Eksperimentai su rase

Publikuota: 2019-06-26
Didžiausia problema yra tai, jog baltaodžiai nesupranta, kad rasizmas nėra vien balti apsiaustai ir degantys kryžiai. Matto Rourke („AP Photo“ / „Scanpix“) nuotr.
Didžiausia problema yra tai, jog baltaodžiai nesupranta, kad rasizmas nėra vien balti apsiaustai ir degantys kryžiai. Matto Rourke („AP Photo“ / „Scanpix“) nuotr.

2015 m. pavasarį prasidėjusi pasaulinė emigracijos banga ritasi kažkur Lietuvos pašone, mūsų šalis, kad ir kaip norėtų ar baimintųsi, vis dar nevirsta tautų katilu, kokie verda didžiuosiuose megapoliuose, o socialiniuose tinkluose ant kitų rasių žmonių tulžį pilantys tautiečiai vis dar toleruojami labiau už vienetus, emigruojančius ne iš Lietuvos, o į Lietuvą.

1968 m. balandžio 4 d., ketvirtadienį, buvo nužudytas Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis. Jane Elliott, trečios klasės mokytoja iš Raisvilio Ajovos valstijoje, suprato, kad reikės apie tai papasakoti mokiniams. Tačiau penktadienį atsistojusi prieš klasę ji nesugebėjo rasti tinkamų žodžių. Todėl, užuot dėsčiusi tiesas ir interpretacijas, mokytoja sugalvojo eksperimentą.

Visus klasės mokinius J. Elliott suskirstė pagal akių spalvą: vienoje grupelėje susėdo tie, kurių akys buvo rudos, į kitą grupelę susibūrė mėlynakiai (taip pat žaliaakiai ir pilkaakiai). Tą dieną mėlynakiams buvo pasakyta, kad nuo šiol jie bus viršesni už klasės draugus ir gaus papildomų privilegijų, pavyzdžiui, penkiomis minutėmis ilgesnę pertrauką tarp pamokų, daugiau maisto per pietus. Per pamokas ši privilegijuota grupė sėdėjo klasės priekyje ir turėjo teisę keliauti į naujai atidarytą sporto salę. Mėlynakiai galėjo žaisti tik su kitais mėlynakiais ir turėjo ignoruoti rudaakius klasės draugus.

J. Elliott dažnai barė rudaakius, kai šie suklysdavo ar nepaisydavo naujai nustatytų taisyklių. Iš pradžių ši mažuma, kuri privalėjo nešioti rudas apykakles, kad juos lengviau atskirtų, priešinosi, nenorėjo tikėti, kad mėlynakiai yra pranašesni, tačiau mokytoja nepasidavė. Ji sumelavo, esą melaninas, kuris lemia mėlyną akių spalvą, yra atsakingas ir už aukštesnį žmogaus intelektą bei gebėjimą greičiau mokytis. Ir greitai rudaakių noras maištauti prieš naująjį režimą ir neteisybę išblėso.

Mokytoja stebėjo, kaip privilegijuotųjų būrelio nariai su kiekviena pamoka tampa vis arogantiškesni, labiau pasipūtę ir vis blogiau elgiasi su rudaakiais klasės draugais. Įdomu, kad mėlynakiai trečiokėliai staiga ėmė geriau mokytis, greičiau atlikdavo matematikos ir skaitymo užduotis, taip pat įveikdavo pratimus, kurie anksčiau jiems atrodė pernelyg sudėtingi. Nuskriaustoji klasės dalis taip pat pasikeitė: jiems sunkiau sekėsi susikaupti, jie darėsi nuolankūs ir nedrąsūs, o per pertraukas nebendraudavo net tie rudaakiai mokiniai, kurie anksčiau buvo klasės siela.

Atėjus pirmadieniui, J. Elliott sukeitė grupes vietomis ir pastebėjo, kad rudaakiai, nors patys su mėlynakiais elgiasi švelniau, vis tiek ūmiai pasijautė už juos geresni. Po pamokų, kai eksperimentas klasėje baigėsi, mokytoja paaiškino, kad dabar mokiniai supras, kaip jaučiasi tamsiaodis Amerikoje. Vėliau J. Elliott pradėjo apie savo metodą kalbėti viešai, taikyti jį įvairioms dalyvių grupėms visame pasaulyje ir pasakoti apie prietarų anatomiją.

Visuomenės veidrodis

„Šitam potyriui neįmanoma pasiruošti. Buvau mėlynakių komandos narys, tačiau iki šiol negaliu pamiršti, kokią gėdą, nerimą, bejėgišką neapykantą jaučiau J. Elliott, kai ji pradėjo žeminti, pajuokti rudaakius eksperimento dalyvius. Tris ketvirtadalius eksperimentui skirto laiko ji elgėsi kaip pati pikčiausia, žiauriausia, veidmainiškiausia šlykštynė, kurią ši Žemė yra nešiojusi. Tačiau savo darbu ir pamokomis ji yra pavyzdys mums visiems“, – rašė vienas eksperimente dalyvavęs „Stuttgarter Zeitung“ žurnalistas.

Pasak pačios J. Elliott, kuri, beje, yra baltaodė, didžiausia problema yra tai, jog baltaodžiai nesupranta, kad rasizmas nėra vien balti apsiaustai ir degantys kryžiai.
„Per daugybę veiklos metų sužinojau, kad diskriminacijos poveikis visame pasaulyje yra toks pat. Vienodų rezultatų sulaukiu ir Berlyne, ir Olandijoje, ir Australijoje. Mane liūdina tik viena: kad 1968-ųjų balandį Raisvilio mokykloje atlikto eksperimento rezultatai nė kiek nesiskiria nuo tų, kokius gavau, pavyzdžiui, 2002 m. atlikusi eksperimentą Škotijoje. Iki šiol JAV ir visame pasaulyje tvyro tikėjimas, kad baltaodžiai yra pranašesni. Nuolat girdime, kad JAV kova su rasizmu jau sėkmingai baigta, tačiau šitie žodžiai sklinda iš baltaodžių lūpų.

Mes linkę manyti, kad tai, kas nutinka ne mums, iš viso nenutinka, – tvirtina J. Elliott. – Vis dažniau savo paskaitose išgirstu, kad šiais laikais kaip tik diskriminuojami baltaodžiai vyrai. Tada paprašau atsistoti kiekvieną baltaodį – vyrą ar moterį, kuris norėtų, kad su juo visą likusį gyvenimą būtų elgiamasi, į jį žiūrima ir apie jį kalbama taip, kaip statistinė visuomenė elgiasi, žiūri ir kalba apie kitos rasės žmones. Tada sėdžiu ir laukiu visiškoje tyloje, kurią drumsčia tik kitų rasių žmonės, norėdami apsidairyti ir pamatyti, kiek baltaodžių atsistojo.“

Nekalti žodeliai

1968 m. sausio 1-ąją Niujorkas pasitiko snieguotomis gatvėmis. Tos dienos laikraščiai rašė: „Pasaulis moja „adieu“ smurto kupiniems praėjusiems metams.“ Po keturių mėnesių 39-erių M. L. Kingas mirė pakirstas kulkos ir J. Elliott atliko eksperimentą klasėje. Tais pačiais metais Alabamos gubernatorius George’as Wallace’as, kandidatuodamas į prezidentus, politinėje reklamoje iš televizorių ekranų netrukdomas plyšavo apie segregacijos idėjas. Vėliau jis sakė: „Žinot, bandžiau kalbėti apie tai, kas man rūpėjo, – tvarkingi keliai, aprūpintos mokyklos, tačiau niekas nesiklausė. O kai prabilau apie nigerius, rinkėjai pas mane ėmė plūsti būriais.“

Rasistinės reklamos daugybę metų naudojamos ne tik kaip politikų triukas išvilioti balsą, bet ir kaip lakmuso popierėlis, parodantis tikrąjį visuomenės veidą. Pavyzdžiui, juk nieko bloga negalima pasakyti apie dėdulę Beną, nuo 1946-ųjų kviečiantį paskanauti ryžių ir padažų. Pasakojama, kad sukurti „Uncle Ben’s“ prekės ženklo apipavidalinimą – švelnaus veido juodaodį, pasirišusį po kaklu peteliškę, neįkyriai siūlantį paragauti ryžių, – įkvėpė gerbiamas juodaodis ryžių fermeris iš Teksaso, o logotipui pozavo Frankas Brownas, vyresnio amžiaus restorano metrdotelis.

Prekės ženklą sugalvojo visai ne kokio nors dėdės Beno dukterėčios ir sūnėnai, tačiau idėja vis tiek atrodo graži – pagerbti sunkiai žemę dirbantį žmogų. Tik ne tada, kai prisimeni „Dėdės Tomo trobelę“ ar sužinai, kad XIX a. dėdėmis buvo vadinami ne tik motinų ar tėvų broliai, bet ir vyresnio amžiaus juodaodžiai tarnai.

2007 m. „Uncle Ben’s“ prekės ženklą valdanti „Mars“ korporacija Beną paaukštino į išgalvotos korporacijos išgalvotą valdybą.
„Idėja įdomi, tačiau mane ji verčia raukyti nosį ir gūžčioti pečiais. Šio prekės ženklo istorija pernelyg sudėtinga ir rasistinių praeities užuominų šitaip nepavyks ištrinti“, – „The New York Times“ sakė Luke’as Visconti, lygiomis darbuotojų galimybėmis Niujorke besirūpinančios agentūros „Diversity Inc. Media“ partneris.

Intymių nesiūlyti

Išsilavinę žmonės viešai mėgsta deklaruoti, kad nėra rasistai, tačiau Emiras Kamenica, Čikagos universiteto Bootho verslo mokyklos ekonomikos profesorius, sako, kad tyrimų rezultatai rodo ką kita. Jis su kolegomis ekonomistais atliko tyrimą, kuriuo bandė išsiaiškinti, kiek rasė turi įtakos renkantis potencialų partnerį pasimatymui ir santuokai.

Sudarę greitųjų pasimatymų anketą, viename laukelių tyrėjai dalyvių prašė nurodyti, su kurios rasės žmonėmis jie norėtų susipažinti, ir vėliau lygino šią informaciją su tuo, kuriuos žmones dalyviai iš tiesų pažymėjo kaip patinkančius po keturias minutes trukusių pasimatymų.
„Įdomu tai, kad moterims tokia pati rasė kaip jų pačių yra svarbesnė negu vyrams. Taip pat įdomu, kad žmonės, užaugę rajonuose, kuriuose daugumą sudaro kitų rasių atstovai, nėra atviresni; priešingai – jie mieliau renkasi savo rasės partnerius“, – pasakoja ekonomistas.

JAV atliktas tyrimas stebina tuo, kad vyresnio amžiaus žmonėms, kurie tipiškai laikomi seno kirpimo individais, ir asmenims, kurie statistiškai laikomi fiziškai patraukliais, ne tokia svarbi potencialaus partnerio rasė. Pasak tyrimo autorių, laikais, kai segregaciją draudžia įstatymai, būtent santuokinė segregacija yra paplitusi labiausiai.

Pasiklydę vertime

Kad ir kaip norėtume tikėti, jog rasizmas – praeities ar kitų šalių problema, ieškant jo pavyzdžių, nereikia dairytis nei į pietines JAV valstijas, kartais paplevėsuojančias konfederatų vėliava, nei į Pietų Afrikos Respubliką, kur apartheidas baigėsi 1994-aisiais, tačiau karjeros siekiantys juodaodžiai iki šiol tikina galvomis trankantys nepramušamas stiklines lubas.

Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų institutas atliko tyrimą, kurio duomenimis, 36,8% apklaustųjų nenorėtų išnuomoti būsto musulmonams, 65% jo nenuomotų romų tautybės gyventojams, 30,2% – pabėgėliams, 30,7% – čečėnams, 14% – juodaodžiams. Dauguma šalies gyventojų neigiamai vertina imigrantus, nenorėtų gyventi šalia romų (62,8%), čečėnų (32,4%), sirų (17,7%) tautybių žmonių, irakiečių (17,5%), juodaodžių (14,9%), taip pat musulmonų (35,9%) ar pabėgėlių (27,4%).

Daugiau nei pusė respondentų teigė, kad jie nematė, negirdėjo ir nebendravo su imigrantais, kurie į Lietuvą atvyko nelegaliai ir kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvoje. Apklausos rezultatai atskleidžia, kad Lietuvos gyventojų nuomonė apie imigrantus paprastai yra susikuriama ne iš asmeninės patirties, o iš įvairių žiniasklaidos priemonių. Lietuvoje nėra nei rasizmo, nei ksenofobijos. Kaip ir sekso nebuvo sovietmečiu.

Ant liežuvio ne tai, kas galvoje

Jane L. Risen, minėtos Bootho verslo mokyklos elgsenos tyrimų profesorė, pasakoja, kad labai dažnai žmonės apie rasizmą kalba visai ne tai, ką galvoja.
„Kai JAV prezidentu pirmą kartą tapo juodaodis, pasigirdo nuomonių, kad kova su rasizmu šalyje baigta. Mes atlikome tyrimą, per kurį dalyviams rodėme sėkmės sulaukusių baltaodžių nuotraukas, tarp jų lyg netyčia įmesdami sėkmės sulaukusių juodaodžių nuotraukų. Nors JAV yra juodaodžių milijonierių ir tų, kuriems pavyko pasiekti karjeros aukštumas, tipiškai juodaodžiai šalyje nėra laikomi sėkmės sinonimu.

Paskui tiems patiems dalyviams pasiūlėme dalyvauti kitame tyrime, teigdami, kad jis niekaip nesusijęs su pirmuoju, ir klausėme, kokie yra skirtingų rasių santykiai JAV. Išsiaiškinome, kad tarp visos plejados žinomų baltaodžių verslininkų, politikų, milijonierių pamatę keletą sėkmės sulaukusių žinomų juodaodžių nuotraukų, žmonės nesąmoningai ima teigti, jog rasizmas nebeegzistuoja.

Jie tikina, kad šiuo metu visi šalies gyventojai turi daugybę teisių ir galimybių, o nelygybę aktyviau skatina patys juodaodžiai. Tačiau paklausinėti konkrečiau, respondentai pripažįsta nemanantys, kad keli konkretūs sėkmės pavyzdžiai gali lemti rasizmo kaip reiškinio išnykimą“, – pasakoja profesorė.

Rasizmas praeities relikvija yra tik tiems, kurie su juo nesusiduria. Mokslininkai sako, kad rasinę diskriminaciją mažina gyvenimas daugiarasėje visuomenėje, taip pat paprasčiausias gebėjimas neignoruoti fakto, kad kitos rasės egzistuoja, ir pripažinti jų teises lygiavertėmis su savo paties. O kol kas piktintis mėgstančioje visuomenėje bent jau išmokime piktintis dėl teisingų dalykų tinkamu metu.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Ant naujo 50 svarų banknoto – žmogus, iššifravęs „Enigmos“ kodus 4

Didžiosios Britanijos naujos 50-ies svarų kupiūros „veidu“ taps kompiuterijos mokslų pradininku vadinamas...

2019.07.15
„Sidabrinių gervių“ šiemet nebus – organizatoriams iškilo finansinių sunkumų

Tradicinių kino apdovanojimų „Sidabrinės gervės“ šiemet nebus, nes jas organizuojanti Lietuvių kino akademija...

Laisvalaikis
2019.07.15
Prezidentas G. Nausėda: negaliu sau leisti kompromisų 10

„Negaliu sau leisti kompromisų“, – 2016-ųjų liepą VŽ sakė dabar jau Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas...

Laisvalaikis
2019.07.14
Nidoje prasideda Th. Manno festivalis

Liepos 13 d., šeštadienį, Nidoje prasideda XXIII Thomo Manno festivalis. Šių metų jo temą „Tėvynių Europa“...

Laisvalaikis
2019.07.13
P. Jurkevičius: noriu prezidento, pietaujančio prie balta staltiese uždengto stalo! Premium

Žiniasklaidos iškeltas klausimas – reikia, o gal nelabai Daukanto aikštės rūmuose restorano arba kavinės,...

Verslo klasė
2019.07.13
Ką veikti savaitgaliais, kad sektųsi gyvenime 5

Savaitgaliai skirti poilsiui, tačiau specialistai teigia, kad ne visi poilsio būdai žmogui yra naudingi.

Laisvalaikis
2019.07.13
A. Puklevičius: krizė skambina du kartus Premium 8

Neseniai teko prisėsti kompanijoje, kur keli iš pažiūros protingi žmonės, visi turintys aukštąjį...

Verslo klasė
2019.07.13
Vilniaus Didžiosios sinagogos teritorijoje – nauji archeologų atradimai

Vilniuje, Vokiečių gatvės kieme, šiemet tęsiami Didžiosios sinagogos archeologiniai tyrinėjimai pradžiugino...

2019.07.12
Verslininkas D. Giknius – apie šaulius, šamus ir išnaudotas galimybes Premium 6

Donatas Giknius vadovauja reklamos agentūrai „General Promotion Baltic“, su sesers šeima Kėdainių rajone...

Laisvalaikis
2019.07.12
A. Gailius: Th. Mannas nebuvo narsuolis, bet stengėsi elgtis padoriai Premium

Liepos 13–20 d. Ni­do­je vyksta XXIII tarp­tautinis Thomo Manno (1875–1955) festivalis. Šių metų jo tema...

Laisvalaikis
2019.07.11
Lietuvos pašonėje – laukiamiausias Europos melomanų vasaros festivalis Verslo tribūna

Klasikinės muzikos mėgėjus vasaros savaitgaliais kviečia kaimynai latviai – šalies sostinėje ir pajūryje...

Laisvalaikis
2019.07.11
Trijų pasaulio milijardierių turtas viršija 100 mlrd. USD 16

Turtingiausias europietis Bernardas Arnault įstojo į išskirtiniausią pasaulio klubą – žmonių, kuriems...

Laisvalaikis
2019.07.10
Kam atiteks Lukiškių kalėjimo kompleksas 18

Svarbiausia žinutė, tarsi pašto karvelis išskridusi iš uždarytame Lukiškių kalėjime vykusios diskusijos apie...

Laisvalaikis
2019.07.09
V. Adamkui suteiktas Neringos miesto Garbės piliečio vardas

Liepos 14-ąją, sekmadienį, Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje, rengiamos Neringos...

Laisvalaikis
2019.07.09
Mirė Saulius Vadišis, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato vadovas

Liepos 7 d. po sunkios ligos mirė ilgametis Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato (VKKR) direktorius,...

Laisvalaikis
2019.07.08
Nacionalinei koncertų salei – keli šimtai architektūrinių vizijų  4

Vilniaus miesto savivaldybė teigia sulaukusi daugiau nei 260 architektūrinių idėjų Nacionalinei koncertų...

Statyba ir NT
2019.07.08
Brazilija gedi bosanovos pradininko Joao Gilberto

Liepos 6 d. Rio de Žaneire mirė muzikos legenda, kompozitorius, dainininkas ir gitaristas Joao Gilberto.

Laisvalaikis
2019.07.08
Medijų ateitis: nykstančios ribos Premium 2

Maždaug kokiais 2010 m. institucinė žiniasklaida pasijuto besanti beveik ištikta komos. Na gal porą metų...

Verslo klasė
2019.07.07
Tarakonai evoliucionuoja greičiau už nuodus jiems naikinti 6

JAV Purdue tyrimų universiteto mokslininkai nustatė, kad tarakonai gimsta su imunitetu nuo toksinų, su...

Laisvalaikis
2019.07.07
Iliustruotoji istorija: šveicaro kelias į sėkmę 2

Šveicaras Kasparas Stockalperis matė galimybes ten, kur kiti matė sunkumus. 1633 m. jis užsitikrino...

Laisvalaikis
2019.07.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau