Kūrybiškai derlingi metai būna kartą gyvenime

Publikuota: 2019-04-06
1960 m. pasirodęs Alfredo Hitchcocko filmas „Psichopatas“ tęsė kūrybiškai iškiliausią laikotarpį režisieriaus karjeroje.  „AP“/“Scanpix“ nuotr.
1960 m. pasirodęs Alfredo Hitchcocko filmas „Psichopatas“ tęsė kūrybiškai iškiliausią laikotarpį režisieriaus karjeroje. „AP“/“Scanpix“ nuotr.

Mokslininkai tikina išsiaiškinę, kad žmogaus gyvenime yra trumpas laikotarpis, kai jis gali sugalvoti pačius genealiausius kūrybinius sprendimus. Kitaip sakant, jie teigia, kad didžiausi kūrybiniai impulsai turi galiojimo laiko pradžią ir pabaigą.

Albertas Einsteinas visus didžiausius savo atradimus paskelbė 1905 m. ir amžiams pakeitė žmonijos suvokimą apie Visatą. Didžiąją dalį paveikslų Vincentas Van Goghas nutapė per paskutinius dvejus gyvenimo metus. Alfredas Hitchcockas geriausius savo filmus išleido vieną po kito: „Svaigulys“ pasirodė 1958 m., „Į šiaurę per šiaurės vakarus“ – 1959 m., „Psichopatas“ – 1960 m., o „Paukščiai“ – 1963-aisiais. Pensilvanijos universiteto Informacijos mokslų ir technologijų mokslininkų komanda mėgino išsiaiškinti daugiau apie tokius kūrybiškai derlingus periodus.

Įsivaizduojame neteisingai

Pasak Lu Liu, tyrimui vadovavusios mokslininkės, dažnai įsivaizduojame, kad daugiausia karjeroje galima pasiekti sulaukus 30–40 m., tačiau iš tiesų kur kas didesnė tikimybė nuversti kalnus yra sulaukus vyresnio amžiaus.

Išstudijavę daugiau kaip 30.000 mokslininkų, dailininkų ir režisierių karjeras, tyrėjai nustatė, kad egzistuoja tam tikri pasikartojantys modeliai. Iš pradžių tyrėjai bandė aiškintis, ar reikšmingiausius savo darbus tiriamieji atliko konkrečiu gyvenimo laikotarpiu, tačiau vėliau sugalvojo patyrinėti, ar esminių pasiekimų pasitaikydavo per visus žmogaus profesinės veiklos metus, ar jie sekė vienas paskui kitą.

„Tirtų žmonių karjeros yra tokios skirtingos, joms įtakos turėjo tiek skirtingų faktorių, jog išties nesitikėjome atrasti, kad visoms joms būdingas vienas bendras bruožas, kurį pavadinome proveržio metais – visų tirtųjų karjeroje buvo gana trumpas, konkretus laikotarpis, kai jie nudirbo reikšmingiausius darbus“, – tyrimo išvadose, kurias skelbė žurnalas „Nature“, rašo p. Liu.

Periodai nesikartoja

Mokslininkai išsiaiškino, kad dažniausiai proveržio laikotarpis pasitaiko tik kartą žmogaus gyvenime, be to, jis nėra tiesiogiai susijęs su produktyvumo padidėjimu ar sumažėjimu. Anot tyrėjų, gautos išvados paneigia įsivaizdavimą, kad vertingiausi karjeroje yra aukšto produktyvumo metai.

„Proveržio laikotarpiai paprastai nėra susiję su produktyvumo pokyčiais. Tiesiog viskas, ką tuo periodu „pagamina“ žmogus, yra nepalyginamai geresnės kokybės už ankstesnius ar vėlesnius jo darbus“, – rašo mokslininkai.

Kyla klausimas: kaip patys tyrėjai nusprendė, kuriuos tiriamųjų darbus laikyti geriausiais ir kokybiškiausiais?

Šie atskleidžia, kad dailininkų darbus jie vertino pagal tai, kokia kaina kūriniai buvo parduoti aukcionuose. „Menininkai dažnai vertinami pagal jų darbų kainą – gal todėl, kad ji nustatoma atsižvelgiant į meno profesionalų nuomonę ir rinką“, – motyvuoja mokslininkai.

Pagal tyrėjų kriterijus, dailininkų veiklos periodas turėjo būti ne trumpesnis kaip 10 m., jie turėjo būti sukūrę ne mažiau kaip 15 darbų. Pridėjus aukcionų duomenis, tokius kriterijus atitiko 3.480 menininkų, kūrusių nuo 1460 m. iki šių dienų. Išsiaiškina, kad 64% iš jų kūrybiškai vaisingą laikotarpį patyrė tik kartą gyvenime, vidutiniškai jis tęsėsi 5,7 metų.

Mokslininkų sėkmė buvo apibrėžta suskaičiavus, kiek kartų konkretų jų mokslo darbą savo veikaluose citavo kolegos. Šis ir dar keletas metodų leido atrinkti 20.040 mokslininkų, kurių visų karjera tęsėsi 20 ar daugiau metų, ir kurie buvo paskelbę ne mažiau kaip 15 darbų. Iš visų mokslininkų 68% per karjerą patyrė itin derlingą laikotarpį, kuris vidutiniškai truko 3,7 metų.

Spręsdami, kurie metai buvo patys geriausi kino režisieriams, tyrėjai pasikliovė filmus vertinančio tinklalapio IMDB reitingais. Taip buvo atrinkti 513.306 filmai ir 20.592 režisieriai. Tyrimo rezultatai parodė, kad net 80% režisierių kūrybingumo viršūnę išgyveno vieną kartą karjeroje ir ji vidutiniškai truko 5,2 metų.

Svarbu visuomenei

Anot tyrimo, atskirų individų kūrybiškumo periodai svarbūs ne tik pačiam žmogui, bet ir visai visuomenei. „Jeigu geriau suvoksime, kaip ir kada žmonės būna patys kūrybiškiausi, galėsime jiems padėti tam laikotarpiui pasiruošti ir kuo rezultatyviau jį išgyventi. Suprantame, kad tirtos karjeros sritys yra skirtingos – mokslininkai dirba drauge, menininkai dažniausiai kuria vieni. Jeigu galėtume atrasti ir įvardyti bendruosius karjerų vardiklius, būtų dar įdomiau“, – sako p. Liu.

62% gyvenimo.

Panašų, tik daug mažesnį tyrimą atlikęs Nyderlandų Erasmuso ekonomikos mokyklos profesorius Philipas Hansas Fransesas aiškinosi, kokiame tiksliai amžiuje pasiekiame kūrybos viršūnę. Jis tyrė 90 Nobelio literatūros laureatų, 100 klasikinių kompozitorių ir 221 žymiausio pasaulio dailininko, gyvenusių tarp 1800 m ir 2004 m. karjeras. Karjeros viršūnę vertino pagal tai, kada sukurti menininkų darbai buvo pripažinti pačiais geriausiais. Pavyzdžiui, kada nutapytas menininko darbas buvo parduotas brangiausiai. Mokslininko teigimu, kūrybiškiausi dailininkai būna sulaukę vidutiniškai 41,92 metų amžiaus.

Mokslininko sudarytoje skalėje pasitaikė ir itin didelių nukrypimų nuo jo nustatytos normos. Pavyzdžiui, vienu inovatyviausių kompozitorių laikomas amerikietis Charlesas Ivesas (1874–1954 m.) geriausią kompoziciją „Amerikos variacijos“ sukūrė sulaukęs vos 17 metų. Kitoje skalės pusėje – taip pat amerikietis dailininkas Edwardas Hoppers, kurio paveikslas „Chair Car“ buvo nutapytas kūrėjui sulaukus 83 metų ir 2005 m. aukcione parduotas už 14 mln. USD.

Ponui Fransesui taip pat pavyko išsiaiškinti, kad kūrybiškumo viršūnę menininkai dažniausiai pasiekia nugyvenę vidutiniškai 62% gyvenimo.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Filosofijos profesorius M. Ferraris: šiandien darbas yra informacijos kūrimas  Premium 1

Prieš daugiau nei dešimtį metų viename tarptautiniame filosofijos forume kilo diskusija, kuri lokali...

Verslo klasė
2019.09.22
Iliustruotoji istorija: Sicilijos operacija

1943 m. liepos 9 d. popietę 2.500 sąjungininkų karo laivų pajuda nuo Šiaurės Afrikos pakrantės. Laivais...

Laisvalaikis
2019.09.22
 Sigita Šimkutė: Naujokė Premium

Balti, dar naujumu dvelkiantys marškiniai, kruopščiai išlyginti ir susagstyti blizgiomis sagelėmis,...

Verslo klasė
2019.09.22
UŽ B. Brazdžionio archyvą internetiniame aukcione prašoma 2,5 mln. USD 1

Poeto, literatūros kritiko Bernardo Brazdžionio archyvo dalis, kurioje, kaip manoma yra jo ranka rašyti...

Laisvalaikis
2019.09.22
Startuolio „Randu.lt“ kūrėjai parduoda darbą Premium 5

Paulius Rudys ir Paulius Vanagas, startuolio „Randu.lt“ įkūrėjai, pasakoja, kad idėja kurti įrankį personalo...

Laisvalaikis
2019.09.22
„Liaudies aristokratas“ B. Johnsonas Premium 2

Jis turi unikalią galimybę tapti paskutiniuoju istorijoje Jungtinės Karalystės premjeru. Ir įsiamžinti...

Verslo klasė
2019.09.21
 Ernestas Parulskis: Mano rūšiavimas Premium 1

Kada tai prasidėjo? Ne visiems, ne pasauliui, o man? Turbūt nuo maišelio, padėto užkaboryje šalia įprasto...

Verslo klasė
2019.09.21
Klimato kaita degina sveikatą: apčiuopiami padariniai Premium 3

Nors apie klimato kaitą kalbama daug, vis dar atrodo, kad tai vyksta kur nors toli ir mūsų neliečia. Klystam.

Laisvalaikis
2019.09.21
 Kultūros ministerijoje apdovanoti nusipelnę kūrėjai 5

Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusiems kūrėjams įteikti garbės ženklai „Nešk savo šviesą ir...

Laisvalaikis
2019.09.20
VDU atidarytas Leonido Donskio kabinetas 3

Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU), atidarytas filosofo, visuomenės veikėjo, prof. Leonido Donskio...

Laisvalaikis
2019.09.20
D. Pocevičius: Vilniaus griovimo nesustabdysi Premium 8

Vilniaus tyrinėtojas Darius Pocevičius, dviejų unikalių knygų apie Lietuvos sostinę autorius, sako ilgainiui...

Laisvalaikis
2019.09.20
Konkurso finišas: aiškėja Nacionalinės koncertų salės vaizdas 25

Rugsėjo 19 d. pristatyta nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ ant Tauro kalno Vilniuje architektūrinė...

Laisvalaikis
2019.09.19
Rusų dramos teatras sezoną pradeda J. Vaitkaus premjera

Lietuvos rusų dramos teatras (LRDT) 74-ąjį sezoną rugsėjo 20 ir 21 dienomis pradės Jono Vaitkaus režisuoto...

Laisvalaikis
2019.09.18
Kultūros ir meno leidiniams meta gelbėjimosi ratą

Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui priskirti periodinių kultūros ir meno leidinių kultūrinių...

Laisvalaikis
2019.09.18
Archeologai baigė kasinėjimus Gedimino kalne

Gedimino kalne Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai baigė tyrimus, per kuriuos rasta 20 iš 21...

Laisvalaikis
2019.09.18
Mokslininkai: antibiotikai gali tapti nebenaudingi 1

Didžiosios Britanijos mokslininkai per paskutinį dešimtmetį aptiko 19 naujų genetinių mechanizmų, dėl kurių...

Laisvalaikis
2019.09.17
Iliustruotoji istorija: gerasis Vietnamo dėdė Ho Ši Minas 1

Ho Ši Minas darė malonaus senuko įspūdį. Didžiuma pasaulio jį laikė Vietnamo laisvės didvyriu. Tačiau jis...

Laisvalaikis
2019.09.15
 Iliustruotoji istorija: Imperatorius – pavojingiausias darbas Romoje

Kiekvienas norėjo tapti įtakingiausiu Romos imperijos asmeniu ir mėgautis valdžia, tačiau nedaugeliui pavyko...

Laisvalaikis
2019.09.14
Už absurdiškiausius mokslo tyrimus įteiktos „Šnobelio“ premijos 1

Rugsėjo 12 d. Harvarde (JAV) įvyko 29-oji „Šnobelio“ (Ig Nobel) premijų ceremonija. Premija skiriama...

Laisvalaikis
2019.09.14
W. Bischoffas: pinigams reikia rasti namus Premium 2

Seras Winfriedas Franzas Wilhelmas Winas Bischoffas (g. 1941), anglų ir vokiečių veteranas bankininkas,...

Laisvalaikis
2019.09.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau