Jungtinės Tautos: pavojuje atsidūrė 1 mln. gyvybės rūšių

Publikuota: 2019-05-06
Dėl žmogaus veiklos išnykimas gresia 1 mln. planetoje gyvenančių gyvybės rūšių. „Matton“ nuotr.
svg svg
Dėl žmogaus veiklos išnykimas gresia 1 mln. planetoje gyvenančių gyvybės rūšių. „Matton“ nuotr.

Žmogus taip drastiškai keičia Žemės veidą, kad pavojus išnykti šiuo metu gresia 1 mln. planetoje gyvenančių gyvybės rūšių. Taip skelbia didžiausią iki šiol gamtos vertinimą atlikusios ir jo rezultatus pirmadienį paviešinusios Jungtinės Tautos.

Anot ataskaitos, kurią paskelbė JT komitetas „Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma“ (IPBES), šiuo metu gyvybės rūšys Žemėje nyksta greičiau, negu kada nors per pastaruosius 10 mln. metų, ir dėl to kalta sparčiai besidauginanti ir planetos išteklius eikvojanti žmonių populiacija.

Komitetą sudarę 145 ekspertai iš 50 šalių įvardija, kad pagrindiniai veiksniai, lemiantys rūšių nykimą, yra netausojami natūralieji ištekliai, klimato kaita ir tarša bei vis mažėjančios teritorijos, kuriose saugiai gali veistis laukiniai augalai ir gyvūnai. Dėl to išnykti gresia daugiau kaip 40% varliagyvių, 33% koralinių rifų ir daugiau kaip trečdaliui vandens žinduolių.

Veiklos padariniai

Kaip rašo „The New York Times“, tokiose sausumos teritorijose, kaip Afrikos savanos ar Pietų Amerikos atogrąžų miškai, kur anksčiau klestėjo didžiulė rūšių įvairovė, vietinės augalijos ir gyvūnijos per pastarąjį šimtą metų liko penktadaliu mažiau. Anot ataskaitos, tai žmonijos veiklos – ūkininkavimo, žvejybos, miškininkystės, brakonieriavimo ir kasybos padariniai.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Ekosistemų, nuo kurių priklausome mes ir kitos Žemės gyvių rūšys, būklė sparčiai prastėja“, – komentuoja britų chemikas seras Robertas Watsonas, IPBES vadovas.

Gamtą naikina ir besikeičiančios klimato sąlygos – dėl šylančio klimato laukinių gyvūnų gretos senka, mažėja teritorijų, kuriose žinduoliai, paukščiai, vabzdžiai, žuvys ir augalai gali išgyventi ir evoliucionuoti. Skaičiuojama, kad dėl to rūšių, kurioms gresia išnykti, iki 2050 m. tik daugės, ypač tropinio klimato zonoje.

„Labai ilgai galvojome, kad biologinę įvairovę reikia saugoti tik tam, kad gamtai būtų geriau. Tačiau ši ataskaita įrodo, jog biologinė įvairovė gyvybiškai svarbi, jeigu norime maitintis sveiku ir saugiu maistu, gerti švarų vandenį“, – pabrėžia p. Watsonas.

Pasak „The New York Times“, žmonės net nesusimąsto, kokios neapčiuopiamos naudos teikia didelė biologinė įvairovė.

[infogram id="34d0094c-5317-4b9c-8186-0b75b411db41" prefix="8LC" format="interactive" title="Laisvalaikis::JT biologinės įvairovės ataskaita"]

„Amazonės miškai sugeria milžinišką kiekį anglies dvideginio ir lėtina klimato šilimo procesus, pelkynai švarina geriamąjį vandenį, koraliniai rifai išlaiko Karibų turizmo sektorių, egzotiški tropiniai augalai naudojami daugybei vaistinių preparatų gaminti“, – pavyzdžius beria Bradas Plumeris, leidinio klimato kaitos ir aplinkosaugos apžvalgininkas.

Ir gyvybė, ir klimatas

Kaip rašė VŽ, 2018 m. spalį kita JT suburta komisija sudarinėjo klimato kaitos scenarijus ir perspėjo: jeigu per artimiausius 12 metų žmonija nesiims visų įmanomų priemonių klimato kaitai sustabdyti, kelio atgal nebebus. Tuo metu nustatyta, kad saugią ribą, kai visuotinis atšilimas viršys 1,5 laipsnio Celsijaus, peržengti galime jau 2030-aisiais.

Šio biologinės įvairovės tyrimo autoriai tikisi, kad šalys kuo greičiau sureaguos į abiejų ataskaitų išvadas.

„Žemėje liko labai mažai dalykų, kurių nebūtų palietęs žmogus“, – CNN sako Sandra Diaz, Kordobos universiteto ekologijos profesorė ir viena iš tyrimo autorių.

Prasidėjus pramonės revoliucijai, dėl žmogaus veiklos nukentėjo ar kitaip buvo paveikta 75% sausumos ir 66% vandens ekosistemų. Skaičiuojama, kad šiuo metu tik ketvirtadalis Žemės sausumos gamtos nėra smarkiai sužalota dėl žmogaus veiklos, tačiau iki 2050 m. dėl klimato kaitos, užterštumo, ligų ir kitų neigiamų faktorių apsaugotas liks tik dešimtadalis mūsų planetos sausumos.

„Per pastaruosius 50 metų žmonių populiacija padvigubėjo, dabar mūsų yra 7,6 mlrd., o vienam žmogui tenkantis BVP yra 4 kartus didesnis. Daugiau kaip trečdalis pasaulio sausumos ir 75% gėlo vandens išteklių naudojami auginti pasėliams ir galvijams“, – rašoma ataskaitoje.

Anot p. Diaz, ypač netvariai yra naudojami žvejybos ir miškininkystės ištekliai. Nuo 1980 m. vandenynų užterštumas plastiku padidėjo dešimt kartų, kasmet į jūras ir vandenynus išmetama 300-400 mln. t atliekų. Dabar bendras vandenynuose plūduriuojančių šiukšlių salų plotas yra didesnis už Jungtinės Karalystės teritoriją.

Delsti negalima

Anot sero Watsono, nors ateities paveikslas atrodo niūrus, kol kas dar nevėlu imtis pokyčių.

„Bet laukti nebegalima, o pokyčiai turi būti inicijuojami ir vietiniu, ir pasauliniu lygiu. Jie reikštų, kad permąstysime savo ekonominę, politinę ir socialinę sistemas“, – teigia jis.

Ponia Diaz pritaria, kad vyriausybės jau dabar turi drastiškai keisti savo prioritetus, jeigu nori užsitikrinti, kad po 10-20 m. nekiltų klausimų dėl maisto išteklių ir klimato saugumo.

Keletas sprendimų siūloma ataskaitoje. Pavyzdžiui, žemdirbystę planuoti reikėtų taip, kad gautume derliaus ir toje pačioje teritorijoje saugiai galėtų gyventi vietinės gyvūnų bei augalų rūšys. Taip pat gyvybiškai svarbu tiekimo grandinę perplanuoti taip, kad išmestume kuo mažiau maisto atliekų, o žuvininkystės sektorius turėtų permąstyti, kokios žvejybos kvotos būtų pačios efektyviausios.

Ruošiasi konvencijoms

IPBES ataskaita pateikta likus metams iki dviejų svarbių pasaulio galingiausių valstybių susitikimų, kuriuose bus sprendžiami klimato kaitos klausimai. 2020 m. spalio 5-20 d. Kinijoje vyks Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencija, kurios metu bus tariamasi dėl naujų dvidešimtmečio planų, kurie leistų išsaugoti biologinę įvairovę. Kitąmet taip pat susitiks 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimą pasirašiusios šalys; jos darsyk įvertins savo planus, rezultatus ir aiškinsis, kaip pasiekti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 2 laipsnių Celsijaus.

Visą daugiau kaip 1.500 psl. ataskaitą, kuri sudaryta remiantis tūkstančiais mokslinių darbų, planuojama paskelbti vėliau šiemet.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Ateitis su 5G pagal „Ericsson“: kas laukia žmonių ir verslo Premium

5G ryšys dažnai yra pristatomas kaip technologija, kuri daugiausia naudos atneš verslui. Tai bent iš dalies...

Inovacijos
12:45
Virtualus nekilnojamasis turtas? Kodėl gi ne Premium

„Virtualus nekilnojamasis turtas (NT) yra dar viena skaitmeninio investavimo alternatyva. Iki šiol buvo...

Laisvalaikis
11:01
Trakuose – ukrainos menininko J. Grigorovičiaus paroda „Karo spalvos“

Trakų kultūros rūmų meno galerijoje „Fojė“ (Vytauto g. 69) atidaryta kino dailininko Jurijaus Grigorovičiaus...

Laisvalaikis
09:19
Kanuose T. Cruise‘ui įteikta „Garbės auksinė palmės šakelė“

Holivudo aktorius Tomas Cruise'as, trečiadienį pirmą kartą po 30 metų pertraukos apsilankęs Kanų kino...

Laisvalaikis
2022.05.19
Pokalbis apie psichinę darbuotojo sveikatą: pasitikėjimo vadovu ženklas Premium

Pokalbiai apie psichikos sveikatą tarp vadovo ir kitų komandos narių turėtų būti normalizuoti – teiginiui...

Vadyba
2022.05.19
Juvelyras T. Blaževičius: deimantai brangsta, lietuviškos juvelyrikos rinka bręsta Premium

„Deimantų kainų rodiklis yra ne aukcionai, bet dešimtys tūkstančių mažų gamintojų, kurie parduoda tuos...

Laisvalaikis
2022.05.18
Ukrainiečiai atsisveikino su pirmuoju nepriklausomos šalies prezidentu L. Kravčuku

Rusijos invazijos krečiama Ukraina antradienį atsisveikino su Leonidu Kravčuku, pirmuoju nepriklausomos...

Laisvalaikis
2022.05.17
Prasideda Kanų kino festivalis

Šiandien Kanuose, Prancūzijoje, prasideda 75-asis tarptautinis Kanų kino festivalis ir kino industrijai...

Laisvalaikis
2022.05.17
Kuo virto „Vytauto“ avantiūra su krepšininkais Ballais Premium 6

Lietuvoje su savo šeima ir kūrybine komanda viešėjęs JAV krepšinio veikėjas LaVaras Ballas paskelbė į Ameriką...

Pramonė
2022.05.17
„Dizaino sparnai“ pradedantiesiems augins sparnus

Lietuvos kultūros tarybos (LKT) projektas „Dizaino sparnai“ pradedančiuosius kviečia teikti paraiškas...

Laisvalaikis
2022.05.17
Rusijos premjeras iš R. Tumino atėmė vyriausybinį apdovanojimą 1

Rusijos premjeras Michailas Mišustinas nurodė buvusį Maskvos Vachtangovo teatro meno vadovą režisierių Rimą...

Laisvalaikis
2022.05.17
G. Pruskus: į darbą reikia žvelgti kaip į žaidimą Premium

Gediminas Pruskus, nekilnojamojo turto paslaugų grupės „Inreal“ vadovas, šiuo metu bendrovėje integruoja...

Vadyba
2022.05.15
J. D. Haidtas: apsigavome manydami, kad užtikrinti liberaliąją demokratiją lengva Premium

„Žinau, kad niekada nebuvo aukso amžiaus, kai visi mylėjome vieni kitus ir kalbėjome ta pačia kalba“, – sako...

Laisvalaikis
2022.05.15
Karą iš slėptuvės aprašinėjantis redaktorius: labiausiai šokiruoja mažos detalės Premium

Rusijos invazija į Ukrainą smogė visiems Ukrainos pramonės sektoriams ir kol kas nepanašu, kad šalis...

Verslo aplinka
2022.05.15
Rusijos klaida: neįvertintas oro pajėgų faktorius Premium

Oro pajėgos turėjo būti vienas pagrindinių Rusijos pranašumų kariaujant prieš Ukrainą. Turėdamos daugiau kaip...

Laisvalaikis
2022.05.14
A. Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei D. Kuodytei

Penktoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei Daliai Kuodytei, taip įvertinta jos „visuomeniškai...

Laisvalaikis
2022.05.14
Iššūkiai, kuriuos Lenkijai kelia nuo karo bėgantys ukrainiečiai Premium

Lenkija plačiai atvėrė savo duris nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Tačiau vietos politikai ir įvairių...

Verslo aplinka
2022.05.14
Partnerystės įstatymą parašais parėmė per 250 akademikų

Per 250 Lietuvoje ir užsienyje dirbančių mokslo daktarų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir doktorantų pasirašė...

Laisvalaikis
2022.05.13
M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ premjera – Kanuose

Mariupolio mieste, Ukrainoje, kovo pabaigoje nužudyto kino režisieriaus, kultūros antropologo Manto...

Laisvalaikis
2022.05.12
Psichiatras prof. D. Pūras: Romas Kalanta buvo apsisprendęs 4

Gegužės 15 d. minimos Romo Kalantos (1953–1972) mirties 50-osios metinės – 1972-ųjų gegužės 14 d. Kauno...

Laisvalaikis
2022.05.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku