Kūrybiškai derlingi metai būna kartą gyvenime

Albertas Einsteinas visus didžiausius savo atradimus paskelbė 1905 m. ir amžiams pakeitė žmonijos suvokimą apie Visatą. Didžiąją dalį paveikslų Vincentas Van Goghas nutapė per paskutinius dvejus gyvenimo metus. Alfredas Hitchcockas geriausius savo filmus išleido vieną po kito: „Svaigulys“ pasirodė 1958 m., „Į šiaurę per šiaurės vakarus“ – 1959 m., „Psichopatas“ – 1960 m., o „Paukščiai“ – 1963-aisiais. Pensilvanijos universiteto Informacijos mokslų ir technologijų mokslininkų komanda mėgino išsiaiškinti daugiau apie tokius kūrybiškai derlingus periodus.

Įsivaizduojame neteisingai

Pasak Lu Liu, tyrimui vadovavusios mokslininkės, dažnai įsivaizduojame, kad daugiausia karjeroje galima pasiekti sulaukus 30–40 m., tačiau iš tiesų kur kas didesnė tikimybė nuversti kalnus yra sulaukus vyresnio amžiaus.

Išstudijavę daugiau kaip 30.000 mokslininkų, dailininkų ir režisierių karjeras, tyrėjai nustatė, kad egzistuoja tam tikri pasikartojantys modeliai. Iš pradžių tyrėjai bandė aiškintis, ar reikšmingiausius savo darbus tiriamieji atliko konkrečiu gyvenimo laikotarpiu, tačiau vėliau sugalvojo patyrinėti, ar esminių pasiekimų pasitaikydavo per visus žmogaus profesinės veiklos metus, ar jie sekė vienas paskui kitą.

„Tirtų žmonių karjeros yra tokios skirtingos, joms įtakos turėjo tiek skirtingų faktorių, jog išties nesitikėjome atrasti, kad visoms joms būdingas vienas bendras bruožas, kurį pavadinome proveržio metais – visų tirtųjų karjeroje buvo gana trumpas, konkretus laikotarpis, kai jie nudirbo reikšmingiausius darbus“, – tyrimo išvadose, kurias skelbė žurnalas „Nature“, rašo p. Liu.

Periodai nesikartoja

Mokslininkai išsiaiškino, kad dažniausiai proveržio laikotarpis pasitaiko tik kartą žmogaus gyvenime, be to, jis nėra tiesiogiai susijęs su produktyvumo padidėjimu ar sumažėjimu. Anot tyrėjų, gautos išvados paneigia įsivaizdavimą, kad vertingiausi karjeroje yra aukšto produktyvumo metai.

„Proveržio laikotarpiai paprastai nėra susiję su produktyvumo pokyčiais. Tiesiog viskas, ką tuo periodu „pagamina“ žmogus, yra nepalyginamai geresnės kokybės už ankstesnius ar vėlesnius jo darbus“, – rašo mokslininkai.

Kyla klausimas: kaip patys tyrėjai nusprendė, kuriuos tiriamųjų darbus laikyti geriausiais ir kokybiškiausiais?

Šie atskleidžia, kad dailininkų darbus jie vertino pagal tai, kokia kaina kūriniai buvo parduoti aukcionuose. „Menininkai dažnai vertinami pagal jų darbų kainą – gal todėl, kad ji nustatoma atsižvelgiant į meno profesionalų nuomonę ir rinką“, – motyvuoja mokslininkai.

Pagal tyrėjų kriterijus, dailininkų veiklos periodas turėjo būti ne trumpesnis kaip 10 m., jie turėjo būti sukūrę ne mažiau kaip 15 darbų. Pridėjus aukcionų duomenis, tokius kriterijus atitiko 3.480 menininkų, kūrusių nuo 1460 m. iki šių dienų. Išsiaiškina, kad 64% iš jų kūrybiškai vaisingą laikotarpį patyrė tik kartą gyvenime, vidutiniškai jis tęsėsi 5,7 metų.

Mokslininkų sėkmė buvo apibrėžta suskaičiavus, kiek kartų konkretų jų mokslo darbą savo veikaluose citavo kolegos. Šis ir dar keletas metodų leido atrinkti 20.040 mokslininkų, kurių visų karjera tęsėsi 20 ar daugiau metų, ir kurie buvo paskelbę ne mažiau kaip 15 darbų. Iš visų mokslininkų 68% per karjerą patyrė itin derlingą laikotarpį, kuris vidutiniškai truko 3,7 metų.

Spręsdami, kurie metai buvo patys geriausi kino režisieriams, tyrėjai pasikliovė filmus vertinančio tinklalapio IMDB reitingais. Taip buvo atrinkti 513.306 filmai ir 20.592 režisieriai. Tyrimo rezultatai parodė, kad net 80% režisierių kūrybingumo viršūnę išgyveno vieną kartą karjeroje ir ji vidutiniškai truko 5,2 metų.

Svarbu visuomenei

Anot tyrimo, atskirų individų kūrybiškumo periodai svarbūs ne tik pačiam žmogui, bet ir visai visuomenei. „Jeigu geriau suvoksime, kaip ir kada žmonės būna patys kūrybiškiausi, galėsime jiems padėti tam laikotarpiui pasiruošti ir kuo rezultatyviau jį išgyventi. Suprantame, kad tirtos karjeros sritys yra skirtingos – mokslininkai dirba drauge, menininkai dažniausiai kuria vieni. Jeigu galėtume atrasti ir įvardyti bendruosius karjerų vardiklius, būtų dar įdomiau“, – sako p. Liu.

62% gyvenimo.

Panašų, tik daug mažesnį tyrimą atlikęs Nyderlandų Erasmuso ekonomikos mokyklos profesorius Philipas Hansas Fransesas aiškinosi, kokiame tiksliai amžiuje pasiekiame kūrybos viršūnę. Jis tyrė 90 Nobelio literatūros laureatų, 100 klasikinių kompozitorių ir 221 žymiausio pasaulio dailininko, gyvenusių tarp 1800 m ir 2004 m. karjeras. Karjeros viršūnę vertino pagal tai, kada sukurti menininkų darbai buvo pripažinti pačiais geriausiais. Pavyzdžiui, kada nutapytas menininko darbas buvo parduotas brangiausiai. Mokslininko teigimu, kūrybiškiausi dailininkai būna sulaukę vidutiniškai 41,92 metų amžiaus.

Mokslininko sudarytoje skalėje pasitaikė ir itin didelių nukrypimų nuo jo nustatytos normos. Pavyzdžiui, vienu inovatyviausių kompozitorių laikomas amerikietis Charlesas Ivesas (1874–1954 m.) geriausią kompoziciją „Amerikos variacijos“ sukūrė sulaukęs vos 17 metų. Kitoje skalės pusėje – taip pat amerikietis dailininkas Edwardas Hoppers, kurio paveikslas „Chair Car“ buvo nutapytas kūrėjui sulaukus 83 metų ir 2005 m. aukcione parduotas už 14 mln. USD.

Ponui Fransesui taip pat pavyko išsiaiškinti, kad kūrybiškumo viršūnę menininkai dažniausiai pasiekia nugyvenę vidutiniškai 62% gyvenimo.