Savaitgalis Birštone: ką aplankyti ir kokių pramogų siūlo kurortas

Publikuota: 2019-04-13

Birštoną galima vadinti etaloniniu sėkmės pavyzdžiu: dar prieš penkerius metus kaip galimą kurortą poilsiui jį minėjo vos vienas kitas, ir tie patys – džiazo mėgėjai, žinantys miestą dėl Birštono džiazo festivalio, rengiamo čia nuo 1980 m. Ir štai – antrus metus jis rikiuojasi populiariausių Lietuvos kurortų sąraše po Palangos ir Druskininkų. VŽ aiškinasi, kokių pramogų kurortas siūlo savo svečiams.

Kurortą ypač pamėgo „savaitgalio poilsiautojai“, kiaurus metus savo automobiliais užimantys kiekvieną laisvą kvadratinį metrą prie gydyklų, sanatorijų, SPA ir besisvaiginantys ypatingu oru.

Savaitgalio nepakaks

Vieniems pakanka vien oro. Kitiems veiklos ir pramogų reikia daugiau. Birštono turizmo informacijos centro (BTIC) direktorė Rūta Kapačinskaitė, paklausta, ką įdomaus galima nuveikti Birštone savaitgalį, pirmiausia sako, kad šiame kontekste jai nepatinka žodis „savaitgalis“. Anot jos, Birštonas „visgi yra kurortas ne savaitgaliui, o sveikatinimui, į kurį žmonės, profilaktiškai besirūpinantys savo sveikata, turėtų atvažiuoti ne dienai kitai, o ilgesniam laikui“.

Kurortai kuriasi vietose, turinčiose ypatingų gamtinių išteklių. Birštone tie ištekliai yra grynas oras, pušynai, plačialapiai miškai, mineralinis vanduo ir durpės, iš kurių daromas gydomasis purvas. Miestas įsikūręs ant druskos kupolo, po kuriuo telkšo požeminių vandenų klodai. Todėl beveik kiekvienas objektas, teikiantis sveikatinimo paslaugas, turi savo gręžinius ir naudoja tą mineralizuotą vandenį gerti, o ypač stiprios mineralizacijos – procedūroms.

Padaryti privaloma

Paklausta, ką savaitgalį reiktų nuveikti Birštone, miesto TIC vadovė lenkia pirštus: atsigerti istorinėje biuvetėje (dar vadinama geltonąja) mineralinio vandens, užlipti ant Vytauto kalno ir išbandyti purvo procedūrą. Žinoma, jei nekamuoja aukštas kraujospūdis.

Birštone biuvečių ne viena. Įdomiausia – geltonoji Vytauto kalno papėdėje, kitos įrengtos sveikatinimo įstaigose, šiltuoju metų laiku mineralinis trykšta iš fontanėlių lauke.

Lankytojų mėgstami nemokami objektai: jūrinį klimatą 50–80 m spinduliu aplink save sukuriantis mineralinio vandens garinimo statinys „Druskupis“ prie Eglės sanatorijos ir vandens garinimo pavilijonas „Birutės vila“. Pastaroji veikia ištisus metus, išskyrus pirmadieniais, „Druskupis“ – šiltuoju sezonu.

Pasakodama apie nieko nekainuojantį sveikatinimą iš žemės, oro ir vandens, p. Rūta mini ir vadinamąją Kneipo filosofiją, kurią XIX a. sukūrė vokiečių dvasininkas Sebastianas Kneipas ir kuri jungia penkis elementus: judėjimo ir vandens terapijas, sveiką mitybą, vaistažoles ir sveiką sielą sveikame kūne. Specialias Kneipo programas siūlo viešbutis „Royal Spa Residence“, Kneipo takeliai visiems įrengti ir prie kurhauzo.

Apžvalgos bokštas

Šios vasaros „vyšnia ant torto“ p. Rūta vadina ant Škėvonių gūbrio statomą apžvalgos bokštą, leisiantį iš 45 m aukščio apžvelgti didžiųjų Nemuno kilpų kraštovaizdį. Planuota jį „paleisti“ gegužę, tačiau atidarymas nukeltas vėlesniam laikui. Anot p. Rūtos, baigus įrengti patį bokštą, miesto savivaldybės lėšomis bus tvarkoma infrastruktūra.

Centrinio parko maršrutai

Tarp „privalomų objektų“ pašnekovė vardija 25 ha kurorto centrinį parką, kurio pakraštyje stovi minėtasis „Druskupis“ ir kuriame nutiesti trys takai.

Populiariausias – sporto; jame prie kas keliadešimt metrų įrengtų lauko treniruoklių salelių yra ir vaikų žaidimų aikštelės, taigi sportuojantys suaugusieji mato savo mažuosius. Nepergrūsta, patogu ir saugu.

Sporto takui „priklauso“ krepšinio, stalo teniso, minigolfo aikštelės ir riedlenčių rampa.

Antras takas – kultūros; juo einant pamatysi 8 garsių Lietuvos menininkų skulptūras, o visame parke jų yra apie 30.

Trečias – iš riedulių sudėliotas pažintinis Nemuno kilpų takas, tiksliai atkartojantis upės vingius Nemuno kilpų regioniname parke. Jis prasideda maždaug prie Birštono kapinaičių ir tęsiasi apie 2 km. Takas nėra lengvai surandamas, tad verta pasidairyti į žemėlapius ant plokščių akmenų. O kiekvieno žemėlapio „buveinėje“ pažymėta, kurioje Nemuno kilpų vietoje būtumėte, jei kulniuotumėt ne taku, o plauktumėt upe.

Į Žvėrinčiaus mišką

Sunku patikėti, kad Nemunas šiame regione vingiuoja apie 80 km, tarsi kalnuotose vietovėse. Kodėl upė taip suvingiavo lygumų krašte, iki šiol paslaptis. Anot p. Rūtos, laikomasi prielaidos, kad prieš tūkstančius metų čia įvyko du tektoniniai lūžiai, lėmę Nemuno kilpinėjimąsi.

„Buvau gana skeptiška, kol pati nepraėjau šiuo takeliu, iš tiesų tai labai įdomi patirtis“, – apie trečiąjį kurorto parko taką sako pašnekovė. Ji primena, jog žingsniuojant tolyn, į Žvėrinčiaus mišką, nukeliausi prie Žvėrinčiaus ąžuolo, kur, pasak legendų, medžiodamas ilsėdavosi Vytautas Didysis.

„Puikus takas, miško masyvas – spygliuočiai“, – p. Rūta pabrėžia, kad visa tai „lengvai pasiekiama kojomis“, juolab yra įrengta poilsio aikštelių. Žinoma, galima važiuoti ir dviračiais. Įrengtas dviračių takas tęsiasi daugiau nei 12 km, juo galima nusigauti iki pat Prienų.

Toliau nuo Birštono

BTIC vis moko žmones, kad Birštonas ties kurorto riba nesibaigia, todėl kasmet rengia dviračių žygius „Aplink Birštoną“. Šiemet toks vyks gegužės 5 d., jo maršrutas eis mažąja ir didžiąja Nemuno kilpomis – 25 km dviračių taku ir vieškeliu, tačiau judėjimas ten menkas, taigi dviračiu riedėti patogu.

Pasak p. Rūtos, ji pati tik ką pėsčiomis praėjo vieną 25 km ilgio maršrutą, kurį BTIC rekomenduoja dviratininkams: „Buvo įdomu pažiūrėti, ar turistui patogu. Jeigu einate šiuo maršrutu, neškitės vandens ir užkąsti, jokių parduotuvių čia nėra, o ramiu žingsniu pirmyn atgal – 5 val. kelio“.

Didžiąja Nemuno kilpa

Anot p. Rūtos, dalis jos praeito maršruto eina palei Nemuną. Pradėjusi kelionę iš J. Basanavičiaus gatvės Birštone, ji pasiekė tautodailininkės Rimantės Butkuvės, kuri drožia angelus, sodybą Puzonių kaime.

Beje, Birštone, prie Sakralinio meno muziejaus, pakėlę galvą medyje pamatysite angelą. Jis žymi Angelų tako pradžią, kuris nuo muziejaus veda iki tautodailininkės sodybos. Nuo šios paėjėję kokius 120 m iki Nemuno, kitame upės krante pamatysite Balbieriškį. Keliaujant toliau galima užsukti į kalbininko Jono Kazlausko tėviškę, ten įrengta ekspozicija.

Nuostabus vaizdas atsiveria nuo Siponių atodangos. Vsai šalia Birštono – Škėvonių atodanga, viena žinomiausių kvartero amžiaus uolienų atodangų Nemuno slėnio šlaituose, įtraukta į vertingiausių Šiaurės Vakarų Europos geologinių objektų sąrašą.

Šiuos ir kitus objektus BTIC aprašo savo svetainėje, tačiau atskirai dar verta paminėti Nemajūnus, kur stovi šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, vietos meistrų suręsta be nė vieno vinies. Medinė neogotikinio stiliaus bažnyčia, Lietuvoje tokių likusios dvi, buvo statoma bandant atkartoti šv. Onos bažnyčios Vilniuje grožį.

Kairiajame krante

Didžioji Birštono dalis išsidėsčiusi dešiniajame Nemuno krante. Kairiajame yra keletas sodybų, yra ir kvėpavimo takams itin sveikas Druskų miškas. Čia pat, tačiau jau Prienų savivaldybės ribose, Verknės upe baidarėmis atplaukusieji iki Nemuno, upių santakoje pamatys įspūdingą gamtos paminklą – uolą „Ožkų pečius“.

„Ta upė nuostabi, – apie Verknę sako p. Rūta, – ji gyvena savo gyvenimą, kaip ir Punios šilas.“

Savo gyvenimą gyvena ir Nemunas, kasmet vis labiau uždumblėjantis ir nebetinkamas laivybai, dabar juo gali plaukti tik plokščiadugniai laivai. Dėl dumblo ties Birštonu upėje jau susiformavo salos.

„Reikia valyti Nemuną, tačiau savivaldybė lėšų tam neturi, o Vyriausybė delsia skirti. Kyla grėsmė, kad salose pradeda perėti paukščiai, taigi iškyla dilema: arba griebiam ir iškasam suneštinį dumblą ir bandom grąžinti laivybą į Nemuną, arba netrukus negalėsim čia nieko daryti, nes salose pradės perėti kokios nors superžuvėdros, – juk čia regionis parkas, saugomos teritorijos.“

Kur pavalgyti

Tenka pasakyti, jog ir pati esu Birštono „savaitgalių poilsiautoja“, ir kartais užeinu į vieną kitą maitinimo įstaigą. Paskutinysyk, balandžio pradžioje, per pačius pietus užsukę į „Pica fun“, savo picų laukėme apie 40 min.

„Jūs ne pirmi ir ne paskutiniai – centrinėse vietose piko valandomis maitinimas užstringa, – konstatuoja p. Rūta. – Bet yra ir kitų vietų, jos išsidėlioję per visą miestelį. Picerija – centrinėje aikštėje, pro kurią neišvengiamai praeina visi, taigi galima sakyti, jog tiesiog eikvojate laiką, nes Birštone maitinimo taškų apie 20.“

Anot jos, susirasti tas 20 vietų padės parengtas Kulinarinis gidas, šiemt jis vėl bus atnaujintas.

Apie maitinimo paslaugų kokybę BTIC vadovė sako: „Jeigu gero virėjo neturinti kavinė pasiskelbs esanti geriausia, klientas po pirmojo karto ten nebegrįš. Taigi čia savininko sprendimas – prisijaukinti klientą, ar nuvilti jį. Lietuvos kurortuose daryti verslą vasarą nėra sunku, nes dideli vienadienių lankytojų srautai. Bet yra žiema, pavasaris, ruduo, ir jei nori sulaukti nuolatinių klientų, turi visada būti kokybiškas“.

Kas liko už kadro

Kiek plačiau nepaminėtų liko daugybė dalykų. Vytauto Švarlio vitražas Birštono kultūros centre, ir tai nėra „tiesiog gražus langas“, o vienas didžiausių vitražų Lietuvoje. Taip pat – Kultūros centro veikla, jo ir jam prisidedant organizuojama daugybė renginių: Miesto šventė, Lietuvos karšto oro balionų čempionatas, Vasaros menų akademija, Baltijos gitarų festivalis, sakralinės muzikos koncertai šv. Antano Padujiečio bažnyčioje ir t. t. Žinoma, ir legendinis Birštono džiazo festivalis.

Anot p. Rūtos, „intelektinis turizmas“ Birštone labai skatinamas, kad svečiai sveikatinimą galėtų derinti su kultūros renginiais.

Tarp nepaminėtų – ir istoriniai Birštono pastatai: tarpukario architektūrą atspindintys Birštono muziejus, Sakralinio meno muziejus, Birštono TIC, kur kadaise veikė Kurorto valdyba, ir kurhauzas šalia jo. Nepaminėta dar viena svarbi detalė – Raudonojo Kryžiaus draugijos ženklas ant „Tulpės“ sanatorijos Purvo gydyklų. Pastatytos 1927 m., dabar jos tapo miesto vizitine kortele.

Nepaminėta biblioteka, itin vertingas objektas skaitančiajam. Ir visiškai asmeninis „taškas“ – rūkytų žuvų pardavėjai prie bažnyčios. Ir tai ne reklama, o rekomendacija.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Atidarytas Vilniaus startuolių muziejus

Apie muziejus vis dar vyrauja stereotipas, jog juose saugomi ir puoselėjami praeities dalykai. Tačiau tik ne...

Laisvalaikis
2019.12.13
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė traukiasi iš pareigų

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Ina Pukelytė traukiasi iš pareigų.

Laisvalaikis
2019.12.12
Saudo Arabijos restoranuose nebeliks atskirų įėjimų vyrams ir moterims

Saudo Arabijos restoranams ir kavinėms nebebus privaloma įrenginėti atskirus įėjimus skirtingos lyties...

Paslaugos
2019.12.09
Meno aukcionai rodo sveikos rinkos požymius Premium

Gruodžio 5 ir 6 d. Vilniuje vyko du meno kūrinių aukcionai, leidę pasitikrinti, kur link krypsta antrinė meno...

Laisvalaikis
2019.12.09
Meliuzinų šėlsmas Laisvydės Šalčiūtės parodoje Premium

Laisvydės Šalčiūtės paroda yra ne tai, ko jūs tikitės. Įėję į Vilniaus grafikos meno centro galeriją...

Laisvalaikis
2019.12.08
Vasaros g. 5: Anamnezė Premium

Anamnezė [gr. anamnesis – pri(si)minimas]: ligonio ir jo artimųjų gydytojui suteiktos žinios apie ligonį ir...

Verslo klasė
2019.12.08
Iliustruotoji istorija: 1983 m. savižudžio išpuolis Beirute  Premium 1

1983 m. spalį išsišiepęs vyras sunkvežimiu įvažiuoja į JAV jūrų pėstininkų korpuso pastatą Beirute, Libane.

Laisvalaikis
2019.12.07
S. Šimkutė: pabėgimas  Premium

Kartais norėdavosi pabėgti. Nuo šios minties paslėpsniais nusiridendavo kutenantis jaudulys, tačiau Tadui vis...

Verslo klasė
2019.12.07
Profesorė S. Jarmalaitė: vėžys nebėra mirtina liga Premium

Genetikos profesorė, biologijos mokslų daktarė Sonata Jarmalaitė, Nacionalinio vėžio instituto (VNI)...

Laisvalaikis
2019.12.07
Paskelbtas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų trumpasis sąrašas 1

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2019 metų...

Laisvalaikis
2019.12.06
Lietuvos urbanistai įvertinti globalios Europos konkurse Premium

Lietuvos urbanistų komanda PUPA (Public Urbanism Personal Architecture) tarptautiniame urbanistiniame...

Laisvalaikis
2019.12.05
MO nominuotas Europos metų muziejaus‘2020 apdovanojimui 2

Europos muziejų forumas (EMF) paskelbė geriausio Europos metų muziejaus 2020 (European Museum of the Year...

Laisvalaikis
2019.12.05
Interviu su pagrindiniu „Light Conversion“ akcininku: įmonė įkurta siekiant išlaikyti protus per pirmąją emigracijos bangą Premium 3

Lietuvišku Billu Gatesu kartais vadinamas dr. Romualdas Danielius – geidžiamiausio darbdavio Lietuvoje UAB...

Technologijos
2019.12.05
T. Karosas: versle kiekvieną dieną turi didesnę ar mažesnę krizę Premium 11

Versle praleistus 30 metų Tadas Karosas, holdingo „LTk Capital“ savininkas, vadina kosmosu, tebėra nusiteikęs...

Rinkos
2019.12.05
Vėl tęsiamas 2 mln. Eur vertės Reformatų sodo atkūrimo projektas Premium

Nuo gruodžio 4 d. bus tęsiami Vilniaus centre, Pylimo gatvėje, esančio Reformatų sodo atkūrimo ir sutvarkymo...

Laisvalaikis
2019.12.03
Kaip nugalėti baimę kalbėti viešai Premium

„Aš – ne aktorius“, – šis pasiteisinimas jus ramino ir saugojo nuo kalbėjimo viešai. Tačiau kartą atėjo...

Verslo klasė
2019.12.01
Iliustruotoji istorija: karalius, kuris mėgo aukštus vyrus Premium

Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I (1688–1740) buvo klasikinis prūsiškos tvarkos ir nuosaikumo...

Laisvalaikis
2019.12.01
„De Luxe“: kas yra madinga Premium

Praeitame amžiuje mados tendencijos buvo apibrėžiamos kas dešimtmetį ar bent penkmetį, o peržengusi šio...

Laisvalaikis
2019.12.01
Iliustruotoji istorija: pavojingiausias darbas Romoje – imperatoriaus

Įtakingiausiu Romos imperijos asmeniu svajojo tapti kiekvienas didikas. Tačiau tik kelioms dešimtims iš tų,...

Laisvalaikis
2019.11.30
J. Vilpišauskaitė: ilgas kelias, sustojęs laikas Tušetijoje Premium

„Nereikia laukti mirties, kad pamatytum rojų, tereikia nuvažiuoti į Tušetiją“, – sako kartvelai apie tolimą...

Verslo klasė
2019.11.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau