Eksperimentai su rase

Publikuota: 2019-06-26
Didžiausia problema yra tai, jog baltaodžiai nesupranta, kad rasizmas nėra vien balti apsiaustai ir degantys kryžiai. Matto Rourke („AP Photo“ / „Scanpix“) nuotr.
Didžiausia problema yra tai, jog baltaodžiai nesupranta, kad rasizmas nėra vien balti apsiaustai ir degantys kryžiai. Matto Rourke („AP Photo“ / „Scanpix“) nuotr.

2015 m. pavasarį prasidėjusi pasaulinė emigracijos banga ritasi kažkur Lietuvos pašone, mūsų šalis, kad ir kaip norėtų ar baimintųsi, vis dar nevirsta tautų katilu, kokie verda didžiuosiuose megapoliuose, o socialiniuose tinkluose ant kitų rasių žmonių tulžį pilantys tautiečiai vis dar toleruojami labiau už vienetus, emigruojančius ne iš Lietuvos, o į Lietuvą.

1968 m. balandžio 4 d., ketvirtadienį, buvo nužudytas Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis. Jane Elliott, trečios klasės mokytoja iš Raisvilio Ajovos valstijoje, suprato, kad reikės apie tai papasakoti mokiniams. Tačiau penktadienį atsistojusi prieš klasę ji nesugebėjo rasti tinkamų žodžių. Todėl, užuot dėsčiusi tiesas ir interpretacijas, mokytoja sugalvojo eksperimentą.

Visus klasės mokinius J. Elliott suskirstė pagal akių spalvą: vienoje grupelėje susėdo tie, kurių akys buvo rudos, į kitą grupelę susibūrė mėlynakiai (taip pat žaliaakiai ir pilkaakiai). Tą dieną mėlynakiams buvo pasakyta, kad nuo šiol jie bus viršesni už klasės draugus ir gaus papildomų privilegijų, pavyzdžiui, penkiomis minutėmis ilgesnę pertrauką tarp pamokų, daugiau maisto per pietus. Per pamokas ši privilegijuota grupė sėdėjo klasės priekyje ir turėjo teisę keliauti į naujai atidarytą sporto salę. Mėlynakiai galėjo žaisti tik su kitais mėlynakiais ir turėjo ignoruoti rudaakius klasės draugus.

J. Elliott dažnai barė rudaakius, kai šie suklysdavo ar nepaisydavo naujai nustatytų taisyklių. Iš pradžių ši mažuma, kuri privalėjo nešioti rudas apykakles, kad juos lengviau atskirtų, priešinosi, nenorėjo tikėti, kad mėlynakiai yra pranašesni, tačiau mokytoja nepasidavė. Ji sumelavo, esą melaninas, kuris lemia mėlyną akių spalvą, yra atsakingas ir už aukštesnį žmogaus intelektą bei gebėjimą greičiau mokytis. Ir greitai rudaakių noras maištauti prieš naująjį režimą ir neteisybę išblėso.

Mokytoja stebėjo, kaip privilegijuotųjų būrelio nariai su kiekviena pamoka tampa vis arogantiškesni, labiau pasipūtę ir vis blogiau elgiasi su rudaakiais klasės draugais. Įdomu, kad mėlynakiai trečiokėliai staiga ėmė geriau mokytis, greičiau atlikdavo matematikos ir skaitymo užduotis, taip pat įveikdavo pratimus, kurie anksčiau jiems atrodė pernelyg sudėtingi. Nuskriaustoji klasės dalis taip pat pasikeitė: jiems sunkiau sekėsi susikaupti, jie darėsi nuolankūs ir nedrąsūs, o per pertraukas nebendraudavo net tie rudaakiai mokiniai, kurie anksčiau buvo klasės siela.

Atėjus pirmadieniui, J. Elliott sukeitė grupes vietomis ir pastebėjo, kad rudaakiai, nors patys su mėlynakiais elgiasi švelniau, vis tiek ūmiai pasijautė už juos geresni. Po pamokų, kai eksperimentas klasėje baigėsi, mokytoja paaiškino, kad dabar mokiniai supras, kaip jaučiasi tamsiaodis Amerikoje. Vėliau J. Elliott pradėjo apie savo metodą kalbėti viešai, taikyti jį įvairioms dalyvių grupėms visame pasaulyje ir pasakoti apie prietarų anatomiją.

Visuomenės veidrodis

„Šitam potyriui neįmanoma pasiruošti. Buvau mėlynakių komandos narys, tačiau iki šiol negaliu pamiršti, kokią gėdą, nerimą, bejėgišką neapykantą jaučiau J. Elliott, kai ji pradėjo žeminti, pajuokti rudaakius eksperimento dalyvius. Tris ketvirtadalius eksperimentui skirto laiko ji elgėsi kaip pati pikčiausia, žiauriausia, veidmainiškiausia šlykštynė, kurią ši Žemė yra nešiojusi. Tačiau savo darbu ir pamokomis ji yra pavyzdys mums visiems“, – rašė vienas eksperimente dalyvavęs „Stuttgarter Zeitung“ žurnalistas.

Pasak pačios J. Elliott, kuri, beje, yra baltaodė, didžiausia problema yra tai, jog baltaodžiai nesupranta, kad rasizmas nėra vien balti apsiaustai ir degantys kryžiai.
„Per daugybę veiklos metų sužinojau, kad diskriminacijos poveikis visame pasaulyje yra toks pat. Vienodų rezultatų sulaukiu ir Berlyne, ir Olandijoje, ir Australijoje. Mane liūdina tik viena: kad 1968-ųjų balandį Raisvilio mokykloje atlikto eksperimento rezultatai nė kiek nesiskiria nuo tų, kokius gavau, pavyzdžiui, 2002 m. atlikusi eksperimentą Škotijoje. Iki šiol JAV ir visame pasaulyje tvyro tikėjimas, kad baltaodžiai yra pranašesni. Nuolat girdime, kad JAV kova su rasizmu jau sėkmingai baigta, tačiau šitie žodžiai sklinda iš baltaodžių lūpų.

Mes linkę manyti, kad tai, kas nutinka ne mums, iš viso nenutinka, – tvirtina J. Elliott. – Vis dažniau savo paskaitose išgirstu, kad šiais laikais kaip tik diskriminuojami baltaodžiai vyrai. Tada paprašau atsistoti kiekvieną baltaodį – vyrą ar moterį, kuris norėtų, kad su juo visą likusį gyvenimą būtų elgiamasi, į jį žiūrima ir apie jį kalbama taip, kaip statistinė visuomenė elgiasi, žiūri ir kalba apie kitos rasės žmones. Tada sėdžiu ir laukiu visiškoje tyloje, kurią drumsčia tik kitų rasių žmonės, norėdami apsidairyti ir pamatyti, kiek baltaodžių atsistojo.“

Nekalti žodeliai

1968 m. sausio 1-ąją Niujorkas pasitiko snieguotomis gatvėmis. Tos dienos laikraščiai rašė: „Pasaulis moja „adieu“ smurto kupiniems praėjusiems metams.“ Po keturių mėnesių 39-erių M. L. Kingas mirė pakirstas kulkos ir J. Elliott atliko eksperimentą klasėje. Tais pačiais metais Alabamos gubernatorius George’as Wallace’as, kandidatuodamas į prezidentus, politinėje reklamoje iš televizorių ekranų netrukdomas plyšavo apie segregacijos idėjas. Vėliau jis sakė: „Žinot, bandžiau kalbėti apie tai, kas man rūpėjo, – tvarkingi keliai, aprūpintos mokyklos, tačiau niekas nesiklausė. O kai prabilau apie nigerius, rinkėjai pas mane ėmė plūsti būriais.“

Rasistinės reklamos daugybę metų naudojamos ne tik kaip politikų triukas išvilioti balsą, bet ir kaip lakmuso popierėlis, parodantis tikrąjį visuomenės veidą. Pavyzdžiui, juk nieko bloga negalima pasakyti apie dėdulę Beną, nuo 1946-ųjų kviečiantį paskanauti ryžių ir padažų. Pasakojama, kad sukurti „Uncle Ben’s“ prekės ženklo apipavidalinimą – švelnaus veido juodaodį, pasirišusį po kaklu peteliškę, neįkyriai siūlantį paragauti ryžių, – įkvėpė gerbiamas juodaodis ryžių fermeris iš Teksaso, o logotipui pozavo Frankas Brownas, vyresnio amžiaus restorano metrdotelis.

Prekės ženklą sugalvojo visai ne kokio nors dėdės Beno dukterėčios ir sūnėnai, tačiau idėja vis tiek atrodo graži – pagerbti sunkiai žemę dirbantį žmogų. Tik ne tada, kai prisimeni „Dėdės Tomo trobelę“ ar sužinai, kad XIX a. dėdėmis buvo vadinami ne tik motinų ar tėvų broliai, bet ir vyresnio amžiaus juodaodžiai tarnai.

2007 m. „Uncle Ben’s“ prekės ženklą valdanti „Mars“ korporacija Beną paaukštino į išgalvotos korporacijos išgalvotą valdybą.
„Idėja įdomi, tačiau mane ji verčia raukyti nosį ir gūžčioti pečiais. Šio prekės ženklo istorija pernelyg sudėtinga ir rasistinių praeities užuominų šitaip nepavyks ištrinti“, – „The New York Times“ sakė Luke’as Visconti, lygiomis darbuotojų galimybėmis Niujorke besirūpinančios agentūros „Diversity Inc. Media“ partneris.

Intymių nesiūlyti

Išsilavinę žmonės viešai mėgsta deklaruoti, kad nėra rasistai, tačiau Emiras Kamenica, Čikagos universiteto Bootho verslo mokyklos ekonomikos profesorius, sako, kad tyrimų rezultatai rodo ką kita. Jis su kolegomis ekonomistais atliko tyrimą, kuriuo bandė išsiaiškinti, kiek rasė turi įtakos renkantis potencialų partnerį pasimatymui ir santuokai.

Sudarę greitųjų pasimatymų anketą, viename laukelių tyrėjai dalyvių prašė nurodyti, su kurios rasės žmonėmis jie norėtų susipažinti, ir vėliau lygino šią informaciją su tuo, kuriuos žmones dalyviai iš tiesų pažymėjo kaip patinkančius po keturias minutes trukusių pasimatymų.
„Įdomu tai, kad moterims tokia pati rasė kaip jų pačių yra svarbesnė negu vyrams. Taip pat įdomu, kad žmonės, užaugę rajonuose, kuriuose daugumą sudaro kitų rasių atstovai, nėra atviresni; priešingai – jie mieliau renkasi savo rasės partnerius“, – pasakoja ekonomistas.

JAV atliktas tyrimas stebina tuo, kad vyresnio amžiaus žmonėms, kurie tipiškai laikomi seno kirpimo individais, ir asmenims, kurie statistiškai laikomi fiziškai patraukliais, ne tokia svarbi potencialaus partnerio rasė. Pasak tyrimo autorių, laikais, kai segregaciją draudžia įstatymai, būtent santuokinė segregacija yra paplitusi labiausiai.

Pasiklydę vertime

Kad ir kaip norėtume tikėti, jog rasizmas – praeities ar kitų šalių problema, ieškant jo pavyzdžių, nereikia dairytis nei į pietines JAV valstijas, kartais paplevėsuojančias konfederatų vėliava, nei į Pietų Afrikos Respubliką, kur apartheidas baigėsi 1994-aisiais, tačiau karjeros siekiantys juodaodžiai iki šiol tikina galvomis trankantys nepramušamas stiklines lubas.

Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų institutas atliko tyrimą, kurio duomenimis, 36,8% apklaustųjų nenorėtų išnuomoti būsto musulmonams, 65% jo nenuomotų romų tautybės gyventojams, 30,2% – pabėgėliams, 30,7% – čečėnams, 14% – juodaodžiams. Dauguma šalies gyventojų neigiamai vertina imigrantus, nenorėtų gyventi šalia romų (62,8%), čečėnų (32,4%), sirų (17,7%) tautybių žmonių, irakiečių (17,5%), juodaodžių (14,9%), taip pat musulmonų (35,9%) ar pabėgėlių (27,4%).

Daugiau nei pusė respondentų teigė, kad jie nematė, negirdėjo ir nebendravo su imigrantais, kurie į Lietuvą atvyko nelegaliai ir kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvoje. Apklausos rezultatai atskleidžia, kad Lietuvos gyventojų nuomonė apie imigrantus paprastai yra susikuriama ne iš asmeninės patirties, o iš įvairių žiniasklaidos priemonių. Lietuvoje nėra nei rasizmo, nei ksenofobijos. Kaip ir sekso nebuvo sovietmečiu.

Ant liežuvio ne tai, kas galvoje

Jane L. Risen, minėtos Bootho verslo mokyklos elgsenos tyrimų profesorė, pasakoja, kad labai dažnai žmonės apie rasizmą kalba visai ne tai, ką galvoja.
„Kai JAV prezidentu pirmą kartą tapo juodaodis, pasigirdo nuomonių, kad kova su rasizmu šalyje baigta. Mes atlikome tyrimą, per kurį dalyviams rodėme sėkmės sulaukusių baltaodžių nuotraukas, tarp jų lyg netyčia įmesdami sėkmės sulaukusių juodaodžių nuotraukų. Nors JAV yra juodaodžių milijonierių ir tų, kuriems pavyko pasiekti karjeros aukštumas, tipiškai juodaodžiai šalyje nėra laikomi sėkmės sinonimu.

Paskui tiems patiems dalyviams pasiūlėme dalyvauti kitame tyrime, teigdami, kad jis niekaip nesusijęs su pirmuoju, ir klausėme, kokie yra skirtingų rasių santykiai JAV. Išsiaiškinome, kad tarp visos plejados žinomų baltaodžių verslininkų, politikų, milijonierių pamatę keletą sėkmės sulaukusių žinomų juodaodžių nuotraukų, žmonės nesąmoningai ima teigti, jog rasizmas nebeegzistuoja.

Jie tikina, kad šiuo metu visi šalies gyventojai turi daugybę teisių ir galimybių, o nelygybę aktyviau skatina patys juodaodžiai. Tačiau paklausinėti konkrečiau, respondentai pripažįsta nemanantys, kad keli konkretūs sėkmės pavyzdžiai gali lemti rasizmo kaip reiškinio išnykimą“, – pasakoja profesorė.

Rasizmas praeities relikvija yra tik tiems, kurie su juo nesusiduria. Mokslininkai sako, kad rasinę diskriminaciją mažina gyvenimas daugiarasėje visuomenėje, taip pat paprasčiausias gebėjimas neignoruoti fakto, kad kitos rasės egzistuoja, ir pripažinti jų teises lygiavertėmis su savo paties. O kol kas piktintis mėgstančioje visuomenėje bent jau išmokime piktintis dėl teisingų dalykų tinkamu metu.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Neringa švenčia gimtadienį ir atidaro atnaujintą prieplauką

Lapkričio 15–17 d. Neringa švenčia savo 58-ąjį gimtadienį. Bene laukiamiausias šventinio savaitgalio įvykis –...

Laisvalaikis
2019.11.15
EK vadovės patarėja tapusi M. Tuskienė: niekada nesilaužiau pro uždaras duris Premium 2

Finansų viceministrės Miglės Tuskienės „skrydį“ į paskirtosios Europos Komisijos (EK) pirmininkės kabinetą...

Laisvalaikis
2019.11.15
Nuomonė: gydant vėžį žolelių papildai labiau kenkia nei padeda

Sergantieji vėžiu savo gydytojui turėtų pranešti apie visus vartojamus medikamentus ir natūralius papildus,...

Laisvalaikis
2019.11.14
Veneciją užliejo didžiausias potvynis

Lapkričio 12-osios vakarą Venecijoje vanduo pakilo aukščiausiai per pastaruosius 50 metų – beveik du metrus.

Laisvalaikis
2019.11.13
Kinijoje išleista solidi lietuvių poezijos rinktinė

Kinijos leidykla „Guangdong Flower City Publishing House“ išleido šiuolaikinės Lietuvos poezijos antologiją,...

Laisvalaikis
2019.11.12
„Rubiko kubo“ prekės ženklo valdytojai patyrė dar vieną pralaimėjimą Premium

Europos Sąjungos (ES) Bendrasis Teismas priėmė dar vieną nepalankų sprendimą gerai žinomo žaislo Rubiko kubo...

Rinkodara
2019.11.12
Apdovanojimas „Vilnius – Europos G taškas“ kampanijai vėl patraukė pasaulio dėmesį 2

Žinia, kad Vilniaus reklama „Vilnius – Europos G taškas“ buvo įvertinta auksu tarptautiniuose turizmo...

Rinkodara
2019.11.12
Didžiausias Vilniaus bunkeris bus išsaugotas

Po nugriautais „Profsąjungų rūmais“ rastas bunkeris bus išsaugotas, nes jo griovimas grėstų paties Tauro...

Laisvalaikis
2019.11.12
Prieš krepšinio aistras „Žalgirio“ arenoje – naudingos verslo pamokos Verslo tribūna

Ar įmanoma suderinti smagiai praleistą vakarą stebint aukščiausio lygio krepšinį ir naudingą verslo...

Verslo aplinka
2019.11.12
Kinijos tikslas – pralenkti Holivudą

JAV mažėjant pajamoms už Holivudo filmus – dėl piratavimo ir tokių turinio platformų kaip „Netflix“ arba...

Laisvalaikis
2019.11.11
Medijos – ir streso, ir atsipalaidavimo šaltinis Premium

Šiandieniame technologijų pasaulyje medijomis naudojamės vis daugiau, o prekių ženklams tai atveria didesnių...

Rinkodara
2019.11.11
Graikijos masalas investuotojams – mokesčių rojus

Graikija, bandydama išbristi iš užsitęsusios ekonominės krizės, meta iššūkį Londonui, Monakui ir...

Laisvalaikis
2019.11.10
Iliustruotoji istorija: aferos baigėsi bankrotu 2

Apie greitą praturtėjimą nepajudinus nė piršto svajoja ir aukštuomenė, ir prastuomenė. Ankstesniais laikais...

Laisvalaikis
2019.11.10
„Social Media Fest 2019“: renka įtakingiausiuosius socialiniuose tinkluose

Socialinių tinklų atradimų festivalio „Social Media Fest 2019“ komisija įvertino Lietuvos influencerius,...

Rinkodara
2019.11.10
Moterys Lietuvos kino industrijoje. Kokia problema? Premium 1

Jei skaitote šio straipsnio pavadinimą ir jus ima šioks toks irzuliukas, kad šis tekstas apskritai...

Verslo klasė
2019.11.09
Baltijos šalių Jaunojo tapytojo prizas iškeliavo į Latviją

Lietuvos, Latvijos ir Estijos meno pasaulio profesionalų, kolekcininkų ir mėgėjų smalsumas patenkintas: šių...

Laisvalaikis
2019.11.09
Mokslu grįstas apsipirkimo gidas: kaip neišleisti per daug 

Pasiklydę tarp lentynose sumaniai perdėliotų prekių, suvilioti akcijų, prisirinkę per daug ar ne to, ko iš...

Laisvalaikis
2019.11.09
LIONS prezidentas: mes – stiprūs, nes skirtingi Premium

1917 m. Melvinas Jonesas, garsus Čikagos verslininkas, draudikas, kartą per mėnesį lankydavosi verslininkų...

Verslo klasė
2019.11.09
Berlyno sienos griūties 30-metis: geležinė uždanga ir kiti piknikai Premium

Lygiai prieš 30 metų, 1989-ųjų lapkričio 9 d., griuvusi Berlyno siena iš esmės išjudino Rytų ir Vidurio...

Laisvalaikis
2019.11.09
„Fredos“ vadovas A. Ėmužis – apie baldų pramonės ateitį, robotus, vartojimą, lyderystę Premium 1

Antanas Ėmužis, vienos stambiausių šalyje baldų gamybos AB „Freda“ generalinis direktorius ir vienas...

Laisvalaikis
2019.11.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau