Savaitgalis Birštone: ką aplankyti ir kokių pramogų siūlo kurortas

Publikuota: 2019-04-13

Birštoną galima vadinti etaloniniu sėkmės pavyzdžiu: dar prieš penkerius metus kaip galimą kurortą poilsiui jį minėjo vos vienas kitas, ir tie patys – džiazo mėgėjai, žinantys miestą dėl Birštono džiazo festivalio, rengiamo čia nuo 1980 m. Ir štai – antrus metus jis rikiuojasi populiariausių Lietuvos kurortų sąraše po Palangos ir Druskininkų. VŽ aiškinasi, kokių pramogų kurortas siūlo savo svečiams.

Kurortą ypač pamėgo „savaitgalio poilsiautojai“, kiaurus metus savo automobiliais užimantys kiekvieną laisvą kvadratinį metrą prie gydyklų, sanatorijų, SPA ir besisvaiginantys ypatingu oru.

Savaitgalio nepakaks

Vieniems pakanka vien oro. Kitiems veiklos ir pramogų reikia daugiau. Birštono turizmo informacijos centro (BTIC) direktorė Rūta Kapačinskaitė, paklausta, ką įdomaus galima nuveikti Birštone savaitgalį, pirmiausia sako, kad šiame kontekste jai nepatinka žodis „savaitgalis“. Anot jos, Birštonas „visgi yra kurortas ne savaitgaliui, o sveikatinimui, į kurį žmonės, profilaktiškai besirūpinantys savo sveikata, turėtų atvažiuoti ne dienai kitai, o ilgesniam laikui“.

Kurortai kuriasi vietose, turinčiose ypatingų gamtinių išteklių. Birštone tie ištekliai yra grynas oras, pušynai, plačialapiai miškai, mineralinis vanduo ir durpės, iš kurių daromas gydomasis purvas. Miestas įsikūręs ant druskos kupolo, po kuriuo telkšo požeminių vandenų klodai. Todėl beveik kiekvienas objektas, teikiantis sveikatinimo paslaugas, turi savo gręžinius ir naudoja tą mineralizuotą vandenį gerti, o ypač stiprios mineralizacijos – procedūroms.

Padaryti privaloma

Paklausta, ką savaitgalį reiktų nuveikti Birštone, miesto TIC vadovė lenkia pirštus: atsigerti istorinėje biuvetėje (dar vadinama geltonąja) mineralinio vandens, užlipti ant Vytauto kalno ir išbandyti purvo procedūrą. Žinoma, jei nekamuoja aukštas kraujospūdis.

Birštone biuvečių ne viena. Įdomiausia – geltonoji Vytauto kalno papėdėje, kitos įrengtos sveikatinimo įstaigose, šiltuoju metų laiku mineralinis trykšta iš fontanėlių lauke.

Lankytojų mėgstami nemokami objektai: jūrinį klimatą 50–80 m spinduliu aplink save sukuriantis mineralinio vandens garinimo statinys „Druskupis“ prie Eglės sanatorijos ir vandens garinimo pavilijonas „Birutės vila“. Pastaroji veikia ištisus metus, išskyrus pirmadieniais, „Druskupis“ – šiltuoju sezonu.

Pasakodama apie nieko nekainuojantį sveikatinimą iš žemės, oro ir vandens, p. Rūta mini ir vadinamąją Kneipo filosofiją, kurią XIX a. sukūrė vokiečių dvasininkas Sebastianas Kneipas ir kuri jungia penkis elementus: judėjimo ir vandens terapijas, sveiką mitybą, vaistažoles ir sveiką sielą sveikame kūne. Specialias Kneipo programas siūlo viešbutis „Royal Spa Residence“, Kneipo takeliai visiems įrengti ir prie kurhauzo.

Apžvalgos bokštas

Šios vasaros „vyšnia ant torto“ p. Rūta vadina ant Škėvonių gūbrio statomą apžvalgos bokštą, leisiantį iš 45 m aukščio apžvelgti didžiųjų Nemuno kilpų kraštovaizdį. Planuota jį „paleisti“ gegužę, tačiau atidarymas nukeltas vėlesniam laikui. Anot p. Rūtos, baigus įrengti patį bokštą, miesto savivaldybės lėšomis bus tvarkoma infrastruktūra.

Centrinio parko maršrutai

Tarp „privalomų objektų“ pašnekovė vardija 25 ha kurorto centrinį parką, kurio pakraštyje stovi minėtasis „Druskupis“ ir kuriame nutiesti trys takai.

Populiariausias – sporto; jame prie kas keliadešimt metrų įrengtų lauko treniruoklių salelių yra ir vaikų žaidimų aikštelės, taigi sportuojantys suaugusieji mato savo mažuosius. Nepergrūsta, patogu ir saugu.

Sporto takui „priklauso“ krepšinio, stalo teniso, minigolfo aikštelės ir riedlenčių rampa.

Antras takas – kultūros; juo einant pamatysi 8 garsių Lietuvos menininkų skulptūras, o visame parke jų yra apie 30.

Trečias – iš riedulių sudėliotas pažintinis Nemuno kilpų takas, tiksliai atkartojantis upės vingius Nemuno kilpų regioniname parke. Jis prasideda maždaug prie Birštono kapinaičių ir tęsiasi apie 2 km. Takas nėra lengvai surandamas, tad verta pasidairyti į žemėlapius ant plokščių akmenų. O kiekvieno žemėlapio „buveinėje“ pažymėta, kurioje Nemuno kilpų vietoje būtumėte, jei kulniuotumėt ne taku, o plauktumėt upe.

Į Žvėrinčiaus mišką

Sunku patikėti, kad Nemunas šiame regione vingiuoja apie 80 km, tarsi kalnuotose vietovėse. Kodėl upė taip suvingiavo lygumų krašte, iki šiol paslaptis. Anot p. Rūtos, laikomasi prielaidos, kad prieš tūkstančius metų čia įvyko du tektoniniai lūžiai, lėmę Nemuno kilpinėjimąsi.

„Buvau gana skeptiška, kol pati nepraėjau šiuo takeliu, iš tiesų tai labai įdomi patirtis“, – apie trečiąjį kurorto parko taką sako pašnekovė. Ji primena, jog žingsniuojant tolyn, į Žvėrinčiaus mišką, nukeliausi prie Žvėrinčiaus ąžuolo, kur, pasak legendų, medžiodamas ilsėdavosi Vytautas Didysis.

„Puikus takas, miško masyvas – spygliuočiai“, – p. Rūta pabrėžia, kad visa tai „lengvai pasiekiama kojomis“, juolab yra įrengta poilsio aikštelių. Žinoma, galima važiuoti ir dviračiais. Įrengtas dviračių takas tęsiasi daugiau nei 12 km, juo galima nusigauti iki pat Prienų.

Toliau nuo Birštono

BTIC vis moko žmones, kad Birštonas ties kurorto riba nesibaigia, todėl kasmet rengia dviračių žygius „Aplink Birštoną“. Šiemet toks vyks gegužės 5 d., jo maršrutas eis mažąja ir didžiąja Nemuno kilpomis – 25 km dviračių taku ir vieškeliu, tačiau judėjimas ten menkas, taigi dviračiu riedėti patogu.

Pasak p. Rūtos, ji pati tik ką pėsčiomis praėjo vieną 25 km ilgio maršrutą, kurį BTIC rekomenduoja dviratininkams: „Buvo įdomu pažiūrėti, ar turistui patogu. Jeigu einate šiuo maršrutu, neškitės vandens ir užkąsti, jokių parduotuvių čia nėra, o ramiu žingsniu pirmyn atgal – 5 val. kelio“.

Didžiąja Nemuno kilpa

Anot p. Rūtos, dalis jos praeito maršruto eina palei Nemuną. Pradėjusi kelionę iš J. Basanavičiaus gatvės Birštone, ji pasiekė tautodailininkės Rimantės Butkuvės, kuri drožia angelus, sodybą Puzonių kaime.

Beje, Birštone, prie Sakralinio meno muziejaus, pakėlę galvą medyje pamatysite angelą. Jis žymi Angelų tako pradžią, kuris nuo muziejaus veda iki tautodailininkės sodybos. Nuo šios paėjėję kokius 120 m iki Nemuno, kitame upės krante pamatysite Balbieriškį. Keliaujant toliau galima užsukti į kalbininko Jono Kazlausko tėviškę, ten įrengta ekspozicija.

Nuostabus vaizdas atsiveria nuo Siponių atodangos. Vsai šalia Birštono – Škėvonių atodanga, viena žinomiausių kvartero amžiaus uolienų atodangų Nemuno slėnio šlaituose, įtraukta į vertingiausių Šiaurės Vakarų Europos geologinių objektų sąrašą.

Šiuos ir kitus objektus BTIC aprašo savo svetainėje, tačiau atskirai dar verta paminėti Nemajūnus, kur stovi šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, vietos meistrų suręsta be nė vieno vinies. Medinė neogotikinio stiliaus bažnyčia, Lietuvoje tokių likusios dvi, buvo statoma bandant atkartoti šv. Onos bažnyčios Vilniuje grožį.

Kairiajame krante

Didžioji Birštono dalis išsidėsčiusi dešiniajame Nemuno krante. Kairiajame yra keletas sodybų, yra ir kvėpavimo takams itin sveikas Druskų miškas. Čia pat, tačiau jau Prienų savivaldybės ribose, Verknės upe baidarėmis atplaukusieji iki Nemuno, upių santakoje pamatys įspūdingą gamtos paminklą – uolą „Ožkų pečius“.

„Ta upė nuostabi, – apie Verknę sako p. Rūta, – ji gyvena savo gyvenimą, kaip ir Punios šilas.“

Savo gyvenimą gyvena ir Nemunas, kasmet vis labiau uždumblėjantis ir nebetinkamas laivybai, dabar juo gali plaukti tik plokščiadugniai laivai. Dėl dumblo ties Birštonu upėje jau susiformavo salos.

„Reikia valyti Nemuną, tačiau savivaldybė lėšų tam neturi, o Vyriausybė delsia skirti. Kyla grėsmė, kad salose pradeda perėti paukščiai, taigi iškyla dilema: arba griebiam ir iškasam suneštinį dumblą ir bandom grąžinti laivybą į Nemuną, arba netrukus negalėsim čia nieko daryti, nes salose pradės perėti kokios nors superžuvėdros, – juk čia regionis parkas, saugomos teritorijos.“

Kur pavalgyti

Tenka pasakyti, jog ir pati esu Birštono „savaitgalių poilsiautoja“, ir kartais užeinu į vieną kitą maitinimo įstaigą. Paskutinysyk, balandžio pradžioje, per pačius pietus užsukę į „Pica fun“, savo picų laukėme apie 40 min.

„Jūs ne pirmi ir ne paskutiniai – centrinėse vietose piko valandomis maitinimas užstringa, – konstatuoja p. Rūta. – Bet yra ir kitų vietų, jos išsidėlioję per visą miestelį. Picerija – centrinėje aikštėje, pro kurią neišvengiamai praeina visi, taigi galima sakyti, jog tiesiog eikvojate laiką, nes Birštone maitinimo taškų apie 20.“

Anot jos, susirasti tas 20 vietų padės parengtas Kulinarinis gidas, šiemt jis vėl bus atnaujintas.

Apie maitinimo paslaugų kokybę BTIC vadovė sako: „Jeigu gero virėjo neturinti kavinė pasiskelbs esanti geriausia, klientas po pirmojo karto ten nebegrįš. Taigi čia savininko sprendimas – prisijaukinti klientą, ar nuvilti jį. Lietuvos kurortuose daryti verslą vasarą nėra sunku, nes dideli vienadienių lankytojų srautai. Bet yra žiema, pavasaris, ruduo, ir jei nori sulaukti nuolatinių klientų, turi visada būti kokybiškas“.

Kas liko už kadro

Kiek plačiau nepaminėtų liko daugybė dalykų. Vytauto Švarlio vitražas Birštono kultūros centre, ir tai nėra „tiesiog gražus langas“, o vienas didžiausių vitražų Lietuvoje. Taip pat – Kultūros centro veikla, jo ir jam prisidedant organizuojama daugybė renginių: Miesto šventė, Lietuvos karšto oro balionų čempionatas, Vasaros menų akademija, Baltijos gitarų festivalis, sakralinės muzikos koncertai šv. Antano Padujiečio bažnyčioje ir t. t. Žinoma, ir legendinis Birštono džiazo festivalis.

Anot p. Rūtos, „intelektinis turizmas“ Birštone labai skatinamas, kad svečiai sveikatinimą galėtų derinti su kultūros renginiais.

Tarp nepaminėtų – ir istoriniai Birštono pastatai: tarpukario architektūrą atspindintys Birštono muziejus, Sakralinio meno muziejus, Birštono TIC, kur kadaise veikė Kurorto valdyba, ir kurhauzas šalia jo. Nepaminėta dar viena svarbi detalė – Raudonojo Kryžiaus draugijos ženklas ant „Tulpės“ sanatorijos Purvo gydyklų. Pastatytos 1927 m., dabar jos tapo miesto vizitine kortele.

Nepaminėta biblioteka, itin vertingas objektas skaitančiajam. Ir visiškai asmeninis „taškas“ – rūkytų žuvų pardavėjai prie bažnyčios. Ir tai ne reklama, o rekomendacija.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Vilniaus garbės piliečiu paskelbtas kunigas Julius Sasnauskas

Vilniaus Tarybos nariai išrinko miesto garbės pilietį – šiemet juo tapo vilnietis kunigas Julius Sasnauskas:...

Laisvalaikis
2020.01.22
Didžioji Britanija ir JAV saugos „Titaniko“ nuolaužas

Didžioji Britanija ir Jungtinės Valstijos pasirašė sutartį, kuria siekiama nuo gelmių turistų daromos žalos...

Laisvalaikis
2020.01.21
Daugiausia naujų dangoraižių pernai pasistatė kinai

Per 2019-uosius pasaulyje iškilo 129 įspūdingi dangoraižiai, suskaičiavo JAV ne pelno organizacija „The...

Laisvalaikis
2020.01.21
Autorių teisių gynėjai reikalauja stabdyti „Payseros“ paslaugų teikimą „Filmai.in“ 5

Autorių teisių gynimo asociacijos kreipėsi į Lietuvos banko priežiūros tarnybą, LRTK ir Kultūros ministeriją...

Rinkodara
2020.01.21
Įvardijo pasaulio miestus, kuriuose gyventi prašmatniai brangiausia

Anot šveicarų privačios bankininkystė kompanijos „Julius Baer Group“ pasaulinės gerovės apžvalgos „Global...

Laisvalaikis
2020.01.20
„Kino pavasario“ vadovybėje – pokyčiai

Keičiasi tarptautinio Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ vadovybė. Vykdomojo festivalio direktoriaus...

Vadyba
2020.01.20
Iliustruotoji istorija: vokiečių Liuftvafės pradžia – SSRS bazėse Premium 2

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, nugalėjusios valstybės susitarė sunaikinti Vokietijos oro pajėgas.

Laisvalaikis
2020.01.19
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
2020.01.19
Iliustruotoji istorija: paskutinės Pompėjų dienos Premium

Pompėjai sustingo po pelenų ir pemzos akmenų sluoksniu, kai 79 m. po Kr. išsiveržė Vezuvijaus ugnikalnis,...

Laisvalaikis
2020.01.18
Kolumbijos lietuvis P. Yamin-Slotkus: žmogaus elgesį keičia informacija, ne draudimai Premium

Kolumbijos lietuvis Paulius Yamin-Slotkus, antropologas, elgesio pokyčių tyrinėtojas, įsitikinęs, jog daugybę...

Laisvalaikis
2020.01.18
Vilniaus senamiestyje kuriamas „Senatorių pasažas“ Premium 5

Restoranų verslo padangėje jau senokai sklando kalbos, jog iš viešbučio „Pacai“ restoranų su visa komanda...

Laisvalaikis
2020.01.17
Vilnius planuoja naują skverą Stoties rajone 2

Vilniaus savivaldybė paskelbė besirengianti visiškai atnaujinti iki šiol apleistą ir nenaudojamą, tačiau...

Laisvalaikis
2020.01.15
Kultūros ministerija nori ketvirtos viceministro pareigybės

Kultūros ministerija siūlo Vyriausybei steigti ketvirtojo viceministro pareigybę – jis būtų atsakingas už...

Laisvalaikis
2020.01.14
Filipinuose išsiveržęs ugnikalnis stabdo Manilos oro uosto darbą

Gyvybę sekmadienį pradėjęs rodyti Taalio ugnikalnis Filipinuose įsismarkavo ir ėmė spjaudyti lava. CNN...

Laisvalaikis
2020.01.13
Tarp meilės ir neapykantos: kaip pasaulis vertina D. Trumpą

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pačiose Valstijose vertinamas labai prieštaringai. Nauja nepriklausomo...

Laisvalaikis
2020.01.13
Iliustruotoji istorija: Didysis Benas Premium

1834 m. Didžiosios Britanijos parlamente kilęs didelis gaisras atvėrė kelią žymiojo Londono bokšto – Didžiojo...

Laisvalaikis
2020.01.12
Influencerių rinkodara: nuo Makaliaus iki A. Tapino 1

Žiniasklaidos planavimo agentūros „Inspired UM“ nuomonės formuotojų tyrimas rodo, kad populiariausios temos,...

Rinkodara
2020.01.12
Iliustruotoji istorija: karas ir technologijų šuolis Premium

Kai Pirmojo pasaulinio karo šūviai apkasuose galop nutilo, į pasaulį atėjo daugybė svarbių išradimų,...

Laisvalaikis
2020.01.12
Penkios milijardierių sėkmės pamokos Premium

Svetainė CNBC skaičiuoja, jog 2019-aisias pasaulyje buvo apie 2.604 milijardierių, t. y. apie 0.0002%...

Laisvalaikis
2020.01.12
Architektas A. Gučas: kažin, ar Vilnius dabar patektų į UNESCO sąrašą Premium 6

2019 m. gruodį sukako 25-eri metai, kai Vilniaus istorinis centras, pirmasis objektas Baltijos šalyse, buvo...

Laisvalaikis
2020.01.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau