Kūrybiškai derlingi metai būna kartą gyvenime

Publikuota: 2019-04-06
1960 m. pasirodęs Alfredo Hitchcocko filmas „Psichopatas“ tęsė kūrybiškai iškiliausią laikotarpį režisieriaus karjeroje.  „AP“/“Scanpix“ nuotr.
svg svg
1960 m. pasirodęs Alfredo Hitchcocko filmas „Psichopatas“ tęsė kūrybiškai iškiliausią laikotarpį režisieriaus karjeroje. „AP“/“Scanpix“ nuotr.

Mokslininkai tikina išsiaiškinę, kad žmogaus gyvenime yra trumpas laikotarpis, kai jis gali sugalvoti pačius genealiausius kūrybinius sprendimus. Kitaip sakant, jie teigia, kad didžiausi kūrybiniai impulsai turi galiojimo laiko pradžią ir pabaigą.

Albertas Einsteinas visus didžiausius savo atradimus paskelbė 1905 m. ir amžiams pakeitė žmonijos suvokimą apie Visatą. Didžiąją dalį paveikslų Vincentas Van Goghas nutapė per paskutinius dvejus gyvenimo metus. Alfredas Hitchcockas geriausius savo filmus išleido vieną po kito: „Svaigulys“ pasirodė 1958 m., „Į šiaurę per šiaurės vakarus“ – 1959 m., „Psichopatas“ – 1960 m., o „Paukščiai“ – 1963-aisiais. Pensilvanijos universiteto Informacijos mokslų ir technologijų mokslininkų komanda mėgino išsiaiškinti daugiau apie tokius kūrybiškai derlingus periodus.

Įsivaizduojame neteisingai

Pasak Lu Liu, tyrimui vadovavusios mokslininkės, dažnai įsivaizduojame, kad daugiausia karjeroje galima pasiekti sulaukus 30–40 m., tačiau iš tiesų kur kas didesnė tikimybė nuversti kalnus yra sulaukus vyresnio amžiaus.

Išstudijavę daugiau kaip 30.000 mokslininkų, dailininkų ir režisierių karjeras, tyrėjai nustatė, kad egzistuoja tam tikri pasikartojantys modeliai. Iš pradžių tyrėjai bandė aiškintis, ar reikšmingiausius savo darbus tiriamieji atliko konkrečiu gyvenimo laikotarpiu, tačiau vėliau sugalvojo patyrinėti, ar esminių pasiekimų pasitaikydavo per visus žmogaus profesinės veiklos metus, ar jie sekė vienas paskui kitą.

„Tirtų žmonių karjeros yra tokios skirtingos, joms įtakos turėjo tiek skirtingų faktorių, jog išties nesitikėjome atrasti, kad visoms joms būdingas vienas bendras bruožas, kurį pavadinome proveržio metais – visų tirtųjų karjeroje buvo gana trumpas, konkretus laikotarpis, kai jie nudirbo reikšmingiausius darbus“, – tyrimo išvadose, kurias skelbė žurnalas „Nature“, rašo p. Liu.

Periodai nesikartoja

Mokslininkai išsiaiškino, kad dažniausiai proveržio laikotarpis pasitaiko tik kartą žmogaus gyvenime, be to, jis nėra tiesiogiai susijęs su produktyvumo padidėjimu ar sumažėjimu. Anot tyrėjų, gautos išvados paneigia įsivaizdavimą, kad vertingiausi karjeroje yra aukšto produktyvumo metai.

„Proveržio laikotarpiai paprastai nėra susiję su produktyvumo pokyčiais. Tiesiog viskas, ką tuo periodu „pagamina“ žmogus, yra nepalyginamai geresnės kokybės už ankstesnius ar vėlesnius jo darbus“, – rašo mokslininkai.

Kyla klausimas: kaip patys tyrėjai nusprendė, kuriuos tiriamųjų darbus laikyti geriausiais ir kokybiškiausiais?

Šie atskleidžia, kad dailininkų darbus jie vertino pagal tai, kokia kaina kūriniai buvo parduoti aukcionuose. „Menininkai dažnai vertinami pagal jų darbų kainą – gal todėl, kad ji nustatoma atsižvelgiant į meno profesionalų nuomonę ir rinką“, – motyvuoja mokslininkai.

Pagal tyrėjų kriterijus, dailininkų veiklos periodas turėjo būti ne trumpesnis kaip 10 m., jie turėjo būti sukūrę ne mažiau kaip 15 darbų. Pridėjus aukcionų duomenis, tokius kriterijus atitiko 3.480 menininkų, kūrusių nuo 1460 m. iki šių dienų. Išsiaiškina, kad 64% iš jų kūrybiškai vaisingą laikotarpį patyrė tik kartą gyvenime, vidutiniškai jis tęsėsi 5,7 metų.

Mokslininkų sėkmė buvo apibrėžta suskaičiavus, kiek kartų konkretų jų mokslo darbą savo veikaluose citavo kolegos. Šis ir dar keletas metodų leido atrinkti 20.040 mokslininkų, kurių visų karjera tęsėsi 20 ar daugiau metų, ir kurie buvo paskelbę ne mažiau kaip 15 darbų. Iš visų mokslininkų 68% per karjerą patyrė itin derlingą laikotarpį, kuris vidutiniškai truko 3,7 metų.

Spręsdami, kurie metai buvo patys geriausi kino režisieriams, tyrėjai pasikliovė filmus vertinančio tinklalapio IMDB reitingais. Taip buvo atrinkti 513.306 filmai ir 20.592 režisieriai. Tyrimo rezultatai parodė, kad net 80% režisierių kūrybingumo viršūnę išgyveno vieną kartą karjeroje ir ji vidutiniškai truko 5,2 metų.

Svarbu visuomenei

Anot tyrimo, atskirų individų kūrybiškumo periodai svarbūs ne tik pačiam žmogui, bet ir visai visuomenei. „Jeigu geriau suvoksime, kaip ir kada žmonės būna patys kūrybiškiausi, galėsime jiems padėti tam laikotarpiui pasiruošti ir kuo rezultatyviau jį išgyventi. Suprantame, kad tirtos karjeros sritys yra skirtingos – mokslininkai dirba drauge, menininkai dažniausiai kuria vieni. Jeigu galėtume atrasti ir įvardyti bendruosius karjerų vardiklius, būtų dar įdomiau“, – sako p. Liu.

62% gyvenimo.

Panašų, tik daug mažesnį tyrimą atlikęs Nyderlandų Erasmuso ekonomikos mokyklos profesorius Philipas Hansas Fransesas aiškinosi, kokiame tiksliai amžiuje pasiekiame kūrybos viršūnę. Jis tyrė 90 Nobelio literatūros laureatų, 100 klasikinių kompozitorių ir 221 žymiausio pasaulio dailininko, gyvenusių tarp 1800 m ir 2004 m. karjeras. Karjeros viršūnę vertino pagal tai, kada sukurti menininkų darbai buvo pripažinti pačiais geriausiais. Pavyzdžiui, kada nutapytas menininko darbas buvo parduotas brangiausiai. Mokslininko teigimu, kūrybiškiausi dailininkai būna sulaukę vidutiniškai 41,92 metų amžiaus.

Mokslininko sudarytoje skalėje pasitaikė ir itin didelių nukrypimų nuo jo nustatytos normos. Pavyzdžiui, vienu inovatyviausių kompozitorių laikomas amerikietis Charlesas Ivesas (1874–1954 m.) geriausią kompoziciją „Amerikos variacijos“ sukūrė sulaukęs vos 17 metų. Kitoje skalės pusėje – taip pat amerikietis dailininkas Edwardas Hoppers, kurio paveikslas „Chair Car“ buvo nutapytas kūrėjui sulaukus 83 metų ir 2005 m. aukcione parduotas už 14 mln. USD.

Ponui Fransesui taip pat pavyko išsiaiškinti, kad kūrybiškumo viršūnę menininkai dažniausiai pasiekia nugyvenę vidutiniškai 62% gyvenimo.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gedimino pilies bokšto muziejus mini 60-metį

Prieš 60 metų Gedimino pilies bokšte buvo atidarytas muziejus. Spauda anuomet skelbė, kad jis yra Vilniaus...

Laisvalaikis
2020.07.15
Kino nauda miestui: investicijos ir profesinės pamokos

Dažnas kaunietis nė nepakelia akių į pastatus Kauno centrinėse gatvėse, o užsienio kino kūrėjai žavisi miesto...

Laisvalaikis
2020.07.15
Žalgirio mūšis neįvyko dėl pandemijos

Tiksliau – ne mūšis, o jo inscenizacija. Žalgirio mūšio laukas Lenkijoje liepos viduryje per pastaruosius...

Laisvalaikis
2020.07.15
Dar kartą apie didįjį Žalgirio mūšį Premium 5

1410-aisiais liepos 15 d. jungtinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Lenkijos karalystės...

Laisvalaikis
2020.07.15
Italija sugrąžino Prancūzijai pavogtą Banksy darbą

Prancūzija antradienį atgavo menininko Banksy kūrinį, skirtą pagerbti 2015 m. lapkritį Paryžiuje įvykdytų...

Laisvalaikis
2020.07.14
Pasaulio turtingieji ragina juos labiau apmokestinti Premium 5

83 milijonierių grupė, besivadinanti „Milijonieriai žmonijai“, paskelbė atvirą laišką, kuriame paragino viso...

Laisvalaikis
2020.07.13
Vilniuje rengiamos LGBT eitynės už lygybę 16

Šeštadienį Vilniuje, Gedimino prospekte, rengiamos eitynės už seksualinių mažumų teises. Jas organizuoja...

Laisvalaikis
2020.07.11
Fiona Hill: Kremlių pažįstu geriau nei Baltuosius rūmus Premium

Fionai Hill dar nebaigus kalbos Kongrese per Donaldo Trumpo apkaltos tyrimą, ji pati tapo karščiausia...

Laisvalaikis
2020.07.11
Turkijos teismas panaikino Švč. Išminties soboro muziejaus statusą

Turkijos aukščiausioji teismo institucija penktadienį atšaukė Bizantijos imperijos laikų Švč. Išminties...

Laisvalaikis
2020.07.10
„Senatorių pasažas“ Vilniaus senamiesčio centre artėja į finišo tiesiąją Premium

Vaikštinėdamas po galinga statybų ir restauravimo aikštele virtusius Vainų, arba Pociejų, rūmus Vilniaus...

Laisvalaikis
2020.07.10
Diskusijos dėl Paryžiaus katedros baigtos – bus atkurta originali gotikinė smailė

Paryžiaus Dievo Motinos katedros (Notre Dame de Paris) smailė, kuri griuvo per gaisrą pernai balandį, bus...

Laisvalaikis
2020.07.10
Nidoje eksponuojami įstabūs archeologiniai radiniai

Šį savaitgalį Nidoje – kultūrinių renginių proveržis: liepos 10 d. Kuršių nerijos istorijos muziejuje...

Laisvalaikis
2020.07.09
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovo konkursą laimėjo D. Kamarauskienė

Kultūros ministerijos konkursą eiti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pareigas...

Laisvalaikis
2020.07.09
Lukiškių godos: dar kartą apie svarbiausią temą valstybėje Premium 2

Kai gerai pagalvoji, nedaug Lietuvoje rasi objektų, kurie nuosekliai, metai iš metų, dešimtmetis po...

Laisvalaikis
2020.07.08
Th. Manno festivalis kviečia pakalbėti apie orą

Liepos 11–18 d. Nidoje vyksiantis XXIV tarptautinis Thomo Manno festivalis tęsia „Kultūros kraštovaizdžių“...

Laisvalaikis
2020.07.07
Paveldosauga: Čekuvos dvaras – avarinės būklės

Kultūros paveldo departamentas (KPD) vertina žalą, kilusią dėl Raseinių rajone, Ariogaloje, esančio Čekuvos...

Laisvalaikis
2020.07.07
Sero E. Johno kūryba pagerbta 2.320 GBP vertės aukso moneta

Britų roko legendos sero Eltono Johno (g. 1947) muzikinis palikimas pagerbtas kelių tūkstančių GBP vertės...

Laisvalaikis
2020.07.07
Lietuviai visame pasaulyje susibūrė giedoti „Tautišką giesmę“

Liepos 6 d. lygiai 21 val. vietos laiku lietuviai visame pasaulyje gieda „Tautišką giesmę“. Ši giesmė...

Verslo aplinka
2020.07.06
Savo „karūnos brangakmeniui“ gelbėti JK skiria 1,73 mlrd. Eur

Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė skirsianti 1,57 mlrd. svarų (1,73 mlrd. Eur) nuo koronaviruso...

Laisvalaikis
2020.07.06
Lietuvos valdovų vedybinė politika Premium

Lietuvos valdovai, tekindami dukteris, apvesdindami sūnus, rinkdamiesi žmonas dažniausiai siekė politinių...

Laisvalaikis
2020.07.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus