Pakalbėkim apie meną: apgaulingos Meliuzinos vilionės

Publikuota: 2019-04-07
Laisvydė Šalčiūtė. Iš ciklo „(Melo)dramos. (Melo)ncholija. Meliuzina“. 2018, LAF kolekcija.
Laisvydė Šalčiūtė. Iš ciklo „(Melo)dramos. (Melo)ncholija. Meliuzina“. 2018, LAF kolekcija.
 

„Lewben Art Foundation“ (LAF) rubrikoje „Savas kambarys“ šį kartą pristatoma menininkė Laisvydė Šalčiūtė ir jos akvarelė iš ciklo „(Melo)dramos. (Melo)ncholija. Meliuzina“. Ciklas neseniai eksponuotas parodoje „Parado ištrauka“ Vilniuje, o balandžio 4 d. Italijoje, Mantujos kunigaikščių rūmuose-muziejuje (Pallazo Ducale di Mantova), atidaryta bendra lietuvės ir italų menininko Gehardo Demetzo paroda.

Laisvydės Šalčiūtės kūrinių serijoje „(Melo)dramos“ skliausteliais atskirtas „melas“ demonstruoja kritišką santykį su „popsine“ melodrama – anot autorės, pagrindiniu vartotojų visuomenės (gyvenimo būdo) žanru. Tai – mes, panirę į ekrano vaizdų srautą ir pamišę dėl kūno tobulinimo, nevengiantys sentimentalumo ir išgyvenantys „emocijų perviršį“.

Šią prieštaringą „ekranizuotos atminties“ būseną L. Šalčiūtė vadina postjausmingumu, kuriam pagrįsti sumeistrauja „ironišką išgalvotą teoriją“ – ne tik iš tekstų, bet ir iš vaizdų. Jos meistravimo būdai – brikoliažas, dienoraštis ir melodrama.

Pirmasis – brikoliažas – išvertus ir reiškia „meistravimą“ iš gatavų kultūros produktų. „Dienoraštį“ pasitelkia dauguma menininkų, o „melodrama“, kaip kūrybos strategija, yra grynai „šalčiūtiška“.

Čia susilieja keli kultūriniai sluoksniai. Pirmiausia – pats melodramos žanras, siejamas su moteriškumu, sentimentalumu ir perviršiu. Toliau – manipuliacijos kine moters kūnu, ypač jos oda. Menininkė remiasi Thomaso Elsaesserio ir Malte Hagenerio idėja, kad moters oda yra „paviršius, kurį galima panaudoti kaip darinėjamą angą ar langą, į kurį žvelgiama: moters oda, vieta papuošalams demonstruoti, yra drobė, ant kurios statoma ir vaidinama nepabaigiama skleidimo ir atskleidimo, atsidengimo ir kuklumo, pasirodymo ir gėdos arba pridengto gundymo ir visiško pažeidžiamumo drama“.

Trečia, L. Šalčiūtei toks požiūris yra proga „išsinerti iš savo odos ir įlįsti į kitą“, taigi – stebėti ir savo pačios, ir pasaulio jausmingumą per atstumą: „Fantazijos palaiko mano įsivaizduojamo pasaulio gyvavimą. Metodas, kuriuo tyrinėju savo aplinkos (melo)dramiškumą, iš dalies yra imitacija tos (melo)dramos, kuri veikia mano pačios sąmonėje. Esu dalis tos visuomenės, kurioje „pasaulio reginių specializacija tampa užbaigta savarankišku tapusiame reginio pasaulyje, kur melagis meluoja sau pačiam“.

Persikūnijimai

Menininkė tarsi persikūnija į savo sukurtą veikėją Meliuziną, kuri apie tai išrėkia visu savo kūnu: pašėlusiai šokdama, apmėtoma kirviais, supdamasi padangių sūpynėse ir t. t. Virš jos galvos šviečia aureolė, jos akys ir krūtys stipriais šviesos pluoštais tyrinėja, skrodžia mėlynai juosvą nežinią ir iš jos traukia gulbes, triušius, elnius, moterų kūnus, sustabarėjusius reklaminius šūkius, masinės spaudos priesakus ar mokslinius teiginius, kurie maišosi internetinės kultūros katile.

Viename iš L. Šalčiūtės paveikslų cituojamą „Filosofinį mūsų didingumo ir grožio idėjų kilmės tyrimą“ Edmundas Burke‘as kadaise rašė siekdamas suprasti, kodėl vieni objektai mus ramina, o kiti kelia įtampą. Tuos raminančius jis siejo su meilės aistra ir priskyrė grožio sferai. O didingieji objektai yra begaliniai ir keliantys baimę. Didingumą, kaip „vyrišką“ patirtį, jis priešino dekoratyviam, švelniam, sentimentaliam – taigi „moteriškam“ – grožiui. Didingumas-sublime, suprask, kyla iš vyro gebėjimo sublimuoti savo lytinius potraukius į kūrybą ir mąstymą. Moteris to „nesugeba“, tad jai belieka puoštis, kerėti ir vilioti. Meliuzinai tai nesvetima, nes ji – ir gulbė, tuščia ir kažko stokojanti. Bet ji ir apsinuogina, persiima vaizdų kultūroje rastomis isterijos išraiškomis, kūnu tiria „kančią dėl grožio“. Ir čia pat šaiposi iš sugauto žvilgsnio – degina jį savo akių prožektoriais-ašaromis.

L. Šalčiūtė yra surengusi per 40 autorinių parodų, dalyvavo daugiau kaip 100 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. 2007 m. įvertinta Lietuvos meno kūrėjų premija, šešis kartus įvertinta individualiomis Kultūros ministerijos stipendijomis, pelniusi diplomus grupinėse parodose. Menininkės kūrinių yra Romos grafikos institute, Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, MO muziejuje, „Lewben Art Foundation“ kolekcijoje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, privačiose Lietuvos ir užsienio kolekcijose.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Įvardijo pasaulio miestus, kuriuose gyventi prašmatniai brangiausia

Anot šveicarų privačios bankininkystė kompanijos „Julius Baer Group“ pasaulinės gerovės apžvalgos „Global...

Laisvalaikis
2020.01.20
„Kino pavasario“ vadovybėje – pokyčiai

Keičiasi tarptautinio Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ vadovybė. Vykdomojo festivalio direktoriaus...

Vadyba
2020.01.20
Iliustruotoji istorija: vokiečių Liuftvafės pradžia – SSRS bazėse Premium 2

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, nugalėjusios valstybės susitarė sunaikinti Vokietijos oro pajėgas.

Laisvalaikis
2020.01.19
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
2020.01.19
Iliustruotoji istorija: paskutinės Pompėjų dienos Premium

Pompėjai sustingo po pelenų ir pemzos akmenų sluoksniu, kai 79 m. po Kr. išsiveržė Vezuvijaus ugnikalnis,...

Laisvalaikis
2020.01.18
Kolumbijos lietuvis P. Yamin-Slotkus: žmogaus elgesį keičia informacija, ne draudimai Premium

Kolumbijos lietuvis Paulius Yamin-Slotkus, antropologas, elgesio pokyčių tyrinėtojas, įsitikinęs, jog daugybę...

Laisvalaikis
2020.01.18
Vilniaus senamiestyje kuriamas „Senatorių pasažas“ Premium 5

Restoranų verslo padangėje jau senokai sklando kalbos, jog iš viešbučio „Pacai“ restoranų su visa komanda...

Laisvalaikis
2020.01.17
Vilnius planuoja naują skverą Stoties rajone 2

Vilniaus savivaldybė paskelbė besirengianti visiškai atnaujinti iki šiol apleistą ir nenaudojamą, tačiau...

Laisvalaikis
2020.01.15
Kultūros ministerija nori ketvirtos viceministro pareigybės

Kultūros ministerija siūlo Vyriausybei steigti ketvirtojo viceministro pareigybę – jis būtų atsakingas už...

Laisvalaikis
2020.01.14
Filipinuose išsiveržęs ugnikalnis stabdo Manilos oro uosto darbą

Gyvybę sekmadienį pradėjęs rodyti Taalio ugnikalnis Filipinuose įsismarkavo ir ėmė spjaudyti lava. CNN...

Laisvalaikis
2020.01.13
Tarp meilės ir neapykantos: kaip pasaulis vertina D. Trumpą

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pačiose Valstijose vertinamas labai prieštaringai. Nauja nepriklausomo...

Laisvalaikis
2020.01.13
Iliustruotoji istorija: Didysis Benas Premium

1834 m. Didžiosios Britanijos parlamente kilęs didelis gaisras atvėrė kelią žymiojo Londono bokšto – Didžiojo...

Laisvalaikis
2020.01.12
Influencerių rinkodara: nuo Makaliaus iki A. Tapino 1

Žiniasklaidos planavimo agentūros „Inspired UM“ nuomonės formuotojų tyrimas rodo, kad populiariausios temos,...

Rinkodara
2020.01.12
Iliustruotoji istorija: karas ir technologijų šuolis Premium

Kai Pirmojo pasaulinio karo šūviai apkasuose galop nutilo, į pasaulį atėjo daugybė svarbių išradimų,...

Laisvalaikis
2020.01.12
Penkios milijardierių sėkmės pamokos Premium

Svetainė CNBC skaičiuoja, jog 2019-aisias pasaulyje buvo apie 2.604 milijardierių, t. y. apie 0.0002%...

Laisvalaikis
2020.01.12
Architektas A. Gučas: kažin, ar Vilnius dabar patektų į UNESCO sąrašą Premium 6

2019 m. gruodį sukako 25-eri metai, kai Vilniaus istorinis centras, pirmasis objektas Baltijos šalyse, buvo...

Laisvalaikis
2020.01.12
Lietuviai jaučiasi laimingiausi nuo 2008 m. krizės laikmečio 2

„Žmogaus studijų centro“ atliekama Lietuvos emocinės būsenos stebėsena rodo, 2019 m. Lietuva jautėsi kaip...

Rinkodara
2020.01.11
Dirbtinio intelekto kūrėjas G. Pekšys: mokslas yra verslo daugiklis Premium

Gediminas Pekšys, matematikas, dirbtinio intelekto sprendimus medicinai kuriančio startuolio „Oxipit“ vadovas...

Laisvalaikis
2020.01.11
„Toyota“ statys ateities miestą 1

Išgirdę pavadinimą „Toyota“, daugybė žmonių įsivaizduoja ne ką kitą, kaip automobilį, kartais – LEAN sistemą.

Laisvalaikis
2020.01.10
Vilniuje nuspręsta statyti paminklą Antanui Smetonai

Premjeras Saulius Skvernelis sudarė darbo grupę paminklo Vasario 16-osios Akto signatarui, Lietuvos Tarybos...

Laisvalaikis
2020.01.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau