Iliustruotoji istorija: kosmoso pionierius sulaukė kamikadzės likimo

Publikuota: 2019-06-16
„Cassini“ palydovo modelis NASA laboratorijoje.  Robyno Becko (AFP/„Scanpix“) nuotr.
„Cassini“ palydovo modelis NASA laboratorijoje. Robyno Becko (AFP/„Scanpix“) nuotr.
 

Erdvėlaivis „Cassini“ 121.000 km per valandą greičiu artėja prie Saturno palydovo Titano orbitos. Kai aparatas praskrieja pro palydovą, šio astronominio kūno gravitacinis laukas švelniai stumteli palydovą į naują trajektoriją, vedančią tiesiai Saturno paviršiaus link. Šiuo manevru „Cassini“ pasirašo sau mirties nuosprendį. Po kelių dienų 6 m aukščio ir 4 m pločio erdvėlaivis kerta žiedų apsuptos planetos atmosferą. Nuo intensyvaus karščio neapsaugotas erdvėlaivis sudega.

Šią baigtį kruopščiai suplanavo kosmoso agentūrų NASA ir ESA astronomai. 2017 m. rugsėjo 15 d. jie stebėjo „Cassini“ skrydį į mirtį, reiškiančią 20 m. trukusios misijos pabaigą. Misijos metu erdvėlaivis mokslininkams suteikė išsamių naujų žinių apie Saturną ir jo palydovus. „Cassini“ sudarė Saturno paviršiuje siaučiančių smarkių audrų žemėlapius ir iš arti fotografavo daugelį Saturno palydovų, ypač didžiausią palydovą Titaną ir šeštą pagal dydį Enceladą.

Paskutinius matavimo duomenis „Cassini“ surinko per „didžiąją savo pabaigą“, kai aplink Saturną apskriejo paskutines 22 orbitas. Nuo 2017 m. balandžio zondas kas savaitę nėrė į tarpą tarp arčiausiai Saturno esančio žiedo ir planetos orbitos, kad iš arčiau pažvelgtų į žiedus ir planetos atmosferos sudėtį.

„Cassini“ misija į nepažįstamą erdvę buvo rizikinga. Būtų pakakę didesniu kaip 100.000 km per valandą greičiu susidurti su vienintele smėlio smiltele, kad erdvėlaivis ir jo prietaisai būtų sunaikinti. Vis dėlto astronomai manė, kad rizikuoti apsimoka, nes erdvėlaivis prie Saturno žiedų ir atmosferos priartėjo arčiau nei bet kada anksčiau. Tikimasi, kad gauti duomenys padės atskleisti kai kurias iki šiol neįmintas planetos paslaptis, pavyzdžiui, žiedų amžių.

Svarbi misija

Visas kosminės misijos pavadinimas yra „Cassini-Huygens“ – ji pavadinta keturis Saturno palydovus atradusio bei žiedų tarpus nustačiusio italų astronomo Giovanni Cassini (1625–1712) ir palydovą Titaną atradusio bei žiedų formą tyrusio olandų astronomo Christiaano Huygenso (1629–1695) garbei.

„Cassini-Huygens“ buvo viena iš aukščiausios kategorijos NASA misijų, t. y. pačių brangiausių ir prestižiškiausių ekspedicijų. 1997 m. spalio 15 d. aparatas pakilo iš Žemės ir pradėjo septynerių metų kelionę per Saulės sistemą, kad prie neištirtų planetos sistemų priartėtų labiau nei misijos „Pioneer 11“ ir „Voyager“, kurių erdvėlaivai pro Saturną praskriejo aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose.

Iš pradžių aparatas buvo sudarytas iš dviejų dalių: orbitinio modulio „Cassini“ ir nuleidžiamojo modulio „Huygens“. Abi dalys paleistos kartu, tačiau kai buvo pasiektas tikslas, „Huygens“ atsiskyrė ir toliau skriejo Titano link. 2005 m. sausio 14 dieną šis zondas pirmasis nusileido į išorinės Saulės sistemos kosminį kūną: nedidelis aparatas 2,5 valandos skrodė atmosferą ir nutūpė ant palydovo paviršiaus. Nuo tada „Huygens“ visą šlovę paliko erdvėlaiviui „Cassini“: šis leidosi į 13 m. kelionę aplink Saturną.

Astronomų mėgstamiausias palydovas

Kosmoso agentūros NASA ir ESA šią misiją laiko viena sėkmingiausių visų laikų misijų. Šios organizacijos erdvėlaivius daugiausia leidžia siekdamos ištirti Saulės sistemą ir atsakyti į klausimus: kaip susiformavo Saulės sistema ir jos planetos, ar Saulės sistemoje yra kitų kosminių kūnų, kur galėtų būti biologinė gyvybė?

Šis erdvėlaivis 2004 m. pasiekė Saturną ir mokslininkams atsiuntė daug medžiagos atvaizdų bei matavimų pavidalu. Remiantis jais sukurta daugiau kaip 3 500 mokslinių straipsnių.

Sensacingiausia atradimų dalis yra ta, kad palydovą Enceladą dengiantis ledas tikriausiai slepia didžiulį skystą sūraus vandens vandenyną. Matomas tokio vandenyno įrodymas – dideli vandens dalelių geizeriai, 1 800 kilometrų per valandą greičiu besiveržiantys iš palydovo Pietų ašigalį dengiančio ledo plyšių. Anot astronomų, dėl galingų Saturno potvyninių jėgų po ledu esantis vanduo yra skystas.

Žemėje skysto pavidalo vanduo reiškia vieną ar kitą gyvybės formą. Dėl šios priežasties, kalbant apie tikimybę Saulės sistemoje rasti gyvybę, Enceladas yra vienas astrobiologų favoritų. Šią teoriją patvirtina tai, kad geizerių vandenyje „Cassini“ išmatavo tokį patį druskų ir pH lygį kaip Žemės vandenynuose.

2017 m. balandį „Cassini“ matavimai taip pat parodė, kad po Encelado ledo sluoksniu teka ir vandenilio dujos. Vandenilis gali būti kaip energijos šaltinis bet kokiems vandenyne gyvenantiems mikroorganizmams – tai vyksta metanogenezės procese, kai vandenilis jungiasi su vandenyje ištirpusiu anglies dioksidu.

Dėl šio atradimo šeštasis pagal dydį Saturno palydovas yra ir viena svarbiausių ateities misijų krypčių Saulės sistemoje ieškant biologinės gyvybės. NASA jau planuoja kurti naują erdvėlaivį su jautresniais prietaisais, kuriais būtų galima nustatyti, ar Encelado vandenyne yra gyvybė.

Titane gali būti gyvybė

Dar vienas svarbus misijos atradimas: palydovas Titanas labai panašus į Žemę, nes turi atmosferą, jame lyja, o paviršiuje tyvuliuoja metano ir etano telkiniai.

Vis dėlto šių Saturno palydovo telkinių temperatūra yra apie 180 laipsnių žemiau nulio ir jie sudaryti ne iš vandens, o iš metano. Jei Titane yra gyvybė, ji tikriausiai skiriasi nuo Žemės gyvybės, kad galėtų išgyventi.

2015 m. mokslininkai iš Kornelio universiteto (JAV) ištyrė, kokia gali būti gyvybė Titane. Jie imitavo šio palydovo sąlygas ir nustatė, kad ląstelės membrana gali būti sudaryta iš šiame astronominiame kūne esančių medžiagų. Biologų teigimu, membrana būtina gyvybei išgyventi, nes ji išlaiko ir saugo ląstelės formą, įsisavina maistingąsias medžiagas ir šalina atliekas. Tokios ląstelės membrana sudaryta iš azoto, vandenilio ir anglies, kurių apstu Titano vandenynuose iš metano. Dėl akrilnitrilo, kurio yra Titano atmosferoje, molekulės prisitaikė ir gebėjo sukurti stabilią struktūrą.

NASA planuoja į Titaną siųsti povandeninį aparatą, kuris ištirtų vandenynus ir nustatytų, ar ten yra gyvybė.

Magnetinis Saturno laukas

„Cassini“ misija padarė daug atradimų ir apie Saturną, pavyzdžiui, „Cassini“ sumontuotas magnetometras iš arčiau pažvelgė į magnetinį šios planetos lauką.

Saturnas yra antroji pagal dydį Saulės sistemos planeta po Jupiterio, ir abi šios planetos yra dujinės milžinės. Saturną daugiausia sudaro vandenilis ir helis, o, anot astronomų, didžiulis slėgis planetos viduje vandenilį taip suspaudžia, kad jis tampa metališkas ir laidus elektrai. Šis procesas tikriausiai sukelia dinamos efektą, dėl kurio gaminasi magnetiniam planetos laukui reikalinga energija. Šis laukas silpnesnis už Jupiterio, nes vidinė Saturno dalis kur kas tankesnė.

Kitaip nei Žemės ir Jupiterio magnetiniuose laukuose, Saturno lauko poliai nėra keliais laipsniais pasislinkę geografinių Šiaurės ir Pietų ašigalių atžvilgiu, t. y. magnetiniai poliai ir geografiniai ašigaliai tiksliai sutampa. Mokslininkai taip pat nustatė, kad magnetinio lauko sukimasis ilgainiui nukrypsta nuo planetos sukimosi, t. y. neatitinka planetos sukimosi.

Tai stebina, nes reiškia, kad Saturno branduolyje vykstantys procesai yra kitokie nei Žemės banduolyje. Dėl šios priežasties magnetometras yra vienas prietaisų, kurie buvo itin naudingi per „Cassini“ skrydžio finalą, – jis padės mokslininkams išsiaiškinti, kodėl magnetinis Saturno laukas elgiasi kitaip nei magnetiniai kitų kosminių kūnų laukai.

Nesutaria dėl amžiaus

Saturnas ypač pažįstamas iš žiedų, sudarytų iš aplink planetą skriejančių milijardų dulkių, uolienų ir vandens ledo dalelių. Žiedų plotis svyruoja nuo kelių mikrometrų iki kelių kilometrų, juose yra pakankamai medžiagos, iš kurios galėtų susiformuoti 200 kilometrų skersmens palydovas.

Žiedų dalelės skriedamos susiduria ir netenka energijos, tačiau susidaro judesio kiekio momentas, išlaikantis medžiagą orbitoje aplink planetą. Vis dėlto ilgainiui dėl Poyntingo ir Robertsono efekto mažiausios žiedų dalelės neteks šio momento ir galiausiai nukris iš orbitos ant planetos paviršiaus. Taip nutiks todėl, kad iš Saulės atskridę fotonai dalelėms sukelia spinduliuotės slėgį, todėl jos netenka greičio ir krypties.

Mokslininkai nežino šio proceso greičio, ir tai yra viena priežasčių, kodėl astronomai nesutaria dėl žiedų amžiaus, kuris, manoma, gali siekti nuo 100 milijonų iki 4,6 milijardo metų.

Per didįjį finalą „Cassini“, skriedamas arti žiedų, surinko iš žiedų atsiskyrusias ir link planetos skriejančias daleles. Šių dalelių tyrimai ir žinios apie šių medžiagų kiekį Saturną gaubiančiuose žieduose galbūt netrukus baigs astronomų diskusijas ir daugiau papasakos apie žiedų praeitį bei ateitį.

Aplink Saturną skrieja 62 žinomi palydovai, tačiau, anot mokslininkų, jų tikriausiai yra ir daugiau, taip pat nuolatos formuojasi nauji.

2013 m. pagrindiniame labiausiai nuo Saturno nutolusiame žiede A „Cassini“ pastebėjo kai ką netaisyklingo. Tyrimai rodo, kad trikdžius gali lemti žiede besiformuojantis naujas nedidelis apie vieno kilometro skersmens palydovas. Dėl to mokslininkai mano, kad žiedai it kompiuterinės simuliacijos gali padėti tyrinėti palydovų ir planetų susidarymą. Daugiau žinių apie tai tikimasi iš 22 paskutinių „Cassini“ skrydžių tarp žiedų ir planetos.

„Cassini“ neleidžia teršti

Artėdamas Saturno link, „Cassini“ pavojingai nardė tarp žiedų ir Saturno atmosferos. Nors ten plyti tuštuma, neriantį „Cassini“ ir jo prietaisus nuo pasiklydusių žiedo dalelių it skydas saugojo didelė radaro antena.

Vis dėlto erdvėlaivio apsauga nebuvo pagrindinis astronomų prioritetas. Kosmoso agentūros siekė Saturno palydovus apsaugoti, kad erdvėlaivis į juos neatsitrenktų ir po misijos „Cassini-Huygens“ pabaigos šių kosminių kūnų neapkrėstų medžiaga iš Žemės.

Už erdvėlaivio ribų negalėjo išgyventi joks iš Žemės atkeliavęs objektas, nes ten temperatūra svyruoja nuo -220 iki +250 laipsnių pagal Celcijų, tačiau apsauginis medžiagos sluoksnis „Cassini“ viduje užtikrino kambario temperatūrą, kad joje galėtų veikti prietaisai. Tokioje šiltoje aplinkoje atsparūs mikroorganizmai, galintys egzistuoti steriliomis kosmoso agentūros laboratorijos sąlygomis, galėjo išgyventi ir ilgą skrydį kosmose. Jei „Cassini“ būtų susidūręs su Saturno palydovu, astronomai būtų negalėję atmesti galimybės, kad bet kokia šiose kosminiuose kūnuose rasta biologinė gyvybė neatkeliavo iš Žemės.

Mokslininkai šį erdvėlaivį sudegino Saturno atmosferoje, kad palydovai liktų nepaliesti, kol ten atvyks naujos misijos tęsti „Cassini“ pradėtų gyvybės paieškų.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Iliustruotoji istorija: Churchillio „angelai“ padegė Europą 1

Dar antrojo pasaulinio karo pradžioje britų kariškiai laikėsi nuomonės, kad vykstant karui steigti...

Laisvalaikis
2019.07.21
Iliustruotoji istorija: Stalino budelis nužudė milijonus 13

Josifo Stalino užmiesčio namas skendi nakties tamsoje, kai 1953 m. kovo 2 d. juodas limuzinas sustoja...

Laisvalaikis
2019.07.20
Knygos: Ginklai, mikrobai ir plienas kviečio draugijoje Premium

Kviečio įtaka žmonijos vystymuisi yra nepaneigiama, tačiau gerokai pervertinta. Atahualpa ir Francisco...

Verslo klasė
2019.07.20
Verslumo guru L. Farrellas: dar neturėjome tiek galimybių imtis verslo Premium

„Dar niekada neturėjome tiek galimybių imtis verslo. Verslumo taisyklės yra universalios, bėda ta, kad dažnai...

Laisvalaikis
2019.07.19
Paroda: A. Sutkaus fotografijos Kaune

Kaune, M. Žilinsko dailės galerijoje, atidaryta Antano Sutkaus fotografijų paroda „Pro memoria“, kurioje –...

Laisvalaikis
2019.07.18
Paskelbti mokslo premijų užsienio lietuviams laureatai

Už reikšmingus tarptautinius mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva užsienyje dirbantiems...

Laisvalaikis
2019.07.18
 Nuo savo būsto laiptų – į Baltijos jūrą  Verslo tribūna 9

 Romantiniai vaizdai iš filmų, kai jų herojai išėję pro savo būsto duris lipa į laivelį ir plaukią į jūrą...

Statyba ir NT
2019.07.18
Paskelbtos kitų metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės 3

Kultūros ministerija paskelbė visas 2020 m. mažąsias kultūros sostines, nuo 2018 m. Lietuvos kultūros taryba...

Laisvalaikis
2019.07.17
Kodėl (ne)reikia griauti paminklo rašytojui Petrui Cvirkai Premium 22

Vilniaus savivaldybės užmojis nukelti paminklą rašytojui Petrui Cvirkai ir diskusijos dėl jo kelia ir kitą,...

Laisvalaikis
2019.07.17
Ant naujo 50 svarų banknoto – žmogus, iššifravęs „Enigmos“ kodus 13

Didžiosios Britanijos naujos 50-ies svarų kupiūros „veidu“ taps kompiuterijos mokslų pradininku vadinamas...

Laisvalaikis
2019.07.15
„Sidabrinių gervių“ šiemet nebus – organizatoriams iškilo finansinių sunkumų

Tradicinių kino apdovanojimų „Sidabrinės gervės“ šiemet nebus, nes jas organizuojanti Lietuvių kino akademija...

Laisvalaikis
2019.07.15
Prezidentas G. Nausėda: negaliu sau leisti kompromisų 11

„Negaliu sau leisti kompromisų“, – 2016-ųjų liepą VŽ sakė dabar jau Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas...

Laisvalaikis
2019.07.14
Nidoje prasideda Th. Manno festivalis

Liepos 13 d., šeštadienį, Nidoje prasideda XXIII Thomo Manno festivalis. Šių metų jo temą „Tėvynių Europa“...

Laisvalaikis
2019.07.13
P. Jurkevičius: noriu prezidento, pietaujančio prie balta staltiese uždengto stalo! Premium

Žiniasklaidos iškeltas klausimas – reikia, o gal nelabai Daukanto aikštės rūmuose restorano arba kavinės,...

Verslo klasė
2019.07.13
Ką veikti savaitgaliais, kad sektųsi gyvenime 5

Savaitgaliai skirti poilsiui, tačiau specialistai teigia, kad ne visi poilsio būdai žmogui yra naudingi.

Laisvalaikis
2019.07.13
A. Puklevičius: krizė skambina du kartus Premium 8

Neseniai teko prisėsti kompanijoje, kur keli iš pažiūros protingi žmonės, visi turintys aukštąjį...

Verslo klasė
2019.07.13
Vilniaus Didžiosios sinagogos teritorijoje – nauji archeologų atradimai 1

Vilniuje, Vokiečių gatvės kieme, šiemet tęsiami Didžiosios sinagogos archeologiniai tyrinėjimai pradžiugino...

2019.07.12
Verslininkas D. Giknius – apie šaulius, šamus ir išnaudotas galimybes Premium 6

Donatas Giknius vadovauja reklamos agentūrai „General Promotion Baltic“, su sesers šeima Kėdainių rajone...

Laisvalaikis
2019.07.12
A. Gailius: Th. Mannas nebuvo narsuolis, bet stengėsi elgtis padoriai Premium

Liepos 13–20 d. Ni­do­je vyksta XXIII tarp­tautinis Thomo Manno (1875–1955) festivalis. Šių metų jo tema...

Laisvalaikis
2019.07.11
Lietuvos pašonėje – laukiamiausias Europos melomanų vasaros festivalis Verslo tribūna

Klasikinės muzikos mėgėjus vasaros savaitgaliais kviečia kaimynai latviai – šalies sostinėje ir pajūryje...

Laisvalaikis
2019.07.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau