Iliustruotoji istorija: Stalino budelis nužudė milijonus

Publikuota: 2019-07-20
Ant Berijos kelių – Stalino dukra Svetlana. wikipedia.org nuotr.
Ant Berijos kelių – Stalino dukra Svetlana. wikipedia.org nuotr.
 

Josifo Stalino užmiesčio namas skendi nakties tamsoje, kai 1953 m. kovo 2 d. juodas limuzinas sustoja priešais žaliai dažytą pagrindinį diktatoriaus vilos Pamaskvėje pastatą. Atsiveria galinės automobilio durelės ir išlipa vienas įtakingiausių ir grėsmingiausių šalies vyrų.

Putlusis Lavrentijus Berija ne vienus metus buvo galingo Sovietų Sąjungos saugumo tarnybos aparato, NKVD, vadovas ir kaip artimas Stalinui asmuo palaikė diktatorių sunkiausiomis režimui akimirkomis. Nenuostabu, kad Berija atvyksta ir dabar, – trečią valandą nakties jis iškviestas į Stalino vilą. Prieš kelias valandas Stalino asmens sargybiniai rado 74 metų valstybės vadovą be gyvybės ženklų ant grindų.

Berija ryžtingai žengia prie sofos, ant kurios guli asmens sargybinių paguldytas Stalinas, pažvelgia į diktatorių pro garsiąją savo pensnė ir po akimirkos subara asmens sargybinius.

„Kam ta panika? Nieko nenutiko. Jis miega“, – pareiškia Berija su ryškiu gruzinišku akcentu. „Nežadinkite draugo Stalino“, – įsako ir išeina pro duris.

Gydytojas iškviečiamas tik po penkių valandų. Jis iškart konstatuoja, kad Stalinas patyrė insultą, ir bando jį atgaivinti, nors nėra jokios vilties.

Susiklosčiusi padėtis itin paranki Berijai, – vargu ar kas galėjo būti geriau. Nuo XX a. trečiojo dešimtmečio jis gudriai dėliojo kortas siekdamas pakilti į Komunistų partijos valdžios viršūnę – pataikavo Stalinui, žudė oponentus, šimtus tūkstančių Sovietų Sąjungos gyventojų pasiuntė myriop. Tačiau 1953 m. pavasarį galingajam Berijai kilo grėsmė ir tik diktatoriaus mirtis galėjo jį išgelbėti.

Pradeda kruviną karjerą

Kai menu besidomintis gruzinas paauglystėje pradėjo lankyti statybos mokyklą Baku, gretimame Azerbaidžane, niekas nemanė, kad ateityje jis bus prisimenamas kaip žiauriausias Sovietų Sąjungos budelis. Tačiau mokykloje jį daug labiau domino kova su imperatoriumi Nikolajumi II nei brėžiniai. 1917 m. Berija prisidėjo prie Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos bolševikų sparno. Už tai, kad įstojo į partiją, jam buvo atlyginta: XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje jis tapo ČK, Rusijos ypatingosios komisijos kovos su kontrrevoliucija ir sabotažu, Azerbaidžano skyriaus slaptųjų operacijų viršininku. Saugumo tarnybos agentai garsėjo žiauriais metodais susidorodami su kontrrevoliuciniais elementais.

Berija buvo itin išlavinęs meną šmeižti. Aukštus postus užimančius oponentus jis juodindavo pasitelkdamas savo saugumo tarnybą arba nugirdydamas iki sąmonės netekimo, kad šie pasakytų, ko nedera. Šį gudrų taktinį manevrą Berija panaudojo ir prieš Stalino svainį Stanislavą Redensą: vieną lietingą 1931 m. vakarą Berija jį nugirdė ir po kurio laiko visiškai girtas Redensas buvo rastas griovyje. Berija iškart apie tai pranešė Stalinui, ir šis pašalino svainį iš Užkaukazės federacijos saugumo tarnybos vadovo posto. Patenkintas Berija perėmė jo pareigas, tačiau toli gražu dar nebuvo pasiekęs valdžios viršūnės.

Berija ir Stalinas pirmą kartą susitiko XX a. trečiojo dešimtmečio viduryje, kai Berija vadovavo Sovietų Sąjungos komunistų partijos generalinio sekretoriaus vasarnamio Gruzijoje statybai. Tai buvo puiki proga įsiteikti Stalinui. Berija netruko suprasti, kad valstybės vadovas mėgsta klausytis pagyrų, tad kalbėdamas nuolat paminėdavo „draugo Stalino išmintį“. Be to, jis pasirūpino, kad drauge su savo žmona Nina galėtų pagloboti seną Stalino motiną. Ji buvo apgyvendinta Tbilisyje, kad sutuoktiniai galėtų ją dažnai lankyti.

Netrukus Berija tapo beveik Stalino šeimos nariu. Norėdamas dar labiau įsiteikti valstybės vadovui, užsakė Staliną giriančią knygą, o save įvardijo kaip jos autorių. Didįjį atlygį jis gavo 1938 m. lapkritį, kai Stalinas ištikimąjį draugą paskyrė vadovauti NKVD, Vidaus reikalų liaudies komisariatui.

Buvęs čekistas, didelę tardymų ir kankinimų patirtį turintis 39-erių Berija puikiai tiko šioms pareigoms. Norėdamas šiame represiniame organe įdarbinti politinius savo bendražygius, jis ėmėsi valymo: ankstesnio vadovo rėmėjai atsidūrė kalėjime arba gavo kulką į kaktą.

NKVD darbo metodai nuo pat įkūrimo 1934 m. kėlė siaubą. Sovietų gyventojai tardymų sistemą visuomet vadino „mėsmale“, o kai Berija tapo NKVD vadovu, organizacija dar labiau išaugo ir tapo dar žiauresnė.

Artėjo Antrasis pasaulinis karas, ir sovietų režimui reikėjo dar labiau kontroliuoti šalį. Stalinas buvo įsitikinęs, kad rado tam tinkamą žmogų. Jis Berija taip tikėjo, kad 1939 m. rugpjūtį vykusiame susitikime su Vokietijos užsienio reikalų ministru Joachimu von Ribbentropu palygino Beriją su šaltakrauju esesininkų vadu: „Štai čia mūsų Himmleris – taip pat labai neblogas!“

Priešai – į pragarą

Sutaręs su Stalinu, 1939 m. rugsėjo 1 d. Hitleris įžengė į Lenkiją. Kai po dviejų savaičių į ją įsiveržė Raudonoji armija ir abu diktatoriai pasidalijo šalį, Berijai gerokai padaugėjo darbo. Po aneksijos NKVD turėjo užtikrinti naujai okupuotų teritorijų gyventojų lojalumą Sovietų Sąjungai.

Lenkijos žmones, gyvenančius pasienyje prie Baltarusijos ir Ukrainos, Berija paskelbė grėsme, nes jie „ruošia dirvą įvairiems antisovietiniams veiksmams“.

„Jų ir jų šeimų deportacija neišvengiama“, – rašė NKVD vadovas Stalinui. Vos po dviejų dienų Berijos daliniai įsiveržė į šią teritoriją ir ėmė vežti šeimas į darbo stovyklas Sibire. Į nežmoniškus Berijos gulagus buvo ištremta daugiau kaip 130.000 žmonių.

Vykdydami deportacijas Berijos budeliai stebėjo į sovietų įtakos sferą patekusius Rytų Lenkijos gyventojus, o vėliau užėmė Baltijos šalis. Su bet kokia nacionalizmo apraiška buvo kovojama kieta ranka.

Rusų teatro režisierius Vsevolodas Mejerholdas iki kankinamos mirties 1940 m. vasarį spėjo aprašyti žiaurius NKVD metodus.

„Mane privertė atsigulti ant pilvo, padus ir nugarą talžė guminiu rimbu. Skausmas buvo toks nežmoniškas, kad visu balsu šaukiau ir verkiau. Rodės, kad ant manęs pila verdantį vandenį. Tardytojas vis grasino: „Jeigu nepasirašysi prisipažinimo, toliau tave plaksime.“ Todėl pasirašiau“, – rašė 65 metų Mejerholdas.

Kai NKVD įžengė į Lenkiją, apie 22.000 Lenkijos karininkų, politikų ir aukštas pareigas einančių pareigūnų buvo suimti ir išvežti į stovyklas. Stalinas tikėjosi, kad kalinius galima perauklėti sovietine dvasia, tačiau Berija jam nepritarė. Saugumo tarnybos vadovas konstatavo, kad lenkų kaliniai „laukia, kol bus paleisti, kad galėtų aktyviai kovoti su Sovietų Sąjunga“. „Nubauskite juos griežčiausia bausme – sušaudykite“, – 1940 m. kovo 5 d. patarė Berija pranešime, skirtame Stalinui. O šis vertino padėjėjo iniciatyvą.

Berija įsakė tūkstančius lenkų nuvežti į NKVD kompleksą Katynės miške, netoli Smolensko. Jie buvo suvaryti į pastatą ir sušaudyti, ta pati procedūra įvykdyta NKVD kalėjime Ukrainos mieste Charkove – nužudyta beveik 4.000 lenkų belaisvių.

Kariai liepsnojo neapykanta

Kai 1941 m. vasarą Hitleris sulaužė Vokietijos ir Sovietų Sąjungos pasirašytą nepuolimo sutartį, Stalinas buvo priblokštas. Anot Berijos, įsiveržimo dieną jis buvo toks pritrenktas, kad pareiškė: „Viskas prarasta! Aš pasiduodu! Mus užpuolė nepasiruošusius.“

Vilties netekusiam Stalinui Berija įkvėpė ryžto drauge kautis už tėvynę. Po metų karo, patyręs skaudžių pralaimėjimų, 1942 m. liepos 28 d. Stalinas paskelbė įsakymą Nr. 227, kad kariuomenėje trūksta „tvarkos ir disciplinos“, o „panikuotojai ir bailiai turi būti sunaikinti vietoje“.

Kareiviai taip masiškai bėgo iš fronto, kad diktatorius leido specialiam Berijos vadovaujamo NKVD daliniui šaudyti dezertyrus ir „netikusius“ kareivius. Buvo sušaudyta dešimtys tūkstančių karių. Be abejo, ne tik NKVD vykdytas teroras lėmė, kad vėliau Raudonajai armijai pavyko pralaimėjimus paversti pergalėmis.

Berijos nekentė ir kareiviai, ir generolai, jis kišosi į visus reikalus ir baudė net aukšto rango karininkus. Vėliau, po dešimtmečio, Berijai teko brangiai sumokėti už nesiskaitymą su kariuomene.

Staliną kamuoja paranoja

Per Antrąjį pasaulinį karą Berijos įtaka Kremliuje vis augo. Bendradarbiaudamas su Stalinu jis nužudė šimtus tūkstančių, gal net milijonus žmonių. Kai Stalinas priimdavo svarbius sprendimus, Berija visuomet sėdėdavo prie stalo. Kremliuje šis valdingas gruzinas jautėsi lyg imperatorius.

„Jis labai supykdavo, jeigu kas nors paprieštaraudavo jo siūlymui, nors, aišku, nė vienas sovietų pareigūnas nedrįsdavo taip pasielgti“, – pabrėžė Nicholas Kviatašvilis, 1943 m. Didžiosios Britanijos delegacijos narys Teherano konferencijoje.

Stalino dukra Svetlana Beriją apibūdino kaip „klastingą dvariškį“, kuris „sužavėjo tėvą, nors jį ne taip lengva būdavo apmulkinti“. Saugumo tarnybos vadovas ne tik tenkino nepasotinamą Stalino savimeilę, bet ir naudojosi diktatoriaus baime būti išduotam artimiausių žmonių. Vis dėlto ilgainiui politinę Stalino paranoją pajuto ir pats Berija: diktatoriaus nuomone, jis įgijo per daug galios.

1953 m. Stalinas ėmėsi priešiškų veiksmų prieš Beriją. Jis buvo netiesiogiai apkaltintas aplaidumu ir nepakankamu saugumo tarnybos dėmesiu diktatoriaus pareiškimui, kad žydų gydytojai nori jį pašalinti. Berija suprato, kur linkui viskas krypsta: ketinama netrukus jį sulaikyti. Vis dėlto jam nusišypsojo sėkmė: Stalinas savo vasarnamyje patyrė insultą.

Nuo 1953 m. kovo 2 iki 5 d. Stalino gyvybė kabojo ant plauko. Berija, Nikita Chruščiovas, Georgijus Malenkovas ir Viačeslavas Molotovas – visi politinio biuro nariai – nuolat lankė diktatorių. Visi buvo šalia, kai kovo 5 d. 21.50 val. Stalinas išleido paskutinį atodūsį.

Tačiau vienas iš jų ne itin liūdėjo. „Tai buvo Berija. Jis buvo nežmoniškai įsitempęs. Šią svarbią akimirką jis baiminosi, kad niekas jo neapgautų“, – prisiminė Stalino dukra Svetlana.

Tą pačią akimirką, kai Stalinas mirė, Berija čiupo skrybėlę ir įsakė savo vairuotojui skubiai vežti jį į Kremlių.

„Jis ketina užimti valdžią“, – pašnibždėjo vienas iš likusiųjų Nikitai Chruščiovui, tad ir šis išskubėjo į Maskvą.

Per pirmą po Stalino mirties partijos vadovybės pasitarimą tapo aišku, kad Berija jau buvo suplanavęs kovą dėl valdžios: bendradarbiaudamas su Malenkovu – jį Berija siūlė paskirti naujuoju Ministrų Tarybos pirmininku ir pirmuoju Komunistų partijos sekretoriumi. Malenkovas atsilygino pasiūlydamas Beriją Ministrų Tarybos pirmininko pirmuoju pavaduotoju ir vidaus reikalų ministru. Abu vyrai perėmė Sovietų Sąjungos valdymą ir gruzinas toliau galėjo kontroliuoti visą priespaudos aparatą.

Berijai karjerą išgelbėjo staigi Stalino mirtis, tačiau gali būti, kad tai buvo ne tik laimingai susiklosčiusios aplinkybės. Berija – tikriausiai sąmoningai – pasirūpino, kad gydytojas atvyktų vėliau. Be to, jis atleido gydytoją iškvietusius asmens sargybinius ir uždraudė jiems apie tai kalbėti. Šiems tai pasirodė įtartina. Viačeslavas Molotovas savo prisiminimuose užsiminė, kad gruzinas buvo tiesiogiai susijęs su mirtimi: „Aš jį pašalinau. Aš išgelbėjau jus visus“, – taip, anot Molotovo, gyrėsi Berija.

Berija buvo antras pagal svarbą žmogus Sovietų Sąjungos valdžioje. Tačiau jis klydo manydamas, kad įsitvirtino ilgam. Jam už nugaros Chruščiovas rengė sąmokslą prieš jį.

Pasivijo praeitis

1953 m. birželio 26 d. Berija nerūpestingai žingsniavo į posėdį Malenkovo kabinete Kremliuje. Atsipalaidavęs, nieko blogo nenutuokdamas, vilkėdamas nudėvėtą švarką gruzinas atsisėdo prie stalo. Kai Malenkovas suteikė žodį Chruščiovui, šis pasiūlė aptarti „draugo Berijos klausimą“.

„Kas vyksta, Nikita? Apie ką čia kalbi?“ – nustebo vidaus reikalų ministras.

Chruščiovas kartu su Molotovu ir Malenkovu – šie taip pat netikėtai atsuko Berijai nugarą – parengė kaltinimą. Rašte buvo teigiama, kad vidaus reikalų ministras bandė paimti valdžią į savo rankas, saugumo tarnybą laikė svarbesne už partiją ir vyriausybę, o po Stalino mirties vykdė savanaudišką politiką.

Berija buvo priblokštas. Kabineto durys atsivėrė, įžengė šeši ginkluoti pareigūnai ir sulaikė vidaus reikalų ministrą. Chruščiovas susivienijo su kariškiais, nes šie nekentė Berijos dėl jo vykdytų per karą valymų. Kremliuje vis dar dirbo daug žmonių iš Berijos saugumo tarnybos, tačiau jis nespėjo įspėti savo vyrų, nes buvo sulaikytas Malenkovo kabinete. Suimtasis buvo nuvežtas į Maskvos karinės apygardos štabo bunkerį. Čia jis buvo kalinamas iki specialaus teismo proceso, kuriame keli teisėjai buvo Chruščiovo rėmėjai. 54-erių Beriją buvo nuteistas mirties bausme už daugybę nusikaltimų, įskaitant žudymus, represijas, mėginimą užgrobti valdžią, sovietinės santvarkos panaikinimą ir kapitalizmo atkūrimą. 1953 m. gruodžio 23 d. jis buvo sušaudytas.

Stalino budelio metodai buvo panaudoti prieš jį patį. Baimės architektas pasiekęs valdžios viršūnę buvo nuverstas. Apie šį nuosmukį JAV ambasadorius Maskvoje Charlesas Bohlenas 1953 m. pasakė: „Žinoma, Berija nusipelnė tokio likimo, tačiau būtų buvę geriau, jeigu bausmę būtų įvykdžiusios jo aukos, o ne jo bendrininkai.“

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Į UNESCO minimų sukakčių sąrašą įtrauktos dviejų vilniečių pavardės

Į UNESCO Generalinės konferencijos paskelbtą 2020–2021 m. UNESCO minimų sukakčių sąrašą pateko ir dvi,...

Laisvalaikis
20:23
Ciklas režisieriui E. Nekrošiui atminti: tada ir dabar

Lapkričio 21–30 d. Vilniuje vyksta renginių ciklas režisieriui Eimuntui Nekrošiui (1952–2018) atminti. Vieno...

Laisvalaikis
18:31
A. Verseckas: paramos projektų klaidos Lietuvoje – vis tos pačios Premium

Ne taip sėkmingai startavusi socialinė kampanija „Vienos kėdės istorija“ transformuojasi ir trūkstamą sumą...

Rinkodara
05:45
Paskutinis penkmetis – virsmo metai pramogų versle: viską gauti nori iš vienų rankų Verslo tribūna

Prieš 15-a metų visos Lietuvos dėmesį prikaustė svarbus įvykis – po 13 mėnesių trukusių statybų buvo...

Vadyba
2019.11.19
B. Gatesas susigrąžino turtingiausio pasaulio žmogaus vardą

Milijardierius, filantropas, „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas po dvejų metų atgavo turtingiausio pasaulio...

Laisvalaikis
2019.11.18
Iliustruotoji istorija: kaip Wellingtonas pergudravo Napoleoną

Daugiau nei po dvidešimties metų, praleistų fronte, pirmasis Velingtono hercogas, karys ir politikas...

Kruvinoji automobilizmo istorijos pusė

Pirmą kartą užvedę automobilį, amerikiečiai laikė jį neįprastu stebuklu. Naujoji transporto priemonė suteikė...

Laisvalaikis
2019.11.17
Turto bankas rengs kūrybines dirbtuves nebeveikiančio Lukiškių kalėjimo teritorijai 1

Valstybės valdomas Turto bankas kitąmet ketina surengti kūrybos dirbtuves nebeveikiančio Lukiškių kalėjimo...

Statyba ir NT
2019.11.17
Neringa švenčia gimtadienį ir atidaro atnaujintą prieplauką

Lapkričio 15–17 d. Neringa švenčia savo 58-ąjį gimtadienį. Bene laukiamiausias šventinio savaitgalio įvykis –...

Laisvalaikis
2019.11.15
EK vadovės patarėja tapusi M. Tuskienė: niekada nesilaužiau pro uždaras duris Premium 3

Finansų viceministrės Miglės Tuskienės „skrydį“ į paskirtosios Europos Komisijos (EK) pirmininkės kabinetą...

Laisvalaikis
2019.11.15
Nuomonė: gydant vėžį žolelių papildai labiau kenkia nei padeda

Sergantieji vėžiu savo gydytojui turėtų pranešti apie visus vartojamus medikamentus ir natūralius papildus,...

Laisvalaikis
2019.11.14
Veneciją užliejo didžiausias potvynis

Lapkričio 12-osios vakarą Venecijoje vanduo pakilo aukščiausiai per pastaruosius 50 metų – beveik du metrus.

Laisvalaikis
2019.11.13
Kinijoje išleista solidi lietuvių poezijos rinktinė

Kinijos leidykla „Guangdong Flower City Publishing House“ išleido šiuolaikinės Lietuvos poezijos antologiją,...

Laisvalaikis
2019.11.12
„Rubiko kubo“ prekės ženklo valdytojai patyrė dar vieną pralaimėjimą Premium

Europos Sąjungos (ES) Bendrasis Teismas priėmė dar vieną nepalankų sprendimą gerai žinomo žaislo Rubiko kubo...

Rinkodara
2019.11.12
Apdovanojimas „Vilnius – Europos G taškas“ kampanijai vėl patraukė pasaulio dėmesį 2

Žinia, kad Vilniaus reklama „Vilnius – Europos G taškas“ buvo įvertinta auksu tarptautiniuose turizmo...

Rinkodara
2019.11.12
Didžiausias Vilniaus bunkeris bus išsaugotas

Po nugriautais „Profsąjungų rūmais“ rastas bunkeris bus išsaugotas, nes jo griovimas grėstų paties Tauro...

Laisvalaikis
2019.11.12
Prieš krepšinio aistras „Žalgirio“ arenoje – naudingos verslo pamokos Verslo tribūna

Ar įmanoma suderinti smagiai praleistą vakarą stebint aukščiausio lygio krepšinį ir naudingą verslo...

Verslo aplinka
2019.11.12
Kinijos tikslas – pralenkti Holivudą

JAV mažėjant pajamoms už Holivudo filmus – dėl piratavimo ir tokių turinio platformų kaip „Netflix“ arba...

Laisvalaikis
2019.11.11
Medijos – ir streso, ir atsipalaidavimo šaltinis Premium

Šiandieniame technologijų pasaulyje medijomis naudojamės vis daugiau, o prekių ženklams tai atveria didesnių...

Rinkodara
2019.11.11
Graikijos masalas investuotojams – mokesčių rojus

Graikija, bandydama išbristi iš užsitęsusios ekonominės krizės, meta iššūkį Londonui, Monakui ir...

Laisvalaikis
2019.11.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau