Kūrybiškai derlingi metai būna kartą gyvenime

Publikuota: 2019-04-06
1960 m. pasirodęs Alfredo Hitchcocko filmas „Psichopatas“ tęsė kūrybiškai iškiliausią laikotarpį režisieriaus karjeroje.  „AP“/“Scanpix“ nuotr.
1960 m. pasirodęs Alfredo Hitchcocko filmas „Psichopatas“ tęsė kūrybiškai iškiliausią laikotarpį režisieriaus karjeroje. „AP“/“Scanpix“ nuotr.

Mokslininkai tikina išsiaiškinę, kad žmogaus gyvenime yra trumpas laikotarpis, kai jis gali sugalvoti pačius genealiausius kūrybinius sprendimus. Kitaip sakant, jie teigia, kad didžiausi kūrybiniai impulsai turi galiojimo laiko pradžią ir pabaigą.

Albertas Einsteinas visus didžiausius savo atradimus paskelbė 1905 m. ir amžiams pakeitė žmonijos suvokimą apie Visatą. Didžiąją dalį paveikslų Vincentas Van Goghas nutapė per paskutinius dvejus gyvenimo metus. Alfredas Hitchcockas geriausius savo filmus išleido vieną po kito: „Svaigulys“ pasirodė 1958 m., „Į šiaurę per šiaurės vakarus“ – 1959 m., „Psichopatas“ – 1960 m., o „Paukščiai“ – 1963-aisiais. Pensilvanijos universiteto Informacijos mokslų ir technologijų mokslininkų komanda mėgino išsiaiškinti daugiau apie tokius kūrybiškai derlingus periodus.

Įsivaizduojame neteisingai

Pasak Lu Liu, tyrimui vadovavusios mokslininkės, dažnai įsivaizduojame, kad daugiausia karjeroje galima pasiekti sulaukus 30–40 m., tačiau iš tiesų kur kas didesnė tikimybė nuversti kalnus yra sulaukus vyresnio amžiaus.

Išstudijavę daugiau kaip 30.000 mokslininkų, dailininkų ir režisierių karjeras, tyrėjai nustatė, kad egzistuoja tam tikri pasikartojantys modeliai. Iš pradžių tyrėjai bandė aiškintis, ar reikšmingiausius savo darbus tiriamieji atliko konkrečiu gyvenimo laikotarpiu, tačiau vėliau sugalvojo patyrinėti, ar esminių pasiekimų pasitaikydavo per visus žmogaus profesinės veiklos metus, ar jie sekė vienas paskui kitą.

„Tirtų žmonių karjeros yra tokios skirtingos, joms įtakos turėjo tiek skirtingų faktorių, jog išties nesitikėjome atrasti, kad visoms joms būdingas vienas bendras bruožas, kurį pavadinome proveržio metais – visų tirtųjų karjeroje buvo gana trumpas, konkretus laikotarpis, kai jie nudirbo reikšmingiausius darbus“, – tyrimo išvadose, kurias skelbė žurnalas „Nature“, rašo p. Liu.

Periodai nesikartoja

Mokslininkai išsiaiškino, kad dažniausiai proveržio laikotarpis pasitaiko tik kartą žmogaus gyvenime, be to, jis nėra tiesiogiai susijęs su produktyvumo padidėjimu ar sumažėjimu. Anot tyrėjų, gautos išvados paneigia įsivaizdavimą, kad vertingiausi karjeroje yra aukšto produktyvumo metai.

„Proveržio laikotarpiai paprastai nėra susiję su produktyvumo pokyčiais. Tiesiog viskas, ką tuo periodu „pagamina“ žmogus, yra nepalyginamai geresnės kokybės už ankstesnius ar vėlesnius jo darbus“, – rašo mokslininkai.

Kyla klausimas: kaip patys tyrėjai nusprendė, kuriuos tiriamųjų darbus laikyti geriausiais ir kokybiškiausiais?

Šie atskleidžia, kad dailininkų darbus jie vertino pagal tai, kokia kaina kūriniai buvo parduoti aukcionuose. „Menininkai dažnai vertinami pagal jų darbų kainą – gal todėl, kad ji nustatoma atsižvelgiant į meno profesionalų nuomonę ir rinką“, – motyvuoja mokslininkai.

Pagal tyrėjų kriterijus, dailininkų veiklos periodas turėjo būti ne trumpesnis kaip 10 m., jie turėjo būti sukūrę ne mažiau kaip 15 darbų. Pridėjus aukcionų duomenis, tokius kriterijus atitiko 3.480 menininkų, kūrusių nuo 1460 m. iki šių dienų. Išsiaiškina, kad 64% iš jų kūrybiškai vaisingą laikotarpį patyrė tik kartą gyvenime, vidutiniškai jis tęsėsi 5,7 metų.

Mokslininkų sėkmė buvo apibrėžta suskaičiavus, kiek kartų konkretų jų mokslo darbą savo veikaluose citavo kolegos. Šis ir dar keletas metodų leido atrinkti 20.040 mokslininkų, kurių visų karjera tęsėsi 20 ar daugiau metų, ir kurie buvo paskelbę ne mažiau kaip 15 darbų. Iš visų mokslininkų 68% per karjerą patyrė itin derlingą laikotarpį, kuris vidutiniškai truko 3,7 metų.

Spręsdami, kurie metai buvo patys geriausi kino režisieriams, tyrėjai pasikliovė filmus vertinančio tinklalapio IMDB reitingais. Taip buvo atrinkti 513.306 filmai ir 20.592 režisieriai. Tyrimo rezultatai parodė, kad net 80% režisierių kūrybingumo viršūnę išgyveno vieną kartą karjeroje ir ji vidutiniškai truko 5,2 metų.

Svarbu visuomenei

Anot tyrimo, atskirų individų kūrybiškumo periodai svarbūs ne tik pačiam žmogui, bet ir visai visuomenei. „Jeigu geriau suvoksime, kaip ir kada žmonės būna patys kūrybiškiausi, galėsime jiems padėti tam laikotarpiui pasiruošti ir kuo rezultatyviau jį išgyventi. Suprantame, kad tirtos karjeros sritys yra skirtingos – mokslininkai dirba drauge, menininkai dažniausiai kuria vieni. Jeigu galėtume atrasti ir įvardyti bendruosius karjerų vardiklius, būtų dar įdomiau“, – sako p. Liu.

62% gyvenimo.

Panašų, tik daug mažesnį tyrimą atlikęs Nyderlandų Erasmuso ekonomikos mokyklos profesorius Philipas Hansas Fransesas aiškinosi, kokiame tiksliai amžiuje pasiekiame kūrybos viršūnę. Jis tyrė 90 Nobelio literatūros laureatų, 100 klasikinių kompozitorių ir 221 žymiausio pasaulio dailininko, gyvenusių tarp 1800 m ir 2004 m. karjeras. Karjeros viršūnę vertino pagal tai, kada sukurti menininkų darbai buvo pripažinti pačiais geriausiais. Pavyzdžiui, kada nutapytas menininko darbas buvo parduotas brangiausiai. Mokslininko teigimu, kūrybiškiausi dailininkai būna sulaukę vidutiniškai 41,92 metų amžiaus.

Mokslininko sudarytoje skalėje pasitaikė ir itin didelių nukrypimų nuo jo nustatytos normos. Pavyzdžiui, vienu inovatyviausių kompozitorių laikomas amerikietis Charlesas Ivesas (1874–1954 m.) geriausią kompoziciją „Amerikos variacijos“ sukūrė sulaukęs vos 17 metų. Kitoje skalės pusėje – taip pat amerikietis dailininkas Edwardas Hoppers, kurio paveikslas „Chair Car“ buvo nutapytas kūrėjui sulaukus 83 metų ir 2005 m. aukcione parduotas už 14 mln. USD.

Ponui Fransesui taip pat pavyko išsiaiškinti, kad kūrybiškumo viršūnę menininkai dažniausiai pasiekia nugyvenę vidutiniškai 62% gyvenimo.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Paskelbtas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų trumpasis sąrašas 1

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2019 metų...

Laisvalaikis
2019.12.06
Lietuvos urbanistai įvertinti globalios Europos konkurse Premium

Lietuvos urbanistų komanda PUPA (Public Urbanism Personal Architecture) tarptautiniame urbanistiniame...

Laisvalaikis
2019.12.05
MO nominuotas Europos metų muziejaus‘2020 apdovanojimui 2

Europos muziejų forumas (EMF) paskelbė geriausio Europos metų muziejaus 2020 (European Museum of the Year...

Laisvalaikis
2019.12.05
Interviu su pagrindiniu „Light Conversion“ akcininku: įmonė įkurta siekiant išlaikyti protus per pirmąją emigracijos bangą Premium 3

Lietuvišku Billu Gatesu kartais vadinamas dr. Romualdas Danielius – geidžiamiausio darbdavio Lietuvoje UAB...

Technologijos
2019.12.05
T. Karosas: versle kiekvieną dieną turi didesnę ar mažesnę krizę Premium 9

Versle praleistus 30 metų Tadas Karosas, holdingo „LTk Capital“ savininkas, vadina kosmosu, tebėra nusiteikęs...

Rinkos
2019.12.05
Vėl tęsiamas 2 mln. Eur vertės Reformatų sodo atkūrimo projektas Premium

Nuo gruodžio 4 d. bus tęsiami Vilniaus centre, Pylimo gatvėje, esančio Reformatų sodo atkūrimo ir sutvarkymo...

Laisvalaikis
2019.12.03
Kaip nugalėti baimę kalbėti viešai Premium

„Aš – ne aktorius“, – šis pasiteisinimas jus ramino ir saugojo nuo kalbėjimo viešai. Tačiau kartą atėjo...

Verslo klasė
2019.12.01
Iliustruotoji istorija: karalius, kuris mėgo aukštus vyrus Premium

Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I (1688–1740) buvo klasikinis prūsiškos tvarkos ir nuosaikumo...

Laisvalaikis
2019.12.01
„De Luxe“: kas yra madinga Premium

Praeitame amžiuje mados tendencijos buvo apibrėžiamos kas dešimtmetį ar bent penkmetį, o peržengusi šio...

Laisvalaikis
2019.12.01
Iliustruotoji istorija: pavojingiausias darbas Romoje – imperatoriaus

Įtakingiausiu Romos imperijos asmeniu svajojo tapti kiekvienas didikas. Tačiau tik kelioms dešimtims iš tų,...

Laisvalaikis
2019.11.30
J. Vilpišauskaitė: ilgas kelias, sustojęs laikas Tušetijoje Premium

„Nereikia laukti mirties, kad pamatytum rojų, tereikia nuvažiuoti į Tušetiją“, – sako kartvelai apie tolimą...

Verslo klasė
2019.11.29
Radvilos – arogantiški turtuoliai, dirbę Lietuvai Premium

„Radvilų giminės istorija yra tiesiog pavydėtina sėkmės istorija. Gudrūs politikai, protingi turto...

Laisvalaikis
2019.11.29
Lietuvos paviljono Venecijoje statistika: „Saulė ir jūra (Marina)“ skambėjo 398 valandas

Lietuvos paviljono 58-ojoje Venecijos meno bienalėje organizatoriai pasibaigus bienalei papasakojo apie...

Laisvalaikis
2019.11.28
Emociškai Lietuva patraukliausia – Lenkijai ir Vokietijai 4

Tik 28% užsieniečių žino apie Lietuvą daugiau nei jos pavadinimas ir geografinė vieta. Lietuva vertinama...

Rinkodara
2019.11.25
Iliustruotoji istorija: beviltiška Churchillio pajėgų misija 1

1940 m. balandžio 14 dieną 38.000 sąjungininkų kareivių atvyko į Norvegiją išvyti vokiečių. Didžiosios...

Laisvalaikis
2019.11.24
Antrus metus iš eilės daugiausiai apdovanojimų susižėrė Naglis Bierancas

„Social Media Fest2019“ išrinkti įtakingiausi metų nuomonių formuotojai, tinklalaidės ir iniaciatyvos...

Rinkodara
2019.11.23
„Kaunas 2022“ išsirinko vieną iš pagrindinių rėmėjų 1

Vienu pagrindinių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ rėmėju tapo „Švyturys-Utenos alus“.

Rinkodara
2019.11.22
Įdomūs laikai Venecijos bienalėje: tikros ir alternatyvios tiesos Premium

Įdomiausia Venecijos bienalės naujiena mums buvo Lietuvos paviljono laimėjimas. Mane jis nudžiugino dar ir...

Verslo klasė
2019.11.22
G. Nausėda sukilimo vadų laidotuvėse: bendra praeitis įkvepia siekti glaudžių santykių

Bendra lietuvių, lenkų, baltarusių, ukrainiečių ir kitų su cariniu Rusijos režimu XIX a. kovojusių tautų...

Laisvalaikis
2019.11.22
Vartotojai – už influencerių reklamos žymėjimą 1

Dauguma vartotojų norėtų, kad nuomonės formuotojai socialiniuose tinkluose savo žinutėse nurodytų, kad jo...

Rinkodara
2019.11.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau