Skiepų mūšio lauke paliaubų nematyti

Publikuota: 2019-03-24
Skiepai yra vienas pigiausių ir efektyviausių būdų išvengti mirtinų ligų. Igorio Zarembos „RIA Novosti“ / „Scanpix“ nuotr.
Skiepai yra vienas pigiausių ir efektyviausių būdų išvengti mirtinų ligų. Igorio Zarembos „RIA Novosti“ / „Scanpix“ nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perspėjo, kad 2019 m. viena iš dešimties didžiausių grėsmių sveikatai yra skiepų vengimas. Šalys su šia tendencija kovoja skirtingai, tačiau specialistai sutinka, kad šiuo metu dedamų pastangų nepakanka.

Prieš keletą metų amerikietis TV laidų vedėjas Jimmy Kimmelis savo šou užsiminė, kad Los Andžele tėvai labiau bijo gliuteno negu vėjaraupių. Tuomet jis komentavo žinią, kad kai kuriose miesto mokyklose net ketvirtadalis visų mokinių nėra skiepyti. Paraginęs informacijos apie skiepus ieškoti ne „Google“, o gydytojų kabinetuose, komikas tęsė: „Manęs neklausykite, aš tik humoristas. Bet paklausykite gydytojų.“

O gydytojai perspėja, kad dabar, praėjus keletui metų nuo J. Kimmelio pasisakymo, situacija dar prastesnė: kasmet didėja grėsmė nubraukti progresą, kurį pavyko pasiekti kovojant su infekcinėmis ligomis.

„Skiepai yra vienas pigiausių ir efektyviausių būdų išvengti mirtinų ligų. Šiuo metu dėl skiepų kasmet išsaugoma 2–3 mln. žmonių gyvybė, jeigu vakcinavimo praktika būtų taikoma visame pasaulyje, nuo mirties pavyktų apsaugoti dar 1,5 mln. pacientų“, – rašo PSO.

Renkasi neskiepyti

Vis dėlto vis daugiau žmonių į vakcinaciją ima žiūrėti pro pirštus arba tikslingai jos atsisako. Laikais, kai visi turi teisę išsakyti savo nuomonę, kai kurios nuomonės gali mus grąžinti šimtus metų į praeitį – tokios ligos kaip poliomielitas, difterija ar tymai iš medicinos vadovėlių greitai vėl gali masiškai persikelti į realybę.

Pavyzdžiui, 2017 m. susirgimo tymais atvejų suskaičiuota 30% daugiau negu 2016 m. Šiuo metu apie tymų protrūkius pranešama visame pasaulyje – nuo Filipinų, kur pernai mirė 130 užsikrėtusiųjų, Ukrainos, kurioje, PSO duomenimis, 2018 m. nustatyta 54.000 tymų atvejų, iki JAV, kur dar 2000 m. liga buvo paskelbta išnykusia, o vien per šių metų sausį nustatyta 120 susirgimo atvejų.

„2018 m. Europoje užfiksuota beveik 83.000 tymų atvejų, kai 2017 m. jų tebuvo 25.500“, – skelbia PSO.

Pediatras Vytautas Usonis, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos vedėjas, skaičiuoja atvejus Lietuvoje.

„Kovo 18 d. Lietuvoje užsikrėtusių tymais buvo 159. Kovo 20 d. – penkiasdešimčia daugiau“, – konstatuoja gydytojas.

Sutelkė abejojančius

Žmonių motyvai atsisakyti skiepų – patys įvairiausi: nuo baimės, kad po skiepo vaikui pasireikš autizmas, iki įsivaizdavimo, kad nebereikia vaistų nuo ligų, jeigu jau spėjome pamiršti, kaip jos atrodo.

Sutariama, kad neskiepytojų judėjimą išbudino britų gastroenterologas Andrew Wakefieldas, 1998 m. pristatęs šokiruojančius tyrimo rezultatus. Medicinos žurnale „The Lancet“ jis tvirtino, kad MMR vakcina, kuria vaikai skiepijami nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės, sukelia autizmą. Tyrime dalyvavo vos 12 vaikų ir daugiau niekada niekam nepavyko patvirtinti jo gautų išvadų. Vėliau buvo įrodyta, kad skelbdamas tokią informaciją medikas turėjo finansinės naudos, jo pateiktos išvados ne kartą paneigtos, o pačiam p. Wakefieldui atimta licencija verstis medicinos praktika.

Ne kartą paneigė

Šių metų kovą žurnale „Annals of Internal Medicine“ Danijos „Statens Serum Institut“ tyrimų institutas paskelbė išanalizavęs šimtų tūkstančių vaikų, gimusių 1999–2010 m. sveikatą, ir darsyk patvirtino, kad MMR skiepai nėra niekaip susiję su autizmu.

„Tyrime dalyvavo 657.461 vaikas, 6.517-ai iš jų buvo diagnozuotas autizmas, 31.629 iš visų tiriamųjų skiepyti nebuvo. Mokslininkai palygino MMR skiepus gavusių ir jų negavusių vaikų rodiklius. Priėjome prie išvados, kad nėra jokio ryšio tarp MMR vakcinos ir autizmo“, – sakė Andersas Hviidas, vienas tyrimo vadovų.

Tyrimo autoriai teigia, kad autizmo paplitimas buvo vienodas ir tarp skiepytų, ir tarp neskiepytų vaikų. Taip pat nustatyta, kad skiepai nesukelia autizmo net tais atvejais, kai autizmo rizika yra didesnė.

Daugiau argumentų

Pastaraisiais metais viena didžiausių antivakcinacijos idėjų sklaidos platformų yra socialiniai tinklai. 2019 m. kovą „Vaccine“ žurnale tyrimą pristatę Pitsburgo universiteto mokslininkai aiškinosi, kokius argumentus naudoja „Facebook“ socialinėje paskyroje prieš vakcinas pasisakantys vartotojai. Jie nustatė, kad nesiskiepyti skatina ne vien autizmo baimė.

[infogram id="e0173b97-79d5-40be-8236-bf8fa8353a41" prefix="I62" format="interactive" title="Laisvalaikis:: Citata2"]

„Svarbu suvokti, kad vieno slaptažodžio, kurį išgirdę tėvai nusprendžia nebeskiepyti savo vaikų, nėra“, – sako Brianas Primackas, tyrimui vadovavęs Pitsburgo universiteto profesorius.

Jis vardija, kad „Facebook“ platformoje pasisakantieji prieš skiepus, be autizmo, dažniausiai mini keletą priežasčių: jaudinasi dėl saugumo („Skiepai turi šalutinį poveikį“), tiki konspiracinėmis teorijomis („Poliomielitą išgalvojo vyriausybė“) arba labiau pasitiki alternatyviomis bei homeopatinėmis medicinos priemonėmis („Nuo žmogaus papilomos viruso galima apsisaugoti valgant jogurtą“).

„Facebook“ tikina ketinantis imtis veiksmų ir nebeįtraukti antivakcinavimą propaguojančių grupių į juostą, kurioje vartotojams siūlomi panašūs į pamėgtuosius puslapiai, tačiau visiškai pašalinti iš sistemos tokių grupių neketina.

Nuomonės nepakeis

Be to, ir patys medicinos specialistai nemano, kad dėl judėjimo prieš skiepus kalti vien socialiniai tinklai. Ir net pasirodžius didžiausiam iki šiol tyrimui, paneigiančiam sąsajas tarp skiepų ir autizmo, jie nesitiki, kad prieš vakcinas nusiteikusių žmonių pozicija pernakt pasikeis.

Saadas B. Omeras, JAV Emory universiteto viešosios sveikatos mokslininkas, svarsto, ar tikrai reikia atlikti dar daugiau tyrimų, paneigiančių ligos ir skiepų sąsajas.

[infogram id="c7d68724-22d1-4b8e-819b-bb06ef1dcb4b" prefix="r7G" format="interactive" title="Laisvalaikis:: Citata1"]

„Man atrodo, kad daugiau nebereikia tyrimų, jie nepakeis niekieno nuomonės, – leidiniui „The Washington Post“ sako mokslininkas ir siūlo jėgas kreipti kitur. – Gydytojai turėtų kitaip kalbėtis su pacientais. Užuot klausę: „Ar norėtumėte paskiepyti vaiką“, jie turėtų sakyti: „Laikas skiepyti jūsų vaiką.“ Atrodo, kad tai smulkmena, tačiau ji – veiksminga.“

Visų problema

Ponas Usonis pritaria, kad ir Lietuvoje ne visi gydytojai moka motyvuotai paaiškinti apie skiepų svarbą.

„PSO seniai primygtinai rekomenduoja nuolat informuoti žmones apie skiepų naudą, nepamiršti informacinio darbo. Teisinė vakcinacijos bazė Lietuvoje buvo sukurta dar 1992 m. Tačiau po blokados mums trūko visko, todėl atrodė, kad svarbiausia įsigyti darbo įrankių, instrumentų, o informacija gali palaukti. Taip susiklostė, kad dabar turime neinformuotų gydytojų ir neinformuotų pacientų. Su žmonėmis dirba specialistai, kurie patys nėra matę tymų, todėl jiems nėra lengva pacientams išaiškinti, kodėl skiepai yra būtini“, – kalba gydytojas.

Neleis į mokyklas

Yra valstybių, kurios sumanė visai nebeleisti tėvams rinktis. Pavyzdžiui Italija, keletą mėnesių mindžikavusi pirmyn ir atgal, apsisprendė: vaikai pamokas galės lankyti tik tėvams pateikus įrodymą, kad yra skiepyti. Tą pačią taktiką taiko ir Australija.

Neskiepyti vaikai iki 6 metų į Italijos ugdymo įstaigas nebus priimami, o tėvams, kurie neskiepiję vyresnes atžalas siųs į mokyklas, gresia baudos iki 500 Eur. Pagal šalyje galiojantį įstatymą, šiuo metu vaikus privaloma vakcinuoti nuo penkių ligų: vėjaraupių, poliomielito, tymų, kiaulytės ir raudonukės.

Paskutinė diena gauti skiepų pažymėjimą buvo kovo 10-oji. Skelbiama, kad Bolonijos valdžia jau uždraudė 300 vaikų lankyti ugdymo įstaigas, taip pat suskaičiavo, kad iš viso 5.000 vaikų regione nepateikė skiepus patvirtinančių pažymų. Kituose regionuose į naują įstatymą mėginama žiūrėti atlaidžiau, tėvams suteikta daugiau laiko dokumentams susitvarkyti.

Teigiama, kad įstatymas priimtas suskaičiavus, jog skiepų rodikliai šalyje nesiekia 80%, kai PSO siūlo, kad kiekvienoje šalyje jie būtų ne mažesni negu 95%. Sveikatos specialistų teigimu, 95% yra ta riba, kai susiformuoja vadinamasis minios imunitetas ir ligai tampa beveik neįmanoma plisti – taip apsaugomi ir tie, kurie negali būti nuo jos skiepijami (kūdikiai ar sergantys žmonės).

Galvoti apie kitus

Ponas Usonis pabrėžia, kad neskiepyti vaikų nusprendę žmonės turėtų suvokti, jog rizikuoja ne tik jų, bet ir aplinkinių gyvybe.

„Pacientus galima skirstyti į tris kategorijas: tuos, kuriuos skiepyti galima ir jie yra skiepijami, tuos, kurių skiepyti negalima dėl galimų kontraindikacijų, ir tuos, kurių tėvai pasirenka neskiepyti. Vakcinos yra biologiniai preparatai, natūralu, kad paskiepytas žmogus į jas reaguoja. Tačiau gydytojai tas reakcijas žino ir moka jas suvaldyti. Sutiksime, kad mums visiems svarbiausia – vaikų saugumas, pavyzdžiui, darželyje. Ar turi teisę jį lankyti tie, kurių skiepyti negalima dėl jų sveikatos būklės? Ar turi teisę ten saugios jaustis jaunos darbuotojos? Sakykime, neskiepytas vaikas suserga raudonuke darželyje, kuriame dirba besilaukianti moteris. Ankstyvose stadijose šios ligos pastebėti beveik neįmanoma, o pirmąjį trimestrą besilaukiančiai moteriai ji gali tapti baisiu nuosprendžiu – jeigu ji apsikrės, beveik 100% tikimybė, kad kūdikis apsigims“, – sako gydytojas.

Siūlo dialogą

Pašnekovas pabrėžia, kad svarbiausia – ne stoti į skirtingas barikadų puses, o suprasti, kad gydytojai taip pat yra suinteresuoti vakcinų veiksmingumu ir pacientų sveikata.

„Aš visada sakau: kalbėkimės: apie naudą, žalą, informacijos trūkumą. Nė vienas iš mūsų nėra suinteresuotas, kad būtų blogiau. Tačiau vien specialistų pastangų nepakanka, į dialogą turi įsitraukti visi: ir žiniasklaida, ir visuomenė“, – siūlo p. Usonis.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvės numatytos lapkričio 22-ąją

1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių palaikai, rasti tvarkant Gedimino kalno šlaitus, bus palaidoti senųjų...

Laisvalaikis
2019.10.22
Vilniaus valdžia: P. Cvirkos paminklo iškėlimo KPD sprendimai nesustabdys

Pasak Kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko, Vilniaus valdžios planai pertvarkyti Petro Cvirkos aikštę ir...

Laisvalaikis
2019.10.22
„Žalgirio“ areną užkariauja įmonių renginiai Verslo tribūna

Nors už lango dar karaliauja auksaspalvis ruduo, „Žalgirio“ arena Kaune jau rikiuoja užsakymus didžiosioms...

Verslo aplinka
2019.10.22
Seniausias pasaulio perlas eksponuojamas Abu Dabio „Luvre“

Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Abu Dabyje veikiančiame „Luvro“ muziejuje, šį mėnesį pradedamas eksponuoti...

Laisvalaikis
2019.10.21
VDU šuolis dar vienuose tarptautiniuose reitinguose Verslo tribūna

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir toliau kyla tarptautiniuose reitinguose. Šį kartą universitetas...

Vadyba
2019.10.21
Venecija, lietuvių „Aukso liūtas“ ir šveicarų pinigai Premium

Savo akimis sunku patikėti, kai ankstyvą šeštadienio rytą skubriu žingsniu išvingiavę atokaus Venecijos...

Laisvalaikis
2019.10.20
Skaičiai: du nauji arbatos regionai Premium

Vienas populiariausių gėrimų pasaulyje po vandens yra arbata. Tradicinėse rinkose ja mėgaujamasi itin dažnai.

Verslo klasė
2019.10.19
JK leiboristų partijos šešėlinis kancleris J. McDonnellis: pokyčiai neišvengiami Premium

Europai, o ir visam pasauliui laukiant, kada ir kaip pasibaigs „Brexit“, Johnas McDonnellis, Jungtinės...

Laisvalaikis
2019.10.18
Atveriami nauji Vilniaus katedros požemių maršrutai 1

Šį savaitgalį Vilniaus arkikatedroje bazilikoje lankytojams atveriami daugiau nei 100 metų nejudinti...

Laisvalaikis
2019.10.18
Dvi Lietuvos mokyklos apdovanotos prestižiniu verslumo apdovanojimu – už ką jis teikiamas? Verslo tribūna

Kai mokinys parsiveža prizinę vietą iš matematikos ar chemijos olimpiados – jis turi akivaizdų savo pasiekimų...

Laisvalaikis
2019.10.18
Pirmieji MO muziejaus metai: nuostolius vertina teigiamai 12

Pirmuosius veiklos metus spalio 18-ąją minintis privatus MO muziejus skelbia sulaukęs 200.000 lankytojų ir...

Laisvalaikis
2019.10.17
Renovuota Nacionalinė filharmonija parodė savo naująjį rūbą 2

Tarp viešųjų pirkimų konkursų Scilės ir Charibdės praplaukusi ir beveik 3 mln. Eur kainavusią renovaciją...

Laisvalaikis
2019.10.16
„Booker“ premijos komisija sulaužė taisykles

2019-ųjų „Man Booker“ pasidalijo dvi rašytojos – Margaret Atwood ir Bernardine Evaristo. Bene svarbiausia...

Laisvalaikis
2019.10.15
2019 m. Nobelio ekonomikos premija – už skurdo tyrimus 2

Švedijos karališkoji mokslų akademija 2019 m. Nobelio ekonomikos premiją skyrė JAV mokslininkams Abhijitui...

Laisvalaikis
2019.10.14
„Starship“: naujas kosmoso lenktynių etapas Premium 2

Paprastai pastaruoju metu daugiausia naujienų apie kosmosą pateikdavo Elonas Muskas ir jo įkurta bendrovė...

Verslo klasė
2019.10.13
Daujotų šeima atrado savo pragyvenimo kaime būdą: verslą veža šunų kinkiniai Premium

Istorijų apie karjerą mieste į ramų gyvenimą kaime iškeitusius miestiečius yra nemažai. 16 metų vienkiemyje...

Laisvalaikis
2019.10.11
Į Vyriausybės kultūros ir meno premijas pretenduoja 40 kūrėjų bei kultūros atstovų

Į Vyriausybės kultūros ir meno premijas pretenduoja 40 muzikos, teatro, dailės, literatūros, kitų kultūros ir...

Laisvalaikis
2019.10.10
Paskelbti 2018 m. ir 2019 m. Nobelio literatūros premijos laureatai

Paskelbti dviejų Nobelio literatūros premijos laureatai: 2018 m. premija skirta lenkei Olgai Takarczuk, 2019...

Laisvalaikis
2019.10.10
Valdovų rūmuose – Radvilų giminės turtai 2

Valdovų rūmuose Vilniuje atidaryta didžiulė tarptautinė paroda, skirta vienai turtingiausių ir įtakingiausių...

Laisvalaikis
2019.10.10
Nobelio chemijos premija – už ličio jonų baterijų tobulinimą

Šiandien Stokholme paskelbti Nobelio chemijos premijos laureatai. Prestižinė premija skirta trims...

Laisvalaikis
2019.10.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau