Nuosprendis Venecijos bienalei: kvailas menas kvailais laikais

Publikuota: 2019-06-15
Lorenzo Quinn. „Building Bridges“ Arsenale. Mirco Toniolo/AGF/SIPA/“Scanpix“ nuotr.
Lorenzo Quinn. „Building Bridges“ Arsenale. Mirco Toniolo/AGF/SIPA/“Scanpix“ nuotr.
 

Tiesą sakant, toks pavadinimas – tik akiai patraukti. 58-oji Venecijos šiuolaikinio meno bienalės vertinimo skalė, kaip visada, labai plati – nuo atvirai neigiamų iki perdėtai teigiamų vertinimų. Smagu, kad Lietuvos paviljonas joje užima vieną aukščiausių vietų. VŽ skaitytojams – kelionė po bienalę su užsienio meno kritikais.

„Šokančios pabaisos, rūkantis balandis ir nuskendęs emigrantų laivas. Bet šiemet labiausiai nustebino paplūdimys su pasmerktais poilsiautojais Lietuvos paviljone“, – apie Venecijos bienalę sako Adrianas Searle’as, dienraščio „The Guardian“ meno kritikas. Mus, įpratusius prie mandagios kritikos, o dar labiau – prie jos nebuvimo, žodžių į vatą nevyniojantis kritikas gali nustebinti ir net sugluminti.

„Juodmargė karvė sukasi ratu be pradžios ir pabaigos, ji eina į niekur ant dirbtinės žolės kilimo. Ši Kinijos menininkės Nabuqi instaliacija tikrai nėra kvailiausias ir beprasmiškiausias objektas šių metų Venecijos bienalėje, kurios ekspozicijos driekiasi nuo Sodų (Giardini) iki Arsenalo, nuo nacionalinių paviljonų iki laivų statyklų sandėlių, nuo muziejų ir bažnyčių iki rūmų ant kanalų“, – rašo p. Searle’as.

Kvailas menas

Pirmiausia kritikas į šuns dienas išdeda keletą nacionalinių paviljonų Soduose (Giardini):
„Taigi, kvailas menas kvailais laikais. Belgijos paviljone šeimininkauja beveik žmogaus dydžio judančios lėlės, aptaisytos tautiniais drabužiais: audėjai, kepėjas, muzikantas, puodžius, elgeta ir kitokie personažai, niūriai atliekantys savo mechaninius judesius. Kelios lėlės įkurdintos už grotų, lyg pats paviljonas, o gal ir visa šalis, būtų XIX a. nelaimėlių prieglauda. Greta – Vokietijos paviljonas. Vokiečių menininkų darbas atrodo nebaigtas – viena didelė betoninė siena, kuri, regis, tuoj sugrius, ir statybų pastoliai.

Atkartodami Niujorke gyvenančio vokiečių kilmės konceptualisto Hanso Haacke (g. 1936) įsimintiną pasirodymą 1993-iaisiais, kai jis pneumatiniu plaktuku išdarkė grindis, taip primindamas Vokietijos istoriją ir eižėjančias ledo lytis vokiečių romantiko peizažisto Casparo Davido Friedricho (1774–1840) paveiksle, – šių metų Vokietijos paviljono menininkai tarsi primena, kad esame pasmerkti pakartoti istoriją.“

Einame toliau į nacionalinius paviljonus Soduose, ir p. Searle’o tonas švelnėja:
„Centrinį ir Prancūzijos paviljonus apmuturiuoja kukurūzų krakmolo garų debesys. Prancūzų menininkės Laure’os Prouvost rūkas geresnis nei italės Laros Favaretto migla. Arba tiesiog rūko yra daugiau. Prouvost tarsi bando prasibrauti tuneliu iš Prancūzijos paviljono rūsio iki kaimyninio Didžiosios Britanijos paviljono. Nežinia, ar dėl to, kad išvengtų valandas stoviniuojančios minios, laukiančios savo eilės įeiti į jau ir taip triukšmingą beprotnamį, ar kad išgelbėtų britus pačius nuo savęs.

2013-ųjų Turnerio prizo (Turner prize) laureatė Prouvost padarė viską, ką galėjo. Ant žalio stiklo grindų mėtosi unguriai ir aštuonkojis, sulaužyti telefonai, kiaušinių lukštai ir kitas šlamštas. Balandžio snape – cigaretė. Rodomas ilgas video, kažkas malasi tamsiame kampe, tuo metu iš krūmų lauke irgi girdisi įrašas. Kuo daugiau resursų turi Prouvost, tuo jos darbai geresni.“

Prancūzų menininkės Prouvost projektą Prancūzijos nacionaliniame paviljone p. Searle’as vadina „pamoka kitiems studentiško lygio dievobaimingiems ir migdantiems projektams“.

„Pasprukau nuo Rusijos, ir ne pirmą kartą, negalėdamas ištverti rembrantiškos tamsos, Kristaus žvilgsnio, degančių kareivių ir kitų objektų pervirtoje paviljono maišatyje. O Nyderlandų paviljonas beviltiškai įsitvėręs Mondriano utopizmo palikimo. Austrija bandė kankinti mūsų spenelius. Kalbant apie pornografiją ir skausmą – provokacija neįvyko“, – lakoniškai vertina kritikas.

Kvietimas šokti

„Šveicarijos paviljone rodoma menininkių Pauline’os Boudry ir Renate’os Lorenz vaizdo instaliacija-šokis „Moving Backwards“. Šokėjai juda greitai, juda lėtai, išeina už kadro ir grįžta į jį. Judesiai ištobulinti, kaip baleto meistrų, ir sykiu klouniški. Tarp žiūrovų ir ekrano – šokių aikštelė. Šviesos įsižiebia, tada prigęsta ir blizgučiais puošta užuolaida slysta aplink ekraną, lyg droviai šoktų savo šokį. Viskas šelmiška, keista ir sykiu paprasta – įsimylėjėlių ir neįsimylėjėlių šokis, pirmyn ir atgal. Pats nedrįsau šokti, o ir tuo metu, kai lankiausi paviljone, niekas kitas iš žiūrovų nepasidavė tokiam kvietimui“, – rašo p. Searle’as.

„Mes judėsime atgal, – sako menininkės, – nes keisti susitikimai gali būti nesuplanuoto nuotykio pradžia.“
Kritikas stebisi Lenkijos paviljone savo vidurius išbarsčiusiu tikrų tikriausiu privačiu lėktuvu.
„Romanas Stanczakas teoriškai „išvertė“ lėktuvą, sugrūsdamas sparnus į vidų, o sėdynes pritaisydamas ant fiuzeliažo išorėje. Ar tai gali būti Lenkijos skrydžio į demokratiją simbolis? Atrodo kaip dar vienas tuščias gestas tarp daugelio kitų“, – gūžteli p. Searle’as.

Vulgarus sprendimas

„Numesti vieną didelį objektą ant grindų – gerai žinomas gambitas. Tačiau Stanczakui kuriant instaliaciją bent jau niekas nežuvo – to negalima pasakyti apie šveicarų menininko Christopho Buchelio „Barca Nostra“ (it. Mūsų laivas) – 2015 m. Viduržemio jūroje nuskendusį ir šimtų nelegalių emigrantų gyvybę nusinešusį laivą. Italijos laivyno pajėgos iškėlė laivą iš jūros dugno tarp Libijos ir Italijos Lampedūzos salos, tam prireikė daug lėšų. Laivas buvo nugabentas į doką Venecijos Arsenale, kur tariamasis „memorialas šiuolaikinei migracijai“ dabar stovi kaip mirtini spąstai ir karstas.

Žmonės jį vadina neoriginaliu, tarsi tai turėtų ką nors bendra su Marceliu Duchampu (1887–1968), kuris, beje, būtų įžvelgęs čia pornografiją, ką ir kalbėti apie tokio gesto vulgarumą. Laivas buvo pavadintas ir Trojos arkliu, simbolizuojančiu žmonių teisę į laisvą judėjimą. Man Buchelio sprendimas pasisavinti laivą, kuriuo plaukdami žuvo daugybė žmonių, bienalės kontekste atrodo kaip žemas ir šleikštokas spektaklis, – rašo p. Searle’as. – Geriausia, ką galima pasakyti apie Buchelio intervenciją, yra tai, kad ji pastato mus akis į akį su mirtimi. Bienalės lankytojai sustoja priešais laivą ir fotografuojasi asmenukėms.“

Pagrindinė paroda

Bienalę sudaro kuruojama pagrindinė paroda ir nacionaliniai paviljonai. Jos programą papildo specialiai tuo metu atidaromos parodos ir kiti meno renginiai visame mieste. Todėl į bienalę verta važiuoti bent 3–4 dienoms, nes dalis nacionalinių paviljonų neturi nuolatinės ekspozicijų erdvės Giardini, todėl nuomoja pastatus mieste, tad norint apžiūrėti bent didžiąją jų dalį reikia laiko. Lietuva – irgi tokia benamė, tačiau dažniausiai mums tai išeina į naudą. Prie Lietuvos sugrįšime vėliau.

Dabar – p. Searle’o vertinimas:
„Šių metų bienalės meno vadovas Ralphas Rugoffas savo kuruojamą pagrindinę paro­dą Centriniame paviljone Soduose ir Arsenale pavadino „May you live in interesting times“ (angl. „Kad gyventum įdomiais laikais“). Pavadinimas gal ir klišė, bet tikrai ne senas kinų posakis, kaip daugelis mano. Jis signalizuoja, kad esame krizės akivaizdoje. Mes esame kvailių karalystėje.

Pagrindinėje bienalės parodoje matome per pusę perpjautus motociklus, nertus koralų rifus, juodos bronzos šiukšlių maišus, milžinišką geometrinių figūrų instaliaciją už stiklo sienos, dvasingą virtualiosios realybės stebuklų pasaulį, kompiuterinių žaidimų smurtą, verkiančius skaitmeninius vaikus. Bežiūrint į visa tai, mano smegenys susiplaka lyg Julie Mehretu (etiopų kilmės šiuolaikinė amerikiečių menininkė – VŽ) nutapyti priepuoliai, lyg skubi transliacija, iškraipyta abstrakčiame eteryje, jų siunčiamos žinutės nebesugrąžinamos ir nebepataisomos.“

Anot kritiko, palyginti su nykoka pagrindine bienalės paroda prieš dvejus metus, Rugoffo kuruotoje parodoje galima įžvelgti skubos protrūkių ir net staigmenų.

„Kad ir amerikiečių videomenininko ir režisieriaus Arthuro Jafos filmas „Baltasis albumas“ („The White Album“), atskleidžiantis juodaodžių patirtį ir kultūrą baltaodžių akimis; filmas, kuriame masinis žudikas atlieka savo darbus, žiaurios naujienos ant telegrafo juostos, skaitmeninis JAV dainininkas Iggy Popas, teroras, chaosas, tvirtumas.

Jafa pelnytai laimėjo „Auksinį liūtą“ kaip geriausias bienalės menininkas. „The White Album“ kalba be užuolankų – jis kelia siaubingą koncentruotą euforiją. Jafa, kita vertus, nepaleidžia žiūrovo nuo kabliuko. Jis mus įpainioja kiekviename posūkyje, kiekviename pulso tvinksnyje ir širdies dūžyje, kiekviename klipe ir kiekviename žodyje, išskrendančiame iš jo subjektų lūpų“, – sako p. Searle’as.

Jis pastebi, kad Rugoffo kuruotoje parodoje yra daug fotografijos portretų.
„Jie spokso į tave, jie nutaisę pozas, netikėtai „pagauti“, surežisuoti, bjaurūs, ignoruojantys, milžiniški ir mažutėliai – vinječių eilėse. Nerimą kelia jų kaupiamasis efektas, tai, kad juodaodžiai ar azijiečiai subjektai tarsi specialiai rodo savo kitoniškumą fotokamerai ir baltųjų žvilgsniui“, – rašo p. Searle’as. Anot jo, Rugoffas šiemet stengėsi sumažinti parodų skaičių pačiame mieste, taip pat menininkų skaičių, bet vis tiek jie „tiesiog pilasi per visą Veneciją“.

Parodos mieste

„Palazzo Grassi“ pristatoma šiuolaikinio belgų menininko Luco Tuymanso retrospektyva – per 80 tapybos darbų, plius mozaikos. „Dauguma Tuymanso darbų kalba apie žmogiškąjį paradoksą – sugebėjimą tuo pačiu metu būti „geram“ ir „velniškam“, – „www.nytimes.com“ cituoja parodos kuratorę Caroline Bourgeois. Ši paroda veiks iki 2020 m. sausio 6 d.

O „Academia“ erdvėje veikia Georgo Baselitzo darbų paroda, ją p. Searle’as vadina „visa laimė, išvengtina“, ir siūlo geriau keliauti į Škotijos paviljoną „kažkur prie atokesnių kanalų“, kur rodomas škotų menininkės, Turnerio prizo laureatės Charlotte Prodger naujas filmas „SaF05“.

Į pasaulio pabaigą

„Koks jaudinantis filmas. Kaip būtų gerai pamatyti „SaF05“ greta kitų pastarųjų dviejų Proger filmų. Kokia būtų nepakartojama kelionė, – žavisi p. Searle’as. – Bet vietoj to mes keliaujame atostogauti – į paplūdimį laivyno sandėlyje, kur Lietuva pristato „Sun & Sea“ (Marina)“. Iš balkonų antrajame aukšte stebime poilsiautojus apačioje: vaikai stato smėlio pilis, suaugusieji kepinasi gulėdami ant rankšluosčių, tepasi įdegio aliejų ir valgo ledus. Beveik valandos trukmės opera, viliojantis performansas, – teatro režisierės Rugilės Barzdžiukaitės, dramaturgės Vaivos Grainytės ir kompozitorės Linos Lapelytės darbas – nuostabiai sudainuotas gulinčių atlikėjų. O mes stebime iš balkonų – tai mūsų bilietas į pasaulio pabaigą.

Grėsmė pamažu prasiskverbia, kaip įdegio aliejus. Pasaulio pabaigos rauda, kai dangus ir jūra keičia spalvą, rifai išbąla ir gamta miršta – šis nuostabus pasirodymas perteikia nepakeliamą patosą ir skausmą. Negaliu nustoti galvoti apie šį darbą, kuris pelnytai Lietuvai nuskynė „Auksinį liūtą“ už geriausią paviljoną. Skraidydami pirmyn atgal ir gyvendami taip, kaip gyvenam, visi esame implikuoti. Ne įdomūs laikai, o paskutinės dienos“, – rašo p. Searle’as.

Bienalė tokia didžiulė, kad trumpai pristatyti svarbiausiems autoriams ir paviljonams neužtektų ir viso VŽ numerio. Todėl lieka pasikliauti dūmų uždanga ir fantazija. Kas norite ne tik pamatyti, bet ir išgirsti, važiuokite į Veneciją ir eikite į Lietuvos paviljoną. Jis veiks iki spalio 31 d., Venecijos bienalė – iki lapkričio 24 d.

FOTOGALERIJA Venecijos bienalė (20 nuotr.)

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Graikijos masalas investuotojams – mokesčių rojus

Graikija, bandydama išbristi iš užsitęsusios ekonominės krizės, meta iššūkį Londonui, Monakui ir...

Laisvalaikis
2019.11.10
Iliustruotoji istorija: aferos baigėsi bankrotu

Apie greitą praturtėjimą nepajudinus nė piršto svajoja ir aukštuomenė, ir prastuomenė. Ankstesniais laikais...

Laisvalaikis
2019.11.10
„Social Media Fest 2019“: renka įtakingiausiuosius socialiniuose tinkluose

Socialinių tinklų atradimų festivalio „Social Media Fest 2019“ komisija įvertino Lietuvos influencerius,...

Rinkodara
2019.11.10
Moterys Lietuvos kino industrijoje. Kokia problema? Premium 1

Jei skaitote šio straipsnio pavadinimą ir jus ima šioks toks irzuliukas, kad šis tekstas apskritai...

Verslo klasė
2019.11.09
Baltijos šalių Jaunojo tapytojo prizas iškeliauja į Latviją

Lietuvos, Latvijos ir Estijos meno pasaulio profesionalų, kolekcininkų ir mėgėjų smalsumas patenkintas: šių...

Laisvalaikis
2019.11.09
Mokslu grįstas apsipirkimo gidas: kaip neišleisti per daug 

Pasiklydę tarp lentynose sumaniai perdėliotų prekių, suvilioti akcijų, prisirinkę per daug ar ne to, ko iš...

Laisvalaikis
2019.11.09
LIONS prezidentas: mes – stiprūs, nes skirtingi Premium

1917 m. Melvinas Jonesas, garsus Čikagos verslininkas, draudikas, kartą per mėnesį lankydavosi verslininkų...

Verslo klasė
2019.11.09
Berlyno sienos griūties 30-metis: geležinė uždanga ir kiti piknikai Premium

Lygiai prieš 30 metų, 1989-ųjų lapkričio 9 d., griuvusi Berlyno siena iš esmės išjudino Rytų ir Vidurio...

Laisvalaikis
2019.11.09
„Fredos“ vadovas A. Ėmužis – apie baldų pramonės ateitį, robotus, vartojimą, lyderystę Premium 1

Antanas Ėmužis, vienos stambiausių šalyje baldų gamybos AB „Freda“ generalinis direktorius ir vienas...

Laisvalaikis
2019.11.08
Kampanija „Lietuvos DNR“ pelnė tarptautinį apdovanojimą

Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės inicijuota komunikacinė kampanija „Lietuvos DNR“...

Rinkodara
2019.11.08
„NAPA Baltic 2019“ – daugiausia laimėjimų Lietuvos dizaineriams

Kasmetiniuose Baltijos ir Šiaurės šalių pakuotės dizaino renginyje „NAPA Baltic 2019“ išrinkti geriausi...

Rinkodara
2019.11.07
„Vilniaus lapai“ kviečia kalbėtis apie istoriją

Lapkričio 7–10 d. sostinėje – vėl „Vilniaus lapai“. Vos ketvirtus metus rengiamas tarptautinis festivalis...

Laisvalaikis
2019.11.07
Kultūros ministras apie situaciją Zapyškyje: tai – labai agresyvus sprendimas 1

Aplinkos tvarkymo sprendimas šalia Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo yra agresyvus ir netinkamas, teigia Kultūros...

Verslo aplinka
2019.11.06
Vilniui – turizmo „Oskaras“ už „G-spot“ reklaminę kampaniją 4

Vilniaus turizmo rinkodaros kampanija „Vilnius – the G-spot of Europe“ (liet. „Vilnius – Europos G taškas“)...

Rinkodara
2019.11.06
„Vienos kėdės istorija“: neįgyvendinti lūkesčiai ir neplanuota pabaiga

Vilniaus Katedros aikštėje nuo rugsėjo vidurio vyksta paramos fondo „Mamų unija“ projektas „Vienos kėdės...

Rinkodara
2019.11.05
Rūkyti Neringos karšiai – Seimo rankose

Neringiškiai sujudo: jeigu nebus pakeisti įstatymai ar priimtos jų pataisos, kyla grėsmė išnykti pamario...

Laisvalaikis
2019.11.05
Vynas metus bus brandinamas kosmose

12 butelių puikaus prancūziško bordo metus bus brandinami Tarptautinėje kosmoso stotyje (International Space...

Laisvalaikis
2019.11.05
Atrasta didžiausia slėptuvė Vilniuje 2

Vilniuje, ant Tauro kalno, po nugriautais Profsąjungų rūmais aptikta didžiulė slėptuvė. Joje, pasak Vilniaus...

Laisvalaikis
2019.11.04
Vasario 16-osios Aktas iš Signatarų namų perkeliamas į valstybės archyvo saugyklą

Vilniuje, Signatarų namuose, eksponuojamas Vasario 16-osios Nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės...

Laisvalaikis
2019.11.04
Milijardierių produktyvumo pamokos 2

Visų paroje yra tos pačios 24 valandos, tačiau vieni spėja nudirbti viską ir uždirbti milijonus, kiti dirba...

Laisvalaikis
2019.11.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau