Iliustruotoji istorija: operacija „Bagrationas“ – Stalino kerštas Hitleriui

Publikuota: 2019-06-24
Šešeri metai iki kracho – Adolfas Hitleris 1938-aisias. „Berliner Verlag" archyvo nuotr.
Šešeri metai iki kracho – Adolfas Hitleris 1938-aisias. „Berliner Verlag" archyvo nuotr.
 

Sviedinių sprogimo triukšmas nutraukia nakties tylą, žemė dreba. Arminui Scheiderbaueriui bombardavimas primena žemės drebėjimą. Dvidešimtmetis Vokietijos vermachto 472-o grenadierių pulko adjutantas praėjusį vakarą ramino nervus nemažu alkoholio kiekiu. Dabar jį, apdujusį ir apsiblaususį, pažadina priešų puolimas. Scheiderbaueris su bendražygiais slepiasi apkasuose už Baltarusijos miesto Vitebsko. Jis atkreipia dėmesį, kad dabar – 1944 m. birželio 22 diena, 03.05 valanda.

Prieš trejus metus – beveik tą pačią minutę – buvo pradėta operacija „Barbarossa“: Vokietija įsiveržė į Sovietų Sąjungą.

Išaušo atpildo valanda

Triukšmas, aidintis Scheiderbauerio galvoje, – tai kruopščiai suplanuoto didelio masto Raudonosios armijos puolimo pradžia. Operacijos tikslas yra sutriuškinti vokiečių pajėgas Baltarusijoje, prasiskinti kelią į Berlyną ir pasiekti galutinę pergalę.

1944 m. vasarą Raudonosios armijos karinei operacijai aplinkybės buvo palankios. Vokiečiai pirmaisiais karo su Sovietų Sąjunga metais skynė vieną pergalę po kitos, tačiau 1942–1943 m. žiemą sėkmė nuo jų nusisuko. Vermachtas patyrė pralaimėjimą prie Stalingrado: tūkstančiai kareivių žuvo atšiaurią žiemą Rusijoje.

Tuomet vokiečiams teko trauktis. Vokietijos armijų grupė „Šiaurė“ buvo priversta atsisakyti Leningrado apgulties, 1944 m. sausio 27 d. jis buvo išvaduotas, o Kryme esančios vokiečių pajėgos – armijų grupė „Pietūs“, – priverstos trauktis.

Tik vienos armijų grupės sovietų pajėgoms nepavyko įveikti: Baltarusijoje dislokuotos grupės „Centras“, kurią sudaro apie 600.000 kareivių, o vadovauja generolas feldmaršalas Ernstas Buschas.

Vos prieš 3 m., vokiečiams artėjant, Josifas Stalinas evakavo didelę savo vyriausybės dalį iš Maskvos, todėl 1944 m. puolimą pavadino operacija „Bagrationas“ – Piotro Bagrationo, Rusijos infanterijos generolo, pasižymėjusio 1812 m. kare su Prancūzija, vardu.

Suklaidino vokiečius

Operacija „Bagrationas“ buvo dalis didelio masto puolimo, kurį prieš metus Teherane suplanavo sąjungininkų lyderiai Josifas Stalinas, JAV prezidentas Franklinas D. Rooseveltas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Winstonas Churchillis.

Vakarų sąjungininkai ketino įvykdyti kampaniją, pavadintą „Overlord“ („Viešpats“): išlaipinti pajėgas Normandijoje (dieną D) ir iš čia priversti vokiečius trauktis. Tuo pačiu metu Raudonoji armija turėjo stumti vokiečius į vakarus. Vieta, kurioje turėjo būti pradėta sovietų operacija, buvo laikoma didele paslaptimi, ji nebuvo atskleista net artimiausiems Stalino sąjungininkams.

Žvalgybos tarnyba sovietų ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam vadui pranešė, kad vokiečiai puikiai žino, jog kažkas rezgama, tačiau nė nenutuokė, kad taikiniu tapo Baltarusijoje esanti armijų grupė „Centras“. Priešingai, Vokietijos kariuomenės vadovybė buvo įsitikinusi, kad sovietų pajėgos kausis Ukrainoje, nes kiek anksčiau tais pačiais metais Raudonoji armija čia buvo padariusi didelę pažangą.

Aukščiausioji Sovietų armijos karinė vadovybė „Stavka“ pasirūpino, kad vokiečiai ir toliau taip klaidingai manytų. Norėdama apkvailinti vokiečius 1944 m. gegužę Raudonoji armija įvykdė keletą išradingų manevrų. Klaidingi radijo pranešimai apie kariuomenės judėjimą ir išdėstyti artilerijos bei karinės technikos maketai buvo naudojami norint sustiprinti klaidingą vokiečių įsitikinimą, kad pagrindinis kito puolimo taikinys bus Ukraina.

Daugiausia jėgų sovietai išnaudojo Kišiniovo miestui, tuo metu priklausančiam Rumunijai. Čia Raudonoji armija neva išdėstė šautuvais ginkluotų karių diviziją, dvi artilerijos divizijas ir tankų korpusą. Iš tiesų didelę tankų dalinių dalį sudarė maketai, o kiekvieną diviziją – vos apie 100 vyrų, kuriems, be visa ko, buvo pavesta įrengti karo lauko virtuvės maketą. Kad vokiečiai būtų dar labiau suklaidinti, daugybė Raudonosios armijos karinių lėktuvų skraidė apie šią teritoriją – neva tam, kad neleistų liuftvafei priartėti. Tačiau kartkartėmis sovietų lėktuvai tyčia leisdavo vokiečiams patekti į teritoriją, nes buvo tikimasi, kad nacių pilotai pastebės dideles sutelktas pajėgas.

Tuo metu sovietai traukiniais ir sunkvežimiais vežė kariuomenę iš Pietų Ukrainos, Krymo ir Baltijos valstybių į Baltarusiją. Kai priartėdavo prie fronto, kareiviai buvo vežami tamsoje: naktį Baltarusijos keliais dardėdavo apie 50 tūkstančių sunkvežimių. Balti ženklai atitvaruose padėjo vairuotojams orientuotis. Tiems, kurie nepasiekdavo tikslo iki aušros, buvo griežtai įsakyta sustoti šalikelėje, paslėpti transporto priemonę ir likti ten, kol vėl ateis naktis.

Vadovybė nepaisė įspėjimų

Klaidinami manevrai buvo sėkmingi. Baltarusijoje Raudonoji armija tamsoje sutelkė didžiausias atsargas per visą karą: buvo nepastebimai atgabenta apie 5.800 tankų ir savaeigių artilerijos pabūklų, 5.300 lėktuvų, 33.000 pabūklų ir minosvaidžių. Vien per pirmas tris birželio savaites į užfrontę atvažiavo 75.000 traukinių vagonų su kareiviais, ginklais, amunicija ir maisto atsargomis.

Vokiečiai to nepastebėjo ir dėl praktinių priežasčių: po 3 m. sekinamo karo Rytų fronte liuftvafei trūko žvalgybinių orlaivių. Be to, dauguma dar tinkamų lėktuvų buvo išsiųsti į Ukrainą tikintis artėjančio puolimo.

Nei į nelaisvę paimtų sovietų kareivių, nei karo lauką stebinčių vokiečių žvalgų informacija taip pat negalėjo įtikinti Vokietijos karo vadovybės, kad ši klysta. Žvalgybos karininkas stengėsi įspėti Vokietijos armijų grupės „Centras“ vadą Ernstą Buschą, tačiau šis pasitikėjo vyriausiąja sausumos kariuomenės vadovybe (OKH), o ši patikino, kad sovietai ruošiasi puolimui Ukrainoje.

Kai liko vos savaitė iki Baltarusijos puolamosios operacijos „Bagrationas“, vokiečių bataliono vadas papasakojo apie artėjantį Raudonosios armijos puolimą jį aplankiusiam generolui Robertui Martinekui, 39-ojo tankų korpuso vadui. Austrų generolas, pasiųstas į kitus dalinius rinkti informacijos, patikėjo šia žinia, bet pripažino, kad jo perspėjimų OKH neklausys. „Tą, kurį Dievas nori sunaikinti, pirmiausia apakina“, – nusivylęs atsakė Martinekas bataliono vadui.

Nauja taktika

Birželio 22 d. paryčiais, 03.05 val., virš Armino Scheiderbauerio galvos pasigirdo triukšmas. Karo vadovybė buvo įsitikinusi, kad pradėta apgaulinga ataka. Tą patį rytą feldmaršalas Buschas, nenujausdamas jokio pavojaus, paliko savo postą ir išvyko susitikti su fiureriu į Berghofą, Bavariją.

Scheiderbauerio apkasų puolimas tebuvo pradžia. Birželio 23-iosios naktį Raudonoji armija įvykdė apie tūkstantį antskrydžių. Bombonešiai bombardavo, be visa ko, geležinkelio stotis ir vokiečių pozicijas, esančias toli nuo fronto. Birželio 23 d. 5 val. Raudonoji armija pradėjo kitą didelę ataką prieš vokiečius.

Ugnis truko dvi valandas. Į orą kilo žemė ir dulkės, o sproginėjantys sviediniai it ugnies ruožas plėtėsi vokiečių pozicijų link ir vertė kareivius slėptis apkasuose.

Po artilerijos ugnies sekė pėstininkų ataka – vokiečių laukė dar viena staigmena.

„Priešas pasitelkė visai naują taktiką. Jis nebepuolė kaip anksčiau – plačiu frontu su sunkiosios artilerijos pajėgomis, bet siuntė pavienes pėstininkų grupes, kurios šaudė iš sutelktų ir gerai valdomų sunkiųjų ginklų. Įkandin šių grupių sekė tankų pajėgos. Tankai buvo slepiami tol, kol jų prireikė norint prasiveržti pro vokiečių pozicijas“, – buvo rašoma Vokietijos 9-osios armijos dienos ataskaitoje.

Netrukus paaiškėjo, kad puolimas – veiksmingas. Jau popiet vokiečių karininkams teko pripažinti, kad 3-ioji tankų armija ilgai neatsilaikys ir kad strategiškai svarbiam miestui Vitebskui iškilo grėsmė.

OKH iš Berlyno atsakė negalinti atsiųsti pastiprinimo, nes Adolfas Hitleris tebemanė, kad pagrindinis puolimas vyks pietuose.

Žaibiškas karas

Vadovauti puolimui Stalinas išrinko kelis profesionaliausius savo karininkus, tarp jų – lenką generolą pulkininką Konstantiną Rokosovskį, talkinusį rengiant puolimo planą, ir maršalą Georgijų Žukovą.

Nuo pat pradžių viskas vyko pagal planą. Mobilūs Raudonosios armijos tankų daliniai greitai veržėsi pirmyn Vitebsko srityje. Jau anksčiau, per pirmąjį bombardavimą, sunkieji tankai su plūgais išvalė vokiečių užminuotus laukus. Po dvi dienas tetrukusių mūšių besiginantys vokiečių daliniai buvo priversti paskubomis trauktis.

Jau birželio 27 d. Raudonoji armija užėmė Vitebską, nors Hitleris buvo įsakęs jį ginti iki paskutinio kraujo lašo, o visame fronte esančios pajėgos greitai judėjo į priekį. Pietuose Rokosovskis vadovavo dideliam puolimui prieš vokiečius prie Babruisko, esančio maždaug už 150 kilometrų į pietryčius nuo Minsko.

Puolimas pradėtas birželio 24 d., tačiau miestą supanti teritorija kėlė keblumų – buvo pelkėta, todėl kareiviams ir transporto priemonėms buvo sunku judėti į priekį.

Tankais per pelkes

Vis dėlto pelkėtos žemės nesutrukdė Raudonajai armijai veržtis į priekį – kareiviai buvo tam gerai parengti.

Per pratybas, surengtas prieš puolimą, kareiviai išmoko pasistatyti improvizuotus plaustus ir pasinaudoti tam tikromis slidėmis, specialiai sukurtomis judėti raistuose ir pelkėse. Be to, likus kelioms dienoms iki puolimo, inžineriniai daliniai nutiesė kelius ir pastatė medines užtvankas, kad galėtų važiuoti transporto priemonės.

Didžiulei vokiečių nuostabai, iš pelkynų išniro sovietų tankai, iš oro padedami naikintuvų ir bombonešių. Birželio 27 d. visi keliai, vedantys į Babruisko miestą, buvo uždaryti, o šešios Vokietijos 9-osios armijos divizijos – apsuptos.

Tuomet pradėta negailestingai bombarduoti iš oro. Net 526 lėktuvai, iš kurių 400 buvo bombonešiai, puolė apgultus vokiečius. Mažiau nei per valandą lėktuvai išmetė 12 tūkstančių bombų. Netrukus miestas skendėjo liepsnose – prie to prisidėjo ir pačių vokiečių sukelti gaisrai, nes jie nenorėjo, kad jų maisto atsargų sandėliai pakliūtų sovietams į rankas.

Dauguma vokiečių kareivių metė ginklus ir puolė bėgti. Jų technikai teko važiuoti zigzagais, kad išvengtų bombų, todėl dažnai ratai grimzdavo purve ir transporto priemonės įklimpdavo. Pulkai panikos apimtų kareivių bandė slėptis netoli esančioje Biarezinos upėje, tačiau palei vakarinį upės krantą miesto link judantys Raudonosios armijos kareiviai juos negailestingai sušaudė.

„Daugelis bandė perplaukti Biareziną, tačiau ir tai jiems nepadėjo“, – rašė Rokosovskis. Maršalas Žukovas vėliau pasakojo, kaip „siaubo apimti vokiečių kareiviai pasileido visomis kryptimis. Tie, kurie nepasidavė, buvo nukauti“.

Tačiau pasilikę vokiečiai kovėsi iki galo – miestas sovietų kontrolei atiteko tik birželio 30 dieną.

Karo korespondentas Vasilijus Grosmanas atvyko į Vitebską iškart, kai šis buvo perimtas. Jis patvirtino, kad vokiečių pajėgos buvo sunaikintos per žiaurias skerdynes.

„Šimtai ar net tūkstančiai palaikų guli ant kelių, grioviuose ir po medžiais. Kai kuriose vietose transporto priemonės priverstos važiuoti per kūnus, nes jų tiek daug“, – rašė Grosmanas Raudonosios armijos laikraščiui „Krasnaja zvezda“ („Raudonoji žvaigždė“).

Nuostoliai palaužė vermachtą

Hitleris, Goebbelsas ir kiti nacių vadai daugelį metų skleidė propagandą, esą sovietų kareiviai – slavų pusžmogiai, kuriuos lengva nugalėti, tad dabar kas nors turėjo sumokėti už skaudų vermachto pralaimėjimą. Jau birželio 27 d. Hitleris pasikvietė feldmaršalą Ernstą Buschą į Berghofą ir atleido iš pareigų. Į jo vietą naujuoju armijų grupės „Centras“ vadu fiureris paskyrė patyrusį generolą feldmaršalą Walterį Modelį.

Tačiau net Modelis, garsėjantis gebėjimu rasti išeitį iš beviltiškiausių karinių situacijų, neįstengė sutrukdyti Raudonajai armijai įsiveržti į Minską.

Liepos 3 d. vakare sovietų pajėgos užėmė Baltarusijos sostinę. Miesto gyventojai šoko gatvėse ir sveikino raudonarmiečius su gėlėmis. Nors vyravo džiugi nuotaika, Minskas atrodė niūriai.

„Baltarusijos sostinė buvo sunkiai atpažįstama. Buvau lankęsis mieste prieš septynerius metus, pažinojau kiekvieną gatvelę. Dabar viskas sugriauta. Ten, kur kadaise buvo gyvenamųjų namų kvartalai, dabar tebuvo kalnai griuvėsių. Žmonės atrodė apgailėtinai – išsekę, išsigandę, daugelis jų verkė“, – vėliau prisiminė maršalas Žukovas.

Nors miestas buvo suniokotas, pergalė buvo ranka pasiekiama. Po šešių dienų, liepos 9 d., Raudonoji armija įveikė paskutinę organizuotą vokiečių pasipriešinimo grupę Minską supančiuose miškuose.

Žukovas išskrido į Maskvą susitikti su Stalinu. Sovietų lyderis jį priėmė savo vasarnamyje Maskvos pakraštyje. Prieš trejus metus, kai Vokietija ir jos sąjungininkės įsiveržė į Sovietų Sąjungą, Stalinas buvo prislėgtas, o dabar ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas plačiai šypsojosi. „Stalinas buvo geros nuotaikos ir juokavo“, – prisiminė Žukovas po susitikimo.

Abu vyrai deramai atšventė pergalę prie gausaus pusryčių stalo. Liepos 17 d. Stalinas surengė oficialų pergalės paradą Maskvoje. Jo metu daugiau kaip 50.000 vokiečių karo belaisvių buvo išstatyti pajuokai ir pažeminimui.

Vis dėlto triumfas brangiai kainavo. Bendri operacijos „Bagrationas“ nuostoliai nežinomi, tačiau, istorikų teigimu, Raudonoji armija prarado apie 180.000 kareivių, kurie žuvo arba dingo be žinios, daugiau nei pusė milijono buvo sužeisti.

Vokiečių vermachtas prarado apie 400.000 kareivių, tai atitinka apie 25–30 divizijų, tačiau vokiečių nuostoliai buvo didesni, nei rodo skaičiai: Stalinas turėjo daugybę kovoti pasirengusių kareivių, o vermachtui po penkerių karo metų labai trūko žmonių. Operacija „Bagrationas“ padarė nepataisomą žalą Vokietijos kariuomenei.

Arminas Scheiderbaueris, vokiečių kareivis, kurį per Baltarusijos operaciją kamavo sunkios pagirios, išvengė žudynių prie Minsko ir pabėgo į vakarus. 1945 m. kovą jis buvo sužeistas mūšyje ir 2 m. praleido Sovietų Sąjungos karo belaisvių stovykloje. Scheiderbaueris grįžo namo į Vieną, o tūkstančiai jo bendražygių baigė dienas tankiuose Baltarusijos miškuose ir klampiose pelkėse.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Paskelbtos kitų metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės 1

Kultūros ministerija paskelbė visas 2020 m. mažąsias kultūros sostines, nuo 2018 m. Lietuvos kultūros taryba...

Laisvalaikis
2019.07.17
Kodėl (ne)reikia griauti paminklo rašytojui Petrui Cvirkai Premium 19

Vilniaus savivaldybės užmojis nukelti paminklą rašytojui Petrui Cvirkai ir diskusijos dėl jo kelia ir kitą,...

Laisvalaikis
2019.07.17
Ant naujo 50 svarų banknoto – žmogus, iššifravęs „Enigmos“ kodus 13

Didžiosios Britanijos naujos 50-ies svarų kupiūros „veidu“ taps kompiuterijos mokslų pradininku vadinamas...

Laisvalaikis
2019.07.15
„Sidabrinių gervių“ šiemet nebus – organizatoriams iškilo finansinių sunkumų

Tradicinių kino apdovanojimų „Sidabrinės gervės“ šiemet nebus, nes jas organizuojanti Lietuvių kino akademija...

Laisvalaikis
2019.07.15
Prezidentas G. Nausėda: negaliu sau leisti kompromisų 10

„Negaliu sau leisti kompromisų“, – 2016-ųjų liepą VŽ sakė dabar jau Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas...

Laisvalaikis
2019.07.14
Nidoje prasideda Th. Manno festivalis

Liepos 13 d., šeštadienį, Nidoje prasideda XXIII Thomo Manno festivalis. Šių metų jo temą „Tėvynių Europa“...

Laisvalaikis
2019.07.13
P. Jurkevičius: noriu prezidento, pietaujančio prie balta staltiese uždengto stalo! Premium

Žiniasklaidos iškeltas klausimas – reikia, o gal nelabai Daukanto aikštės rūmuose restorano arba kavinės,...

Verslo klasė
2019.07.13
Ką veikti savaitgaliais, kad sektųsi gyvenime 5

Savaitgaliai skirti poilsiui, tačiau specialistai teigia, kad ne visi poilsio būdai žmogui yra naudingi.

Laisvalaikis
2019.07.13
A. Puklevičius: krizė skambina du kartus Premium 8

Neseniai teko prisėsti kompanijoje, kur keli iš pažiūros protingi žmonės, visi turintys aukštąjį...

Verslo klasė
2019.07.13
Vilniaus Didžiosios sinagogos teritorijoje – nauji archeologų atradimai

Vilniuje, Vokiečių gatvės kieme, šiemet tęsiami Didžiosios sinagogos archeologiniai tyrinėjimai pradžiugino...

2019.07.12
Verslininkas D. Giknius – apie šaulius, šamus ir išnaudotas galimybes Premium 6

Donatas Giknius vadovauja reklamos agentūrai „General Promotion Baltic“, su sesers šeima Kėdainių rajone...

Laisvalaikis
2019.07.12
A. Gailius: Th. Mannas nebuvo narsuolis, bet stengėsi elgtis padoriai Premium

Liepos 13–20 d. Ni­do­je vyksta XXIII tarp­tautinis Thomo Manno (1875–1955) festivalis. Šių metų jo tema...

Laisvalaikis
2019.07.11
Lietuvos pašonėje – laukiamiausias Europos melomanų vasaros festivalis Verslo tribūna

Klasikinės muzikos mėgėjus vasaros savaitgaliais kviečia kaimynai latviai – šalies sostinėje ir pajūryje...

Laisvalaikis
2019.07.11
Trijų pasaulio milijardierių turtas viršija 100 mlrd. USD 16

Turtingiausias europietis Bernardas Arnault įstojo į išskirtiniausią pasaulio klubą – žmonių, kuriems...

Laisvalaikis
2019.07.10
Kam atiteks Lukiškių kalėjimo kompleksas 18

Svarbiausia žinutė, tarsi pašto karvelis išskridusi iš uždarytame Lukiškių kalėjime vykusios diskusijos apie...

Laisvalaikis
2019.07.09
V. Adamkui suteiktas Neringos miesto Garbės piliečio vardas

Liepos 14-ąją, sekmadienį, Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje, rengiamos Neringos...

Laisvalaikis
2019.07.09
Mirė Saulius Vadišis, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato vadovas

Liepos 7 d. po sunkios ligos mirė ilgametis Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato (VKKR) direktorius,...

Laisvalaikis
2019.07.08
Nacionalinei koncertų salei – keli šimtai architektūrinių vizijų  4

Vilniaus miesto savivaldybė teigia sulaukusi daugiau nei 260 architektūrinių idėjų Nacionalinei koncertų...

Statyba ir NT
2019.07.08
Brazilija gedi bosanovos pradininko Joao Gilberto

Liepos 6 d. Rio de Žaneire mirė muzikos legenda, kompozitorius, dainininkas ir gitaristas Joao Gilberto.

Laisvalaikis
2019.07.08
Medijų ateitis: nykstančios ribos Premium 2

Maždaug kokiais 2010 m. institucinė žiniasklaida pasijuto besanti beveik ištikta komos. Na gal porą metų...

Verslo klasė
2019.07.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau