Skiepų mūšio lauke paliaubų nematyti

Publikuota: 2019-03-24
Skiepai yra vienas pigiausių ir efektyviausių būdų išvengti mirtinų ligų. Igorio Zarembos „RIA Novosti“ / „Scanpix“ nuotr.
Skiepai yra vienas pigiausių ir efektyviausių būdų išvengti mirtinų ligų. Igorio Zarembos „RIA Novosti“ / „Scanpix“ nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perspėjo, kad 2019 m. viena iš dešimties didžiausių grėsmių sveikatai yra skiepų vengimas. Šalys su šia tendencija kovoja skirtingai, tačiau specialistai sutinka, kad šiuo metu dedamų pastangų nepakanka.

Prieš keletą metų amerikietis TV laidų vedėjas Jimmy Kimmelis savo šou užsiminė, kad Los Andžele tėvai labiau bijo gliuteno negu vėjaraupių. Tuomet jis komentavo žinią, kad kai kuriose miesto mokyklose net ketvirtadalis visų mokinių nėra skiepyti. Paraginęs informacijos apie skiepus ieškoti ne „Google“, o gydytojų kabinetuose, komikas tęsė: „Manęs neklausykite, aš tik humoristas. Bet paklausykite gydytojų.“

O gydytojai perspėja, kad dabar, praėjus keletui metų nuo J. Kimmelio pasisakymo, situacija dar prastesnė: kasmet didėja grėsmė nubraukti progresą, kurį pavyko pasiekti kovojant su infekcinėmis ligomis.

„Skiepai yra vienas pigiausių ir efektyviausių būdų išvengti mirtinų ligų. Šiuo metu dėl skiepų kasmet išsaugoma 2–3 mln. žmonių gyvybė, jeigu vakcinavimo praktika būtų taikoma visame pasaulyje, nuo mirties pavyktų apsaugoti dar 1,5 mln. pacientų“, – rašo PSO.

Renkasi neskiepyti

Vis dėlto vis daugiau žmonių į vakcinaciją ima žiūrėti pro pirštus arba tikslingai jos atsisako. Laikais, kai visi turi teisę išsakyti savo nuomonę, kai kurios nuomonės gali mus grąžinti šimtus metų į praeitį – tokios ligos kaip poliomielitas, difterija ar tymai iš medicinos vadovėlių greitai vėl gali masiškai persikelti į realybę.

Pavyzdžiui, 2017 m. susirgimo tymais atvejų suskaičiuota 30% daugiau negu 2016 m. Šiuo metu apie tymų protrūkius pranešama visame pasaulyje – nuo Filipinų, kur pernai mirė 130 užsikrėtusiųjų, Ukrainos, kurioje, PSO duomenimis, 2018 m. nustatyta 54.000 tymų atvejų, iki JAV, kur dar 2000 m. liga buvo paskelbta išnykusia, o vien per šių metų sausį nustatyta 120 susirgimo atvejų.

„2018 m. Europoje užfiksuota beveik 83.000 tymų atvejų, kai 2017 m. jų tebuvo 25.500“, – skelbia PSO.

Pediatras Vytautas Usonis, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos vedėjas, skaičiuoja atvejus Lietuvoje.

„Kovo 18 d. Lietuvoje užsikrėtusių tymais buvo 159. Kovo 20 d. – penkiasdešimčia daugiau“, – konstatuoja gydytojas.

Sutelkė abejojančius

Žmonių motyvai atsisakyti skiepų – patys įvairiausi: nuo baimės, kad po skiepo vaikui pasireikš autizmas, iki įsivaizdavimo, kad nebereikia vaistų nuo ligų, jeigu jau spėjome pamiršti, kaip jos atrodo.

Sutariama, kad neskiepytojų judėjimą išbudino britų gastroenterologas Andrew Wakefieldas, 1998 m. pristatęs šokiruojančius tyrimo rezultatus. Medicinos žurnale „The Lancet“ jis tvirtino, kad MMR vakcina, kuria vaikai skiepijami nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės, sukelia autizmą. Tyrime dalyvavo vos 12 vaikų ir daugiau niekada niekam nepavyko patvirtinti jo gautų išvadų. Vėliau buvo įrodyta, kad skelbdamas tokią informaciją medikas turėjo finansinės naudos, jo pateiktos išvados ne kartą paneigtos, o pačiam p. Wakefieldui atimta licencija verstis medicinos praktika.

Ne kartą paneigė

Šių metų kovą žurnale „Annals of Internal Medicine“ Danijos „Statens Serum Institut“ tyrimų institutas paskelbė išanalizavęs šimtų tūkstančių vaikų, gimusių 1999–2010 m. sveikatą, ir darsyk patvirtino, kad MMR skiepai nėra niekaip susiję su autizmu.

„Tyrime dalyvavo 657.461 vaikas, 6.517-ai iš jų buvo diagnozuotas autizmas, 31.629 iš visų tiriamųjų skiepyti nebuvo. Mokslininkai palygino MMR skiepus gavusių ir jų negavusių vaikų rodiklius. Priėjome prie išvados, kad nėra jokio ryšio tarp MMR vakcinos ir autizmo“, – sakė Andersas Hviidas, vienas tyrimo vadovų.

Tyrimo autoriai teigia, kad autizmo paplitimas buvo vienodas ir tarp skiepytų, ir tarp neskiepytų vaikų. Taip pat nustatyta, kad skiepai nesukelia autizmo net tais atvejais, kai autizmo rizika yra didesnė.

Daugiau argumentų

Pastaraisiais metais viena didžiausių antivakcinacijos idėjų sklaidos platformų yra socialiniai tinklai. 2019 m. kovą „Vaccine“ žurnale tyrimą pristatę Pitsburgo universiteto mokslininkai aiškinosi, kokius argumentus naudoja „Facebook“ socialinėje paskyroje prieš vakcinas pasisakantys vartotojai. Jie nustatė, kad nesiskiepyti skatina ne vien autizmo baimė.

[infogram id="e0173b97-79d5-40be-8236-bf8fa8353a41" prefix="I62" format="interactive" title="Laisvalaikis:: Citata2"]

„Svarbu suvokti, kad vieno slaptažodžio, kurį išgirdę tėvai nusprendžia nebeskiepyti savo vaikų, nėra“, – sako Brianas Primackas, tyrimui vadovavęs Pitsburgo universiteto profesorius.

Jis vardija, kad „Facebook“ platformoje pasisakantieji prieš skiepus, be autizmo, dažniausiai mini keletą priežasčių: jaudinasi dėl saugumo („Skiepai turi šalutinį poveikį“), tiki konspiracinėmis teorijomis („Poliomielitą išgalvojo vyriausybė“) arba labiau pasitiki alternatyviomis bei homeopatinėmis medicinos priemonėmis („Nuo žmogaus papilomos viruso galima apsisaugoti valgant jogurtą“).

„Facebook“ tikina ketinantis imtis veiksmų ir nebeįtraukti antivakcinavimą propaguojančių grupių į juostą, kurioje vartotojams siūlomi panašūs į pamėgtuosius puslapiai, tačiau visiškai pašalinti iš sistemos tokių grupių neketina.

Nuomonės nepakeis

Be to, ir patys medicinos specialistai nemano, kad dėl judėjimo prieš skiepus kalti vien socialiniai tinklai. Ir net pasirodžius didžiausiam iki šiol tyrimui, paneigiančiam sąsajas tarp skiepų ir autizmo, jie nesitiki, kad prieš vakcinas nusiteikusių žmonių pozicija pernakt pasikeis.

Saadas B. Omeras, JAV Emory universiteto viešosios sveikatos mokslininkas, svarsto, ar tikrai reikia atlikti dar daugiau tyrimų, paneigiančių ligos ir skiepų sąsajas.

[infogram id="c7d68724-22d1-4b8e-819b-bb06ef1dcb4b" prefix="r7G" format="interactive" title="Laisvalaikis:: Citata1"]

„Man atrodo, kad daugiau nebereikia tyrimų, jie nepakeis niekieno nuomonės, – leidiniui „The Washington Post“ sako mokslininkas ir siūlo jėgas kreipti kitur. – Gydytojai turėtų kitaip kalbėtis su pacientais. Užuot klausę: „Ar norėtumėte paskiepyti vaiką“, jie turėtų sakyti: „Laikas skiepyti jūsų vaiką.“ Atrodo, kad tai smulkmena, tačiau ji – veiksminga.“

Visų problema

Ponas Usonis pritaria, kad ir Lietuvoje ne visi gydytojai moka motyvuotai paaiškinti apie skiepų svarbą.

„PSO seniai primygtinai rekomenduoja nuolat informuoti žmones apie skiepų naudą, nepamiršti informacinio darbo. Teisinė vakcinacijos bazė Lietuvoje buvo sukurta dar 1992 m. Tačiau po blokados mums trūko visko, todėl atrodė, kad svarbiausia įsigyti darbo įrankių, instrumentų, o informacija gali palaukti. Taip susiklostė, kad dabar turime neinformuotų gydytojų ir neinformuotų pacientų. Su žmonėmis dirba specialistai, kurie patys nėra matę tymų, todėl jiems nėra lengva pacientams išaiškinti, kodėl skiepai yra būtini“, – kalba gydytojas.

Neleis į mokyklas

Yra valstybių, kurios sumanė visai nebeleisti tėvams rinktis. Pavyzdžiui Italija, keletą mėnesių mindžikavusi pirmyn ir atgal, apsisprendė: vaikai pamokas galės lankyti tik tėvams pateikus įrodymą, kad yra skiepyti. Tą pačią taktiką taiko ir Australija.

Neskiepyti vaikai iki 6 metų į Italijos ugdymo įstaigas nebus priimami, o tėvams, kurie neskiepiję vyresnes atžalas siųs į mokyklas, gresia baudos iki 500 Eur. Pagal šalyje galiojantį įstatymą, šiuo metu vaikus privaloma vakcinuoti nuo penkių ligų: vėjaraupių, poliomielito, tymų, kiaulytės ir raudonukės.

Paskutinė diena gauti skiepų pažymėjimą buvo kovo 10-oji. Skelbiama, kad Bolonijos valdžia jau uždraudė 300 vaikų lankyti ugdymo įstaigas, taip pat suskaičiavo, kad iš viso 5.000 vaikų regione nepateikė skiepus patvirtinančių pažymų. Kituose regionuose į naują įstatymą mėginama žiūrėti atlaidžiau, tėvams suteikta daugiau laiko dokumentams susitvarkyti.

Teigiama, kad įstatymas priimtas suskaičiavus, jog skiepų rodikliai šalyje nesiekia 80%, kai PSO siūlo, kad kiekvienoje šalyje jie būtų ne mažesni negu 95%. Sveikatos specialistų teigimu, 95% yra ta riba, kai susiformuoja vadinamasis minios imunitetas ir ligai tampa beveik neįmanoma plisti – taip apsaugomi ir tie, kurie negali būti nuo jos skiepijami (kūdikiai ar sergantys žmonės).

Galvoti apie kitus

Ponas Usonis pabrėžia, kad neskiepyti vaikų nusprendę žmonės turėtų suvokti, jog rizikuoja ne tik jų, bet ir aplinkinių gyvybe.

„Pacientus galima skirstyti į tris kategorijas: tuos, kuriuos skiepyti galima ir jie yra skiepijami, tuos, kurių skiepyti negalima dėl galimų kontraindikacijų, ir tuos, kurių tėvai pasirenka neskiepyti. Vakcinos yra biologiniai preparatai, natūralu, kad paskiepytas žmogus į jas reaguoja. Tačiau gydytojai tas reakcijas žino ir moka jas suvaldyti. Sutiksime, kad mums visiems svarbiausia – vaikų saugumas, pavyzdžiui, darželyje. Ar turi teisę jį lankyti tie, kurių skiepyti negalima dėl jų sveikatos būklės? Ar turi teisę ten saugios jaustis jaunos darbuotojos? Sakykime, neskiepytas vaikas suserga raudonuke darželyje, kuriame dirba besilaukianti moteris. Ankstyvose stadijose šios ligos pastebėti beveik neįmanoma, o pirmąjį trimestrą besilaukiančiai moteriai ji gali tapti baisiu nuosprendžiu – jeigu ji apsikrės, beveik 100% tikimybė, kad kūdikis apsigims“, – sako gydytojas.

Siūlo dialogą

Pašnekovas pabrėžia, kad svarbiausia – ne stoti į skirtingas barikadų puses, o suprasti, kad gydytojai taip pat yra suinteresuoti vakcinų veiksmingumu ir pacientų sveikata.

„Aš visada sakau: kalbėkimės: apie naudą, žalą, informacijos trūkumą. Nė vienas iš mūsų nėra suinteresuotas, kad būtų blogiau. Tačiau vien specialistų pastangų nepakanka, į dialogą turi įsitraukti visi: ir žiniasklaida, ir visuomenė“, – siūlo p. Usonis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Vyriausybė pritarė Macikų konclagerio „įpaminklinimui“

Vyriausybė trečiadienį pritarė planui, kaip tvarkyti buvusio nacių ir vėliau sovietų naudoto Macikų lagerio...

Laisvalaikis
2019.05.22
Pirmas kartas: prestižinį „Man Booker“ prizą laimėjo arabų rašytoja

Šių metų tarptautinį „Man Booker“ prizą laimėjo rašytoja iš Omano Jokha Alharthi. BBC pranešimu, tai...

Laisvalaikis
2019.05.22
J. Koonsas susigrąžino brangiausio šių dienų menininko statusą

Skulptorius Jeffas Koonsas (g. 1955) tapo šių laikų menininku, kurio darbas aukcione parduotas brangiausiai.

Laisvalaikis
2019.05.22
R. Meilutytė traukiasi iš profesionalaus sporto 27

Lietuvos plaukikė, Londono olimpinė čempionė Rūta Meilutytė baigia sportinę karjerą, pranešė Lietuvos...

Laisvalaikis
2019.05.22
Prabangos konglomeratas „Kering“ nesamdys nepilnamečių

Prabangos prekių ženklų grupė „Kering“ skelbia, kad daugiau nebesamdys modelių, kurie dar nėra sulaukę 18...

Laisvalaikis
2019.05.21
Mirė legendinis „Formulės 1“ čempionas Nikis Lauda 4

Mirė legendinis „Formulės 1“ lenktynių čempionas Nikis Lauda.

Laisvalaikis
2019.05.21
Kanų festivalio „Garbės auksinė palmės šakelė“ A. Delonui kelia aistras

72-ojo Kanų festivalio „Garbės auksine palmės šakele“ (Palme d‘Or) apdovanotas Alainas Delonas (g.

Laisvalaikis
2019.05.20
Vilniaus dailės akademija turi naują rektorių

Vilniaus dailės akademijos (VDA) rektore išrinkta tapytoja Ieva Skauronė (g.1978), pranešė VDA.

Laisvalaikis
2019.05.20
Darbą pradeda nauja kultūros viceministrė

Darbą pradėjo ministro Mindaugo Kvietkausko paskirta kultūros viceministrė dr. Ingrida Veliutė, jos...

Laisvalaikis
2019.05.20
Žinutė iš Valstybės pažinimo centro: nori taikos – ruoškis karui

1949 m. vasario 16 d. Minaičių kaime įrengtame bunkeryje aštuoni už šalies laisvę kovojantys partizanai...

Laisvalaikis
2019.05.19
Iliustruotoji istorija: spalvinga Lietuvos sporto jaunystė Premium

Krepšininkų bėdos dėl didelio ūgio, žaibo pritrenkti teisėjai futbolo aikštėje ir neįspūdingi sunkiosios...

Laisvalaikis
2019.05.19
Venecijos „Aukso liūtas“ Lietuvai – džiaugsmas ar ašaka gerklėje Premium

Praėjusį savaitgalį, kai aukščiausias Venecijos meno bienalės apdovanojimas – „Aukso liūtas“ – už geriausią...

Laisvalaikis
2019.05.18
Senieji kalbos darkytojai: anglicizmai tarp lietuvių prieš šimtmetį Premium 1

Ir taip jau yra buvę – besipiktinantys anglicizmų paplitimu šių dienų jaunimo kalboje savo „pykčio brolių“...

Verslo klasė
2019.05.18
Atidarytas Laisvės statulos muziejus, kainavęs 100 milijonų 8

Gegužės 16 d. visuomenei atidarytas garsiosios Laisvės statulos (angl. Statue of Liberty), vadinamos...

Laisvalaikis
2019.05.18
Clode‘o Monet paveikslą pirkėjas įvertino 110,7 mln. USD

Prancūzų dailininko, impresionizmo atstovo Claude‘o Monet (1840–1926) nutapytas paveikslas „Šieno kupeta“...

Laisvalaikis
2019.05.18
Pasikeitė lietuviškojo „Forum Cinemas“ tinklo vadovas

„Forum Cinemas“ kino teatrų tinklas Lietuvoje turi naują vadovą – nuo 2001 m. šioje organizacijoje dirbantis...

Laisvalaikis
2019.05.17
Galvų medžiotojas: vadovų rokiruotėms – aukso amžius, bet stebuklų nebūna Premium 6

Su Šarūnu Dyburiu, vadovų paieškos UAB „AIMS International Lietuva“ vadovaujančiuoju partneriu, susitinkame...

Laisvalaikis
2019.05.17
Dr. E. Aleksandravičius – apie Lietuvos verslo istoriją ir rinkimus Premium 1

Kaune, Valdo Adamkaus prezidentinėje bibliotekoje-muziejuje, pristatytas dviejų tomų kapitalinis veikalas...

Laisvalaikis
2019.05.16
Spektaklio režisierė: vartotojiška ir visuomenė, ir teatras

„Paradoksalu, kad gyvendami pertekliuje, kenčiame nesibaigiantį alkį. O sotumo jausmas tapo tik šventųjų...

Laisvalaikis
2019.05.15
Prasidedančiame Kanų festivalyje – ir Jimas Jarmuschas, ir Quentinas Tarantinas

Gegužės 14 d. Prancūzijoje, Žydrojoje pakrantėje, prasideda dvi savaites truksiantis 72-asis tarptautinis...

Laisvalaikis
2019.05.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau