Savaitgalis Birštone: ką aplankyti ir kokių pramogų siūlo kurortas

Publikuota: 2019-04-13

Birštoną galima vadinti etaloniniu sėkmės pavyzdžiu: dar prieš penkerius metus kaip galimą kurortą poilsiui jį minėjo vos vienas kitas, ir tie patys – džiazo mėgėjai, žinantys miestą dėl Birštono džiazo festivalio, rengiamo čia nuo 1980 m. Ir štai – antrus metus jis rikiuojasi populiariausių Lietuvos kurortų sąraše po Palangos ir Druskininkų. VŽ aiškinasi, kokių pramogų kurortas siūlo savo svečiams.

Kurortą ypač pamėgo „savaitgalio poilsiautojai“, kiaurus metus savo automobiliais užimantys kiekvieną laisvą kvadratinį metrą prie gydyklų, sanatorijų, SPA ir besisvaiginantys ypatingu oru.

Savaitgalio nepakaks

Vieniems pakanka vien oro. Kitiems veiklos ir pramogų reikia daugiau. Birštono turizmo informacijos centro (BTIC) direktorė Rūta Kapačinskaitė, paklausta, ką įdomaus galima nuveikti Birštone savaitgalį, pirmiausia sako, kad šiame kontekste jai nepatinka žodis „savaitgalis“. Anot jos, Birštonas „visgi yra kurortas ne savaitgaliui, o sveikatinimui, į kurį žmonės, profilaktiškai besirūpinantys savo sveikata, turėtų atvažiuoti ne dienai kitai, o ilgesniam laikui“.

Kurortai kuriasi vietose, turinčiose ypatingų gamtinių išteklių. Birštone tie ištekliai yra grynas oras, pušynai, plačialapiai miškai, mineralinis vanduo ir durpės, iš kurių daromas gydomasis purvas. Miestas įsikūręs ant druskos kupolo, po kuriuo telkšo požeminių vandenų klodai. Todėl beveik kiekvienas objektas, teikiantis sveikatinimo paslaugas, turi savo gręžinius ir naudoja tą mineralizuotą vandenį gerti, o ypač stiprios mineralizacijos – procedūroms.

Padaryti privaloma

Paklausta, ką savaitgalį reiktų nuveikti Birštone, miesto TIC vadovė lenkia pirštus: atsigerti istorinėje biuvetėje (dar vadinama geltonąja) mineralinio vandens, užlipti ant Vytauto kalno ir išbandyti purvo procedūrą. Žinoma, jei nekamuoja aukštas kraujospūdis.

Birštone biuvečių ne viena. Įdomiausia – geltonoji Vytauto kalno papėdėje, kitos įrengtos sveikatinimo įstaigose, šiltuoju metų laiku mineralinis trykšta iš fontanėlių lauke.

Lankytojų mėgstami nemokami objektai: jūrinį klimatą 50–80 m spinduliu aplink save sukuriantis mineralinio vandens garinimo statinys „Druskupis“ prie Eglės sanatorijos ir vandens garinimo pavilijonas „Birutės vila“. Pastaroji veikia ištisus metus, išskyrus pirmadieniais, „Druskupis“ – šiltuoju sezonu.

Pasakodama apie nieko nekainuojantį sveikatinimą iš žemės, oro ir vandens, p. Rūta mini ir vadinamąją Kneipo filosofiją, kurią XIX a. sukūrė vokiečių dvasininkas Sebastianas Kneipas ir kuri jungia penkis elementus: judėjimo ir vandens terapijas, sveiką mitybą, vaistažoles ir sveiką sielą sveikame kūne. Specialias Kneipo programas siūlo viešbutis „Royal Spa Residence“, Kneipo takeliai visiems įrengti ir prie kurhauzo.

Apžvalgos bokštas

Šios vasaros „vyšnia ant torto“ p. Rūta vadina ant Škėvonių gūbrio statomą apžvalgos bokštą, leisiantį iš 45 m aukščio apžvelgti didžiųjų Nemuno kilpų kraštovaizdį. Planuota jį „paleisti“ gegužę, tačiau atidarymas nukeltas vėlesniam laikui. Anot p. Rūtos, baigus įrengti patį bokštą, miesto savivaldybės lėšomis bus tvarkoma infrastruktūra.

Centrinio parko maršrutai

Tarp „privalomų objektų“ pašnekovė vardija 25 ha kurorto centrinį parką, kurio pakraštyje stovi minėtasis „Druskupis“ ir kuriame nutiesti trys takai.

Populiariausias – sporto; jame prie kas keliadešimt metrų įrengtų lauko treniruoklių salelių yra ir vaikų žaidimų aikštelės, taigi sportuojantys suaugusieji mato savo mažuosius. Nepergrūsta, patogu ir saugu.

Sporto takui „priklauso“ krepšinio, stalo teniso, minigolfo aikštelės ir riedlenčių rampa.

Antras takas – kultūros; juo einant pamatysi 8 garsių Lietuvos menininkų skulptūras, o visame parke jų yra apie 30.

Trečias – iš riedulių sudėliotas pažintinis Nemuno kilpų takas, tiksliai atkartojantis upės vingius Nemuno kilpų regioniname parke. Jis prasideda maždaug prie Birštono kapinaičių ir tęsiasi apie 2 km. Takas nėra lengvai surandamas, tad verta pasidairyti į žemėlapius ant plokščių akmenų. O kiekvieno žemėlapio „buveinėje“ pažymėta, kurioje Nemuno kilpų vietoje būtumėte, jei kulniuotumėt ne taku, o plauktumėt upe.

Į Žvėrinčiaus mišką

Sunku patikėti, kad Nemunas šiame regione vingiuoja apie 80 km, tarsi kalnuotose vietovėse. Kodėl upė taip suvingiavo lygumų krašte, iki šiol paslaptis. Anot p. Rūtos, laikomasi prielaidos, kad prieš tūkstančius metų čia įvyko du tektoniniai lūžiai, lėmę Nemuno kilpinėjimąsi.

„Buvau gana skeptiška, kol pati nepraėjau šiuo takeliu, iš tiesų tai labai įdomi patirtis“, – apie trečiąjį kurorto parko taką sako pašnekovė. Ji primena, jog žingsniuojant tolyn, į Žvėrinčiaus mišką, nukeliausi prie Žvėrinčiaus ąžuolo, kur, pasak legendų, medžiodamas ilsėdavosi Vytautas Didysis.

„Puikus takas, miško masyvas – spygliuočiai“, – p. Rūta pabrėžia, kad visa tai „lengvai pasiekiama kojomis“, juolab yra įrengta poilsio aikštelių. Žinoma, galima važiuoti ir dviračiais. Įrengtas dviračių takas tęsiasi daugiau nei 12 km, juo galima nusigauti iki pat Prienų.

Toliau nuo Birštono

BTIC vis moko žmones, kad Birštonas ties kurorto riba nesibaigia, todėl kasmet rengia dviračių žygius „Aplink Birštoną“. Šiemet toks vyks gegužės 5 d., jo maršrutas eis mažąja ir didžiąja Nemuno kilpomis – 25 km dviračių taku ir vieškeliu, tačiau judėjimas ten menkas, taigi dviračiu riedėti patogu.

Pasak p. Rūtos, ji pati tik ką pėsčiomis praėjo vieną 25 km ilgio maršrutą, kurį BTIC rekomenduoja dviratininkams: „Buvo įdomu pažiūrėti, ar turistui patogu. Jeigu einate šiuo maršrutu, neškitės vandens ir užkąsti, jokių parduotuvių čia nėra, o ramiu žingsniu pirmyn atgal – 5 val. kelio“.

Didžiąja Nemuno kilpa

Anot p. Rūtos, dalis jos praeito maršruto eina palei Nemuną. Pradėjusi kelionę iš J. Basanavičiaus gatvės Birštone, ji pasiekė tautodailininkės Rimantės Butkuvės, kuri drožia angelus, sodybą Puzonių kaime.

Beje, Birštone, prie Sakralinio meno muziejaus, pakėlę galvą medyje pamatysite angelą. Jis žymi Angelų tako pradžią, kuris nuo muziejaus veda iki tautodailininkės sodybos. Nuo šios paėjėję kokius 120 m iki Nemuno, kitame upės krante pamatysite Balbieriškį. Keliaujant toliau galima užsukti į kalbininko Jono Kazlausko tėviškę, ten įrengta ekspozicija.

Nuostabus vaizdas atsiveria nuo Siponių atodangos. Vsai šalia Birštono – Škėvonių atodanga, viena žinomiausių kvartero amžiaus uolienų atodangų Nemuno slėnio šlaituose, įtraukta į vertingiausių Šiaurės Vakarų Europos geologinių objektų sąrašą.

Šiuos ir kitus objektus BTIC aprašo savo svetainėje, tačiau atskirai dar verta paminėti Nemajūnus, kur stovi šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, vietos meistrų suręsta be nė vieno vinies. Medinė neogotikinio stiliaus bažnyčia, Lietuvoje tokių likusios dvi, buvo statoma bandant atkartoti šv. Onos bažnyčios Vilniuje grožį.

Kairiajame krante

Didžioji Birštono dalis išsidėsčiusi dešiniajame Nemuno krante. Kairiajame yra keletas sodybų, yra ir kvėpavimo takams itin sveikas Druskų miškas. Čia pat, tačiau jau Prienų savivaldybės ribose, Verknės upe baidarėmis atplaukusieji iki Nemuno, upių santakoje pamatys įspūdingą gamtos paminklą – uolą „Ožkų pečius“.

„Ta upė nuostabi, – apie Verknę sako p. Rūta, – ji gyvena savo gyvenimą, kaip ir Punios šilas.“

Savo gyvenimą gyvena ir Nemunas, kasmet vis labiau uždumblėjantis ir nebetinkamas laivybai, dabar juo gali plaukti tik plokščiadugniai laivai. Dėl dumblo ties Birštonu upėje jau susiformavo salos.

„Reikia valyti Nemuną, tačiau savivaldybė lėšų tam neturi, o Vyriausybė delsia skirti. Kyla grėsmė, kad salose pradeda perėti paukščiai, taigi iškyla dilema: arba griebiam ir iškasam suneštinį dumblą ir bandom grąžinti laivybą į Nemuną, arba netrukus negalėsim čia nieko daryti, nes salose pradės perėti kokios nors superžuvėdros, – juk čia regionis parkas, saugomos teritorijos.“

Kur pavalgyti

Tenka pasakyti, jog ir pati esu Birštono „savaitgalių poilsiautoja“, ir kartais užeinu į vieną kitą maitinimo įstaigą. Paskutinysyk, balandžio pradžioje, per pačius pietus užsukę į „Pica fun“, savo picų laukėme apie 40 min.

„Jūs ne pirmi ir ne paskutiniai – centrinėse vietose piko valandomis maitinimas užstringa, – konstatuoja p. Rūta. – Bet yra ir kitų vietų, jos išsidėlioję per visą miestelį. Picerija – centrinėje aikštėje, pro kurią neišvengiamai praeina visi, taigi galima sakyti, jog tiesiog eikvojate laiką, nes Birštone maitinimo taškų apie 20.“

Anot jos, susirasti tas 20 vietų padės parengtas Kulinarinis gidas, šiemt jis vėl bus atnaujintas.

Apie maitinimo paslaugų kokybę BTIC vadovė sako: „Jeigu gero virėjo neturinti kavinė pasiskelbs esanti geriausia, klientas po pirmojo karto ten nebegrįš. Taigi čia savininko sprendimas – prisijaukinti klientą, ar nuvilti jį. Lietuvos kurortuose daryti verslą vasarą nėra sunku, nes dideli vienadienių lankytojų srautai. Bet yra žiema, pavasaris, ruduo, ir jei nori sulaukti nuolatinių klientų, turi visada būti kokybiškas“.

Kas liko už kadro

Kiek plačiau nepaminėtų liko daugybė dalykų. Vytauto Švarlio vitražas Birštono kultūros centre, ir tai nėra „tiesiog gražus langas“, o vienas didžiausių vitražų Lietuvoje. Taip pat – Kultūros centro veikla, jo ir jam prisidedant organizuojama daugybė renginių: Miesto šventė, Lietuvos karšto oro balionų čempionatas, Vasaros menų akademija, Baltijos gitarų festivalis, sakralinės muzikos koncertai šv. Antano Padujiečio bažnyčioje ir t. t. Žinoma, ir legendinis Birštono džiazo festivalis.

Anot p. Rūtos, „intelektinis turizmas“ Birštone labai skatinamas, kad svečiai sveikatinimą galėtų derinti su kultūros renginiais.

Tarp nepaminėtų – ir istoriniai Birštono pastatai: tarpukario architektūrą atspindintys Birštono muziejus, Sakralinio meno muziejus, Birštono TIC, kur kadaise veikė Kurorto valdyba, ir kurhauzas šalia jo. Nepaminėta dar viena svarbi detalė – Raudonojo Kryžiaus draugijos ženklas ant „Tulpės“ sanatorijos Purvo gydyklų. Pastatytos 1927 m., dabar jos tapo miesto vizitine kortele.

Nepaminėta biblioteka, itin vertingas objektas skaitančiajam. Ir visiškai asmeninis „taškas“ – rūkytų žuvų pardavėjai prie bažnyčios. Ir tai ne reklama, o rekomendacija.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Louise Arbour – JT prokurorė, nuvertusi karo generolus Premium

Du kolegos iš „The New York Times“, su kuriais vakarieniavau šio susitikimo išvakarėse, manęs pasiteiravo...

Laisvalaikis
07:51
Dešimtmečio sulaukusi „ArtVilnius“ finansinio stabilumo dar nejaučia Premium

Kitą ketvirtadienį, gegužės 23 d., Vilniuje prasideda meno mugė „ArtVilnius“. Ir nors dešimtmetį Vilniaus ir...

Laisvalaikis
2019.05.24
Rašytojai ragina nenukelti Petro Cvirkos paminklo 30

Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) valdyba kreipėsi į kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską bei Vilniaus merą...

Laisvalaikis
2019.05.24
Vyriausybė pritarė Macikų konclagerio „įpaminklinimui“

Vyriausybė trečiadienį pritarė planui, kaip tvarkyti buvusio nacių ir vėliau sovietų naudoto Macikų lagerio...

Laisvalaikis
2019.05.22
Pirmas kartas: prestižinį „Man Booker“ prizą laimėjo arabų rašytoja

Šių metų tarptautinį „Man Booker“ prizą laimėjo rašytoja iš Omano Jokha Alharthi. BBC pranešimu, tai...

Laisvalaikis
2019.05.22
J. Koonsas susigrąžino brangiausio šių dienų menininko statusą

Skulptorius Jeffas Koonsas (g. 1955) tapo šių laikų menininku, kurio darbas aukcione parduotas brangiausiai.

Laisvalaikis
2019.05.22
R. Meilutytė traukiasi iš profesionalaus sporto 28

Lietuvos plaukikė, Londono olimpinė čempionė Rūta Meilutytė baigia sportinę karjerą, pranešė Lietuvos...

Laisvalaikis
2019.05.22
Prabangos konglomeratas „Kering“ nesamdys nepilnamečių

Prabangos prekių ženklų grupė „Kering“ skelbia, kad daugiau nebesamdys modelių, kurie dar nėra sulaukę 18...

Laisvalaikis
2019.05.21
Mirė legendinis „Formulės 1“ čempionas Nikis Lauda 4

Mirė legendinis „Formulės 1“ lenktynių čempionas Nikis Lauda.

Laisvalaikis
2019.05.21
Kanų festivalio „Garbės auksinė palmės šakelė“ A. Delonui kelia aistras

72-ojo Kanų festivalio „Garbės auksine palmės šakele“ (Palme d‘Or) apdovanotas Alainas Delonas (g.

Laisvalaikis
2019.05.20
Vilniaus dailės akademija turi naują rektorių

Vilniaus dailės akademijos (VDA) rektore išrinkta tapytoja Ieva Skauronė (g.1978), pranešė VDA.

Laisvalaikis
2019.05.20
Darbą pradeda nauja kultūros viceministrė

Darbą pradėjo ministro Mindaugo Kvietkausko paskirta kultūros viceministrė dr. Ingrida Veliutė, jos...

Laisvalaikis
2019.05.20
Žinutė iš Valstybės pažinimo centro: nori taikos – ruoškis karui

1949 m. vasario 16 d. Minaičių kaime įrengtame bunkeryje aštuoni už šalies laisvę kovojantys partizanai...

Laisvalaikis
2019.05.19
Iliustruotoji istorija: spalvinga Lietuvos sporto jaunystė Premium

Krepšininkų bėdos dėl didelio ūgio, žaibo pritrenkti teisėjai futbolo aikštėje ir neįspūdingi sunkiosios...

Laisvalaikis
2019.05.19
Venecijos „Aukso liūtas“ Lietuvai – džiaugsmas ar ašaka gerklėje Premium

Praėjusį savaitgalį, kai aukščiausias Venecijos meno bienalės apdovanojimas – „Aukso liūtas“ – už geriausią...

Laisvalaikis
2019.05.18
Senieji kalbos darkytojai: anglicizmai tarp lietuvių prieš šimtmetį Premium 1

Ir taip jau yra buvę – besipiktinantys anglicizmų paplitimu šių dienų jaunimo kalboje savo „pykčio brolių“...

Verslo klasė
2019.05.18
Atidarytas Laisvės statulos muziejus, kainavęs 100 milijonų 8

Gegužės 16 d. visuomenei atidarytas garsiosios Laisvės statulos (angl. Statue of Liberty), vadinamos...

Laisvalaikis
2019.05.18
Clode‘o Monet paveikslą pirkėjas įvertino 110,7 mln. USD

Prancūzų dailininko, impresionizmo atstovo Claude‘o Monet (1840–1926) nutapytas paveikslas „Šieno kupeta“...

Laisvalaikis
2019.05.18
Pasikeitė lietuviškojo „Forum Cinemas“ tinklo vadovas

„Forum Cinemas“ kino teatrų tinklas Lietuvoje turi naują vadovą – nuo 2001 m. šioje organizacijoje dirbantis...

Laisvalaikis
2019.05.17
Galvų medžiotojas: vadovų rokiruotėms – aukso amžius, bet stebuklų nebūna Premium 6

Su Šarūnu Dyburiu, vadovų paieškos UAB „AIMS International Lietuva“ vadovaujančiuoju partneriu, susitinkame...

Laisvalaikis
2019.05.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau