūros pokyčius. Kai javai subręsta ir lauke sausa, prasideda javapjūtė. Visi ūkio gyventojai padeda nuimti derlių, nes nuo jo priklauso, ar ūkis turės ką valgyti ilgą ir tamsią žiemą.

Kai javai sunokdavo, derlių reikėdavo nuimti. Gyvuliams šerti skirtą žolę vikingai pjaudavo ilgais dalgiais, o javus, pavyzdžiui, rugius ir miežius, – aštriais pjautuvais. Šis įrankis buvo patogesnis už dalgį, nes buvo galima suimti javus laisva ranka prieš nupjaunant. Rugiai vikingų laikais buvo svarbiausi javai. Nupjautus javus darbininkai surišdavo į pėdus. Kad javai greitai išdžiūtų, pėdai būdavo sustatomi aplink laužą. Vėliau javai būdavo klojami ant klojimo grindų ir kuliami. Tai darydavo su spragilu.

[infogram id="491586fc-cf39-4075-ae93-bf4b0a644fcb" prefix="OVn" format="interactive" title="Laisvalaikis: Vikingai2"]

Žolė būdavo sunešama į daržines. Jos apsaugodavo žolę nuo lietaus, ši išdžiūdavo ir tapdavo šienu.

Prieš ateinant žiemai grįždavo kariai. Dažniausiai jie atgabendavo aukso, papuošalų ir ginklų – turtų, kurių prisiplėšdavo arba įsigydavo.

Iki šalčių reikėjo iškasti ir gamtiniams reikalams skirtą griovį, taip pat pasirūpinti maisto atsargomis. Obuoliai, uogos ir riešutai buvo renkami miškuose bei krūmynuose ir valgomi žiemą. Kai kuriuose ūkiuose augo net vaismedžių sodai. Mėlynės ir šilauogės buvo populiariausios uogos, vikingai dažnai iš jų spaudė sultis.

Vaikai ir vergai rinko kurą žiemai.

Rudens pabaigoje vikingai rengdavo derliaus ir skerstuvių šventę „Žiemos naktys“ („Vetrnætr“) ir aukodavo gyvulius dievams. Atrinkti gyvuliai, pavyzdžiui, arkliai, buvo skerdžiami ir aukojami dievams. Kuo didesnis gyvulys, tuo geresnė auka. Aukojamo gyvulio kraujas būdavo nuleidžiamas ir surenkamas dideliuose induose, vadinamuose „hlautkar“ (kraujo indais). Vėliau kraujas būdavo supilamas į „hlautkvist“ – tam tikrą šlakstyklę ir juo apšlakstomi susirinkusieji. Galop gyvulių mėsa būdavo išverdama ir suvalgoma. Manoma, kad šventė žymėdavo perėjimą nuo lauko prie vidaus darbų.

[infogram id="4db398f3-bfce-4269-8867-deafec1bd8d9" prefix="znq" format="interactive" title="Laisvalaikis: Vikingai4"]

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

VŽ bando: amžinai sportiškas „BMW 330i“ Premium

Septintoji 3-osios serijos karta kodiniu pavadinimu G20 demonstruoja naują pokytį vieno svarbiausių markės...

Laisvalaikis
16:00
Interviu su M. Salzman: kada gyvensime amžinai?  Premium 1

Marian Salzman yra pripažinta viena iš penkių geriausių tendencijų prognozuotojų pasaulyje. Jos dėka...

Kovoti su klimato kaita galima peržiūrėjus savo racioną

Jungtinės Tautos (JT) perspėja, kad Vakarų šalių gyventojų pomėgis šaldytuvus ir pilvus prikimšti mėsos ir...

Laisvalaikis
08:59
Vyno vertinimas balais – atgyvena ar būtinybė Premium

Gegužę vyno pasaulį apskriejo žinia, kad neabejotinai žymiausias pasaulio vyno kritikas Robertas Parkeris...

Laisvalaikis
2019.08.17
Iliustruotoji istorija: penkeri J. McCaino kančių metai Vietname 5

Ėjo dvylikti Vietnamo karo metai, kai į skrendantį virš Hanojaus amerikiečių lakūną Johną McCainą pataikė...

Laisvalaikis
2019.08.17
A. Schwarzeneggeris: „Nesu mašina, kurią vaidinu filmuose“ Premium

Filmuose Arnoldas Schwarzeneggeris žudė vikingus, grobuonis, klonus ir zombius. Dabar atrodo, kad jis mėgina...

Laisvalaikis
2019.08.17
Vaikų finansinis raštingumas: kaip paaiškinti, kad pinigai ant medžių neauga Premium 3

Išeinančiam į mokyklą trečiokui į ranką įbrukti keletą eurų – dažna tėvų praktika. Tačiau specialistai sako,...

Laisvalaikis
2019.08.16
„Hyundai i10“ ruošiasi rudeniniam debiutui

Artėjant rudeninei Frankfurto automobilių parodai, „Hyundai“ paviešino pirmąjį savo naujojo mažiausio modelio...

Laisvalaikis
2019.08.15
Budistų šventykloje pamokslus sako robotas 1

Viena iš Japonijos Kioto mieste veikiančių budistų šventyklų tikinčiuosius mėgina sudominti dvasininku...

Laisvalaikis
2019.08.15
Mokslininkai: kosmoso radiacija pažeistų astronautų smegenis 4

Kol tokie milijardieriai kaip Elonas Muskas ar Jeffas Bezosas, svajoja žmones išlaipinti Marse, mokslininkai...

Laisvalaikis
2019.08.14
Aiškėja Nacionalinės koncertų salės Vilniuje architektūrinės idėjos laimėtojai

Aiškėja Nacionalinės koncertų salės, planuojamos pastatyti ant Tauro kalno Vilniuje, tarptautinio konkurso...

Laisvalaikis
2019.08.12
L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė tapo Europos čempione

Sekmadienį Anglijoje vykstančiame šiuolaikinės penkiakovės Europos čempionato finale triumfavo Laura...

Laisvalaikis
2019.08.11
Herojai apleidžia teisę Premium 3

Švietimo sistemos analitikų ir įdarbinimo specialistų perspėjimai abiturientams nesirinkti vadybos ar teisės...

Verslo klasė
2019.08.11
Europos kurortai kratosi kruizinių laivų 10

Populiariausi Europos uostai nevaldomus, vis tankėjančius turistų srautus ir oro taršą nori pažaboti ribodami...

Laisvalaikis
2019.08.11
Iliustruotoji istorija: Jekaterina II ir Voltaire‘as buvo susirašinėjimo draugai

Jekaterina II valdė savo imperiją diktatoriškai, dažnai keitė meilužius, bet vienam vyrui – filosofui...

Laisvalaikis
2019.08.11
Iš mokyklos suolo – į golfo profesionalų kalvę Amerikoje Premium 5

„Man golfas reiškia gyvenimą: žaidžiu jau 12 metų ir be jo neįsivaizduoju nė dienos“, – sako Bitė Gilė...

Laisvalaikis
2019.08.11
Amerikos litvako planuose – 20 mln. USD Kauno marių užlietoms Rumšiškėms atkurti Premium 13

„Šiais laikais yra daugybė informacijos šaltinių ir vietų, kur gali sužinoti, kaip žuvo mažuose miesteliuose...

Laisvalaikis
2019.08.11
Markė – netikėtų atradimų kraštas Premium

Italijos regionas Markė (Marche) Lietuvoje dar tik atrandamas. Nedaugelis žino, kad Markėje auga įvairių...

Laisvalaikis
2019.08.10
Iliustruotoji istorija: vieni metai vikingų ūkyje 1

Gyventi šiaurėje buvo sunku. Vikingų laikais ūkyje buvo pasidaroma visko – nuo maisto iki drabužių. Ūkio...

Laisvalaikis
2019.08.10
Laisvės paženklintas fotografas Rimantas Dichavičius Premium 2

Fotografas ir grafikas Rimantas Dichavičius nejaučia senatvės, nors jam jau virš 80-ies. Jis sako, kad senam...

Verslo klasė
2019.08.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau