Verslas ir menas Rygoje sukūrė galingą festivalį

Festivalio programoje puikuojasi Bavarijos radijo, Izraelio filharmonijos, Londono simfoninis, Rusijos nacionalinis orkestrai, dirigentai legendinis Zubinas Mehta, vienu labiausiai pageidaujamų vadinamas Gianandrea Noseda ar Susanna Malkki, Helsinkio filharmonijos orkestro vadovė ir pagrindinė Los Andželo filharmonijos kviestinė dirigentė, smuikininkai Julianas Rachlinas ir Vadimas Repinas, pianistai Rudolfas Buchbinderis, Murray Perahia, grojimo technikos fenomenu vadinama Yuja Wang ir t. t., iš viso į festivalio sceną lips 21 atlikėjas.

Šalies sostinėje ir pajūryje šiemet pirmą kartą rengiamą festivalį latviai taip ir pristato: pasaulyje garsių simfoninių orkestrų ir solistų muzikos festivalis. Jo ypatumas (ar išskirtinumas) būtų tas, kad keturis savaitgalius festivalyje gros garsūs simfoniniai orkestrai ir ne mažiau garsūs dirigentai bei atlikėjai, o metas po ilgųjų pusryčių skirtas jaunosioms scenos žvaigždėms.

Tokią koncepciją latviams pasiūlė festivalio meno vadovas švedas Martinas Engstroemas, prieš 25 metus sumanęs Verbjė festivalį Šveicarijoje.

Pirmasis akordas

Renginį liepos 19 d. Rygoje, Latvijos nacionalinėje operoje, pradėjo Bavarijos radijo simfoninis orkestras, diriguojamas suomės S. Malkki, ir solistas J. Rachlinas, griežęs 1704 m. „ex Liebig“ Stradivarijaus smuiku.

Pradžia buvo pakylėta: klausytojams ir rėmėjams subalansuota programa (J. Sibelijaus simfonija nr. 1, S. Prokofjevo koncertas smuikui nr. 2, siuita iš R. Strausso operos „Rožės kavalieriaus“) ir jos atlikimas XXL dydžio sudėties orkestru nukėlė operos stogą.

Antrosios dienos vakaro koncertas operoje sparnų neužaugino. 1974 m. Vilniuje gimusio austrų smuikininko J. Rachlino, vadinamo vienu įdomiausių dabarties atlikėjų, ir austrų pianizmo legendos R. Buchbinderio (g. 1946, fortepijonas) duetas žadėjo ĮVYKĮ, tačiau jis neatsitiko dėl banalios priežasties: nuobodžios programos, po pirmosios koncerto dalies iš prašmatniosios Rygos operos išginusios ne vieną klausytoją.

Tie, kurie liko, paskiau įnirtingai diskutavo, kas šiuo atveju turėjo didesnės įtakos – gerai žinomi kūriniai (F. Schuberto sonata smuikui „Sonatina“, L. van Bethoveno sonata smuikui nr. 9 – „Kreutzer“, J. Brahmso sonata smuikui nr. 3) ar tai, kad patys atlikėjai nepasivargino įskelti juose kibirkšties. Su žinomiausiais pasaulio orkestrais grojantis R. Buchbinderis yra sakęs, jog su kiekvienu koncertu jis patiria vis daugiau jaudulio ir streso, nes savo muzika reikia įtikinti ne tik auditoriją, bet ir „patį save, o tai yra visuomet sunkiausia“. Akivaizdu, kad tuosyk Maestro publikos neįtikino, užtai sekmadienio vakaro koncerte su Bavarijos radijo simfoniniu nuostabiai atliko J. Brahmso koncertą fortepijonui nr. 2.

Beje, šiemet R. Buchbinderio koncertų kalendorius kaip visuomet pilnas, kas savaitę jis pagroja po kelis koncertus skirtingose šalyse, per metus – daugiau nei šimtą koncertų. Nuo 2007 m. jis yra netoli Vienos rengiamo „The Grafenegg Festival“ meno vadovas, kilstelėjęs renginį iki vieno svarbiausių Europos simfoninės muzikos forumų.

Grįžtant į Rygą, – tą patį savaitgalį, paeiliui šeštadienį ir sekmadienį, Didžiojoje gildijos salėje groję pianistai Lukas Geniušas (g. 1990, Lietuva) ir Martinas Jamesas Bartlettas (g. 1996, Didžioji Britanija) iš jaunųjų festivalio žvaigždžių kategorijos nustebino ir programos pasirinkimu, ir gaivalingu, veržliu, o sykiu užtikrintu atlikimu. Jie grojo taip, kaip kvėpuoja.

Iš Rygos festivalis kelsis į „Dzintari“ koncertų salę Jūrmaloje, jo programa skelbiama svetainėje www.riga-jurmala.com.

Festivalio rengėjai įdėjo nemažai pastangų, jį garsindami – pirmąjį savaitgalį Rygoje lankėsi gausus būrys užsienio žiniasklaidos iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Estijos, kitų šalių, taip pat Lietuvos.

„Labai malonu dalyvauti šiame naujame festivalyje. Ryga jam suteikia ramią aplinką, kuri, žinoma, bus dar vasariškesnė Jūrmaloje. Man ypač patiko susitikti su J. Rachlinu ir jo klausytis. Kaip nuostabiai jis buvo publikos priimtas ir kokią energiją jis grąžino klausytojams, ypač atlikdamas S. Prokofjevo koncertą.

Maloniai nustebino jo filosofija, kad klasikinė muzika nėra atvira tik „aukštosios kultūros“ auditorijai. Jis pats mėgsta ir futbolą, ir klasikinę muziką. Kodėl du pasauliai negali susikirsti? Jaučiau, kad festivalis taip pat stengiasi atspindėti tokį laisvą mąstymą“, – sakė Stephenas Mossas, „The Guardian“ žurnalistas, kuriam galima tik pritarti.

Ryga – daugiau nei senamiestis

Nuostabu, jei laikas ir kitos galimybės leis nuvažiuoti į Jūrmalą, iš anksto pasirūpinus koncertų bilietais. Nuoširdžiai rekomenduoju. Kita vertus, jei keliai atvestų į Rygą, neverta tikėti tais, kurie sako, kad Latvijos sostinė – tai tik senamiestis tarp trijų bažnyčių.

Pirmiausia čia yra Nacionalinė opera, pastatyta 1863 m. pagal tų laikų imperinius standartus su puikios akustikos Didžiąja sale.

Yra Nacionalinis Latvijos meno muziejus, rekonstruotas pagal lietuvių architektų biuro „Processoffice“ ir „Andrius Skiezgelas Architecture“ projektą, kainavusį 30 mln. Eur. Architektų idėja buvo šiuolaikinį muziejaus priestatą paslėpti po žeme ir į jį perkelti muziejaus archyvų, restauracijos dirbtuves ir pagalbines patalpas, o pagrindiniame istoriniame pastate įkurti ekspozicijų erdves. Rygos miesto architektas Janis Dripė lietuvių pasiūlytą „amfiteatrą“ permatomu stogu, per kurį matomi užkulisiniai muziejaus procesai, pavadino „auksiniais naujojo muziejaus pastato paveikslo rėmais“.

Visai netoli šio muziejaus – XX a. pradžioje atidarytas ir iki šiol veikiantis kino teatras „Splendid Palace“, pirmasis Baltijos šalyse, kuriame pradėta rodyti garsinius kino filmus. Gaila tik, kad kino teatras uždaras, kai kino filmai nerodomi, o ekskursijos į jį organizuojamos vos kelis kartus per savaitę.

Greta kino teatro – įspūdingas art nouveau (Latvijoje vadinamo Jugendo stiliumi) stiliaus pastatų kvartalas Elizabetes, Alberta ir Strelnieku gatvėse. Skaičiuojama, kad Rygoje yra per 700 art nouveau stiliaus namų, daugiau nei bet kuriame kitame Europos mieste.

Ir žinoma, Rygos turgus. Pasidairius jame, nebestebina, kad draugai ar bendradarbiai giriasi savaitgalį važiavę į Rygos turgų.