Nuosprendis Venecijos bienalei: kvailas menas kvailais laikais

Publikuota: 2019-06-15
Lorenzo Quinn. „Building Bridges“ Arsenale. Mirco Toniolo/AGF/SIPA/“Scanpix“ nuotr.
Lorenzo Quinn. „Building Bridges“ Arsenale. Mirco Toniolo/AGF/SIPA/“Scanpix“ nuotr.
 

Tiesą sakant, toks pavadinimas – tik akiai patraukti. 58-oji Venecijos šiuolaikinio meno bienalės vertinimo skalė, kaip visada, labai plati – nuo atvirai neigiamų iki perdėtai teigiamų vertinimų. Smagu, kad Lietuvos paviljonas joje užima vieną aukščiausių vietų. VŽ skaitytojams – kelionė po bienalę su užsienio meno kritikais.

„Šokančios pabaisos, rūkantis balandis ir nuskendęs emigrantų laivas. Bet šiemet labiausiai nustebino paplūdimys su pasmerktais poilsiautojais Lietuvos paviljone“, – apie Venecijos bienalę sako Adrianas Searle’as, dienraščio „The Guardian“ meno kritikas. Mus, įpratusius prie mandagios kritikos, o dar labiau – prie jos nebuvimo, žodžių į vatą nevyniojantis kritikas gali nustebinti ir net sugluminti.

„Juodmargė karvė sukasi ratu be pradžios ir pabaigos, ji eina į niekur ant dirbtinės žolės kilimo. Ši Kinijos menininkės Nabuqi instaliacija tikrai nėra kvailiausias ir beprasmiškiausias objektas šių metų Venecijos bienalėje, kurios ekspozicijos driekiasi nuo Sodų (Giardini) iki Arsenalo, nuo nacionalinių paviljonų iki laivų statyklų sandėlių, nuo muziejų ir bažnyčių iki rūmų ant kanalų“, – rašo p. Searle’as.

Kvailas menas

Pirmiausia kritikas į šuns dienas išdeda keletą nacionalinių paviljonų Soduose (Giardini):
„Taigi, kvailas menas kvailais laikais. Belgijos paviljone šeimininkauja beveik žmogaus dydžio judančios lėlės, aptaisytos tautiniais drabužiais: audėjai, kepėjas, muzikantas, puodžius, elgeta ir kitokie personažai, niūriai atliekantys savo mechaninius judesius. Kelios lėlės įkurdintos už grotų, lyg pats paviljonas, o gal ir visa šalis, būtų XIX a. nelaimėlių prieglauda. Greta – Vokietijos paviljonas. Vokiečių menininkų darbas atrodo nebaigtas – viena didelė betoninė siena, kuri, regis, tuoj sugrius, ir statybų pastoliai.

Atkartodami Niujorke gyvenančio vokiečių kilmės konceptualisto Hanso Haacke (g. 1936) įsimintiną pasirodymą 1993-iaisiais, kai jis pneumatiniu plaktuku išdarkė grindis, taip primindamas Vokietijos istoriją ir eižėjančias ledo lytis vokiečių romantiko peizažisto Casparo Davido Friedricho (1774–1840) paveiksle, – šių metų Vokietijos paviljono menininkai tarsi primena, kad esame pasmerkti pakartoti istoriją.“

Einame toliau į nacionalinius paviljonus Soduose, ir p. Searle’o tonas švelnėja:
„Centrinį ir Prancūzijos paviljonus apmuturiuoja kukurūzų krakmolo garų debesys. Prancūzų menininkės Laure’os Prouvost rūkas geresnis nei italės Laros Favaretto migla. Arba tiesiog rūko yra daugiau. Prouvost tarsi bando prasibrauti tuneliu iš Prancūzijos paviljono rūsio iki kaimyninio Didžiosios Britanijos paviljono. Nežinia, ar dėl to, kad išvengtų valandas stoviniuojančios minios, laukiančios savo eilės įeiti į jau ir taip triukšmingą beprotnamį, ar kad išgelbėtų britus pačius nuo savęs.

2013-ųjų Turnerio prizo (Turner prize) laureatė Prouvost padarė viską, ką galėjo. Ant žalio stiklo grindų mėtosi unguriai ir aštuonkojis, sulaužyti telefonai, kiaušinių lukštai ir kitas šlamštas. Balandžio snape – cigaretė. Rodomas ilgas video, kažkas malasi tamsiame kampe, tuo metu iš krūmų lauke irgi girdisi įrašas. Kuo daugiau resursų turi Prouvost, tuo jos darbai geresni.“

Prancūzų menininkės Prouvost projektą Prancūzijos nacionaliniame paviljone p. Searle’as vadina „pamoka kitiems studentiško lygio dievobaimingiems ir migdantiems projektams“.

„Pasprukau nuo Rusijos, ir ne pirmą kartą, negalėdamas ištverti rembrantiškos tamsos, Kristaus žvilgsnio, degančių kareivių ir kitų objektų pervirtoje paviljono maišatyje. O Nyderlandų paviljonas beviltiškai įsitvėręs Mondriano utopizmo palikimo. Austrija bandė kankinti mūsų spenelius. Kalbant apie pornografiją ir skausmą – provokacija neįvyko“, – lakoniškai vertina kritikas.

Kvietimas šokti

„Šveicarijos paviljone rodoma menininkių Pauline’os Boudry ir Renate’os Lorenz vaizdo instaliacija-šokis „Moving Backwards“. Šokėjai juda greitai, juda lėtai, išeina už kadro ir grįžta į jį. Judesiai ištobulinti, kaip baleto meistrų, ir sykiu klouniški. Tarp žiūrovų ir ekrano – šokių aikštelė. Šviesos įsižiebia, tada prigęsta ir blizgučiais puošta užuolaida slysta aplink ekraną, lyg droviai šoktų savo šokį. Viskas šelmiška, keista ir sykiu paprasta – įsimylėjėlių ir neįsimylėjėlių šokis, pirmyn ir atgal. Pats nedrįsau šokti, o ir tuo metu, kai lankiausi paviljone, niekas kitas iš žiūrovų nepasidavė tokiam kvietimui“, – rašo p. Searle’as.

„Mes judėsime atgal, – sako menininkės, – nes keisti susitikimai gali būti nesuplanuoto nuotykio pradžia.“
Kritikas stebisi Lenkijos paviljone savo vidurius išbarsčiusiu tikrų tikriausiu privačiu lėktuvu.
„Romanas Stanczakas teoriškai „išvertė“ lėktuvą, sugrūsdamas sparnus į vidų, o sėdynes pritaisydamas ant fiuzeliažo išorėje. Ar tai gali būti Lenkijos skrydžio į demokratiją simbolis? Atrodo kaip dar vienas tuščias gestas tarp daugelio kitų“, – gūžteli p. Searle’as.

Vulgarus sprendimas

„Numesti vieną didelį objektą ant grindų – gerai žinomas gambitas. Tačiau Stanczakui kuriant instaliaciją bent jau niekas nežuvo – to negalima pasakyti apie šveicarų menininko Christopho Buchelio „Barca Nostra“ (it. Mūsų laivas) – 2015 m. Viduržemio jūroje nuskendusį ir šimtų nelegalių emigrantų gyvybę nusinešusį laivą. Italijos laivyno pajėgos iškėlė laivą iš jūros dugno tarp Libijos ir Italijos Lampedūzos salos, tam prireikė daug lėšų. Laivas buvo nugabentas į doką Venecijos Arsenale, kur tariamasis „memorialas šiuolaikinei migracijai“ dabar stovi kaip mirtini spąstai ir karstas.

Žmonės jį vadina neoriginaliu, tarsi tai turėtų ką nors bendra su Marceliu Duchampu (1887–1968), kuris, beje, būtų įžvelgęs čia pornografiją, ką ir kalbėti apie tokio gesto vulgarumą. Laivas buvo pavadintas ir Trojos arkliu, simbolizuojančiu žmonių teisę į laisvą judėjimą. Man Buchelio sprendimas pasisavinti laivą, kuriuo plaukdami žuvo daugybė žmonių, bienalės kontekste atrodo kaip žemas ir šleikštokas spektaklis, – rašo p. Searle’as. – Geriausia, ką galima pasakyti apie Buchelio intervenciją, yra tai, kad ji pastato mus akis į akį su mirtimi. Bienalės lankytojai sustoja priešais laivą ir fotografuojasi asmenukėms.“

Pagrindinė paroda

Bienalę sudaro kuruojama pagrindinė paroda ir nacionaliniai paviljonai. Jos programą papildo specialiai tuo metu atidaromos parodos ir kiti meno renginiai visame mieste. Todėl į bienalę verta važiuoti bent 3–4 dienoms, nes dalis nacionalinių paviljonų neturi nuolatinės ekspozicijų erdvės Giardini, todėl nuomoja pastatus mieste, tad norint apžiūrėti bent didžiąją jų dalį reikia laiko. Lietuva – irgi tokia benamė, tačiau dažniausiai mums tai išeina į naudą. Prie Lietuvos sugrįšime vėliau.

Dabar – p. Searle’o vertinimas:
„Šių metų bienalės meno vadovas Ralphas Rugoffas savo kuruojamą pagrindinę paro­dą Centriniame paviljone Soduose ir Arsenale pavadino „May you live in interesting times“ (angl. „Kad gyventum įdomiais laikais“). Pavadinimas gal ir klišė, bet tikrai ne senas kinų posakis, kaip daugelis mano. Jis signalizuoja, kad esame krizės akivaizdoje. Mes esame kvailių karalystėje.

Pagrindinėje bienalės parodoje matome per pusę perpjautus motociklus, nertus koralų rifus, juodos bronzos šiukšlių maišus, milžinišką geometrinių figūrų instaliaciją už stiklo sienos, dvasingą virtualiosios realybės stebuklų pasaulį, kompiuterinių žaidimų smurtą, verkiančius skaitmeninius vaikus. Bežiūrint į visa tai, mano smegenys susiplaka lyg Julie Mehretu (etiopų kilmės šiuolaikinė amerikiečių menininkė – VŽ) nutapyti priepuoliai, lyg skubi transliacija, iškraipyta abstrakčiame eteryje, jų siunčiamos žinutės nebesugrąžinamos ir nebepataisomos.“

Anot kritiko, palyginti su nykoka pagrindine bienalės paroda prieš dvejus metus, Rugoffo kuruotoje parodoje galima įžvelgti skubos protrūkių ir net staigmenų.

„Kad ir amerikiečių videomenininko ir režisieriaus Arthuro Jafos filmas „Baltasis albumas“ („The White Album“), atskleidžiantis juodaodžių patirtį ir kultūrą baltaodžių akimis; filmas, kuriame masinis žudikas atlieka savo darbus, žiaurios naujienos ant telegrafo juostos, skaitmeninis JAV dainininkas Iggy Popas, teroras, chaosas, tvirtumas.

Jafa pelnytai laimėjo „Auksinį liūtą“ kaip geriausias bienalės menininkas. „The White Album“ kalba be užuolankų – jis kelia siaubingą koncentruotą euforiją. Jafa, kita vertus, nepaleidžia žiūrovo nuo kabliuko. Jis mus įpainioja kiekviename posūkyje, kiekviename pulso tvinksnyje ir širdies dūžyje, kiekviename klipe ir kiekviename žodyje, išskrendančiame iš jo subjektų lūpų“, – sako p. Searle’as.

Jis pastebi, kad Rugoffo kuruotoje parodoje yra daug fotografijos portretų.
„Jie spokso į tave, jie nutaisę pozas, netikėtai „pagauti“, surežisuoti, bjaurūs, ignoruojantys, milžiniški ir mažutėliai – vinječių eilėse. Nerimą kelia jų kaupiamasis efektas, tai, kad juodaodžiai ar azijiečiai subjektai tarsi specialiai rodo savo kitoniškumą fotokamerai ir baltųjų žvilgsniui“, – rašo p. Searle’as. Anot jo, Rugoffas šiemet stengėsi sumažinti parodų skaičių pačiame mieste, taip pat menininkų skaičių, bet vis tiek jie „tiesiog pilasi per visą Veneciją“.

Parodos mieste

„Palazzo Grassi“ pristatoma šiuolaikinio belgų menininko Luco Tuymanso retrospektyva – per 80 tapybos darbų, plius mozaikos. „Dauguma Tuymanso darbų kalba apie žmogiškąjį paradoksą – sugebėjimą tuo pačiu metu būti „geram“ ir „velniškam“, – „www.nytimes.com“ cituoja parodos kuratorę Caroline Bourgeois. Ši paroda veiks iki 2020 m. sausio 6 d.

O „Academia“ erdvėje veikia Georgo Baselitzo darbų paroda, ją p. Searle’as vadina „visa laimė, išvengtina“, ir siūlo geriau keliauti į Škotijos paviljoną „kažkur prie atokesnių kanalų“, kur rodomas škotų menininkės, Turnerio prizo laureatės Charlotte Prodger naujas filmas „SaF05“.

Į pasaulio pabaigą

„Koks jaudinantis filmas. Kaip būtų gerai pamatyti „SaF05“ greta kitų pastarųjų dviejų Proger filmų. Kokia būtų nepakartojama kelionė, – žavisi p. Searle’as. – Bet vietoj to mes keliaujame atostogauti – į paplūdimį laivyno sandėlyje, kur Lietuva pristato „Sun & Sea“ (Marina)“. Iš balkonų antrajame aukšte stebime poilsiautojus apačioje: vaikai stato smėlio pilis, suaugusieji kepinasi gulėdami ant rankšluosčių, tepasi įdegio aliejų ir valgo ledus. Beveik valandos trukmės opera, viliojantis performansas, – teatro režisierės Rugilės Barzdžiukaitės, dramaturgės Vaivos Grainytės ir kompozitorės Linos Lapelytės darbas – nuostabiai sudainuotas gulinčių atlikėjų. O mes stebime iš balkonų – tai mūsų bilietas į pasaulio pabaigą.

Grėsmė pamažu prasiskverbia, kaip įdegio aliejus. Pasaulio pabaigos rauda, kai dangus ir jūra keičia spalvą, rifai išbąla ir gamta miršta – šis nuostabus pasirodymas perteikia nepakeliamą patosą ir skausmą. Negaliu nustoti galvoti apie šį darbą, kuris pelnytai Lietuvai nuskynė „Auksinį liūtą“ už geriausią paviljoną. Skraidydami pirmyn atgal ir gyvendami taip, kaip gyvenam, visi esame implikuoti. Ne įdomūs laikai, o paskutinės dienos“, – rašo p. Searle’as.

Bienalė tokia didžiulė, kad trumpai pristatyti svarbiausiems autoriams ir paviljonams neužtektų ir viso VŽ numerio. Todėl lieka pasikliauti dūmų uždanga ir fantazija. Kas norite ne tik pamatyti, bet ir išgirsti, važiuokite į Veneciją ir eikite į Lietuvos paviljoną. Jis veiks iki spalio 31 d., Venecijos bienalė – iki lapkričio 24 d.

FOTOGALERIJA Venecijos bienalė (20 nuotr.)

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Iliustruotoji istorija: Churchillio „angelai“ padegė Europą 1

Dar antrojo pasaulinio karo pradžioje britų kariškiai laikėsi nuomonės, kad vykstant karui steigti...

Laisvalaikis
2019.07.21
Iliustruotoji istorija: Stalino budelis nužudė milijonus 13

Josifo Stalino užmiesčio namas skendi nakties tamsoje, kai 1953 m. kovo 2 d. juodas limuzinas sustoja...

Laisvalaikis
2019.07.20
Knygos: Ginklai, mikrobai ir plienas kviečio draugijoje Premium

Kviečio įtaka žmonijos vystymuisi yra nepaneigiama, tačiau gerokai pervertinta. Atahualpa ir Francisco...

Verslo klasė
2019.07.20
Verslumo guru L. Farrellas: dar neturėjome tiek galimybių imtis verslo Premium

„Dar niekada neturėjome tiek galimybių imtis verslo. Verslumo taisyklės yra universalios, bėda ta, kad dažnai...

Laisvalaikis
2019.07.19
Paroda: A. Sutkaus fotografijos Kaune

Kaune, M. Žilinsko dailės galerijoje, atidaryta Antano Sutkaus fotografijų paroda „Pro memoria“, kurioje –...

Laisvalaikis
2019.07.18
Paskelbti mokslo premijų užsienio lietuviams laureatai

Už reikšmingus tarptautinius mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva užsienyje dirbantiems...

Laisvalaikis
2019.07.18
 Nuo savo būsto laiptų – į Baltijos jūrą  Verslo tribūna 9

 Romantiniai vaizdai iš filmų, kai jų herojai išėję pro savo būsto duris lipa į laivelį ir plaukią į jūrą...

Statyba ir NT
2019.07.18
Paskelbtos kitų metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės 3

Kultūros ministerija paskelbė visas 2020 m. mažąsias kultūros sostines, nuo 2018 m. Lietuvos kultūros taryba...

Laisvalaikis
2019.07.17
Kodėl (ne)reikia griauti paminklo rašytojui Petrui Cvirkai Premium 22

Vilniaus savivaldybės užmojis nukelti paminklą rašytojui Petrui Cvirkai ir diskusijos dėl jo kelia ir kitą,...

Laisvalaikis
2019.07.17
Ant naujo 50 svarų banknoto – žmogus, iššifravęs „Enigmos“ kodus 13

Didžiosios Britanijos naujos 50-ies svarų kupiūros „veidu“ taps kompiuterijos mokslų pradininku vadinamas...

Laisvalaikis
2019.07.15
„Sidabrinių gervių“ šiemet nebus – organizatoriams iškilo finansinių sunkumų

Tradicinių kino apdovanojimų „Sidabrinės gervės“ šiemet nebus, nes jas organizuojanti Lietuvių kino akademija...

Laisvalaikis
2019.07.15
Prezidentas G. Nausėda: negaliu sau leisti kompromisų 11

„Negaliu sau leisti kompromisų“, – 2016-ųjų liepą VŽ sakė dabar jau Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas...

Laisvalaikis
2019.07.14
Nidoje prasideda Th. Manno festivalis

Liepos 13 d., šeštadienį, Nidoje prasideda XXIII Thomo Manno festivalis. Šių metų jo temą „Tėvynių Europa“...

Laisvalaikis
2019.07.13
P. Jurkevičius: noriu prezidento, pietaujančio prie balta staltiese uždengto stalo! Premium

Žiniasklaidos iškeltas klausimas – reikia, o gal nelabai Daukanto aikštės rūmuose restorano arba kavinės,...

Verslo klasė
2019.07.13
Ką veikti savaitgaliais, kad sektųsi gyvenime 5

Savaitgaliai skirti poilsiui, tačiau specialistai teigia, kad ne visi poilsio būdai žmogui yra naudingi.

Laisvalaikis
2019.07.13
A. Puklevičius: krizė skambina du kartus Premium 8

Neseniai teko prisėsti kompanijoje, kur keli iš pažiūros protingi žmonės, visi turintys aukštąjį...

Verslo klasė
2019.07.13
Vilniaus Didžiosios sinagogos teritorijoje – nauji archeologų atradimai 1

Vilniuje, Vokiečių gatvės kieme, šiemet tęsiami Didžiosios sinagogos archeologiniai tyrinėjimai pradžiugino...

2019.07.12
Verslininkas D. Giknius – apie šaulius, šamus ir išnaudotas galimybes Premium 6

Donatas Giknius vadovauja reklamos agentūrai „General Promotion Baltic“, su sesers šeima Kėdainių rajone...

Laisvalaikis
2019.07.12
A. Gailius: Th. Mannas nebuvo narsuolis, bet stengėsi elgtis padoriai Premium

Liepos 13–20 d. Ni­do­je vyksta XXIII tarp­tautinis Thomo Manno (1875–1955) festivalis. Šių metų jo tema...

Laisvalaikis
2019.07.11
Lietuvos pašonėje – laukiamiausias Europos melomanų vasaros festivalis Verslo tribūna

Klasikinės muzikos mėgėjus vasaros savaitgaliais kviečia kaimynai latviai – šalies sostinėje ir pajūryje...

Laisvalaikis
2019.07.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau